Baudžiamoji byla Nr. 1-60-1131/2026

         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18955-2025-0

          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.9;

 1.2.4.6.1; 2.1.15.3

                                                                    (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 6 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja Asta Benetytė,

sekretoriaujant G. G.,  

dalyvaujant prokurorui E. C. (nuotoliniu būdu), 

kaltinamajam A. J., jo gynėjai advokatei L. U., 

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. G., jos įgaliotajai atstovei advokatei R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

A. J. 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ribose esančiose (duomenys neskelbtini) kapinėse dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius B. G. į veidą, taip jai padarė dešiniojo skruosto hematomą bei sukėlė fizinį skausmą.         

A. J. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną jis atvažiavo palaistyti tėvų ir senelių kapus. Nuėjo prie draugo kapo ir ten sutiko nukentėjusiąją B. G.. Pasakė jai, kad palauktų. Ji pradėjo eiti į pakalnę, galimai norėjo pabėgti nuo jo. Tada jis pasakė: „Palaukite, pakalbėkime.“ Jis jai sakė: „Grąžinkite man daiktus, kuriuos aš jums daviau.“ Ji atsakė: „Aš tau neatiduosiu tų daiktų, nes tu man esi už žemę skolingas.“ Jam vos neprasidėjo priepuolis, nes kiekvieną kartą jis jai sumokėdavo, ir dar ji jam palikdavo 100 eurų. Jis duodavo jai 150 eurų, o ji 100 eurų jam palikdavo. Todėl jis nesusivaldė ir su kaire ranka jai pliaukštelėjo per dešinį skruostą. Po to nuėjo į automobilį ir nuvažiavo namo, o ji liko kapinėse ir pradėjo šaukti: „Gelbėkit!“. Kiti asmenys šio įvykio nematė. Netrukus į jo kiemą atvažiavo policija. Jie patikrino blaivumą. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar sudavė, jis atsakė, kad taip. Iškart prisipažino. Jis jai sudavė tik vieną kartą ranka per veidą, o parašyta, kad du. Įvykio metu jis buvo blaivus. Jis tyrėjo klausė, koks buvo nukentėjusiosios blaivumas. Tyrėjas atsakė, kad tai nėra užfiksuota. Nežino, ar nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi. Nukentėjusioji rankoje viso konflikto metu turėjo kauptuką, kurį buvo iškėlusi prieš jį, tačiau su juo ji nieko nedarė, jam nieko nesakė. Kodėl ji laikė kauptuką pakeltą, nežino. Konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių. Jam buvo labai skaudu, kai ji pasakė, kad jis nesumokėjo už žemę. Po įvykio su nukentėjusiąja bendravo, nes tyrėjas pasiūlė, kad nueitų pas ją ir pabandytų susitarti. Nuėjo į jos kiemą, rado ją šiek tiek neblaivią. Kadangi jiems nepavyko susikalbėti, apsisuko ir išvažiavo namo. Vėliau su nukentėjusiąja nebendravo ir pas ją nebuvo. Jis nukentėjusiosios prašė, kad grąžintų daiktus, t. y. dviratį, šuns statulą ir patalynės komplektą, nes jis šių daiktų jai nedovanojo, juos davė kaip priedą už žemę. Norėjo šiuos daiktus susigrąžinti tam, kad išvengtų kalbų ir nesusipratimų miestelyje. Tuos daiktus buvo davęs jai visam laikui, tačiau dabar ji pati sakė, kad surinks juos ir grąžins, todėl nori, kad ji taip ir padarytų. Žemę pradėjo nuomotis dar tada, kai nukentėjusiosios vyras buvo gyvas, maždaug prieš trejus metus. Atsiskaitydavo su ja tada, kai gaudavo išmokas už deklaruotas žemes. Visada stengdavosi duoti daugiau, negu pasilikdavo sau, nes jam to nereikėjo. Su nukentėjusiąja buvo visiškai atsiskaitęs. Paskutinis atsiskaitymas įvyko prieš porą metų. Kapinėse kvietėsi nukentėjusiąją pasikalbėti, nes buvo girdėjęs, kad ji jį apkalba miestelyje. Kai ji būna blaivi, problemų nėra, tačiau išgėrusi ji linkusi jį apkalbinėti. Iš pradžių jo ir nukentėjusiosios santykiai buvo geri, kiek galėdavo, visada padėdavo, tačiau viskas pasikeitė į blogąją pusę, kai ji pradėjo jį apkalbinėti. Civilinio ieškinio suma yra per didelė, siūlytų 500 eurų kompensaciją, nes jokios didesnės žalos jai nepadarė, tik atsirado kraujosruva ir patinimas ant veido.

Nukentėjusioji B. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos pažįstamas, su juo nebendrauja jau 3 metus. Įvykis įvyko 2025 m. gegužės 31 d. prieš Tėvo dieną. Ji yra palaidojusi vyrą ir sūnų, todėl tą dieną nuvažiavo į kapines uždegti žvakučių. Jos artimųjų kapai visada būna sutvarkyti, o kauptuko rankoje niekada neturi. Kapinėse uždegė žvakes, nuskynė kelis žiedelius ir nešė juos išmesti į pakalnę. Eidama atgal atsisuko ir pamatė prieš save A. J.. Jis priėjo ir pasakė: „Labas vakaras“, ji atsakė: „Labas“. Tuo momentu jis, dešinėje rankoje laikydamas laistytuvą, kaire ranka vieną kartą sudavė jai į dešinę veido pusę. Smūgis buvo labai stiprus, mėlynė laikėsi apie tris savaites. Po pirmo smūgio jai akimirką aptemo akyse. Po to jis dar kartą trenkė. Ji atsipeikėjo ir pasitraukė į šalį. Jis tada eidamas link jos mosikavo kumščiu ir šaukė: „Aš tau, barakūda, dar tau čia ne viskas!“. Tada ji pradėjo šaukti: „Gelbėkit, gelbėkit!“. Po to jis nusisuko ir nuėjo. Apsižvalgė ir pamatė netoliese žmogų. Priėjo prie jo verkdama ir paklausė: „Ar mano veidas neparaudęs?“. Jis pasiteiravo, kas atsitiko. Atsakė: „Mane kapinėse sumušė A. J.“. Žmogus pasakė: „Negražiai jis pasielgė“. Po to ji grįžo prie kapo, nes buvo atvažiavusi triračiu ir išvažiavo namo. Prie kapinių vartų matė A. J. seserį, kuri stovėjo ir šypsojosi. Grįžusi namo paskambino policijai. Maždaug po valandos atvyko policijos pareigūnai. Jie paklausė, kas nutiko, ir ji paaiškino, kad ją kapinėse sumušė A. J.. Policija pasiūlė kartu nuvykti į kapines, kad galėtų parodyti įvykio vietą. Kapinėse pareigūnai ją nufotografavo prie kapų, papasakojo jiems, kaip viskas vyko, ir parodė vietą, kurioje buvo sumušta. Policija taip pat nufotografavo sutvarkytą kapą, po to parvežė ją namo. Policijos pareigūnai pasakė, kad dabar važiuos pas A. J.. Po maždaug dešimties minučių jie grįžo ir pasakė: „A. J. sakė, kad esi valkata ir neišsiblaivei“. Tada jai liepė pūsti į alkotesterį, o rezultatas buvo 0 promilės. Ji pasakė: „Matote, kaip jis mane šmeižia“. Po to policijos pareigūnai iškvietė greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Gydytojai pamatavo spaudimą, nustatė sutrikusį širdies ritmą, suleido vaistų ir nufotografavo sužalojimus. Ji pagulėjo, kol savijauta pagerėjo. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai palinkėjo sveikatos ir išvyko. Po medicininės pagalbos suteikimo į gydymo įstaigas dėl sumušimo nesikreipė, bet sveikata pablogėjo. Lankėsi pas psichologę ir prašė vaistų nuo nemigos. Dėl sužalojimų į šeimos gydytoją nesikreipė, gydėsi savarankiškai. Policijos pareigūnai pasiliko iki 22.00 val. ir tvarkė dokumentus. 2025 m. liepos 7 d. A. J. vėl ją apšmeižė, sakydamas, kad buvo girta. Tą dieną jis atėjo dėl civilinio ieškinio. Jis nei pasisveikino, nei atsiprašė. Pirmieji jo žodžiai buvo: „Mane atsiuntė iš policijos, tu turi panaikinti mano ieškinį“. Ji atsakė: „Jeigu reikės, policija mane pati pakvies arba paskambins“. Tuomet jis pasakė: „Ak tu, vagile!“, ir toliau ją vadino vagile. Tada ji pasakė jam: „Prašau išvažiuoti iš mano kiemo“. Tada ji apsisuko, nuėjo ir jį paliko. Įvykio dieną A. J. jai sudavė iš viso du kartus. Antrą smūgį sudavė į tą pačią veido pusę, kaire ranka, nes dešinėje rankoje laikė laistytuvą. Atrodė, kad ruošiasi suduoti ir trečią kartą, tačiau to nepadarė. Kai A. J. priėjo ir pasakė „Labas vakaras“, o ji atsakė „Labas“, jis iš karto jai sudavė. Jokių pokalbių apie daiktus ar žemę nebuvo. Ji net nesuprato, kad jis ką nors būtų sakęs, atsakė jam linksmai ir tiek. Daugiau iš A. J. nieko negirdėjo, išskyrus tuos žodžius „Labas vakaras“. Sužalojimus gydėsi namuose, naudojo sesers atvežtą tepalą nuo mėlynių. Negalėjo išeiti iš namų dėl mėlynės ant veido, nes jai buvo gėda. Kai tyrėjas pamatė jos veidą, pats susiėmė už galvos ir paklausė: „Tavo toks veidas?“, atsakė: „Taip“. A. J. aiškino, kad atėjo laistyti kapų, tačiau jis ten jokių kapų neturi. Iki įvykio A. J., kai naudojosi jos žeme, dvejus metus neatidavė nuomos mokesčio. Dėl to ji perdavė žemę naudotis kitam asmeniui. A. J. norėjo į jos tvartą atsivežti gyvulius, o pats ketino gyventi viralinėje. Tada prasidėjo pykčiai. Kai sužinojo, kad A. J. ketina atsikraustyti į jos viralinę, nuvažiavo pas jį į namus. Jis tuo metu buvo susipykęs su žmona. Pasakė jam, kad tokių minčių geriau neturėtų. Vėliau A. J. ją „užkabindavo“ stovint stotelėje. Jis važiavo traktoriumi ir pro langą šaukė ant jos įvairiais žodžiais, ją įžeidinėjo. Šalia buvo ir daugiau žmonių. Ji negali išeiti, jo bijo. Įvykio metu ji savo rankose nieko nelaikė, neturėjo jokio įrankio, tik kelis nuskintus pražydėjusius žiedus, kuriuos tuo metu nešė išmesti. Nežino, ar kas nors matė šį įvykį. Įvykio metu buvo blaivi, alkoholio vartoti negali. Jai atrodė, kad A. J. taip pat buvo blaivus, nes jis tuo keliuku važiavo po karvių melžimo. Jai susidarė įspūdis, kad jie ją stebėdavo, kai važiuodavo į kapines, nes dažnai ten sutikdavo jo seserį. Tą dieną, kai ji buvo sumušta, irgi buvo taip pat, kai ji sušaukė „Gelbėkit“, o po to verkdama išvažiavo namo, kaip minėjo, jo sesuo kapinėse stovėjo ir šypsojosi. Neturtinę žalą, kurią vertina 2000 eurų, sudaro šie išgyvenimai: po įvykio jautėsi pažeminta, vengė eiti į miestelį, nes buvo gėda rodytis. Valgyti jai atnešdavo kaimynė, o sesuo iš (duomenys neskelbtini) atvežė tepalą nuo mėlynių. Kelias savaites jautė skausmą, kentėjo nuo nemigos, atsirado didelis baimės jausmas. Negali ramiai eiti į kapines, anksčiau ten praleisdavo apie dvi valandas, o dabar tik kelias minutes, nes nuolat žvalgosi, ar kas neateina

L. R. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su kaltinamuoju jo nesieja jokie ryšiai, jį pažįsta tik iš matymo, bendravo prieš 35 metus. Su nukentėjusiąja jį taip pat nesieja jokie ryšiai, ją taip pat pažįsta tik iš matymo. Paskutinį kartą su ja galbūt bendravo prieš 40 metų. Nelabai pamena, kas įvyko, nes jam šioje byloje aptariamas įvykis nėra svarbus. Galimai buvo Motinos diena. Su žmona atvažiavo prie kapinių aplankyti mamos kapo ir atnešti gėlių. Sustojo, išlipo iš automobilio ir iš kapinių atbėgo nukentėjusioji, sakydama: „Va, man sudavė, koks raudonas veidas“. Jis paklausė jos: „Kas buvo ir kas sudavė?“. Ji atsakė: „Va tas, kuris nuvažiavo“. Kiek supranta, ji jį pažino, nes paklausė, ar jis yra R. iš (duomenys neskelbtini), į ką atsakė, kad taip. Pačio įvykio nematė, tik nukentėjusioji rodė savo veidą, sakė, kad raudonas, ir pasakė vardą bei pavardę, kas jai sudavė, ir dar parodė į automobilį, stovėjusį už maždaug 200 metrų, bet jis nematė, kas buvo automobilyje, nematė, ar jame sėdėjo kaltinamasis, ir automobilis nuvažiavo. Nukentėjusioji jam pasakė tik vardą ir pavardę asmens, kuris jai sudavė – A. J.. Neprisimena, ar nukentėjusioji nurodė aplinkybes dėl sudavimo, taip neprisimena, ar nukentėjusioji sakė, kiek kartų buvo suduota ir su kuo, nepaminėjo, kodėl jai buvo suduota. Jo pokalbis su nukentėjusiąja baigėsi tuo, kad ji pasakė, jog rašys pareiškimą. Tuo metu kitų asmenų aplink nebuvo, galimai toliau kapinėse buvo koks nors žmogus. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, jam parodė veidą, kur buvo suduota, ir atrodė labai pasimetusi. Neatkreipė dėmesio į tai, ar nukentėjusiosios veide buvo kokių nors žymių, bet jos veidas buvo raudonas, tačiau tai jam nebuvo svarbu. Teismui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnyje nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus liudytojo R. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 86-89), jis juos patvirtino.  

Liudytoja K. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o su nukentėjusiąja jos taip pat nesieja jokie asmeniniai ryšiai, ją matė tik dėl savo darbo, kai buvo atvažiavusi į iškvietimą. Dienos, kada tai įvyko, tiksliai neatsimena, tačiau kortelėje matė, kad tai buvo 2025 m. gegužės mėnesį. Jie (K. A. ir vairuotojas) su greitosios medicinos pagalbos tarnybos automobiliu nuvyko dėl smurto, ir jų tikslas buvo įvertinti bei užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimus. Atvykus namuose buvo policijos pareigūnai, o nukentėjusioji atrodė susijaudinusi ir skundėsi, kad ją viešoje vietoje sumušė, sudavė ranka ir minėjo A. J.. Nepamena, ar nukentėjusioji minėjo, kiek kartų jai buvo suduota. Netikrino ir nevertino nukentėjusiosios blaivumo. Pasiūlė nukentėjusiajai raminamųjų vaistų, tačiau ji atsisakė. Nukentėjusiosios skruoste buvo paraudimas ir patinimas, pakraštyje formavosi hematoma. Pacientė nurodė skausmą veide. Ji buvo apžiūrėta ir įvertinta, pati užsidėjo šaltą kompresą ir atsisakė vykti į ligoninę. Tuo momentu gydymo nereikėjo, tik reikėjo atšaldyti pažeistą vietą. Nukentėjusioji jai nepasakojo, kas tiksliai nutiko, ir ji nesigilino į tai, ji tik minėjo, kad kapinėse ją sumušė. Kadangi buvo policijos pareigūnai, kaip minėjo, nesigilino į įvykio aplinkybes, nes tai nebuvo jos kompetencijos klausimas.

Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusioji yra jos pacientė. Nukentėjusioji jos paciente tapo neseniai. Nežino, ar įvykio metu nukentėjusioji buvo jos pacientė, nes nežino nei įvykio datos, nei jo aplinkybių. Į iškvietimą pas nukentėjusiąją nevyko. Prieš maždaug mėnesį ar du, tiksliai negali pasakyti, vizito metu, nukentėjusioji B. G. paminėjo, kad buvo toks įvykis. Papasakojo apie konfliktą, tačiau neįvardijo ją sužalojusio asmens, detaliai apie konfliktą nepasakojo. Nukentėjusioji minėjo, kad buvo sumušta arba užpulta, bet neįvardijo tikslios vietos. Kadangi daug žmonių lankosi pas ją (G. K.), negali tiksliai pasakyti, ką ji tiksliai pasakojo, ir dokumentuose tokia informacija nėra užfiksuota. Nukentėjusiajai nebuvo paskirti kokie nors vaistai dėl minėto įvykio. Po įvykio B. G. pas ją buvo atvykusi dėl skiepo, tai buvo 2025 m. birželio 19 d. Po 2025 m. gegužės 31 d. B. G. nebuvo apsilankiusi pas ją. Ankstesni apsilankymai buvo 2025 m. gegužės 16 d., birželio 19 d., o kitas apsilankymas įvyko rugpjūčio mėnesį

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 4 d. įtariamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2025 m. gegužės 31 d., galimai apie 18.30 val., jis, būdamas blaivus, savo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ribose esančias (duomenys neskelbtini) miestelio kapines palaistyti gėles ant savo tėvų ir draugo kapo. Eidamas link draugo kapo, jis pamatė, kad prie greta esančio G. šeimos kapo yra B. G., kuri pamačiusi jį ateinant, pradėjo bėgti. Tada jis sušuko jai, kad nebėgtų, o ateitų pasikalbėti ir B. G. sustojus, jis priėjo prie jos ir paprašė, kad ji jam grąžintų daiktus, kuriuos jis yra jai dovanojęs, t. y. dviratį, šuns statulėlę, mikserį, patalynės komplektą ir kitus daiktus. Nors šiuos daiktus tada, kai jų santykiai buvo geri, jis jai buvo dovanojęs pats, tačiau jam atsibodus dėl jos nuolatinio jo persekiojimo, tokio kaip, pavyzdžiui, vieną kartą prie savo namo durų paliktuose savo guminiuose batuose rado įdėtas nešvarias moteriškas apatines kelnaites, liepė jai visus jos dovanotus daiktus grąžinti. B. G. pasakė, kad jokių daiktų jam negrąžins, nes jis neva yra jai skolingas už jos jam išnuomoto pusantro hektaro žemės nuomą, nors už tą nuomą jis visada sąžiningai su ja atsiskaitydavo ir nieko jai skolingas nėra. Taip pat jis jai priminė, kad be viso to, jis dirbo įvairius žemės ūkio ir kitus darbus, aprūpindavo daržovėmis ir žemės ūkio produkcija, o ji dar drįsta jį kaltinti, kad jis jai yra kažką skolingas. Jam taip pasakius, B. G., kuri tuo metu akivaizdžiai buvo neblaivi ir tą jis gali kategoriškai patvirtinti, nes B. G. pažįsta jau daug metų, todėl žino, kaip ji atrodo blaivi ir kaip išgėrusi, stovėdama prieš jį, užsimojo į jį rankoje laikytu žolės ravėjimo įrankiu mediniu kotu, kurio galvos vienoje pusėje yra kauptukas, o kitoje vinys (nagai). Suprasdamas, kad dabar B. G. tikrai jam suduos ir tokiu įrankiu tikrai jį sužalos, jis nieko nelaukdamas ir save gindamas, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį B. G. į dešinį skruostą. Po gauto smūgio B. G. pradėjo garsiai šaukti „gelbėkit“, o jis apsisuko ir nuėjo, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo namo. Jų konflikto su B. G. niekas nematė, nes nei arti, nei kur toliau, matomoje zonoje jokių žmonių matyti nebuvo. Po kurio laiko į jo namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad B. G. parašė pareiškimą ir jis, nieko neneigdamas, pareigūnams apie tą įvykį papasakojo viską, ką pasakė ir šioje apklausoje. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai, kadangi tikrai sudavė B. G. ranka į veidą, tačiau sudavė jai ne du smūgius, o vieną ir tai padarė tuo metu, kai ji pati į jį buvo užsimojusi ravėjimo įrankiu (1 t., b. l. 100-103).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. liepos 29 d. įtariamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad anksčiau apklaustas įtariamuoju, o taip pat ir akistatos su B. G. metu, jis davė teisingus parodymus, todėl juos jis dar kartą tvirtina ir jokių šių parodymų papildymų ar patikslinimų neturi. Dėl tokio savo poelgio jis nuoširdžiai gailisi ir supranta, kad padarė klaidą, tačiau dėl pačios B. G. netinkamo elgesio, kurį jau yra nurodęs ankstesnėje savo apklausoje, jam tą kartą tikrai „neišlaikė nervai“ ir jis nesusivaldęs sudavė B. G. vieną smūgį kairės rankos delnu į dešinį skruostą (1 t., b. l. 117-119).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 30-31 d. nukentėjusioji B. G. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name viena, nes prieš šešis metus palaidojo savo sutuoktinį J. G. ir po vyro mirties, už mėnesio, palaidojo savo sūnų R. G.. 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. elektriniu triračiu atvažiavo į kapines, esančias (duomenys neskelbtini) ribose, nuėjo prie vyro ir sūnaus kapo, uždegė žvakutes. Jai vienai būnant prie kapo, prie jos iš priekio priėjo pažįstamas A. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji pasisveikino, ir tuomet jis, jai nieko daug nesakęs, trenkė rankos kumščiu į veido dešinį skruostą ne mažiau dviejų kartų, taip jai sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas fizinę žalą. Po suduoto smūgio jis ją pavadino „barakuda“ ir nueidamas tai kartojo dar kelis kartus. Ji buvo labai išsigandusi, nes nesitikėjo, kad A. J. galėjo taip pasielgti, todėl pamatė toliau stovinčius kelis žmones, pribėgusi prie jų, matė pažįstamą R. P., kuris buvo atvykęs prie savo mamos kapo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jo kontaktinių duomenų nežino. Ji paklausė R. P., ar jos veidas nėra raudonas. R. P. atsakė, kad mato dešiniame skruoste paraudimą. Tuomet ji jam pasakė, kad jai būnant prie vyro kapo, prie jos buvo priėjęs A. J. ir jis ją sumušė. A. J. po konflikto su ja iš karto nuėjo prie savo automobilio ir išvažiavo. Tarp jos ir A. J. konfliktas įvyko pirmą kartą, dėl ko jis ją sumušė, negali atsakyti. Esant vyrui gyvam, A. J. iš jų nuomodavosi žemės plotą, o po vyro mirties, jam nesumokėjus nuomos mokestį, ji nutraukė A. J. žemės sklypo nuomos sutartį, galimai dėl šios priežasties jis ant jos yra supykęs, tačiau tiksliai atsakyti negali (1 t., b. l. 10-22).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 3 d. nukentėjusioji B. G. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini)  ribose esančiose (duomenys neskelbtini)  miestelio kapinėse, dešimtbalėje vertinimo skalėje nuo 1 iki 10 patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 9 balais. Taip pat patikslina, kad įvykio liudininkas yra R. P. (1 t., b. l. 53-54).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 6 d. nukentėjusioji B. G. paaiškino, kad anksčiau apklausta kaip liudytoja, o taip pat ir akistatos su A. J. metu ji davė teisingus parodymus ir teisingai nurodė visas aplinkybes, kuriomis ją (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse sumušė ir sužalojo A. J.. Ji turi nustatytą neterminuotą neįgalumą ir pageidauja, kad remiantis jos medicininiais dokumentais būtų nustatytas jos sveikatos sutrikdymo mastas. Taip pat ji pageidauja pareikšti byloje civilinį ieškinį dėl patirtos žalos ir dėl ieškinio surašymo ji kreipsis į teisininkus (1 t., b. l. 55-58).  

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 6 d. akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji B. G. paaiškino, jog 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ribose esančiose (duomenys neskelbtini)  miestelio kapinėse A. J. kaire ranka, tačiau ar delnu, ar kumščiu, o galimai dar ir ką nors laikydamas saujoje, tiksliai nepasakys, tikrai ne mažiau kaip du kartus sudavė jai į dešinę veido pusę, dėl to ji patyrė fizinį skausmą ir jai buvo sumuštas dešinysis skruostas. A. J. jai sudavė tikrai ne mažiau kaip du smūgius ranka į veidą. Konflikto metu, ji jokio žolės ravėjimo įrankio neturėjo. Įtariamasis A. J. paaiškino, kad įvykio dieną jis B. G. sudavė tik vieną smūgį kairės rankos delnu į jos dešinį skruostą. Daugiau jokių smūgių jis jai nesudavė ir kitų veiksmų neatliko. Kodėl jis taip pasielgė, dabar paaiškinti negali, tiesiog žodinio konflikto metu jam neišlaikė nervai ir jis nesusilaikęs sudavė B. G. vieną smūgį dešinės rankos delnu į veidą. Tuo metu B. G. rankoje laikė žolės ravėjimo įrankį, tačiau užsimojusi juo į jį ji nebuvo, todėl dabar jis negalėtų teigti, kad dėl to jai sudavė gindamasis. Kaip jau sakė, jis jai sudavė tik vieną smūgį (1 t., b. l. 64-67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 4 d. liudytojas R. P. paaiškino, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. jis kartu su žmona nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ribose esančias (duomenys neskelbtini) miestelio kapines. Jiems tik sustojus aikštelėje prie kapinių ir išlipus iš automobilio, jis išgirdo, kaip kažkur kapinėse kažkokia moteriškė garsiai šaukia „man davė per veidą“ ar kažkaip panašiai. Einat link kapinių vartų, jis pamatė, kaip iš kapinių pareina jam iš matymo žinoma (duomenys neskelbtini) gyvenanti moteris, kurios vardo ir pavardės jis nežino, kuri vis šaukė, kad jai „sudavė per veidą“ ir priėjusi prie jo paklausė, ar jos veidas raudonas. Jis pažiūrėjo ir matė, kad galimai abu jos skruostai paraudę, tačiau ar tai galėjo būti sumušimo pasekmė, jis nežino. Jis dar paklausė jos, kas čia atsitiko, ir ta moteris pasakė, kad jai per veidą sudavė vyriškis ir galimai pasakė, kad jo pavardė J., o kai jis paklausė, kur jis yra, ta moteriškė parodė nuvažiuojantį automobilį ir pasakė, kad tas vyras nuvažiavo tuo automobiliu. Tada jis pasakė tai moteriškei, kad jei ji nukentėjo, tai gali apie tai pranešti telefonu 112, o kadangi iš jo jokios pagalbos jai nereikėjo, tai jis su žmona nuėjo į kapines, o B. G. iš aikštelės išvažiavo kažkokiu motoroleriu. Paties konflikto jis nematė ir jo priežasčių nežino (1 t., b. l. 86-89).  

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 30-31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ribose esančiose kapinėse, B. G. sumušė pažįstamas A. J.. A. J. jai į veidą sudavė, kaip ji mano, rankos kumščiu, ne mažiau dviejų kartų. Dėl ko ją užsipuolė A. J., pasakyti negali. Tokie A. J. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą ir padarė fizinę žalą. Jokie pašaliniai asmenys jų konflikto nematė. Pageidauja, kad A. J. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 10-22).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 1 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18955-25 matyti, kad 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ribose esančiose (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse, blaivus A. J. sumušė blaivią pažįstamą B. G.. Nukentėjusiąją apžiūrėjo atvykęs Greitosios medicinos pagalbos tarnybos ekipažas, į gydymo įstaigą nevežė. Dėl sumušto veido B. G. palikta namuose gydytis ambulatoriškai. Nepilnamečių asmenų aplinkoje nėra. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. A. J. nesulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1-3).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. birželio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su liudytoju R. P. matyti, kad 2025 m. birželio 4 d. šioje byloje liudytoju buvo apklaustas R. P., tačiau jo apklausos metu nebuvo paklausta, ar tuo metu, kai jis sutiko iš kapinių pareinančią nukentėjusiąją B. G., kuri jam pasakė, kad buvo sumušta asmens, pavarde J., B. G. ką nors nešėsi (turėjo) rankose (apklaustas įtariamasis A. J. parodė, kad konflikto metu B. G. prieš jį buvo užsimojusi žolės ravėjimo įrankiu mediniu kotu, kurio galvos vienoje pusėje yra kauptukas, o kitoje vinys „nagai“, todėl jis suprasdamas, kad B. G. garantuotai jam suduos ir tokiu įrankiu tikrai jį sužalos, nieko nelaukdamas ir save gindamas, kairės rankos delnu sudavė vieną smūgį B. G. į dešinį skruostą). Esant tokioms aplinkybėms, po atliktos apklausos liudytojui R. P. jau esant išvykusiam iš Raseinių rajono policijos komisariato, jam buvo paskambinta telefonu ir paklausta R. P., ar tą kartą jo prie kapinių sutikta B. G. ką nors nešėsi (turėjo) rankose, tačiau R. P. paaiškino, kad tokio dalyko jis tiesiog neužfiksavo ir neįsidėmėjo, tačiau, kiek prisimena, tą kartą jo prie kapinių sutikta B. G. rankose nieko neturėjo ir nesinešė (1 t., b. l. 90-92).  

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 30-31 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad kelio (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) kapinės, kurių teritorija yra aptverta. Pagrindinis įėjimas į kapines yra nuo (duomenys neskelbtini) miestelio pusės, šalia pagrindinio įėjimo yra stovėjimo aikštelė. Nuo pagrindinio įėjimo, einant asfaltuotu takeliu apie 140 metrų į priekį ir pasukus į dešinę bei paėjus apie 30 metrų, yra G. šeimos kapas. Teritorija nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Aplink kapą yra nupjauta veja. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 10-28).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrint nukentėjusios B. G. veidą, ant dešiniojo skruosto yra kraujosruva, patinimas. Daugiau sužalojimų ant kūno neužfiksuota (1 t., b. l. 29-35).

Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, skambučio pradžia 2025 m. gegužės 31 d. 19:01:02, bendra skambučio (pokalbių) trukmė 2 min. 29 sek. Po skambučio signalo atsiliepus operatoriui (vyriškas balsas): „112, klausom“, moteriškas verksmingas balsas sako: „kapuose buvau sumušta J., (duomenys neskelbtini), (toliau – nesuprantamas žodis, galimai – kapuose)“. Operatorius klausia: „kas čia ką sumušė, ponia?“, moteris atsako: „aš kapuose, G., (duomenys neskelbtini) kapuose, (toliau –  nesuprantami žodžiai), J.“. Operatorius sako: „jūs kalbėkit į ragelį, ponia, nu nieko nesuprantu, verkiat“, moteris sako: „parvažiavau sumušta visa, (toliau – nesuprantami žodžiai, galimai – iš kapų)“. Operatorius klausia: „jus sumušė kapuose?“, moteris atsako: „taip, J.“. Operatorius klausia: „J.? Tai kas tas J. jums yra?“, moteris atsako: „jis man niekas nėra, jis, (toliau – nesuprantami žodžiai, galimai – iš miestelio)“. Operatorius dar kartą klausia: „kas tas J. yra, ponia sakykit“, moteris atsako: „paprastas žmogus“. Operatorius klausia: „kaip?“, moteris atsako: „A., paprastas žmogus, (toliau – nesuprantami žodžiai)“. Operatorius klausia: „palaukit, vyras, sugyventinis, pažįstamas, kas tas J. jums yra?“, moteris atsako: „pažįstamas žmogus“. Operatorius sako: „pažįstamas, J., kapuose sumušė, taip?“, moteris atsako: „taip, matė, (toliau – nesuprantamas žodis, galimai – P.)“. Operatorius klausia: „sumušė kapuose, tai kuo rankom smogė ar kuo į veidą?“, moteris atsako: „dėjo, (toliau – nesuprantamas žodis, galimai – kuloku), per veidą“. Operatorius klausia: „kuo dėjo?“, moteris atsako: „nu ranka, kuloku, (toliau – nesuprantami žodžiai), čia tau ne viskas, barakuda tu“. Operatorius sako: „aha, supratau“, moteris sako: „aš pradėjau šaukt gelbėkit, jis tada, (toliau – nesuprantamas žodis, galimai – nulėkė)“. Operatorius klausia: „tai kada čia tas buvo tuose kapuose, prieš kiek laiko?“, moteris atsako: „va daba, (toliau – nesuprantami žodžiai)“, operatorius tikslinasi: „prieš kiek daba, jeigu kapuose buvo tai grįžot namo“, moteris atsako: „dešimt, penkiolika minučių“. Operatorius sako: „aha, supratau, prieš penkiolika minučių, o kur tas J. dabar yra, žinot?“, moteris atsako: „ką aš žinau, gal namo nuvažiavo“. Operatorius klausia: „žinot kur gyvena? Nurodysit?“, moteris atsako: „žinau, žinau“. Operatorius sako: „supratau, sakykit, medikų reikia?“, moteris atsako: „nu kad ne, atrodo kad ten pamėlynuos tas žandas, nežinau“. Operatorius sako: „supratau, ponia, jūsų vardas, pavardė?“, moteris atsako: „B. G.“, operatorius pasitikslina: „G.?“, moteris atsako: „taip“, operatorius sako: „aišku, jūsų adresas (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini) rajonas, kokia gatvė?“, moteris atsako: „(duomenys neskelbtini)“. Operatorius klausia: „nuosavas namas?“, moteris atsako: „taip“. Operatorius sako: „aišku, gerai, ponia, perduodam pareigūnams, laukit, viso gero“, moteris atsako: „viso gero“. Pokalbio pabaiga (2 t., b. l. 15-16).

Iš 2025 m. gegužės 31 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2025 m. gegužės 31 d. 21.01 val. nukentėjusiajai B. G. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba į namus, nes ji buvo sumušta pažįstamo viešoje vietoje. Veide, dešiniajame skruoste matoma hematoma, patinimas, skausminga. Į ligoninę nevežta (1 t., b. l. 42-43).  

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat kiti aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai, garso įrašas pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma. Kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų tyčia mušdamas nukentėjusiąją B. G., padarė jai sužalojimą veide ir sukėlė fizinį skausmą.

Šioje byloje nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų, konflikto priežasčių, padaryto sužalojimo ir sukelto fizinio skausmo bei tai, kad nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė vieną smūgį į veidą. Iš kaltinamojo A. J. ir nukentėjusiosios B. G. paaiškinimų teisme, taip pat byloje esančių kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ribose esančiose (duomenys neskelbtini) kapinėse dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Byloje kyla ginčas, ar kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė antrą smūgį į veidą, kuria rankos dalimi buvo suduota, taip pat dėl galimai buvusios būtinosios ginties situacijos, todėl teismas plačiau pasisakys būtent šiais klausimais.

Kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis sudavė vieną kartą rankos delnu nukentėjusiajai per dešinį skruostą, antrą kartą, kaip teigia nukentėjusioji, jis nesudavė. Be to, nukentėjusioji viso konflikto metu rankoje iškėlusi laikė žolės ravėjimo įrankį. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jai kumščiu vieną kartą sudavė į dešinę veido pusę. Smūgis buvo labai stiprus. Po to jis dar kartą trenkė. Įvykio metu ji savo rankose nieko nelaikė, neturėjo jokio įrankio, tik kelis nuskintus pražydėjusius žiedus, kuriuos tuo metu nešė išmesti.

Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiosios versija yra nuosekli bei įrodyta kitų byloje esančių įrodymų visuma, kuri patvirtina, kad kaltinamasis kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į veidą. Tuo tarpu teismas kaltinamojo versiją vertina kaip jo gynybinę poziciją, nes kaltinamojo versija yra nepatvirtinta kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigta jų visuma.

Vertinant byloje esančius įrodymus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios B. G. pozicija nuo pat pranešimo apie nagrinėjamą įvykį policijai esminėse detalėse yra nuosekli, ją atitinka ir kiti byloje esantys įrodymai. Teisme nukentėjusioji B. G. detaliai ir nuosekliai paaiškino nagrinėjamo įvykio aplinkybes, nurodydama, kaip kaltinamasis smurtavo prieš ją, kur (į dešinę veido pusę), kiek kartų (ne mažiau dviejų kartų) ir kuo jai sudavė (kumščiu). Šie jos paaiškinimai teisme iš esmės sutampa su jos, kaip nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu tiek iškart po įvykio, tiek vėliau, taip pat akistatos su kaltinamuoju metu. Nepaisant to, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiąją sieja konfliktiški santykiai, nukentėjusioji nurodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja daugiau kaip trejus metus, atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, jų atitikimą kitiems byloje esantiems įrodymams, teismas nenustatė aplinkybių ir neturi pagrindo išvadai, kad nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį.

Aukščiau paminėtus nukentėjusiosios B. G. paaiškinimus apie kaltinamojo smurtavimą prieš ją ir tai, kad ji rankose nieko neturėjo patvirtina ir pačio įvykio tiesiogiai nemačiusio, tačiau iškart po įvykio įvykio vietoje su nukentėjusiąja bendravusio liudytoju apklausto R. P. paaiškinimai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Šis liudytojas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta iš matymo, tačiau nė su vienu iš jų nebendrauja, duomenų, kad šis liudytojas būtų suinteresuotas ir turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį ar palankiai liudyti nukentėjusiosios naudai, teismas nenustatė. Liudytojo R. P. paaiškinimai teisme sutampa su jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir vienas kitą papildo. Nukentėjusiosios paaiškinimus apie tai, kad kaltinamasis jai sudavė kumščiu, be jos parodymų ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo duomenys.

Priešingai nukentėjusiosios parodymams, kaltinamojo parodymai tam tikrose detalėse nėra nuoseklūs ir nesutampa, dėl to teismas kritiškai ir kaip siekį sušvelninti savo padėtį vertina kaltinamojo parodymų dalį, susijusią su smūgių skaičiumi ir kuo trenkė nukentėjusiajai, taip pat, kad trenkė nukentėjusiajai gindamasis; ši jo parodymų dalis prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios parodymams ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai teigė, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi ir stovėdama prieš jį, užsimojo į jį rankoje laikytu žolės ravėjimo įrankiu mediniu kotu, kurio galvos vienoje pusėje yra kauptukas, o kitoje vinys (nagai). Dėl to suprasdamas, kad dabar B. G. tikrai jam suduos ir tokiu įrankiu tikrai jį sužalos, jis nieko nelaukdamas ir save gindamas, jis sudavė vieną smūgį B. G. į dešinį skruostą. Akistatos su nukentėjusiąja metu kaltinamasis savo parodymus pakeitė ir jau teigė, kad negali paaiškinti, kodėl sudavė nukentėjusiajai, tiesiog žodinio konflikto metu jam neišlaikė nervai, nukentėjusioji rankoje laikė žolės ravėjimo įrankį, tačiau užsimojusi juo į jį ji nebuvo, todėl dabar jis negalėtų teigti, kad dėl to jai sudavė gindamasis. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė dar kitokias aplinkybes, t. y. paaiškino, kad nežino, ar nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, ji rankoje viso konflikto metu turėjo kauptuką, kurį buvo iškėlusi prieš jį, tačiau su juo ji nieko nedarė, jam nieko nesakė, o konfliktas įvyko dėl asmeninių priežasčių. Šiuos nenuoseklius kaltinamojo parodymus, kaip jau minėta, paneigia nuoseklūs ir detalūs nukentėjusiosios parodymai ir byloje esantys kiti įrodymai, pavyzdžiui, nukentėjusiosios blaivumą nustatė policijos pareigūnai alkotesteriu, taip pat byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nenuoseklius kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusioji laikė prieš kaltinamąjį iškeltą kauptuką, o juo labiau, kad juo užsimojo prieš jį ir ketino pati pulti. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad kaltinamajam buvo kilusi būtinosios ginties situacija, ką vėliau teisme patvirtino ir pats kaltinamasis.

Tai, kad tarp kaltinamojo veiksmų, smurtaujant prieš nukentėjusiąją, ir nukentėjusiosios veide atsiradusios hematomos bei jai sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys, patvirtina ne tik nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų R. P., K. A. paaiškinimai, bet ir byloje esantys Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2025 m. gegužės 31 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo, 2025 m. gegužės 31 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios veide dešiniajame skruoste yra hematoma, patinimas, skausminga.

Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. J. 2025 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) ribose esančiose (duomenys neskelbtini) kapinėse dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius B. G. į veidą, taip jai padarė dešiniojo skruosto hematomą bei sukėlė fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų lokalizacija ir mechanizmas rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis, mušdamas nukentėjusiąją, aiškiai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą nukentėjusiajai ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo A. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį, baigtumą ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – hematoma veide ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (konflikto metu, smurtauta prieš pažįstamą asmenį, dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų). A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), tačiau įvertintina tai, kas jis kaltę pripažino iš dalies, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 154-155), administracine tvarka baustas vieną kartą, baudą sumokėjęs (1 t., b. l. 156-157), nedirbantis (1 t., b. l. 158-160), duomenų, kad jis būtų įrašytas į priklausomybių ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitą, byloje nėra, yra senjoro amžiaus. 

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus vieną švelniausių bausmės rūšių, nustatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimo bausmę, t. y. A. J. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalis 1 punktas).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.  

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš kaltinamojo 2000 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 77-78). 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą; kiekvienu konkrečiu atveju neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismui abejonių dėl to, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmais padarytos hematomos veide ir fizinio skausmo sukėlimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Byloje nustatyta, kad A. J. nusikalstama veika nukentėjusiajai padarė hematomą akivaizdžiai matomoje vietoje – veide bei sukėlė fizinį skausmą, kai dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų rankos kumščiu tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajai į veidą. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą dėl smūgių sudavimo į veidą, bet ir didelį dvasinį sukrėtimą, t. y. jautė didelę baimę, nes buvo užpulta atokioje vietoje, t. y. kapinėse, ir tokiu metu, kai aplink nebuvo daugiau žmonių, kai faktiškai nematė galimybės pasikviesti pagalbos. Ji negalėjo prognozuoti, kokių veiksmų jos atžvilgiu imsis kaltinamasis, nes jis buvo įpykęs, labai priešiškai nusiteikęs jos atžvilgiu. Jų įtempti tarpusavio santykiai tęsiasi apie trejus metus. Kaltinamasis galimai stebėjo ją, matydavo, kokiu laiku lanko kapines ir pan. Ji nesijaučia saugi ir šiuo metu, nes A. J. elgesio prognozuoti negali. Mano, kad kaltininkas sąmoningai pasirinko tokią vietą ir laiką, kai kapinėse nebūna daug žmonių. Jai buvo sužalotas veidas, iki šiol jaučia skausmą ir pakitimus veide. Miestelis, kuriame gyvena, yra nedidelis. Žinia apie jos sužalojimą greitai pasklido po gyvenvietę. Dėl sumušimo jaučia didelį pažeminimą, sumažėjo bendravimo galimybės, vengia rodytis viešumoje, turėjo prašyti kaimynų, kad nupirktų jai tiek maisto, tiek vaistų. Jos gyvenimo kokybė po šio įvykio pablogėjo, sutriko miegas, prarado saugumo jausmą, atsirado nepaaiškinama baimė, nerimas. Minėtas aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad po įvykio B. G. atrodė išsigandusi bei susijaudinusi patvirtina liudytojų R. P., K. A. parodymai, kad nukentėjusioji atrodė labai pasimetusi, išsigandusi ir susijaudinusi, bei skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė. Šios aplinkybės sudaro pagrindo teigti, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, diskomfortą ir nepatogumus tiek įvykio metu, tiek ir dabar, nes nebegali ramiai nueiti į kapines. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji vykti į ligoninę atsisakė, tuo momentu gydymo nereikėjo, tik reikėjo atšaldyti pažeistą vietą, taip pat byloje nėra duomenų, kad dėl šio įvykio jai būtų išrašyti kokie nors vaistai, nukentėjusioji tik nurodė, kad tepė sesers atvežtą tepalą nuo mėlynių. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto sužalojimo ir sukelto fizinio skausmo nukentėjusiajai nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, tokių duomenų byloje nepateikta.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, skirtingų nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros užtikrinimo reikalavimą, kaltinamojo finansinę padėtį (nedirbantis, senjoras, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių) ir tai, kad jis iš esmės sutiko, kad kažkiek neturtinės žalos turi atlyginti, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios B. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių turi būti visiškai tenkintas nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, šioje byloje nėra. Tai atitinka ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Nors kaltinamasis turi nekilnojamojo turto, taip pat baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nukentėjusiajai galės sumokėti iš karto, tačiau įvertintina tai, kad kaltinamasis yra senjoras, taip pat turės atlyginti ir antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai, išlaidas, atsižvelgdamas į priteistos neturtinės žalos sumos dydį, mano, kad tikslinga nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymą išdėstyti per dviejų mėnesių laikotarpį (CPK 284 str. 1 d.).

Kiti klausimai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 120-122). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. 

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai B. G. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurią teikė advokatė R. K. (1 t., b. l. 70-76). Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. gruodžio 2 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai B. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 519,98 Eur (2 t., b. l. 6, 62).

Šiuo nuosprendžiu A. J. pripažinus kaltu, spręstina, jog prašomos priteisti išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl to nukentėjusioji buvo priversta siekti savo teisių gynybos teisme. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios įgaliotos atstovės advokatės dalyvavimo procese trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių ir trukmę, atstovavimo kokybę, daro išvadą, kad išieškoti prašoma suma nėra neproporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, taip pat kaltinamojo turtinei padėčiai, pripažįsta, kad iš kaltinamojo priteistina 519,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2025 m. liepos 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą civilinio ieškinio įvykdymą, paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamajam A. J. priklausančiam turtui – automobiliui ,,Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1210 Eur vertės, laikinas nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, turto saugotojas: A. J., nuo 2025 m. liepos 29 d. iki 2025 m. lapkričio 29 d. (1 t., b. l. 144-145). Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi kaltinamajam A. J. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas minėtu prokuroro nutarimu, šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. lapkričio 29 d. iki 2026 m. gegužės 29 d. (2 t., b. l. 53-55, 57).

Patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį iš dalies, taip pat atsižvelgiant į A. J. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės vidutinę vertę pagal Emprekis duomenis (1210 Eur), į tai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas turi būti proporcingas priteistos civiliniu ieškiniu žalos dydžiui, konstatuotina, kad nukentėjusiajai priteisto civilinio ieškinio užtikrinimui ir galimam priverstiniam žalos išieškojimo procesui, tikslinga iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteisto civilinio ieškinio pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į aukščiau minėtą A. J. priklausančią transporto priemonę. Apie priimtą sprendimą informuotinas Turto arešto registras.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (2 t., b. l. 21), paliktinas saugoti byloje.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a : 

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. 

Nukentėjusiosios B. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. J. B. G. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio priteisimo įvykdymą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo išdėstyti dvejiems mėnesiams, mokant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kas mėnesį (iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos) po 250 Eur.

Išaiškinti A. J., kad nesumokėjus nors vienos įmokos laiku, nukentėjusioji turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo procedūrą nesumokėtų įmokų daliai.

Iš A. J. valstybės naudai išieškoti 519,98 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų devyniasdešimt aštuonis centus) proceso išlaidų už nukentėjusiajai B. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą: (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“; (duomenys neskelbtini), Luminor, AB; (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2025 m. liepos 29 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. J. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,Opel Zafira-A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), 1210 Eur vertės, laikinas nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškas, turto saugotojas: A. J., pratęstą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinį diską su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti byloje.

A. J. išaiškinti, kad:  

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.  

Teisėja                                                                                                   Asta Benetytė