Civilinė byla Nr. e2-1850-1159/2025   (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20183-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5; 1.2.5.3; 3.2.3.1; 3.4.1.7 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 23 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Transetus“ atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

viešame teismo posėdyje (2025 m. sausio 9 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Transetus“ ieškinį atsakovui V. L. dėl žalos atlyginimo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. sausio 23 d. 8:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė, kad:

1. Pareikštu ieškiniu CBP-20153 ir jo patikslinimu DOK-167899 ieškovas pateikė šiuos reikalavimus:

1) 6 326,91 Eur žalos, padarytos atsakovo neteisėtais veiksmais dėl didelio neatsargumo.

2) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje ir jo patikslinime nurodė, kad:

1.1. Nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. kovo 20 d. tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovas ėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas. Ieškovo 2024 m. vasario 1 d. įsakymu atsakovas buvo išvykęs į komandiruotę į Lenkiją. Būdamas šioje komandiruotėje užsienyje ir vykdydamas darbdavio pavestas darbo funkcijas, atsakovas iš skirtingų užsienio šalių su darbdavio darbo reikmėms perduotu vilkiku perveždavo krovinius. 2024 m. vasario 13 d. atsakovas krovinio (stiklo) iškrovimo metu pilnai neatidarė vilkiko viršutinės dalies, dėl ko iškrovimo metu buvo sudaužyta dalis iškraunamo stiklo. Ieškovas buvo įspėtas apie žalos atlyginimo pareigą ateityje, po to, kai užsakovas pateiks apskaičiuotą nuostolių sumą. Ieškovo užsakovas apskaičiavo padarytų nuostolių sumą ir pateikė ieškovui 2024-05-30 sąskaitą Nr. MEDI000080 dėl 6326,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimo dėl krovinio (stiklo) sugadinimo. Ieškovas minėtą sąskaitą apmokėjo 2024-06-03 pavedimu.

Taip atsakovo neteisėtas veiksmais buvo padaryta 6 326,91 Eur nuostolių ieškovui.

1.2. Ieškinį grindė Darbo kodekso 151 ir 153 straipsniais, bei tuo, kad žala, pasireiškusi 6326,91 Eur dydžio nuostoliais, kuriuos ieškovas patyrė apmokėdamas dėl atsakovo kaltės padaryta dėl visiškai netinkamo, aplaidaus atsakovui priskirtų darbo funkcijų vykdymo, kas laikoma dideliu neatsargumu. Atsakovas materialiai atsakė už krovinio išsaugojimą. Ši darbuotojo materialinė atsakomybė negali būti perkeliama jokiam kitam asmeniui. Atsakovas savo kaltę pripažino.

1.3. Atsakovo neteisėti veiksmai kildintini iš elementarių protingumo ir rūpestingumo principus atitinkančių veiksmų atlikimo, kadangi stiklo neįmanoma iškrauti nepažeidus, jeigu vilkikas nėra visiškai atidarytas. Atsakovas buvo priimtas į darbą kaip Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo kvalifikaciją turintis asmuo, kuriam negalėjo būti nežinomos bendrosios krovinio pakrovimo, tvirtinimo, iškrovimo taisyklės.

1.4. Atsakovas buvo supažindintas su visomis ieškovo kaip darbdavio parengtomis instrukcijomis dėl darbų saugos.

1.5. Atsakovo mėnesinis darbo užmokestis pagal darbo sutartį nustatomas pagal minimalų valandinį atlyginimą, padaugintą iš 1,65 koeficiento, t. y. sudaro 1524,60 Eur per mėn. (924 Eur / mėn. x 1,65), o šeši dydžiai sudarytų 9147,60 Eur sumą, ieškovo naudai iš atsakovo išieškotina visa 6 326,91 Eur dydžio žalos suma.

1.6. Priežastinis ryšys tarp atsakovo padarytų darbo pareigų pažeidimų ir ieškovo patirtų išlaidų 6 326,91 Eur sumai yra akivaizdus. Jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs darbo funkcijas, laikęsis krovinio iškrovimo reikalavimų ir jų neignoravęs, 6 326,91 Eur nuostoliai ieškovui nebūtų atsiradę, o krovinys nebūtų sugadintas, ką pripažino ir pats atsakovas.

1.7. Atsakovas ieškovui padarytos žalos geranoriškai neatlygino visiškai. Darbdavys iki šiol neturėjo galimybės ne ginčo tvarka bent dalį patirtos žalos išskaityti periodiškai (t. y. kas mėnesį) iš atsakovo darbo užmokesčio, nes atsakovas buvo atleistas iš darbo 2024 m. kovo 20 d., o nuostolių dydis buvo apskaičiuotas tik 2024 m. gegužės 30 d. Ieškovas darbuotojo padarytus nuostolius atlygino 2024 m. birželio 3 d.

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas atsiliepimo nepateikė.

2.2. Ieškovas papildomai pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus ir Instrukciją, kaip naudoti Inloader tipo priekabą pakrovimo ir iškrovimo metu ir jos vertimą iš rusų kalbos, taip pat nuotrauką, kaip atrodo vilkikas stiklo iškrovimo metu.

2.4. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad yra bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

2) atsakovas nedalyvavo, jam apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai, taip pat pranešta, kad parengiamojo teismo posėdžio metu, byla gali būti išnagrinėta.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu (pereita iš parengiamojo teismo posėdžio:

3.1. Ieškovo atstovas iš esmės palaikė ieškinyje išdėstytus paaiškinimus.

3.2. Atsakovo nedalyvavo, jam apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta tinkamai.

3.3. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškovo reikalavimus, bylinėjimosi išlaidas, papildomai pateikė reikalavimą priteisti 5 procentų procesines išlaidas.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimai ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintini, reikalavimas priteisti 5 procentų bylinėjimosi išlaidas atsisakytinas priimti.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2024 m. sausio 26 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 210, kuri  nutraukta 2024 m. kovo 20 d. (e. t. 2, b. l. 16-19; t. 1, b. l. 73). Atsakovas ėjo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas (Darbo sutarties 1.2 punktas).

4.2. Atsakovas 2024 m. vasario 1-28 buvo komandiruotėje (e. t. 2, b. l. 27-28), tikslu vežti krovinius.

4.3. Atsakovas 2024 m. vasario 13 d. iškraudamas krovinį (stiklo piramidę), neatvėrė viršutinės priekabos dalies dėl ko apgadino stiklo paketus (e. t. 2, b. l. 31-47);

4.4. Ieškovas 2024 m. birželio 6 d. stiklo paketų siuntėjui Guardian Europe S.A R.L. sumokėjo 6326,91 Eur (e. t. 2, b. l. 48-49).

4.5. Ieškovui inicijavus darbo ginčą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu darbo byloje APS-131-15331/2024 (registracijos duomenys: 2024-09-12 Nr. DGKS-6910) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą atsakovui dėl turtinės žalos išieškojimo, kadangi laikė, kad šio reikalavimo nagrinėjimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai.

4.7. Teismas ieškinį priėmė, nes atsakovo gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2024 m. spalio 18 d. dirba (duomenys neskelbtini), per kurią procesiniai dokumentai ir buvo įteikti atsakovui (e. t. 2, b. l. 147-157).  

5. Ieškinys pareikštas dėl 6326,91 Eur žalos atlyginimo iš darbuotojo, kuris nepateikė teismui duomenų, kad prieštarautų padarytai žalai, tačiau nėra pateikta duomenų, kad ją būtų atlyginęs. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, ir darydamas išvadas dėl šių pagrindinių bylos klausimų: ar atsakovas padarė ieškovui žalos dėl didelio neatsargumo ir spręs ar ieškovo reikalavimai tenkintini ar atmestini. 

6. Aktualu tai, kad:

6.1. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 13 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis), bei į aplinkybę, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, šalys, laikydamosi proceso operatyvumo, koncentruotumo principų, jau pareikšdamos ieškinį pirmosios instancijos teismui turi pateikti visus savo reikalavimus, atsikirtimus ir įrodymus. Kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

6.2. CPK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Šioje byloje dalis įrodymų buvo surinkta ir teismo iniciatyva (parengiamasis teismo posėdis). Ieškovo argumentams pagrįsti teismas nepriėjo išvados, kad dar gali būti daugiau įrodymų, nei kiek jų buvo pateikta į bylą. Ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad papildomų įrodymų pateikti neturi.

Teismo išvados ir motyvai.

7. Ieškovo reikalavimas dėl 6 326,91 Eur žalos atlyginimo tenkintinas, nes atsakovas ieškovui žalos (nuostolių) padarė neteisėtais veiksmais dėl didelio neatsargumo: 

7.1. Taikytinos teises normos ir teismų praktika:

1) Darbo kodekso 151 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimo sąlygas, nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą;

2) 2002 m. DK 246 straipsnyje buvo nustatytos tokios materialinės atsakomybės sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Iš esmės šios sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštojoje knygoje įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus papildomas sąlygas, kad pažeidėją ir nukentėjusią šalį turi sieti darbo teisiniai santykiai ir kad žalos atsiradimas turi būti siejamas su darbo veikla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 22 p.);

3) pagal Darbo kodeksą pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 23 p.);

4) atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be kitų, į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (2 punktas); faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (4 punktas). DK 153 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos – nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio  (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 24-25 p.);

5) žalos atlyginimas susietas su žalą padariusio asmens kaltės forma. Darbo kodekso 153 straipsnyje nustatyto darbuotojo bendrojo riboto padarytos žalos atlyginimo principo išimtis įtvirtinta Darbo kodekso 154 straipsnio nuostatose, pagal kurias darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai, be kitų atvejų, žala padaryta tyčia (nurodyto straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į žalą padariusios darbo sutarties šalies finansines ir ekonomines galimybes, darbo ginčą dėl teisės nagrinėjančiam organui Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis suteikia teisę sumažinti atlygintinos turtinės žalos dydį, tačiau jei žala padaroma tyčia, tai jos atlyginimas negali būti mažinamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 26-27 p.);

6) darbuotojui atsakomybė pagal Darbo kodekso 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal Darbo kodekso nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas);

7) DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

 7.2. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas žalą padarė dėl didelio neatsargumo. Atsakovas jokios pozicijos dėl nepateikė.

7.3. Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė visas darbuotojo atsakomybės sąlygas, t. y.:

1) žalą, kuri yra 6 326,91 Eur;

2) neteisėtus atsakovo veiksmus, t. y. atsakovas netinkamai elgėsi su transporto priemonės mechanizmais, t. y. nesilaikė Instrukcijos, kaip naudoti Inloader tipo priekabą pakrovimo ir iškrovimo metu (stiklo iškrovimo taisyklės, instrukcijos 3 pastraipa, e. t. 2, b. l. 183-183), tą pripažino atsakovas (e. t. 2, b. l. 31);

3) priežastinį ryšį, t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos, jei atsakovas būtų tinkamai valdęs visus stiklo iškrovimo mechanizmus, stiklas nebūtų apgadintas. Nenustatyta, kad kokie nors stiklo iškrovimo mechanizmai būtų buvę sugedę, ar netinkamai veikė dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

4) pažeidėjo kaltę, t. y. vertinant atsakovo paaiškinimo turinį (e. t. 2, b. l. 31) akivaizdu, kad atsakovas be jokios pagrįstos priežasties netinkamai valdė stiklo iškrovimo mechanizmus ir todėl jo kaltės forma yra didelis neatsargumas;

5) atsakovas ir ieškovas teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais (žr. šio sprendimo 4.1-4.3 punktus).

6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla (žr. šio sprendimo 4.1-4.3 punktus).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovui tinkamai neįvykdžius jam nustatytų pareigų, ieškovas patyrė 6 326,91 Eur nuostolių. Todėl minėta suma priteistina ieškovo naudai iš atsakovo. Ši suma neviršija šešių atsakovo vidutinių darbo užmokesčių (Darbo kodekso 153 straipsnio 1 dalis), nes atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1524,60 Eur.

8. Reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atsisakytinas priimti. 

8.1. Ieškovas tik baigiamųjų kalbų metu pateikė reikalavimą priteisti jam iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

8.2. Teismas baigiamųjų kalbų metu negali priimti naujų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti ir nagrinėti (CPK 141 straipsnio 1 ir 3 dalys), nes jo priėmimas ir nagrinėjimas būtų užvilkinęs bylą. Ieškovas turėjo teisę tokį reikalavimą pateikti pasirengimo procese, tačiau to nepadarė, be to ieškovas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokato. Minėto reikalavimo išsakymas tik baigiamųjų kalbų metu nėra savalaikis ir negali būti priimtas ir negali būti nagrinėjamas.

9. Ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas:

9.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 88 straipsnis nustato kas yra priskiriama prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kuriomis, be kita ko, laikomos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą.

9.2. Nagrinėjamu atveju bylą iš esmės laimėjo ieškovas:

1) išvestinio reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų, kurį teismas atsisakė priimti, teismas neįtraukia į nepatenkintų reikalavimų sumą, nes už jį nebuvo mokamas žyminis mokestis, apskritai jis nebuvo nagrinėjamas;

2) ieškovas pateikė įrodymus DOK-3953, DOK-3791, kad patyrė 1917,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat sumokėjo 143 Eur žyminio mokesčio         ZN70227. Teismas įvertinęs šių ieškovo išlaidų pagrįstumą, neturi pagrindo spręsti, kad jos yra nepagrįstos ar kad viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytus maksimalius dydžius. Atitinkamai ieškovui iš atsakovo priteistina 2060,2  Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

10. Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo:

10.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti <...> (CPK 284 straipsnio 1 dalis);

2) sprendžiant teismo sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai; jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia diskriminavimo draudimą ir reikalavimą, kad vienodos situacijos būtų vertinamos vienodai, nebent dėl svarbių priežasčių būtų pakankamas pagrindas vertinti jas skirtingai; taikant lygiateisiškumo principą reikalaujama, kad, nagrinėjant civilinius ginčus teisme, vienodos faktinės sudėties civilinės bylos būtų sprendžiamos vienodai. Pagal teisėtų lūkesčių principą privalu pripažinti teisėtai įgytas asmens civilines teises, jas gerbti ir ginti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-495);

3) teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).

10.2. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, ieškovo naudai su bylinėjimosi išlaidomis iš viso priteista 8387,11 Eur. Minėtą sumą įpareigojus atsakovą (dirbantį vairuotoju, kurio darbo užmokestis svyruoja nuo 670,33 Eur iki 1639,42 Eur (e. t. 2, b. l. 135-136) sumokėti iš karto, teismo vertinimu, pernelyg neigiamai veiktų atsakovo socialinę ir ekonominę situaciją. Todėl spręstina, kad 8387,11 Eur sumą yra sąžininga ir protinga atsakovą įpareigoti sumokėti per 6 mėnesius, nuo šio sprendimo įsiteisėjimo. Sprendimo vykdymo išdėstymas ženklesnės įtakos ieškovo veiklai neturės, nes viešais duomenimis (žr. pvz., https://rekvizitai.vz.lt/imone/transetus/)  ieškovo metinės pardavimo pajamos yra 3 304 626 Eur.

11. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo Lietuvos valstybei yra išieškotinos 8 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. pažyma apie išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą), kadangi šios išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-386/1K-411 redakcija) nustatytą minimalią (8 Eur) Lietuvos valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 265 – 267 straipsniais, 269 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Atsisakyti priimti ieškovo atstovo baigiamųjų kalbų pateiktą reikalavimą dėl 5 procentų procesinių išlaidų priteisimo.

Ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovui UAB „Transetus“ (į. k. 304691283) iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

1) 6 326,91 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt šešis eurus 91 centą) žalos (nuostolių) atlyginimo;

2) 2060,2  Eur (du tūkstančius šešiasdešimt eurų 20 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dėl priteistos 8 387,11 Eur sumos išdėstyti, t. y. įpareigoti atsakovą V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš viso priteistą 8 387,11 Eur sumą ieškovui UAB „Transetus“ (į. k. 304691283) sumokėti per 6 mėnesius, kas mėnesį sumokant ne mažiau kaip po 1398 Eur iki mėnesio paskutinės dienos, pradedant mokėti tą mėnesį, kuris eina po teismo priimto procesinio sprendimo įsiteisėjimo mėnesio.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Lietuvos valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke. Įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismo sprendimą atsakovo informavimo tikslu išversti (naudojant mašininio vertimo įrankius, atkreipiant dėmesį, kad gali būti vertimo netikslumų) į rusų kalbą ir sprendimo nuorašus lietuvių ir rusų kalbomis pateikti atsakovui, t. y. sprendimo įteikimui taikyti Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje 10 straipsnyje nustatytą mechanizmą, kuris nustato, kad „Jeigu paskirties Valstybė neprieštarauja, ši Konvencija netrukdo: a) tiesiogiai siųsti teisminius dokumentus paštu užsienyje esantiems asmenims; <...>.“ Minėtos konvencijos vieši ratifikavimo duomenys (https://www.hcch.net/en/states/authorities/details3/?aid=242) patvirtina, kad Baltarusijos Respublika neprieštarauja tokiam procesinių dokumentų įteikimui.

Nustatyti, kad Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-15331/2024 (registracijos duomenys: 2024-09-12 Nr. DGKS-6910) neįsiteisėjo, nes buvo pateiktas ieškinys teismui, todėl įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios. Teismo sprendimą, jam įsiteisėjus, pateikti žiniai darbo ginčų komisijai į darbo bylą Nr. APS-131-15331/2024.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 307, 310 straipsniai).

Teisėjas                                                                                                                    Romualdas Gylys