Administracinė byla Nr. e I-6881-281/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00801-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 38; 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTARCINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei Balčiūnienei, atsakovės atstovei Olgai Sokolovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja R. B. 2015-02-02 skundu prašo teismo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015-01-08 sprendimą Nr. 3R-9 (AG-447/05-2014) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) pareiškėjos R. B. skundą dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2014-11-12 sprendimo Nr. BRK-9723(12.4) (toliau – ir Agentūros sprendimas) panaikinimo tenkinti įpareigojant kompensuoti mokėjimo prašyme registracijos Nr. 2IM-KU-12-1-0113S6-MP001 nurodytą paramos sumą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 1-5).
Pareiškėja nesutinka su ginčijamu Komisijos sprendimu, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Agentūros sprendimo taikyti sankciją bei nekompensuoti 51 589,00 Lt patirtų išlaidų, panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti pareiškėjai 2014-08-11 Mokėjimo prašyme registracijos Nr. 2IM-KU-12-1-011386-MP001 (toliau – ir Mokėjimo prašymas) nurodytą visą paramos sumą pagal 2014-04-02 Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose" paramos sutartį Nr. 21M-KU-12-1-011386- PR001 su vėlesniu 2014-08-14 pakeitimu (toliau – ir Sutartis). Paaiškino, kad Komisija sprendimu nepagrįstai paliko galioti Agentūros sprendimą, priimtą netinkamai aiškinant ir taikant paramos sumažinimo taikymo pagrindus nustatančius teisės aktus. Komisija daro nepagrįstą išvadą, jog aplinkybė, kad Mokėjimo prašyme deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio, t. y. „rinkos kainų vidurkio“, nereiškia, kad investicija įsigyta už pagristą rinkos kainą ir tinkama finansuoti. Pareiškėjos teigimu, Agentūros taikomas tariamai padidintų kainų skaičiavimas ir „skaičiavimo“ būdas bei forma neatitinka programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ reguliuojančių teisės aktų ir Sutarties. Neigiamos faktinės ir teisinės pasekmės dėl teisės aktų painumo ir jų taikymo teisingumo neturi būti perkeltos pareiškėjai. Pareiškėja pasirašė Sutartį, kurioje numatytas projekto įgyvendinimas dalimis (Sutarties 6 punktas), Mokėjimo prašymas pateiktas už dvi pirmąsias jų, tai yra 94 140 litų sumai (Sutarties 6.1 ir 6.2 punktai). Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose" įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 56 punkto nuostatomis, Agentūra turėjo pareigą įsitikinti išlaidų tinkamumu ir pagrįstumu dar prieš sudarydama Sutartį su Pareiškėja ir patikrinti didžiausiojo dydžio tinkamas finansuoti išlaidas konkrečiam projektui, kurios patvirtinamos paramos sutartyse. Vykdant šią priemonę teisės aktai nereikalauja iš projekto vykdytojų vadovautis mažiausios kainos kriterijumi, tačiau įtvirtina didžiausius leistinus paramos sumos įkainius, kuriuos paraiškos vertinimo metu Agentūra patikrino ir jais vadovaudamasi sudarė Sutartį, todėl Komisija nepagrįstai pritarė Agentūros sprendimui. Pareiškėjos patirtos ir prašomos kompensuoti išlaidos neviršijo Normatyvinių įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 (toliau – ir Metodika) 5 priede „Rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno Nesiekiančios Investicijos Miškuose“ didžiausieji įkainiai“ įtvirtintų maksimalių dydžių. Vadovaujantis Metodikos 4 priedo nuostatomis, didžiausi įkainiai nustatyti pagal rinkos kainų vidurkį, o ne maksimumą, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos atitinka nustatytų Metodikoje rinkos kainų vidurkį. Projekte numatyti darbai ir tikslai įvykdyti, atlikto patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta, visų darbų kainos atitinka Metodikos 4 priedą, Sutarties vykdymo pažeidimų nenustatyta. Pagal savo nustatytus subjektyvius kriterijus peržiūrėjusi tinkamomis finansuoti pripažintinas išlaidas, Agentūra paneigė Sutarties 6 punkte nurodytų išlaidų teisingumą, patvirtino esant niekinį ir Agentūros nesaistantį projekto įgyvendinimo darbų skaičiavimą prieš sudarant Sutartį ir tuo pažeidė teisėtus pareiškėjos lūkesčius ir teisinio saugumo principą. Žinodama, kad Sutartimi patvirtinta suma nėra Agentūros įsipareigojimas dėl paramos sumos išmokėjimo, pareiškėja nebūtų pradėjusi vykdyti projekto. Pareiškėja nesutinka su Komisijos sprendimo motyvais dėl būtinų projekto įgyvendinimo išlaidų vertinimo ir nurodo, kad teisės aktai turi būti aiškinami taip, jog būtinos išlaidos nereiškia įmanomų mažiausių išlaidų. Iš Komisijos sprendimo neaišku, kokia konkreti darbų ir paslaugų kaina laikoma atskaitos tašku pagal priemonę reglamentuojančius teisės aktus (minimali, rinkos kainų vidurkis, rinkos kaina, faktinė kaina pagal įvykdytas sutartis, kt.). Nesant tinkamos išvados dėl atskaitos kriterijumi esančios kainos, neaišku, kokie požymiai nusako „padidintą kainą“, kuri pritaikyta pareiškėjos atžvilgiu. Be to, Metodikos 15-1 punktuose didžiausios kainos kriterijumi įvardintas „rinkos kainų vidurkis“, o Komisijos sprendime nurodomoje Konsultavimo ataskaitoje paminėta „rinkos vertė“ ir šių kainų vidurkiai žymiai skiriasi. Pareiškėja pažymi, kad Konsultavimo ataskaitos vertinimas dėl tariamų darbų trūkumų yra nepagristas, subjektyvus ir prieštarauja Mokėjimo prašymo patikros vietoje ataskaitos išvadoms.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė skundą patenkinti iš esmės remdamasi skunde nurodytais motyvais.
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 26-31).
Paaiškino, kad Agentūra, atlikdama Mokėjimo prašymo vertinimą ir kilus įtarimams, kad prašomos kompensuoti išlaidos grindžiamos padidintomis kainomis, vadovaudamasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 5.10 p., atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę. Ekspertizės metu, siekiant nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei, buvo atlikta kraštovaizdžio formavimo, transporto priemonių parkavimo vietos įrengimo, informacinio stendo, medinių užtvarų, laužaviečių, apžvalgos aikštelės, pavėsinių, suolų, stalų, dekoratyvinių skulptūrų, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, vietos žemėlapių įrengimo kainų ekspertinė analizė. Ekspertizės metu nustatyta, kad transporto priemonių parkavimo vietos įrengimo, medinių užtvarų, laužaviečių, suolų, stalų, dekoratyvinių skulptūrų, lauko tualetų, šiukšlių dėžių rinkos kaina su įrengimu yra mažesnė už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų/prekių kainą. Vadovaudamasi ekspertų išvadomis, Agentūra sprendimu netinkamomis finansuoti pripažino 51 589 Lt išlaidų. Atsakovė pabrėžia, kad Metodikos 5 priede įtvirtinti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius. Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nustatytą konkretaus perkamo objekto rinkos vertę, gali būti pripažinta kaip tinkama finansuoti mažesnė, nei Metodikoje nurodytų įkainių, suma. Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir Agentūros atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatai savo pobūdžiu yra skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Nagrinėjamu atveju Agentūra, atlikusi užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę ir atsižvelgdama į pareiškėjos deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Visų Projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad jos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti. Pagal Administravimo taisyklių 3 punkto nuostatas, išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti tik tuo atveju, kai tai yra faktiškai padarytos išlaidos, jos yra būtinos Projekto įgyvendinimui ir atitinka paramos paraiškoje ir (ar) paramos sutartyje nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju pateikdama Paraišką pareiškėja patvirtino, kad jos prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, todėl jos prašomų kompensuoti išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija vidutinę rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Atsakovė pažymi, kad Projekto pripažinimas tinkamu finansuoti ir galimos finansuoti paramos dydžio nustatymas savaime nereiškia, jog pareiškėjai ir bus išmokėta visa 293 040,00 Lt paramos suma. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 93.1-93.3 p. nuostatomis, tik įvertinus pateiktą mokėjimo prašymą kartu su atliktų investicijų tinkamumą pagrindžiančiais dokumentais gali būti priimtas sprendimas dėl paramos išmokėjimo ir mokėtinos paramos dydžio. Agentūros Sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos deklaruotų išlaidų pagrįstumą, atitiktį teisės aktų ir Paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams bei jų tinkamumą finansuoti, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, o juo pareiškėjai paskirta sankcija proporcinga padarytam pažeidimui.
Per teismo posėdį atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2012 m. liepos 26 d. Agentūroje gauta pareiškėjos paramos paraiška pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuria pareiškėja siekė panaudoti paramos lėšas projektui „Viešojo naudojimo rekreacinės infrastruktūros ir gerbūvio įrengimas R. B. miške“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti (paraiškos II skyriaus 2 punktas) (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 20-33).
Agentūra su pareiškėja 2014 m. balandžio 2 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį Nr. 2IM-KU-12-1-011386-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis) (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 34-43).
2014 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėja pagal Paramos sutartį pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą Nr. 2IM-KU-12-1-011386-MP001, kuriame prašė kompensuoti pirkimo dokumentuose numatytas išlaidas rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbams bei viešojo naudojimo rekreacinei miško infrastruktūrai, stovyklavietėms, poilsiavietėms įrengti ir gerinti - iš viso prašoma išmokėti paramos suma -130 140, 00 Lt (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 57-69). Kartu su minėtu prašymu pareiškėja pateikė jos patirtas ir prašomas kompensuoti išlaidas patvirtinančius dokumentus - 2014 m. gegužės 15 d. sutartį Nr. 2014/05/15, 2014 m. gegužės 12 d. sutartį Nr. 2014/05/12, 2014 m. birželio 12 d. sutartį Nr. 2014/06/12, 2014 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. 2014/04/23, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, perdavimo-priėmimo aktus, komercinius pasiūlymus ir kt., kuriuose nurodytos investicijos šios pareiškėjos padarytos investicijos: kraštovaizdžio formavimas (1,0 ha), transporto priemonių parkavimo aikštelė su žvyro danga (250 kv. m), informacinis stendas, užtvarai (6 vnt.), laužavietės (5 vnt.), apžvalgos aikštelė, pavėsinės (25 kv. m; 4 vnt.), suolai (26 vnt.), stalai (5 vnt.), dekoratyvinės skulptūros (5 vnt.), lauko tualetai (3 vnt.), šiukšlių dėžės (18 vnt.), vietovės žemėlapiai (2 vnt.).
2014 m. rugpjūčio 20-25 d. Agentūra atliko Mokėjimo prašymo patikrą vietoje, kurios rezultatus išdėstė Patikros vietoje ataskaitoje Nr. V-VU-0681125 (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 46-56). Patikros vietoje ataskaitoje konstatuota, kad visi darbai yra pilnai atlikti ir už atliktus darbus atsiskaityta.
Agentūra, įvertinusi Mokėjimo prašymą ir kartu su juo pateiktus dokumentus bei papildomus pareiškėjos dokumentus ir paaiškinimus, 2014 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ Nr. BRK-9723(12.4), kuriuo, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 197.1.8 p., Įgyvendinimo taisyklių 111.4 p. nustatė, kad iš prašomos kompensuoti 130 140,00 Lt paramos sumos 46 430,10 Lt suma (51 589,00 Lt x 90 proc. paramos intensyvumas)) yra netinkama kompensuoti paramos suma, apskaičiuota, atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes, todėl pareiškėjai nekompensuojama 46 430,10 Lt paramos suma ir išmokama 83 709,90 Lt paramos suma, vietoj prašytos 130 140,00 Lt paramos sumos (el. b. l. 16-18). Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į ekspertų išvadas, kuriomis netinkamomis finansuoti pripažintos 51 589,00 Lt išlaidos, neįskaitant PVM (92 600 00 Lt (pareiškėjos deklaruojama suma Mokėjimo prašyme nurodytoms investicijoms) - 41 011,00 Lt (tinkamos išlaidos, paskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes).
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros sprendimu, 2014 m. gruodžio 10 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 3R-9 (AG-447/05-2014) pareiškėjos skundą atmetė (el. b. l. 6-14, Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 1-5).
Šioje byloje turi būti sprendžiamas Agentūros 2014-11-12 sprendimo Nr. BRK-9723(12.4) ir Komisijos 2015-01-08 sprendimo Nr. 3R-9 (AG-447/05-2014) pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos bei pagal ją finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153. Mokėjimo prašymo vertinimo ir Agentūros sprendimo priėmimo metu galiojusios Administravimo taisyklių redakcijos, aktualios nuo 2014 m. birželio 19 d. iki 2015 m. sausio 1 d., 5.9 punkte buvo nustatyta, kad Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, priima ir registruoja pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrina paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, tiria pažeidimus, užtikrina, kad visi patikrinimai, nustatyti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Pagal minėtos redakcijos Administravimo taisyklių 5.10 p. nuostatas, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, kilus įtarimų dėl taikytų naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o kilus įtarimui dėl nepagrįstai didelių perkamų prekių ir paslaugų kainų ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo - atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę, kilus įtarimų dėl projekto ir (arba) investicijų atitikties Programos priemonės tikslams - atlieka užsakomąją projekto ir (arba) investicijų atitikties priemonės tikslams ekspertizę ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą, bei netinkamų finansuoti išlaidų dydžio, taikant sankciją (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus). Administravimo taisyklių 116 punktas nustato, kad Agentūra tikrina mokėjimo prašyme nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, atlieka administracinius patikrinimus ir nustato tinkamų finansuoti išlaidų sumą.
Paramos sutarties sudarymo ir pareiškėjos atliktų pirkimų metu galiojusioje Administravimo taisyklių redakcijoje, aktualioje nuo 2013 m. sausio 27 d., 5.10 p. buvo nustatyta, kad siekiant apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus, administruojant paramą, išlaidoms, kurios susijusios su naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto darbais, kilus įtarimui dėl taikytų padidintų kainų, Agentūra gali atlikti tikrinimą vadovaudamasi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis resursų kainomis, parengtomis teisės aktų nustatyta tvarka atestuotų ekspertizės įmonių, o esant įtarimui dėl nepagrįstai didelių kainų įsigyjant prekes ir paslaugas ar technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo - atlieka užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę arba technikos/įrangos naujumo ir (arba) nusidėvėjimo ekspertizę <...> ir, vadovaudamasi jos rezultatais, priima galutinį sprendimą dėl tinkamų finansuoti išlaidų, nustatant paramos sumą ir tinkamumą (šioms funkcijoms atlikti Agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus).
Taigi, aukščiau paminėtos Administravimo taisyklių nuostatos įtvirtina Agentūros teisę, kilus įtarimui dėl padidintų kainų, atlikti skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, pasitelkiant ekspertus.
Nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 11 d. pateikė Agentūrai Mokėjimo prašymą, kuriame buvo deklaruotos šios Projekto vykdymo išlaidos: rekreacinių ir gamtosaugos objektų aplinkos tvarkymo ir apsaugos darbai (4000 Lt be PVM), transporto priemonių parkavimo vieta (su žvyro danga) (15000 Lt be PVM), šiukšlių dėžės (18 vnt.) (9000 Lt be PVM), vietovės žemėlapis (2 vnt.) (2000 Lt be PVM), lauko tualetai (3 vnt.) (12 000 Lt be PVM), pavėsinės (4 vnt.) (3000 Lt be PVM), stalai (5 vnt.) (5000 Lt be PVM), suolai (26 vnt.) (15 600 Lt be PVM), užtvarai (6 vnt.) (6000 Lt be PVM), laužavietės (5 vnt.) (5000 Lt be PVM), informacinis stendas (1 vnt.) (1000 Lt be PVM), skulptūros (dekoratyvinės) 5 vnt. (25 000 Lt be PVM), apžvalgos aikštelė (1 vnt.) (15 000 Lt be PVM) (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 57-69).
Agentūra, tikrindama Mokėjimo prašyme pateiktos informacijos teisingumą bei nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti ir siekdama nustatyti investicijų vertės atitiktį rinkos vertei, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu atlikta kraštovaizdžio formavimo, transporto priemonių parkavimo vietos įrengimo, informacinio stendo, medinių užtvarų, laužaviečių, apžvalgos aikštelės, pavėsinių, suolų, stalų, dekoratyvinių skulptūrų, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, vietos žemėlapių įrengimo kainų ekspertinė analizė (UAB „Civitta“ 2014-10-22 Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-32, Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 101-103). Ekspertizės metu, išnagrinėjus pareiškėjos Projekto pirkimo dokumentus ir ekspertų surinktus faktinius duomenis, buvo nustatyta, kad pirkimo dokumentuose nurodytų dalies investicijų (transporto priemonių parkavimo aikštelės su žvyro danga (250 kv. m), užtvarų (6 vnt.), laužaviečių (5 vnt.), suolų (26 vnt.), stalų (5 vnt.), dekoratyvinių skulptūrų (5 vnt.), lauko tualetų (3 vnt.), šiukšlių dėžių (18 vnt.)) vertė rinkoje yra 41 011,00 Lt, neįskaitant PVM, kai pareiškėjos deklaruojama minėtų investicijų suma yra 92 600, 00 Lt be PVM, t. y.: 1) transporto priemonių parkavimo vietos (250 kv. m) įrengimo investicijų vertė pagal 2014 m. gegužės 15 d. komercinį pasiūlymą yra 15 000 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 4 051 Lt be PVM (viršijimas 10 949 Lt); 2) medinių užtvarų (6 vnt.) įrengimo investicijų vertė pagal 2014 m. gegužės 15 d. komercinį pasiūlymą yra 6 000 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 612 Lt be PVM (viršijimas 5 388 Lt); 3) suolų (26 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. gegužės 12 d. komercinį pasiūlymą yra 15 600 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 12 844 Lt be PVM (viršijimas 2 756 Lt); 4) stalų (5 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. gegužės 12 d. komercinį pasiūlymą yra 5 000 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 4 140 Lt be PVM (viršijimas 860 Lt); 5) dekoratyvinių skulptūrų (5 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. birželio 12 d. komercinį pasiūlymą yra 25 000 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 7 500 Lt be PVM (viršijimas 17 500 Lt); 6) lauko tualetų (3 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. balandžio 23 d. komercinį pasiūlymą yra 12 000 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 6 447 Lt be PVM (viršijimas 5 553 Lt); 7) šiukšlių dėžių (18 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. gegužės 15 d. komercinį pasiūlymą yra 9 000 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 2 502 Lt be PVM (viršijimas 6 498 Lt); 8) laužaviečių (5 vnt.) įrengimo investicijų išlaidų vertė pagal 2014 m. gegužės 15 d. komercinį pasiūlymą yra 5 000 Lt be PVM, o vidutinė rinkos kaina yra 2 915 Lt be PVM (viršijimas 2 085 Lt).
Mokėjimo prašymo tikrinimo metu Agentūra 2014 m. spalio 22 d. elektroniniu paštu pranešė pareiškėjai, kad atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu išnagrinėti pareiškėjos pateikti Projekto pirkimo dokumentai bei Projekto įgyvendinimo vietoje ekspertų surinkti faktiniai duomenys, o siekiant nustatyti investicijos vertės atitikimą rinkos vertei, buvo atlikta kraštovaizdžio formavimo, transporto priemonių parkavimo vietos įrengimo, informacinio stendo, medinių užtvarų, laužaviečių, apžvalgos aikštelės, pavėsinių, suolų, stalų, dekoratyvių skulptūrų, lauko tualetų, šiukšlių dėžių, vietos žemėlapių įrengimo kainų analizė, kuria remiantis nustatyta, kad transporto priemonių parkavimo vietos įrengimo, medinių užtvarų, laužaviečių, suolų, stalų, dekoratyvių skulptūrų, lauko tualetų, šiukšlių dėžių rinkos kaina su įrengimu yra mažesnė už pareiškėjos įsigytų, todėl pasiūlė pareiškėjai pateikti papildomą informaciją dėl nustatytų neatitikimų (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 99).
Pareiškėja 2014-10-28 pateikė Agentūrai papildomus dokumentus (sąmatą dėl suolų ir stalų ir sąmatą dėl parkavimo aikštelės, laužaviečių ir medinių užtvarų) ir paaiškinimą, kuriame nurodė, kad ji atliko Projekte nurodytus darbus ir padarė investicijas, skirtas įgyvendinti aplinkosaugos tikslus, gerinti aplinkos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio kokybę ir pan.; pažymėjo, kad darbai buvo apmokėti pagal rangovų pateiktas sąmatas, tačiau dalis išlaidų, kurios buvo patirtos (privažiavimo įrengimo išlaidos), nebuvo į jas įtrauktos; pabrėžė, kad sąmatose nurodomas darbo užmokestis buvo nustatytas atsižvelgiant į jo augimo tendencijas, taip pat į tai, kad buvo atlikti darbai su menine išraiška, o darbo sąlygos buvo sunkios; taip pat pažymėjo, kad atliktos investicijos neviršijo Metodikos 5 priede nustatytų didžiausių įkainių (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 96-98, 100).
Teismas pažymi, kad Agentūros pasitelktas ekspertas - UAB „Civitta“- yra nepriklausoma verslo konsultacijos bendrovė, kurios paslaugos įsigytos viešojo konkurso būdu pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus. Ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ekspertizė atlikta remiantis Agentūros pateiktais dokumentais ir viešai prieinama informacija ataskaitos rengimo datai. Taip pat iš ataskaitos turinio matyti, kad nustatant atitinkamų investicijų rinkos kainas buvo išnagrinėtos pareiškėjos sudarytos pirkimo sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuvykta į Projekto įgyvendinimo vietą, pateiktas vertintų investicijų charakteristikų detalizavimas ir nurodytos analogiškos kokybės bei charakteristikų investicijų rinkos kainos. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad Agentūros pasitelktų ekspertų nustatyti rinkos kainų dydžiai apskaičiuoti atsižvelgus į objektyvių faktinių aplinkybių visumą, todėl pagrindo abejoti Ekspertinio konsultavimo ataskaitos išvadomis nėra. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl atliktų investicijų tinkamumo ir išlaidų dydžio pagrįstumo, o 2014 m. spalio 28 d. pareiškėjos paaiškinimas ir kartu su juo pateikti dokumentai nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 96-98, 99, 100). 2014 m. spalio 28 d. pareiškėjos pateiktos lokalinės sąmatos sudarytos tiekėjų tik po atitinkamų darbų atlikimo, todėl jos negali būti vertinamos kaip objektyvus įrodymas, pagrindžiantis pareiškėjos atliktų investicijų atitiktį rinkos kainoms.
Paramos paraiškos pateikimo metu galiojusios Įgyvendinimo taisyklių redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 4 d.) 19 punktas nustatė, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos su projekto įgyvendinimu susijusios išlaidos, padarytos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo Agentūrai dienos. Projekte turi būti numatytos visos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu. Perkamos prekės turi būti naujos, nenaudotos, atitinkančios teisės aktų nustatytus reikalavimus. Tinkamų finansuoti išlaidų sumai pagrįsti turi būti pateikiamas bent vienas komercinis pasiūlymas (20 p.). Tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos: būtinos projektui vykdyti ir numatytos paramos sutartyje; kai prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis XVIII skyriuje nustatyta tvarka; faktiškai patirtos ir į paramos gavėjo apskaitą įtrauktos išlaidos (registruojama, jei tvarkoma apskaita), pagrįstos dokumentų originalais arba nustatyta tvarka patvirtintomis kopijomis (21.1 - 21.3. p.). Įgyvendinimo taisyklių XVIII skyriuje nurodoma, jog pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, kuriems perkant prekes, paslaugas ar darbus netaikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, prekių, paslaugų ar darbų pirkimus turi organizuoti Ministerijos nustatyta tvarka (Pirkimo taisyklės) (76 p.). Netinkamos finansuoti išlaidos: išlaidos, nesusijusios su projektu ir remiama veikla ir neįvardytos šių Taisyklių 2122 p.; išlaidos ar jų dalis, patirtos perkant prekes, darbus ar paslaugas, nesilaikant Taisyklių XVIII skyriuje nurodytų procedūrų (jei nenustatyti didžiausieji įkainiai); išlaidos, viršijančios Ministerijos nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra didesnė už nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius. Jei pagal pateiktus komercinius pasiūlymus išlaidų vertė yra mažesnė, negu pagal nustatytus didžiausiuosius įkainius, finansuojama pagal pasiūlyme pateiktą kainą (23.1 - 23.3 p.). Didžiausiasis įkainis - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007—2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo" nustatytas įkainis, pagal kurį apskaičiuojama didžiausia mokėtina paramos suma. Didžiausiasis įkainis nustatomas litais be pridėtinės vertės mokesčio (3 p.). Paramos gavėjas po kiekvieno projekto įgyvendinimo etapo, kaip numatyta paramos sutartyje paramai gauti, pateikia nustatytos formos mokėjimo prašymą (78 p.).
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 3 punktu, tinkamomis finansuoti išlaidos yra įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų, o šių taisyklių 153.2 punktas nustato, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, siekdami, jog patirtos išlaidos būtų laikomos tinkamomis finansuoti, jeigu nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekes, paslaugas arba darbus turi įsigyti pagal nustatytus didžiausius įkainius, o jei didžiausi įkainiai nenustatyti - pagal Pirkimų taisykles.
Paramos sutartyje nustatyta, kad išmokant paramos lėšas, kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios, be kita ko, yra: tiesiogiai susijusios su Projekto, kuriam teikiama Parama įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos Projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų - naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje gauti EB fondų finansinę Paramą bei miškotvarkos projekte (4.3 p.); padarytos nepažeidžiant ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (4.6 p.). Parama paramos gavėjui suteikiama, jei Paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama Parama, įsigis laikydamasis Metodikos; prekes, paslaugas ar darbus, kuriems pagal Metodiką nėra nustatyti didžiausieji įkainiai, įsigis laikydamasis Projekto vykdytojo pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemones, prekių paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (5.4 p.) (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 34-43). Pažymėtina, kad Paraiškos XII skyriaus 6 punkte pareiškėja pati patvirtino, jog jos prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, o Paramos sutarties 26.3 p. nustatyta, kad sutarties pažeidimas gali būti nustatomas tuomet, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu (Komisijos byla Nr. AG-447/05-2014, b. l. 20-33, 34-43).
Skundo reikalavimus pareiškėja grindžia Metodikos 5 priede nurodytais maksimaliais dydžiais, kurių, pareiškėjos teigimu, ji neviršijo. Vadovaujantis Metodikos 1 punkto nuostatomis, Metodikos tikslas - supaprastinti finansinės paramos administravimą ir užtikrinti jos skaidrų naudojimą, nustatant tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones didžiausiuosius įkainius, o Metodikos 5 priede nustatyti rekreacinės infrastruktūros įrengimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ didžiausieji įkainiai. Teismas pažymi, kad Metodikos 5 priede pateiktame investicijų sąraše nenurodomos konkrečių investicijų kokybinės charakteristikos, o numatyti didžiausi įkainiai nustato bendrą tinkamų finansuoti išlaidų dydį visoms konkrečios kategorijos investicijoms, neatsižvelgiant į kokybinius atskirų investicijų požymius (nedetalizuojant dydžio, medžiagų ar kitų požymių). Taigi, Metodikoje nustatyta būtent didžiausia galima mokėti už atitinkamas investicijas paramos suma, tačiau ne konkreti rinkos kaina, todėl Metodikoje nustatytas teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad kiekvienu konkrečiu atveju (atsižvelgiant į nustatytą būtent konkretaus perkamo objekto rinkos vertę) negali būti pripažinta kaip tinkama finansuoti mažesnė, nei Metodikoje nurodytų įkainių, suma. Nagrinėjamu atveju Agentūra, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, t. y. atsižvelgdama į pareiškėjos deklaruojamų investicijų kokybinius požymius, nustatė analogiškų charakteristikų, paskirties naujumo ir kt. požymių investicijų rinkos kainą. Metodikoje nustatyti didžiausi įkainiai ir Agentūros atliktos skaičiuojamųjų kainų ekspertizės rezultatai savo pobūdžiu yra skirtingi rodikliai, padedantys nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Todėl aplinkybė, kad tam tikra pareiškėjos Mokėjimo prašyme deklaruojama investicija neviršija Metodikoje nustatyto didžiausio įkainio, savaime nereiškia, kad ši investicija yra įsigyta už rinkos kainą. Atitinkamai visų Projekto investicijų įsigijimas didžiausiais nustatytais įkainiais nereiškia, kad jos atitinka rinkos kainą ir yra tinkamos finansuoti.
Sisteminė aukščiau paminėtų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, kad Agentūra turi pareigą pripažinti tinkamomis kompensuoti tik tas išlaidas, kurios yra būtinos, t. y. realiai rinkoje egzistuojančių (ne padidintų) kainų vertę, o išlaidų, patirtų įsigyjant projekto investicijas už padidintą kainą dalis, kuri viršija rinkos kainos, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti ir tokios išlaidos negali būti kompensuojamos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja jau Paramos sutarties sudarymo metu ir pirkimų metu žinojo (turėjo žinoti), kad dėl taikytų padidintų kainų Agentūra turi teisę ir pareigą nustatyti netinkamų finansuoti išlaidų dydį. Todėl pagrindo teigti, kad Agentūrai priimant Sprendimą atsisakyti kompensuoti rinkos vertę viršijančią investicijų sumą buvo pažeistas pareiškėjos teisėtų lūkesčių principas, nėra. Pažymėtina, kad tiek Paramos sutartimi, tiek Paraiška pareiškėja įsipareigojo užtikrinti, jog prašoma paramos suma bus mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma, t. y. investicijų išlaidos atitiks realiai rinkoje egzistuojančias kainas, todėl investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas neatitinka nei Paramos sutarties, nei teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija vidutinę rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Taip pat tokios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis, nes nėra nulemtos investicijų savybių ar rinkos sąlygų. Investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų - naudos principais. Pabrėžtina, kad Agentūros sprendimas priimtas įvertinus pareiškėjos deklaruotų išlaidų pagrįstumą, jų atitiktį teisės aktų ir Paramos sutartyje įtvirtintiems reikalavimams bei tinkamumą finansuoti, o ne dėl bendros paramos sumos, kuri galėtų būti skiriama Projektui, sumažinimo. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Agentūra, prieš sudarydama Paramos sutartį, privalėjo „susitarti“ dėl visos pareiškėjai atlygintinos sumos už Projekto įgyvendinimą.
Įgyvendinimo taisyklių 92 punkte numatyta, kad vertinant mokėjimo prašymą, nustatomos tinkamos finansuoti išlaidos, nuo kurių yra skaičiuojama kompensuojama paramos suma (92 p.). Įvertinus mokėjimo prašymą, priimamas sprendimas: išmokėti visą prašomą paramos sumą; išmokėti dalį prašomos paramos sumos; atmesti mokėjimo prašymą (93.1 - 93.3 p.). Paramos gavėjui nesilaikant teisės aktų reikalavimų ar pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, numatomos trys privalomų sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir (arba) paramos susigrąžinimas (110 p.). Paramos sumažinimas taikomas, be kita ko, jei paramos gavėjas pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas (111.4 p.).
Vadovaujantis Administravimo taisyklių 197 punktu, paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys - paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (197 p.). Paramos sumažinimas, be kita ko, taikomas tuo atveju, jeigu Agentūra patikrų vietoje metu nustato reikalavimų neatitinkančias išlaidas ir (arba) išlaidos buvo patirtos pažeidžiant pirkimų vykdymo tvarką (197.1.1 p.); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.1.7 p.). Paramos neskyrimas taikomas, kai paramos gavėjas, be kita ko, pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (197.2.12 p.). Pažymėtina, kad nuo 2014 m. birželio 4 d. įsigaliojo Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas, kuris detalizuoja su Administravimo taisyklių 5.10 p. taikymu susijusias teisines pasekmes ir nustato, kad tuo atveju, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, jog prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos didžiausios rinkos kainos konkrečiai investicijai (šios normos turinys pakoreguotas 2014 m. birželio 19 d. redakcija, nustatant, kad tuo atveju, jeigu Agentūra, atlikusi ekspertizę, nustato, kad paramos gavėjo atlikto pirkimo prekių, paslaugų ar darbų kaina yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytos konkrečios investicijos didžiausios rinkos kainos). Vadovaujantis Administravimo taisyklių 253.13 p., Agentūra pažeidimą gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: pažeidžia kitas paramos skyrimo ir naudojimo sąlygas.
Taigi, vadovaujantis paminėtomis teisės aktų nuostatomis, Agentūra, kaip paramą administruojanti institucija, nustačiusi Paramos sutarties, ES ar nacionalinių teisės aktų pažeidimus, privalo taikyti atitinkamas sankcijas pažeidėjo atžvilgiu, kas ir buvo padaryta Agentūrai priimant 2014-11-12 sprendimą Nr. BRK-9723(12.4).
Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad Atsakovė, įvertinusi Mokėjimo prašymą, 2014 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. BRK-9723(12.4) teisėtai ir pagrįstai nusprendė taikyti sankciją bei nekompensuoti 51 589, 00 Lt pareiškėjos prašomų kompensuoti išlaidų sumos, todėl Komisija 2015-01-08 sprendimu Nr. 3R-9 (AG-447/05-2014) teisėtai ir pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjos 2014 m. gruodžio 10 d. skundą.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teisinio pagrindo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-01-08 sprendimą Nr. 3R-9 (AG-447/05-2014), vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra. Atsisakius patenkinti reikalavimą panaikinti ginčijamą Komisijos sprendimą, pareiškėjos reikalavimas panaikinti Agentūros 2014-11-12 sprendimą Nr. BRK-9723(12.4) įpareigojant kompensuoti mokėjimo prašyme registracijos Nr. 2IM-KU-12-1-0113S6-MP001 nurodytą paramos sumą, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. numatytu pagrindu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjos R. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Mefodija Povilaitienė
Jūra Marija Strumskienė