Civilinė byla Nr. 2-166/2007

Procesinio sprendimo kategorija 94.2.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės (pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-575-436/2007 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui E. V. dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ieškovas A. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė patvirtinti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią ieškovas A. M. nuosavybės teise už 450 000 Lt sumą įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), sudarymą tarp A. M. ir E. V. , priėmusio V. V. palikimą.

Kauno apygardos teismas 2007 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Teismas sprendė, kad ieškinys paduotas nesilaikant išimtinio teismingumo taisyklių (CPK 31 str.). Teismas nurodė, kad ieškovas, laikydamasis išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės, turi teisę kreiptis su ieškiniu į nekilnojamojo turto buvimo vietos teismą – Vilniaus apygardos teismą (CPK 27 str. 1 p., 31 str. 1 d.).

Ieškovas A. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės - priimti ieškinį. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 31 straipsnį, nes šio straipsnio 2 dalis nustato, kad palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar jo dalies buvimo vietos teismui. Kadangi palikimo buvimo vieta yra Kauno mieste, ką liudija Kauno m. 5-ojo notarų biuro išduotas 2007 m. sausio 17 d. liudijimas, byla teisminga Kauno apygardos teismui.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

Ieškovas A. M. prašo patvirtinti gyvenamojo namo, esančio Ukmergės mieste, pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su V. V. . Ieškinio suma - 450 000 Lt. Tai reiškia, kad pagal ginčo objektą (pobūdį) ir ginčo sumą byla yra priskiriama nagrinėti bendrosios kompetencijos apygardos teismui (CPK 25 str., 27 str. 1 p.). Pagal teritorinį išimtinį teismingumą byla dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą priskiriama nagrinėti teismui, kurio buvimo vietoje yra nekilnojamasis daiktas (CPK 31 str. 1 d.). Namas, kurio pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas prašo patvirtinti, yra Ukmergės mieste. Pagal šią taisyklę bylą turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Tačiau iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovo prašoma patvirtinti namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su V. V. , kuris yra miręs. Todėl ieškovas reikalavimą reiškia atsakovui E. V. , mirusiojo V. V. įpėdiniui. Pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį palikėjo kreditorių ieškiniai, pareikšti prieš įpėdiniams priimant palikimą, yra teismingi palikimo ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kaip nurodo ieškovas ir tą aplinkybę patvirtina liudijimas, Kauno miesto notaro išduotas atsakovui E. V. , V. V. palikimo atsiradimo vieta yra Kauno mieste. Tai reiškia, kad pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį ši byla yra teisminga Kauno apygardos teismui.

Iš to, kas pasakyta seka, kad pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą byla yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, pagal palikėjo kreditoriaus ieškinį – Kauno apygardos teismui (CPK 31 str. 1 ir 2 d.). 

Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą (CPK 31 str.). Kaip jau buvo aptarta, šiuo atveju pagal išimtinį teritorinį teismingumą bylą gali nagrinėti ir Vilniaus, ir Kauno apygardos teismai. CPK normos nereglamentuoja, kokiais kriterijais, esant tokiai situacijai, reikėtų vadovautis nustatant, kuris išimtinis teismingumas turi prioritetą.

Ginčo dalykas, namas, yra paveldimas turtas. Prie ieškinio yra pridėtas Kauno m. notaro A. R. Poliansko liudijimas, išduotas atsakovui E. V. , kaip V. V. įstatyminiam įpėdiniui, tvarkyti paveldėjimo reikalus, reikalingus gauti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 8). Ieškovas 2006 m. gruodžio 12 d. raštu informavo Kauno miesto 5-ąjį notarų biurą, kad jis yra mirusio V. V. kreditorius. Įpėdiniai, kurie priėmė palikimą, pradėję jį valdyti arba padavę pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (CK 5.52 str.). CK 5.63 straipsnis numato palikėjo kreditoriams teisę pareikšti reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams. Pagal Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, CK 5.4 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo vieta yra paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta. Tas notaras, kurio notarinių veiksmų atlikimo teritorijoje gyveno palikėjas, priima įpėdinio pareiškimą apie palikimo priėmimą, išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Tai reiškia, kad palikimo atsiradimo vietos notaras nustato palikėjo įpėdinių ratą, paveldimą turtą, tame tarpe ir palikėjo skolas. Kilus ginčui, šiuos klausimus sprendžia teismas. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ginčas yra kilęs tarp ieškovo ir palikėjo V. V. įstatyminio įpėdinio E. V. . Įvertinusi aptartas aplinkybes, kad visas paveldimas turtas, įpėdinių skaičius ir palikėjo kreditorių skolos yra apskaitomos paveldėjimo byloje, kurią pagal palikėjo V. V. palikimo atsiradimo vietą veda Kauno miesto notaras, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą tikslinga nagrinėti pagal CPK 31 straipsnio 2 dalį V. V. palikimo buvimo vietos teisme, t. y. Kauno apygardos teisme.

Toks normų (CPK 31 str. 1 ir 2 d.) kolizijos aiškinimas atitinka ir civilinio proceso principus. CPK 7 straipsnis nustato teismo pareigą kuo ekonomiškiau nagrinėti bylą. Tai reiškia teismo pareigą rūpintis, kad kuo ekonomiškiau būtų naudojamos tiek biudžeto, tiek proceso šalių lėšos. Iš ieškinio pareiškimo matyti, kad ieškovas ir atsakovas gyvena Kauno mieste. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme labiau priimtinas proceso šalims, nes šalys patirtų mažesnes laiko bei pinigines sąnaudas.

Išdėstytų argumentų pagrindu Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti A. M. ieškinį, kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, naikintina.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį tik tuo pagrindu, kad byla šiam teismui yra neteisminga. Kitų klausimų, susijusių su ieškinio priėmimu, teismas nesprendė. Todėl apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs 2007 m. sausio 19 d. nutartį, perduoda ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kad teismas išspręstų visus klausimus, susijusius su ieškinio priėmimu, kaip numatyta CPK 137 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

              Kauno apygardos teismo 2007 m. sausio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti Kauno apygardos teismui.

Teisėjai                                                                       Artūras Driukas

Danutė Milašienė

Gintaras Pečiulis