Civilinė byla Nr. e2A-30-440/2016

                                             Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00285-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.9.1; 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 3.1.7.5;

3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Ž. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-531-856/2015, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio būstas“ ieškinį atsakovei A. Ž. dėl skolos priteisimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Radviliškio būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. Ž. 123,02 Eur skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-11-30, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą apie atsakovę ir 52,57 Eur už suteiktas teisines paslaugas ruošiant ieškinį. Ieškovė nurodė, kad atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Pažymėjo, kad atsakovė kartu su kitais savininkais privalo išlaikyti bendrą dalinę nuosavybę, į kurią įeina bendro naudojimo objektai, ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovei ne kartą buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė.

2. Atsakovė A. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei visus priklausančius mokesčius moka ir jokios skolos neturi. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepateikė įrodymų už kokį laikotarpį susidarė skola ir kokios išlaidos sudaro įsiskolinimą. Pažymėjo, kad ieškovė ir anksčiau yra teikusi pareiškimą bei ieškinį dėl skolos iš jos priteisimo, tačiau vienu atveju teismas teismo įsakymą panaikino po pateiktų prieštaravimų ir pareiškimą laikė nepaduotu, o kitu atveju ieškinį paliko nenagrinėtu. Pabrėžė, kad jai nuosavybės teise nepriklaus ginčo patalpos, kurias ieškovas tariamai remontavo 2010 metais ir už kurias skaičiuoja įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015-08-31 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės A. Ž. ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ naudai 123,02 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-06 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 69,28 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 4,53 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

4. Teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės 48,05 kv. m. butas Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris įrengtas bei VĮ Registrų centre įregistruotas kaip negyvenamoji patalpa - stomatologinis kabinetas, administratorius yra UAB „Radviliškio būstas“. Teismas nurodė, kad atsakovės, kaip savininkės, pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame ji nuosavybės teise turi butą, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės patalpos yra viename keturių butų name su bendromis konstrukcijomis bei inžinieriniais įrenginiais, ir konkrečiai jos patalpa nėra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė teigdama, kad ji neprivalo mokėti prašomą priteisti sumą, kadangi ši suma yra paskaičiuota ne už įprastinę namo priežiūrą, administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, o už atliktus remonto darbus pirmo ir ketvirto butų įėjime į rūsį, nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad už prašomą priteisti laikotarpį ji tvarkingai ir sistemingai kiekvieną mėnesį mokėdavo jai priklausančią sumą už įprastinę namo priežiūrą, administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Remdamasis ieškovės pateiktais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, remontuodama įėjimą į šilumos mazgą, atliko būtinus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų priežiūros darbus. Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovė nepagrįstai teigė, jog ji neturi pareigos mokėti už namo dalinės bendrosios nuosavybės priežiūrą, administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, todėl tuo pagrindu ieškinį tenkino bei priteisė iš atsakovės 123,02 Eur skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu atsakovė A. Ž. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neatskleidė ieškovės reikalavimo esmės, t.y. nenustatė dėl ko yra ieškinys - dėl skolos už namo priežiūrą, administravimą, eksploatavimą, ir komunalines paslaugas ar už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą. Teismas turėjo iš ieškovės pareikalauti pažymos, kurioje turėjo būti nurodyta kas sudaro skolą, bei už kokį laikotarpį ji susidarė, arba pažymos ar darbų priėmimo aktą apie tai kieno nuosavybei priklausančius objektus ieškovė remontavo.

2. Skundžiamas teismo sprendimas yra neteisingas, kadangi ieškinio tenkinimo pagrindu teismas nurodė, kad „atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų kad už prašomą priteisti laikotarpį ji tvarkingai ir sistemingai kiekvieną mėnesį mokėdavo jai priklausančią sumą už įprastinę namo priežiūrą, administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Nagrinėjamu atveju atsakovei nežinant dėl ko yra pareikštas ieškinys, ji objektyviai negalėjo pateikti ir atsikirtimų į pareikštus reikalavimus.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Radviliškio būstas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir padarytos pilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teismas, nagrinėdamas bylą teisingai ir pagrįstai nustatė, jog tarp šalių yra susiformavę administravimo teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė, kaip administratorius, atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Buto ir kitų patalpų savininkų pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymų. Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas).

2. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti visi būtini įro­dymai, t.y. duomenis apie skolos susidarymo faktą, jos laikotarpį, kokios paslaugos buvo tei­ktos, taip pat 2009 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų aktas bei UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ direktoriaus įsakymą dėl lėšų skaičiavimo privalomiesiems darbams atlikti. Siekiant tinkamo bylos išnagrinėjimo bei atsižvelgus į atsakovės atsiliepime išdėsty­tus motyvus bei teiginį apie tai, jog atsakovei jokios patalpos ginčo name nepriklauso bendro­sios dalinės nuosavybės teise, teismui buvo pateiktas Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskir­ties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašas. Todėl apeliantės teiginiai, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

               Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atlyginti daugiabučio namo administratoriui bendrosios dalinės nuosavybės priežiūros išlaidas bei mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas.

8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatskleidė ieškinio esmės, t.y. nenustatė kas sudaro ieškovės prašomą priteisti skolą, nepagrįstai neišreikalavo papildomų įrodymų. Taip pat laikosi pozicijos, jos ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl 123,02 Eur skolos priteisimo tenkino.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (LR CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (LR CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybės arba jos įgaliota institucija (LR CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (LR CK 4.84 straipsnio 4 dalis).

10. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (LR CK 4.82 straipsnio 5 dalis). LR CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes bendraturtis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2014).

11. Iš byloje pateiktų duomenų bei ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad ieškovė konkrečiu atveju reiškė reikalavimą dėl 123,02 Eur skolos priteisimo už per laikotarpį nuo 2013-06-01 iki 2014-11-30 priskaičiuotus administravimo, elektros, priežiūros/ eksploatacijos, šilumos ūkio priežiūros mokesčius už atsakovei nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – stomatologinį kabinetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos matyti, kad 2013 m. birželio mėn. atsakovės skola ieškovei sudarė 130,47 Eur. Pažymėtina, kad per laikotarpį nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2014 m. lapkričio mėn. už administravimo paslaugas mokėtina suma sudarė – 123,81 Eur (31,14 Eur administravimas, mokesčiai už elektrą – 13,77 Eur, už priežiūrą/eksploataciją – 40,07 Eur, už šilumos ūkio priežiūrą – 38,83 Eur). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pareikalauti papildomų duomenų, pavirtinančių kas sudaro prašomą priteisti skolą ir už kokį laikotarpį ji yra paskaičiuota, bei, kad atsakovei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, nebuvo aiškus ieškinio dalykas bei pagrindas, kaip nepagrįstus bei prieštaraujančius byloje esantiems duomenimis.

12. LR CK 6.55 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina; tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs; kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (LR CK 6.55 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. ieškovei sumokėjo 131,21 Eur. Iš atsakovės kartu su apeliaciniu skundu pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2014-11-29 matyti, kad atsakovė mokėdama ieškovei atitinkamas sumas mokėjimo paskirtyje nenurodė už kokias paslaugas (sąskaitas) moka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais duomenimis daro išvadą, kad atsakovės laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. sumokėtomis piniginėmis lėšomis buvo dengiama iki 2013-06 mėn. susidariusi atsakovės skolą, o nuo 2013-06-01 iki 2014-11-30 priskaičiuoti administravimo, elektros, priežiūros/eksploatacijos, šilumos ūkio priežiūros mokesčiai dengiami nebuvo. Pažymėtina, kad iki 2013-06-01 skolos susidarymo aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to byloje nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, jog atsakovė teikė ieškovei prašymus ar pretenzijas dėl jos mokamų įmokų paskirstymo dengiant seniausiai susidariusią skolą ar reiškė reikalavimus dėl sumokėtų įmokų grąžinimo. Taip pat byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 2013-06-01 iki 2014-11-30 ieškovė atsakovei suteikė nekokybiškas paslaugas arba iš vis jų nesuteikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė turėjo pareigą pateikti į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad už prašomą priteisti laikotarpį ji tvarkingai ir sistemingai kiekvieną mėnesį mokėdavo jai priklausančią sumą už įprastinę namo priežiūrą, administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas.

13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas pateikto ieškinio pagrįstumą turėjo remtis prie nagrinėjamos bylos prijungtoje Radviliškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-1558-856/2013 esančiais duomenimis bei atsakovės pateiktais įrodymais, patvirtinančiais kokios namo dalys yra jos nuosavybė ir, kad jai priklausančių nuosavybės teise namo dalių niekas neremontavo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka ir pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamu atveju be atsakovės principinio įsitikinimo, kad ieškovė 2009 m.  gruodžio mėn. neatliko atsakovei priklausančio turto remonto darbų, nepaisant to, kad šios aplinkybės nėra susijusios su ieškinio dalyku, atsakovė konkrečiai nenurodė bei neįrodė, kokie faktiniai duomenys bei byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia jos teiginius apie ieškovės reikalavimų nepagrįstumą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendime buvo išdėstyti teismo motyvai ir teisės normos, kuriais remiantis buvo patenkintas ieškovės reikalavimas. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsakovės motyvus dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmeta kaip nepagrįstus.

14. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 320 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nevertina ir  plačiau dėl to nepasisako.

16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

17. Ieškovė prašo priteisti 72,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš byloje ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad šias išlaidas sudaro užmokestis UAB „Skolos LT“ už suteiktas teisines paslaugas. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė ieškovės UAB „Radviliškio būstas“ darbuotoja K. K., turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Duomenų apie tai, kad ieškovė byloje pasitelkė advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, nėra pateikta. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatyta civilinio proceso dalyvio, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas; atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, nevertintinas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus  2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-916/2015). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, todėl sprendžia, kad ieškovės sumokėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nepriskirtinos prie LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 9 punkte nurodytų išlaidų, todėl šiuo atveju yra nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 9 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a : 

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims.

Teisėja                                                                                                                    Vilija Valantienė