Baudžiamoji byla Nr. e1-1453-674/2025

(Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21260-2025-3)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.;

 (S)

1.1.7.2.4; 1.1.8.10.3; 1.1.9.6; 1.1.10.1.1;

1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 25 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė, išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl nusikalstamos veikos tyrimo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), Lietuva, turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vairuotojas, teistas: 1) 2002 m. balandžio 9 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 471 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2004 m. spalio 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 3 dalimi skirta 60 parų arešto bausmė; 3) 2009 m. liepos 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme, 2017 m. kovo 23 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, 2018 m. liepos 11 d. nuteistojo priežiūra nutraukta prieš terminą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veikos).

Teismas

n u s t a t ė :

1.       A. S. 2025 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą artimos giminaitės - dukros J. S. -  atžvilgiu, tai yra tyčia metė į ją plastikinę dėžę ir pataikė į kairę ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2.       Be to jis, 2025 m. birželio 16 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą artimos giminaitės - dukros J. S. - atžvilgiu, tai yra tyčia vieną kartą spyrė jai į dešinės pusės sėdmenis, po to delnu ne mažiau dešimt kartų sudavė į kairįjį skruostą, po to dešinės rankos dilbiu apglėbęs jai kaklą ir sulenkęs ranką per alkūnę - smaugė, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokų vidiniame kampe, kaktos-skruosto kairėje, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3.       Be to jis, 2025 m. birželio 17 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), kieme, prie pirties pastato, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą artimos giminaitės - dukros J. S. - atžvilgiu, tai yra tyčia sugriebęs ranka jai už galvos, du kartus trenkė J. S. galvą į pirties sieną, po to parvertęs ant žemės vieną kartą kumščiu jai sudavė į pilvo sritį, po to sugriebė už kairės rankos ir tempė į kambarį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą pažandės dešinėje, kairėje plaštakoje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

4.       Kaltinamasis A. S. kaltu dėl visų trijų padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), vasaros metu, bei turi deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Turi dukrą J. S., kuriai yra 17 metų. Iki įvykio ji gyveno su juo, po įvykio gyvena (duomenys neskelbtini). Po įvykio jis su dukra nebendravo, parašė jai žinutę ir jos atsiprašė, kad perlenkė lazdą. Pripažįsta padaręs nusikaltimus, tikrai perlenkė lazdą, buvo labai įpykęs ir nesusivaldė. Sodyboje, kurioje gyvena ir ją tuo pačiu remontuoja, šių metų gegužės mėnesį, tikslios dienos nepasakys, bei valandos, gali būti toks laikas koks nurodytas, metė dukrai J. plastikinę dėžę, neprisimena ar buvo išgėręs, gal ir buvo, kur tiksliai pataikė nepamena. Gal ir buvo pataikyta į kairę ranką, tuo metu nesiskundė, policijos niekas nekvietė. 2025 m. birželio 16 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), sodybos terasoje konflikto metu vieną kartą spyrė į užpakalį. Nesusivaldė, nes dukra jam melavo, neva teikdama, kad visą laiką buvo mokykloje. Jis paskambino auklėtojai ir ji jam pasakė, kad buvo vienoje pamokoje, o kur toliau ji buvo nežino. Po to dukra sakė, kad buvo Dubysos slėnyje. Tada jis paprašė dukros telefono, o tuo tarpu dukra nuėjo į virtuvę. Virtuvėje vėl žodžiu sukonfliktavo, nes dukros prašė duoti telefoną ir jį atrakinti, norėjo patikrinti jos telefoną. Dukra pasakė, kad neduos telefono ir kad ,,užpisai". Metė telefoną į grindis, telefonas atšokęs krito jam į koją, o po to delnu trenkė kiek pamena vieną kartą, gali būti ir kad daugiau trenkė, jis neskaičiavo ir nepamena. Pataikė lyg į kairį skruostą, po to dešine ranka apglėbęs dukrai kaklą - smaugė, kiek laiko truko jis nepasakys. Kiek pamena, tada atėjo jo žmona V. S.. Buvo chaosas, baisu, jis buvo blaivas. Bandė raminti dukrą, kiek prisimena, nukrito ant grindų, kas jai atsitiko nežino. Dukra po konflikto verkė, vėliau nuėjo dirbti, tęsė pradėtus darbus. Toliau sekančią dieną 2025 m. birželio 17 d., tarp 14.30 val. ir 16.00 val., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme dirbo ūkio darbus, kartu dirbo ir jo dukra J.. Jis ir kiti šeimos nariai J. prašė eiti valgyti, tačiau ji atsisakė. Jis tada J. pasakė, jeigu tu nevalgai tai ir nedirbk. Tada J. jam pasakė, kad neaiškinti ir nuėjo link pirties. Sesuo J. dar kartą nuėjo paprašyti eiti valgyti, bet jai neatėjus jis nuėjo pas J.. J. buvo už pirties pritūpus. Jis prašė dukros nusiraminti ir eiti valgyti, dukra atsisakė, rodė savo principus, sakė atsikabinti, atsiknisti ir tada jis nesusivaldęs suėmė už galvos ir gal trenkė du kartus į sieną, tiksliai nepamena, neprisimena ar trenkė į pilvą, bet to ir neneigia, kiek pamena dukra draskėsi, krito ant žemės, jis ją kėlė ir prisimena sugriebė griežtai už kairės rankos ir vedėsi namo į jos kambarį. Tuomet vėl buvo kalbėta su dukra dėl jos elgesio. Jis suprato, kad policiją iškvietė dukra, nors to tiksliai ir nežino. Po kokių dviejų valandų po įvykio jis išvyko su žmona į svečius palikęs dukrą namuose. Pripažįsta padaręs nusikaltimus, sukėlęs fizinį skausmą dukrai, bei nežymiai sutrikdęs sveikatą. Pripažįsta padaręs dukrai sužalojimus, kurie užfiksuoti teismo medicinos eksperto. Jis dėl to nuoširdžiai gailisi, nesusivaldė, nes dukra yra ūmaus būdo, sunkaus charakterio, maištaujanti. Sunku bendrauti, kai dukrai reikia pripažinti savo netinkamą elgesį, dėl to ir kylą konfliktai. Yra dirbantis, sutinka su jam paskiriama arešto bausme atidedant, tam neprieštarauja (b. l. 170-172).

5.       Nukentėjusioji J. S. nurodė, kad jai teisės ir pareigos išaiškintos, sutinka duoti parodymus ir parodė, kad iki įvykio gyveno (duomenys neskelbtini), gyveno su tėčiu A. S.. Jai yra 17 metų. Mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir baigė 10 klasių. 2025 m. birželio 16 d. apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) kaimą grįžo iš mokyklos. Ten yra sodyba. Tėtis A. jos paklausė kur ji buvo, ji atsakė, kad buvo mokykloje. Paklausė kur dar buvo. Ji pasakė, kad dar buvo slėnyje (duomenys neskelbtini) prie Dubysos. Tėtis supyko vien dėl to, kad ji jam turėjo padėti dirbti prie stogo. Sodyba, kurią tėtis su pamote nusipirko yra remontuojama. Tėtis pasakė jai, kad ji duotų auklėtojos numerį, kad pasiklausti ar ji tikrai buvo mokykloje. Jis paskambinęs auklėtojai sužinojo, kad ji buvo pirmoje pamokoje, o po to nežino, nematė nei vieno. Abu su tėčiu sodybos terasoje stovėjo ir po pokalbio su auklėtoja L. R., jai tėtis koja vieną kartą spyrė į užpakalį, jai skaudėjo nelabai, tačiau buvo sukeltas skausmas, buvo mėlynė. Tėtis pareikalavo, kad ji atiduotų savo telefoną, ji pasakė, kad jis yra virtuvėje ant stalo. Ji pasakė tėčiui, kad nueik ir pasiimk, o tėtis iš jos reikalavo, kad ji jam atneštų telefoną. Tuomet tėtis nuėjo pats pasiimti telefoną ir liepė jai atrakinti telefoną, tuo metu jie abu su tėčiu jau buvo virtuvėje. Ji pasakė tėčiui, kad jam neatrakins telefono. Neatrakino telefono, nes jau ne pirmas kartas kada tėtis patikrina telefoną ir pamato jos pačios nuotraukas ir pradeda iš jos tyčiotis. Ji trenkė telefoną į grindis, kad nereikėtų atrakinti telefono. Tada tėtis ją pastūmė į sieną, neužsigavo, nes lengvai pastūmė, ir tada ne mažiau 10 kartų iš delno trenkė į veido kairę pusę. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Iki šio momento niekas nematė kada ją mušė tėtis, jie buvo dviese. Tada tėtis sugriebė dešine ranka ir apkabino jos kaklą ir pradėjo smaugti. Ji pradėjo tuo metu rėkti, nes labai skaudėjo ir tada ją traukė per virtuvės kambarį. Tada atėjo pamotė V. S. ir liepė apsiraminti tėčiui. Smaugimas truko gal apie kokias 2-3 minutes. Puolė V. ginti, kad nustotų tėtis ją smaugti, tada jis ją paleido ir nukrito ant grindų. Ji atsistojo ir nuėjo atsisėsti ant kampo. Ji verkė, jai skaudėjo. Ji tėčiui daugiau nieko nesakė. Tada tėtis ją baigė mušti. Tuo metu jai labai skaudėjo dešinį žandikaulį, kairės pusės skruostas buvo paraudęs. Pamatė, kad buvo dešinės kojos blauzdoje įdrėskimas, kokiu momentu tai padarė tėtis ji nežino. Tą dieną ji neskambino į policiją, nes tėtis galutinai sudaužė jos telefoną ir ji neturėjo kaip išsikviesti pagalbą. Toliau 2025 m. birželio 17 d. apie 16.00 val., toje pačioje sodyboje (duomenys neskelbtini), ji dirbo kartu su tėčiu A. S., jos broliu P. B., bei pamote V. S.. Dirbo prie namo stogo. Tėtis sakė eiti pavalgyti, ji dėl sukelto vakarykščio streso visiškai nenorėjo valgyti ir atsisakė. Tada tėtis pasakė, jei nenori valgyti ir tada nedirbk. Ji nuėjo už pirties pastato, nes norėjo pabūti viena. Po kokių 5 minučių atėjo tėtis pas ją už pirties pastato. Tėtis klausė kiek laiko ji dar išsidirbinės, ji atsakė, kad tiesiog ji nenori valgyti. Ji atsistojo, nes tuo metu sėdėjo ant žolės. Tiesiog norėjo nueiti nuo tėčio, kad nesivelti į konfliktą, bet jis tada sugriebė ranka jai už galvos ir trenkė du kartus į pirties pastatą, jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji tada pasakė tėčiui, kad jis ją paleistų, bet jis tada ją parvertė ant žemės, kokiu būdu ji to neprisimena, tada sudavė vieną kartą kumščiu į pilvą, jai tuo metu skaudėjo. Ji bandė atsistoti patraukdama tėtį nuo savęs ir jai tai pavyko, ji atsistojo. Ji tada tėčiui pasakė, kad jis nesveikas. Tada vėl puolė prie jos sugriebė ranka už kaklo ir smaugė, truko kokią minutę, jai skaudėjo. Ji vėl rėkė, kad tėtis ją paleistų, tada sugriebė už kairės rankos ir tempė į sodybos vidų jos kambarį. Tada šaukė tėtis, nes jai sakė, kad ji psichinė ligonė. Nutempė ją į kambarį ir tada nustojo ją mušti. Kas vyko už pirties niekas nematė, o kai tempė į kambarį matė pamotė V. S.. Ji tada nuėjo miegoti, o tėvai išvyko. Ji atsikėlusi pasiėmė sesės planšetę ir parašė per messengerį D. K., kad negalės plaukti su baidarėmis, nes susipyko su tėčiu. Į policiją ji pati asmeniškai neskambino, žino, kad policiją iškvietė D. K.. 2025 m. gegužės mėnesį, tikslios dienos neprisimena, apie 11.00 val. toje pačioje sodyboje, girtas tėtis jai paleido iš plastikinės dėžės ir pataikė į kairę ranką, skaudėjo, buvo didelis guzas. Tą žinojo jos brolis, nes po to pats tėtis pasakė. Metė dėžę, nes nepagavo vištos, kuri pasileido iš aptvaro. Ji dažnai konfliktuoja su tėčiu, nes jis dėl visko prisikabina, o prie brolių nesikabina. Jos tėvai yra išsiskyrę, tėtis išsilieja ant jos dėl senesnių įvykių, nes ji labai panaši į savo mamą. Jos mama gyvena Kretingos rajone, mamai yra atimtos teisės. Ji su mama nebendrauja. Po įvykio pastebėjo, kad prie kairės akies buvo sužalojimas, kokiu momentu nepamena, bei kairėje rankoje plaštakoje, kada dengėsi nuo smūgių. Visi išvardyti sužalojimai nustatyti eksperto yra padaryti tėčio. Po įvykio buvo pas teismo medicinos ekspertą. Tėtis jos neatsiprašė, ir ji nenori, kad jis atsiprašytų, tėtis su ja nebandė susisiekti ir bendrauti. Po įvykio gyvena (duomenys neskelbtini), pas močiutę D. N.. 2025 m. birželio 16 d. ir 2025 m. birželio 17 d. kada mušė ją tėtis buvo blaivus, tik kada metė į ją dėžę buvo neblaivus gegužės mėnesį. Dėl jai padarytos žalos tiek fizinės, tiek emocinės ji su niekuo dar nekalbėjo ir nežino. Kai nuspręs praneš. Po šių įvykių jaučiasi blogai, tiek fiziškai, tiek emociškai. Ji šiuo metu turi pagalbą iš psichologo, bendrauja nuotoliniu būdu. Papasakojo viską (b. l. 138-141).

6.       2025 m. birželio 18 d. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Karolinos Štabokienės tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad  2025 m. birželio 17 d. apie 21:06 val. dirbant Raseinių mieste tarnybiniu automobiliu MB Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK tyrėju Kastyčiu Rimkumi, iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas: "Praneša jaunimo centro direktorė, Pranešėjai parašė J. S. 17 m. per kompiuterį, kad tėvas prieš ją smurtavo. Dabar paliko namuose kartu su 15 m. broliu. Kokia yra tiksli situacija pranešėja negalėjo nurodyti. GMP poreikis nežinomas". Atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), namų durų niekas neatidarė, kiek matėsi pro langus, namuose asmenų nebuvo. Susisiekus su pranešėja VšĮ "(duomenys neskelbtini)" direktore D. K., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini), ši paaiškino, kad 2025 m. birželio 17 d. apie 20.30 val. per socialinių tinklų programėlę "messenger" gavo žinutę iš J. S., kad kaip buvo planuota plaukti baidarėmis, ji negalės, nes ją žiauriai sumušė tėtis A. S., pasiteiravus kaip suprasti žiauriai, J. S. pasakė labai žiauriai. Daugiau nieko nepaaiškino, todėl D. K. paskambino į BPS prašydama išsiaiškinti ar J. S. viskas gerai. Pabendravus su kaimyne L. Š. ši paaiškino, kad anot jos minėta ieškoma šeima yra tvarkinga, vaikai prižiūrimi ir nieko blogo apie juos negalinti pasakyti. Paskutinį kartą šeimą matė 2025 m. birželio 16 d. ryte apie 08.00 val., teigė žinanti, kad šeima turi remontuojamą sodybą (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), jas pasitiko J. S. ir jos brolis P. B., kurie paaiškino, kad namuose yra vieni, o tėvai yra išvykę, kur tiksliai nežino, davė tėčio A. S. ir mamos V. S., kad galėtume su jais susisiekti, telefonų numerius. Su V. S. susisiekti telefonu nepavyko, su A. S. susisiekus telefonu, šis paaiškino, kad yra išvykęs toli, kur tiksliai nesakys, jokių pažeidimų nepadarė, nes pagal įstatymą tokio amžiaus vaikai gali būti vieni namuose. Paaiškinus A. S., jog reikia pasikalbėti, kadangi yra gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, šis paaiškino jog negrįš ir nesikalbės, o jei reikia bendrautų su vaikais. Į įvykio vietą buvo iškviestos Kauno VTAS vyr. specialistės A. G. ir A. N.. Norint paaiškinti J. S. ir P. B., jog lauks VTAS specialistų ir su jais bendraus jie, link jų atėjo J. S., kuri paaiškino, kad girdėjo kaip brolis P. B. bendravo su tėčiu A. S. telefonu ir šis pasakė, užsirakink duris ir neįleisk į namus J. S., kuomet ji nuėjo į lauko tualetą P. B. į terasą padėjo kuprinę ir užsirakino duris. Atvykusios VTAS specialistės su P. B. nepabendravo, nes šis namų durų neatidarė, o J. S. buvo nuvežta į saugią aplinką, t. y. pas įmotės V. S. motiną D. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Užtikrinus J. S. saugią plinką VTAS specialistė A. N. su ja pabendravo, po kiek laiko informavo jas, jog J. S. teigia patyrusi fizinį smurtą bei fizinę žalą, taip pat apie visą situaciją dalyvaujant VTAS specialistei J. S. sutiko papasakoti pareigūnams, siekiant užtikrinti aiškias įvykio aplinkybes. Dalyvaujant VTAS vyr. specialistei A. N., J. S. papasakojo, kad 2025 m. birželio 16 d., apie 15 val., grįžus iš mokyklos ir būnant virtuvės patalpoje, tėvas A. S. ėmė priekaištauti, jog negrįžo namo laiku, jo neklauso, tuomet vieną kartą iš kairės kojos spyrė į dešinės pusės sėdmenis, sukeldamas 7 balų (vertinant nuo 1 iki 10) fizinį skausmą, tuomet atsistojęs už nugaros, dešinės rankos dilbiu apglėbęs jai kaklą ir sulenkęs ranką per alkūnę ėmė smaugti ir tempti per virtuvės grindis, tokiais savo veiksmais sukeldamas J. S. 9 balų (vertinant nuo 1 iki 10) fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo veiksmus A. S. dešinės rankos delnu apie dešimt kartų trenkė J. S. į kairės pusės skruostą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą 10 balų (vertinant nuo 1 iki 10) bei padarydamas fizinę žalą. Taip pat, kaip teigė J. S., kuomet ją tempė suėmęs už kaklo, ji kažkur (nežino kur, nes tuo metu nematė ir nepajuto) įsibrėžė blauzdą. Visą konfliktą bei smurto faktą matė J. S. įmotė V. S., kuri nuramino A. S. ir kaip teigia J. S. ją išgelbėjo nuo tolimesnio gresiančio fizinio smurto. 2025 m. birželio 17 d. dienos metu (kurią valandą neįvardijo) A. S. priėjo prie lauke, šalia pirties sėdinčios J. S. ir ėmė priekaištauti, jog ši nieko nevalgo ir toliau maištauja, kilus žodiniam konfliktui A. S. sugriebęs rankomis už galvos, du kartus trenkė J. S. galvą į pirties sieną, taip sukeldamas 10 balų (vertinant nuo 1 iki 10) fizinį skausmą, tuomet dešinės rankos dilbiu apglėbęs jai kaklą ir sulenkęs ranką per alkūnę ėmė smaugti, taip sukeldamas 10 balų (vertinant nuo 1 iki 10) fizinį skausmą, trenkė dešinės rankos kumščiu, vieną kartą į pilvo sritį, taip sukeldamas 5 balų (vertinant nuo 1 iki 10) fizinį skausmą. Tuomet J. S. nuėjo į kambarį ir užmigo, o kuomet atsikėlė apie 18-19 val. tėvo ir įmotės jau nebebuvo namie, kur jie išvyko nežinanti. Apie tai kas įvyko pranešė VšĮ "(duomenys neskelbtini)" centro direktorei D. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), per "messenger" programėlę. J. S. apžiūrėję GMP medikai užfiksavo sužalojimus, į gydymo įstaigą nesivežė. Atliekant J. S. asmens apžiūrą kartu dalyvavo VTAS vyr. specialistė A. N.. Apžiūrėti ir užfiksuoti įvykio vietos galimybės nebuvo, nes ji buvo užrakinta, raktų nuo sodybos niekas neturėjo. Esant minėtoms aplinkybėms ikiteisminis tyrimas pradedamas nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą (b. l. 6-10).

7.       2025 m. birželio 18 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Sodyba yra kairėje gatvės pusėje. Sodybos teritorija yra nuo gatvės pusės aptverta metaline segmentine tvora, likusi sodybos teritorija aptverta tinkline tvora. Įvažiavimas į sodybos kiemą yra kairėje gyvenamojo namo pusėje. Nuo įvažiavimo į sodybą, sklypo gale, dešinėje pusėje yra medinė, pilkos spalvos, vieno aukšto pirtis su lauko terasa. Už pirties galinės sienos yra veja. Gyvenamasis namas yra medinis, vieno aukšto su mansarda. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš kiemo pusės. Prie įėjimo į gyvenamąjį  namą yra lauko terasa. Lauko terasoje, prie namo sienos yra du foteliai. Priešais fotelius yra medinis stalas ir medinis suolas. Per uždarytas rudos spalvos, metalines lauko duris patenkame į tambūrą. Tambūro kambaryje įvairūs daiktai sudėti tvarkingai. Nuo įėjimo į tambūro kambarį, dešinėje pusėje yra atidarytos medinės, rudos spalvos durys pro kurias patenkame į koridorių. Nuo įėjimo į koridorių, dešinėje pusėje yra virtuvės kambarys. Virtuvės kambaryje nuo įėjimo pusės kairėje pusėje yra koklinis pečius. Priešais esančia siena yra du kampiniai minkštasuoliai. Priešais minkštasuolius yra stalas, priešais stalą yra kėdė ant kurios sudėti rūbai. Kairiau, prie minkštasuolio yra sulankstomas stalas. Priešais esančia sieną dešiniajame kampe yra baltos spalvos šaldytuvas. Prie dešinės pusės sienos yra virtuvinės pastatomos ir pakabinamos spintelės ir viryklė. Virtuvės kambaryje daiktai sudėti tvarkingai. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota (b. l. 11-22).

8.       2025 m. birželio 17 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje užfiksuota J. S. kūno apžiūra ir apžiūrint nukentėjusiosios veidą, virš kairės pusės antakio yra nežymi kraujosruva. Ant kairės pusės skruosto yra matomas patinimas. Apžiūrint nukentėjusiosios kaklo sritį sužalojimų nestebima. Apžiūrint nukentėjusiosios pilvo sritį sužalojimų nestebima. Ant dešinės pusės sėdmens sužalojimų nestebima. Ant dešinės kojos blauzdos yra įdrėskimas. Daugiau akivaizdžių matomų sužalojimų nestebima (b. l. 23-31).

9.       2025 m. birželio 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1241/2025 (02) nurodyta, kad J. S. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokų vidiniame kampe, kaktos-skruosto kairėje, pažandės dešinėje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, muštinė žaizda blauzdoje. Muštinė žaizda dešinėje blauzdoje padaryta kontaktu su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu. Odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje padaryta atsikišusiais bukabriauniais daiktais, galimai nagais apdraskant. Poodinės kraujosruvos kairės akies vokų vidiniame kampe, kaktos-skruosto kairėje, pažandės dešinėje padarytos kietais bukais daiktais kuo galėjo būti ranka ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai dengiantis plaštaka nuo suduodamų smūgių, sugriebiant už kairės plaštakos, atsitrenkiant plaštaka į bukus daiktus ar panašiai. Vertinant sužalojimų pobūdį, poodinės kraujosruvos kairės akies vokų vidiniame kampe, kaktos-skruosto kairėje, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, padaryti kelių dienų bėgyje iki apžiūros užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2025 m. birželio 16 d., nemažiau keturiais trauminiais poveikiais, poodinės kraujosruvos pažandės dešinėje, kairėje plaštakoje galėjo būti padarytos užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2025 m. birželio 17 d., ne mažiau dvejais trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36-38).

10.       2025 m. liepos 2 d. iš nutarimo leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese matyti, kad vadovaujantis LR BPK 53 ir 54 straipsniais, leista atstovauti pagal įstatymą dalyvauti procese Rimai Bardauskienei (b. l. 118-120).

11.       2025 m. liepos 3 d. iš nutarimo leisti įgaliotajam atstovui dalyvauti procese matyti, kad vadovaujantis LR BPK 55 straipsniu, leista įgaliotajam atstovauti dalyvauti procese advokatui Valdui Kairiui (b. l. 123-125).

12.       Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

13.       Kaltinamasis A. S. prisipažino kaltu dėl visų trijų nusikalstamų veikų, kai smurtavo prieš sau artimą asmenį, šeimos narį – dukrą J. S. ir aiškiai išdėstė visas aplinkybes. Jo parodymus patvirtino nukentėjusioji, kaltinamojo dukra J. S., tai pagrindžiama ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga.

14.       Įrodyta, kad A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (veika 2025 m. gegužės mėnesį), nes jis konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą artimos giminaitės - dukros -  atžvilgiu, tai yra tyčia metė į ją plastikinę dėžę ir pataikė į kairę ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą; įrodyta, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. birželio 16 d. veika), nes jis gyvenamojo namo virtuvėje, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą artimos giminaitės - dukros -  atžvilgiu, tai yra tyčia vieną kartą spyrė jai į dešinės pusės sėdmenis, po to delnu ne mažiau dešimt kartų sudavė į kairįjį skruostą, po to dešinės rankos dilbiu apglėbęs jai kaklą ir sulenkęs ranką per alkūnę - smaugė, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokų vidiniame kampe, kaktos-skruosto kairėje, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą; įrodyta, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2025 m. birželio 17 d. veika), nes jis kieme, prie pirties pastato, konflikto dėl asmeninio pobūdžio priežasčių metu, panaudojo fizinį smurtą artimos giminaitės - dukros -  atžvilgiu, tai yra tyčia sugriebęs ranka jai už galvos, du kartus trenkė nukentėjusiajai galvą į pirties sieną, po to parvertęs ant žemės vieną kartą kumščiu jai sudavė į pilvo sritį, po to sugriebė už kairės rankos ir tempė į kambarį, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą pažandės dešinėje, kairėje plaštakoje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

15.       Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, į tai, kad A. S., būdamas teistas (už nužudymą), bausmę atlikęs, tačiau turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė tris naujus tyčinius nusikaltimus – savo artimam šeimos nariui – dukrai – sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, sprendžia ir pripažįsta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios išvados nekeičia tai, kad A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl jų nuoširdžiai gailisi, kas teismo įvertinta kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat skiriant bausmę įvertintinas ir kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo, bei kitos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės.

16.       Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų trijų veikų, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BPK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl veikos atliktos 2025 m. gegužės mėnesį, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl visų trijų veikų, kad nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (LR BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

17.       Prokurorė siūlo A. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 veika) ir skirti jam 40 parų arešto; pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veika) ir skirti jam 50 parų arešto; pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (3 veika) ir skirti jam 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant A. S. neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 722 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią priemonę įvykdant per 9 mėnesius.  

18.       Teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - padaryti trys nesunkūs nusikaltimai, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, į jo asmenybę: teistas, bausmę atlikęs, bet teistumas neišnykęs (b. l. 178-182), administracine tvarka baustas (b. l. 183-185), byloje nėra duomenų apie įskaitas Psichikos sveikatos centre ar dėl priklausomybių ligų, dirbantis (b. l. 186-188), taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme ir jos dydžiu sutinka (b. l. 193-194). Kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais sukėlė asmeniui fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

19.       Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos arešto bausmės ir jų dydžiai yra proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms ir tinkamos. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20.       BK 75 straipsnio 1 dalies redakciją, asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

21.       A. S. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, gailisi, dirbantis. Esant aptartoms aplinkybėms, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, vadovaujantis teisingumo principu, teismo vertinimu, paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti A. S. neizoliavus nuo visuomenės, skiriant jam arešto bausmės vykdymo atidėjimą 1 metams, t.y. ilgiausiam galimam terminui, paskiriant įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalys, 6 dalies 8 ir 10 punktai). Intensyvios priežiūros skyrimas ar jos neskyrimas yra teismo diskrecija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-97-697/2023 5 p.), todėl atsižvelgiant į visas aplinkybes, intensyvi priežiūra netaikoma.

22.       BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį ir aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis smurtavo dukros atžvilgiu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 722 straipsnis).

23.       A. S. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 174-177), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 420, 421, 422 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. S. pripažinti recidyvistu.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (1 veika) ir nuteisti jį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veika) ir nuteisti jį 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (3 veika) ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 6 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą A. S. atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros. Įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 3 dalimi, 722 straipsniu, A. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.  

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios A. S. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. S. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistasis, kuriam paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Raseiniuose – Vakarų Lietuvos skyrius, Maironio g. 8, Raseiniai, tel. +370 672 86107, el. paštas: vakaru.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                          Aurelija Petkevičienė