Civilinė byla Nr. e3K-3-533-681/2016

Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00128-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3,1.1.2.12; 3.1.14.7; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. A. ir D. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovams S. A. ir D. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba, uždaroji akcinė bendrovė „Pamario krašto projektai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, ieškinio keitimo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiu 2009 m. spalio 30 d. ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą trečiajam asmeniui UAB „Pamario krašto projektai“ atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus; panaikinti UAB „Pamario krašto projektai“ 2009 m. spalio 14 d. parengtos kadastrinių matavimų bylos pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre įregistruotus šio žemės sklypo duomenis.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovui priklausančiu 0,0300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypui neatlikti kadastriniai matavimai. 2009 m. spalio mėnesį atsakovai atliko jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus; jų metu nustatytos žemės sklypo ribos įregistruotos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir kadastre. Kadangi sukalti riboženkliai sutapo su žemės sklypų faktine naudojimosi riba, riba ėjo per vidurį šlaito, kuris skyrė šiuos žemės sklypus, tai ieškovas sutiko su nustatytomis ribomis ir pasirašė 2009 m. spalio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą. Įregistravus bendrą šalių sklypus skiriančią ribą, šalys ir toliau naudojosi savo žemės sklypais tokia pačia tvarka, nekeisdamos juos skiriančios ribos, riboženkliais pažymėtos 2009 m. spalio 30 d.
4. 2014 metų vasarą ieškovas savo žemės sklype vykdė statybos darbus, jų metu buvo pajudintas vienas iš ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skiriančių riboženklių. Tikslinant prarasto riboženklio vietą, atsakovo iniciatyva patikrinti ir kiti riboženkliai, jie perkelti į kitą vietą. Ieškovas teigė, kad atsakovai 2009 m. padedami matininko E. D. tyčia apgaule jį suklaidino dėl nustatomų ribų vietovėje, jas pažymėdami riboženkliais ne tose vietose, kokios buvo pažymėtos sudarytame plane atliekant kadastrinius matavimus. Matininkas E. D., būdamas kompetentingas specialistas, negalėjo nežinoti, kad 2009 m. spalio 30 d. riboženkliai buvo sukalti ne toje vietoje, kurioje jie nurodyti kadastrinių matavimų byloje. Ieškovo nuomone, šio suklaidinimo iniciatoriai buvo atsakovai. Ieškovas, nebūdamas geodezijos specialistas ir neturėdamas specialių matavimo prietaisų, neturėjo galimybės atliekant žemės sklypo ribų parodymą ir paženklinimą vietoje pasitikrinti, ar kadastrinėje byloje nurodomos riboženklių koordinatės atitinka koordinates tų riboženklių, kurie sukalami faktiškai vietovėje.
5. Ieškinio reikalavimus dėl kadastrinės bylos duomenų panaikinimo ir jų išregistravimo ieškovas laikė išvestiniais iš reikalavimo dėl ribų ženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu – pripažinus negaliojančiu ribų paženklinimo aktą, turi būti panaikinta jo pagrindu sudaryta kadastrinių matavimų byla ir išregistruojami  jų duomenys iš viešo registro.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad žemės sklypo pirminės ribos, jų konfigūracija nustatyta atsakovams dar nesant šio sklypo savininkais, tai yra iki 2009 m. gegužės 19 d., kai sklypo savininkė buvo A. S. Atsakovams atlikus ribų patikrinimą, buvo pakoreguotos žemės sklypo ribos, bet nepasikeitė jų konfigūracija, todėl ieškovo interesai nenukentėjo. Teismas konstatavo, kad ginčijamos ribos, pažymėtos 2009 m. vietovėje, neatitiko atsakovų sklypo kadastriniais matavimais nustatytų ir registre įregistruotų ribų, bet nenustatė, dėl kokių priežasčių 2009 m. jos buvo netiksliai pažymėtos. Teismas pabrėžė, kad ieškovas nuo 2009 m. nesidomėjo sklypų ribų teisingumu, tvarkydamas šalia esančią sodybą ir atlikdamas statybos darbus kaip rūpestingas šeimininkas neatliko savo sklypo kadastrinių matavimų, todėl, net ir esant jo suklydimui, šis nelaikytinas esminiu, leidžiančiu nuginčyti sandorį.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
9. Kolegija nurodė, kad ieškovas siekia teisingo gretimų sklypų ribų nustatymo, todėl tik ribų paženklinimo akto panaikinimas nesukels teisinių pasekmių ieškovui – turėtų būti panaikinta atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų byla ir nustatyta kita jo ir atsakovų sklypų riba. Pagal ieškinio pagrindą ir dalyką kolegija sprendė, kad ieškovas siekė pripažinti negaliojančiu ne tik ribų paženklinimo aktą, bet ir juo nustatytas žemės sklypo ribas ties 11–16 riboženkliais, ir įrodinėjo, kad neteisingai sudarytas jo ginčijamas ribų paženklinimo aktas, todėl dalis jo statinio, tvorelės ir želdinių atsirado ant bendro naudojimo kelio.
10. Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. balandžio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akte  nustatyta, kad bendro naudojimo valstybinį 6 metrų pločio kelią, įsiterpusį tarp ieškovo ir atsakovų žemės sklypų, ieškovas iš dalies užstatė ir šia byla siekia tikslių ieškovo sklypo ribų nustatymo. Dėl to pirmosios instancijos teismas privalėjo pasiūlyti ieškovui suformuluoti reikalavimą, kad būtų išspręstas iškeltas ginčas, o ne tik analizuoti ieškovo nurodomą ribų paženklinimo akto teisėtumą. Ieškinys, pateiktas tik dėl sklypo ribų paženklinimo akto pripažinimo negaliojančiu, nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankiškas reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135, 138 straipsnių nuostatas.
11. Sprendžiant gretimų žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), todėl byloje turi būti suformuluotas tikslus ieškovo reikalavimas ne tik dėl jo iš esmės ginčijamos atsakovų sklypo kadastrinių matavimų bylos, bet ir dėl to, kur turi būti nustatyta riba.
12. Ieškovas siekia nustatyti žemės sklypo ribas ir apginti savo nuosavybės teisę nuo daromų pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, neaiškiai pasirinktas ir nesuformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, todėl teismas turėjo apsvarstyti, ar taikyti ieškinio trūkumų šalinimo nuostatas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė ir nustatė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tai apeliacinės instancijos teismas panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, siūlydamas pirmosios instancijos teismui spręsti dėl sklypų ribų nustatymo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnį, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tikslių ieškovo sklypo ribų nustatymas, todėl ginčas turėtų būti sprendžiamas remiantis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Minėtas CK 4.45 straipsnis taikytinas, kai tarp žemės sklypų savininkų kyla ginčas dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Šiuo atveju kasatorių ir ieškovo žemės sklypų ribos aiškios ir pagal esamus dokumentus vienos kitos neuždengia. Ieškovas siekia panaikinti teisėtus kasatorių žemės sklypo kadastrinius matavimus; grąžinti šalis į teisinę padėtį, buvusią iki atsakovų žemės sklypo kadastrinių matavimų; pakeisti atsakovų žemės sklypo ribas pagal ieškovo užsakymu parengtą UAB „Agrometra“ jo sklypo planą. Tokiu atveju, kai sklypų ribos nustatytos teisės aktų įtvirtinta tvarka, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir todėl yra aiškios, o ieškovas siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kito sklypo ribas, netaikytinas CK 4.45 straipsnis ir nenustatytinos žemės sklypo ribos pagal ieškovo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2013).
2. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui nėra absoliuti, byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą byla perduodama nagrinėti iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neatskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju toks pagrindas nekonstatuotinas.
3. Apeliacinės instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, taip pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teisminio nagrinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas nagrinėja ginčą, neperžengdamas šalių nustatytų ribų. Ieškovui tinkamai neįvykdžius pareigos tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimus, ribojama atsakovo teisė gintis nuo pareikštų reikalavimų. Teismui draudžiama tapti šalies advokatu, patarti šalims, kokius gynimo būdus ar priemones taikyti, kokius reikalavimus reikšti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/1999). Ieškovas šioje byloje buvo atstovaujamas advokato, todėl turėjo visas galimybes pakeisti ieškinio pagrindą, jį tikslinti, pasirinkti tinkamą savo teisių gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismas savo nuožiūra ieškovo naudai pakeitė ieškinio pagrindą jau išnagrinėtoje byloje, todėl atsakovai atsidūrė nelygiavertėje procesinėje padėtyje – apie teismo pakeistą ieškinio pagrindą sužinojo tik paskelbus teismo procesinį sprendimą, todėl neturėjo galimybės proceso metu ginti savo interesų. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nekėlė reikalavimo CK 4.45 straipsnio pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas, suformuluodamas naują apeliacinio skundo pagrindą, aiškindamasis aplinkybes, kurių ieškovas neprašė aiškintis, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama išėjimu už apeliacinio skundo ribų tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676/2015).
4. Pagal CPK 141 straipsnį, priėmus nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, ieškinio keitimas nebegalimas, nebent su tuo sutiktų atsakovas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme įstatymo nepripažįstama, nes iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Nagrinėjamu atveju, net nesiaiškinęs atsakovo valios, apeliacinės instancijos teismas nusprendė sudaryti sąlygas ieškovui pakeisti ieškinio dalyką (pareikšti naują reikalavimą) po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.
5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, nes tinkamai nemotyvavo priimamo procesinio sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl esminio apeliacinio skundo argumento – apgaulės ar suklaidinimo pasirašant Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, taip pat kai kurių kitų svarbių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų (kai po sklypų ribos patikslinimo iš ieškovo neva buvo atimta daugiau kaip 1 aras žemės, kad ieškovo prašymu parengtas UAB „Agrometra“ ieškovo sklypo planas būtent ir parodo 2009 m. spalio 30 d. nustatytą sklypų ribą).
14. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas pagal pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat atsakovo priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus, tačiau teismas atlieka teisinę ginčo kvalifikaciją ir taiko teisės normas ginčo santykiui. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas kilęs dėl žemės sklypų ribų – nesutapo oficialiai VĮ Registrų centre įregistruotos kasatorių žemės sklypo ribos vieta su vieta, parodyta ieškovui atliekant 2009 m. žemės sklypo kadastrinius matavimus. Teismų nustatyta, kad 2009 m. spalį vietovėje sukaltų riboženklių reali vieta skyrėsi nuo kadastrinių matavimų byloje nurodytų riboženklių vietos. Ieškovo nuomone, tai leidžia teigti, kad žemės sklypus skirianti riba neaiški ir šalys iš esmės įrodinėjo, kurioje vietoje pagal kiekvienos šalies poziciją turėtų būti ginčo ribos vieta. Dėl to ginčas spręstinas taikant CK 4.45 straipsnio nuostatą.
2. Apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. apeliacinės instancijos teismas negalėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų (netinkamai taikytų CPK 115, 138 straipsnių nuostatų). Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas pirmosios instancijos teismui spręsti ginčą pagal CK 4.45 straipsnį, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų, o tik nurodė, kad teismas netinkamai vykdė pareigą tinkamai kvalifikuoti teisinį santykį. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas dėl CPK 329 straipsnio apeliacinės instancijos teismo turi būti vertinamas ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar yra šalies prašymas.
3. Klaipėdos apygardos teismas nesudarė galimybės ieškovui sąlygų keisti ieškinio dalyko. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pasisakė ne dėl CPK 141 straipsnio taikymo ir ieškinio pagrindo ar dalyko šio straipsnio pagrindu keitimo, o dėl ieškinio trūkumų instituto netinkamo taikymo. Nei CPK 115 straipsnyje, nei CPK 138 straipsnyje nenurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutui taikyti reikalingas priešingos šalies sutikimas. Minimų straipsnių taikymas yra ne teismo teisė, o pareiga. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikomas priimant procesinį dokumentą, tačiau gali būti taikomas ir vėliau, t. y. bet kurioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teisme, kai tik teismas nustato pagrindus jį taikyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byla buvo nagrinėjama pagal tokį ieškovo ieškinio reikalavimą, kurio tenkinimas neturi realių teisinių pasekmių, todėl teismas turėjo pareigą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
4. Nekonstatuotinas CPK 263 straipsnio 1 dalies pažeidimas vien dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl visų apeliacinio skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas turi pasisakyti tik dėl teisiškai reikšmingų nagrinėjamam ginčui argumentų. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs esminius proceso teisės pažeidimus netinkamai taikant ieškinio trūkumų institutą ir tuo pagrindu grąžinęs bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, neturėjo pagrindo vertinti kitų bylai iš esmės išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjant bylą iš naujo, gali iš esmės pasikeisti nagrinėjamų aplinkybių teisinė reikšmė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir dispozityvumo principo pažeidimo

15. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; kt.).
16. Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikšto ieškinio dalyku nurodytas reikalavimas pripažinti negaliojančiu CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu (kaip sudaryto dėl apgaulės ir suklydimo) ribų ženklinimo-parodymo aktą ir panaikinti kadastrinių matavimų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kasatorių žemės sklypo duomenis. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos tokios aplinkybės: ieškovas davė sutikimą (pasirašė ribų paženklinimo-parodymo aktą); faktiškai riba buvo pažymėta ne toje vietoje, kurioje turėjo būti pažymėta pagal kadastrinius duomenis; dėl žymimos ribos ieškovas buvo suklaidintas ir apgautas kasatorių bei matininko; jeigu riba iš karto būtų buvusi pažymėta tinkamai, tai jis būtų nesutikęs su nustatoma kadastriniuose matavimuose kasatorių žemės sklypo riba. Kasatoriai 2015 m. gegužės 18 d. pateiktais paaiškinimais atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas turėtų tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką, nes iš pateikto ieškinio neaišku, kokio rezultato siekiama. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, atmetė ieškinį, nes neįrodyta apgaulė ar esminis suklaidinimas, be to, nustatyta, jog neginčijamos kadastre registruotos ribos ir skirtumas tarp registre įregistruotų sklypo ribų ir faktiškai pažymėtų nesudarė pagrindo aktą pripažinti negaliojančiu. Pateikdamas apeliacinį skundą, ieškovas rėmėsi argumentais dėl CK 1.91 straipsnio taikymo, dėl nesutapusių faktiškai pažymėtų ir kadastre registruotų sklypų ribų. Atsiliepimas į kasacinį skundą buvo grindžiamas ir argumentais dėl ydingai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo, dėl suklydimo pripažinimo esminiu.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad tenkintas ieškovo reikalavimas nesukurtų jam teisinių padarinių, nes nebūtų išspręstas ginčas dėl sklypų ribų, todėl taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą turi būti keičiamas ieškinio dalykas ir pagrindas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas ieškiniu prašė tik panaikinti ribų paženklinimo aktą ir kaip išvestinį nurodė reikalavimą panaikinti, remiantis ribų ženklinimo aktu, suformuotus kadastro bylos duomenis bei pašalinti juos iš registro. Šiuo atveju ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, kad sklypų ribos neatitinka savininkų įsigytų plotų, pagal esamus dokumentus žemės sklypai dengia vienas kitą, kad neteisėtas aktas, kurio pagrindu įregistruoti sklypo kadastriniai duomenys, neprašė pašalinti kokio nors jo nuosavybės teisių pažeidimo ir pan. Apeliaciniame skunde ieškovas iš esmės nurodė tokius pat argumentus dėl ribų akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi apeliacinės instancijos teismas praplėtė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, analizavo naują apeliaciniame skunde neįvardytą argumentą ir pasisakė dėl aplinkybių vertinimo, kurių nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kad buvo įstatyme nurodyta išimtis, kuri sudarytų pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių šioje byloje argumentų – apgaulės ir suklaidinimo ieškovui pasirašant sklypų ribų ženklinimo aktą, t. y. nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal jau byloje esančius, teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, pagal teisinius argumentus, kurių pagrindu  ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
23. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), dispozityvumo principą, procesinio sprendimo motyvavimą.

Dėl ieškinio keitimo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka

24. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatą pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2011, kt.).
25. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad įstatyme nepripažįstama galimybė pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme, nes ji iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neišeinant už ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).
26. Pirmiau konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo bylą išeidamas už ieškinio ir apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, neišsiaiškinęs kasatorių nuomonės, valios dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo, nusprendė sudaryti sąlygas ieškovui pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą po to, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė kokių nors argumentų, kurie pagrįstų būtinybę vėliau, jau po bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka, ieškovui, kuriam teismuose atstovavo advokatas, keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, nesvarstė, ar tai neužvilkins bylos. Tokie pažeidimai leidžia pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
27. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, ieškovo teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, teismo nešališkumo, dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, nepasisakydamas dėl esminių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir netirdamas byloje pateiktų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Padaryti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl prašymo pridėti trūkstamus skaitmeninius bylos dokumentus

28. Kasatorių atstovė M. R. pateikė dokumentų (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus 2015 m. balandžio 24 d. žemės naudojimo patikrinimo akto, UAB „Geokada“ paaiškinimų dėl ieškovo sklypo ir 2015 m. gegužės 18 d. kasatorių rašytinių paaiškinimų) skaitmenines kopijas ir prašė jas pridėti prie elektroninės bylos. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti dokumentai yra popieriniame elektroninės bylos variante, todėl nėra pagrindo juos dar kartą pridėti prie bylos. Dėl to teisėjų kolegija netenkina šio prašymo (CPK 340 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 13,47 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas paliktinas spręsti nagrinėsiančiam bylą apeliacinės instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 16 d. nutartį ir bylą perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Apie nutarties priėmimą pranešti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                      Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                                                                                   Algis Norkūnas

                                                                                                                                                                                   Vincas Verseckas