Civilinė byla Nr. 2-32-794/2015

(Proceso Nr. 2-06-10812-2014-0)

Procesinio sprendimo kategorija 24.4.; 27.3.1.10.; 27.6.; 27.7.; 99.5.; 116.1.

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovui A. T., ieškovės I. P. atstovei advokatei Viktorijai Safošinai, atsakovės DNSB „Rebalta“ atstovei bendrijos pirmininkei J. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų I. P. ir A. T. ieškinį atsakovei DNSB „Rebalta“ dėl visuotinių narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

n u s t a t ė:

2014-09-23 teisme priimtas ieškovų I. P. ir A. T. ieškinys atsakovei DNSB „Rebalta“ dėl visuotinių narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, jog 2014-06-11 vykusiame pakartotiniame visuotiniame DNSB „Rebalta“ narių susirinkime buvo priimtas sprendimas, jog mokestis už laiptinių ir rūsio langų keitimą išdalinamas kiekvienam butui lygiomis dalimis. Toks sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kurios numato, jog patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, todėl yra pagrindas pripažinti šį sprendimą negaliojančiu.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė DNSB „Rebalta“ prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog vykusiame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas, jog kiekvienas butas mokės už laiptinės langų keitimą lygiomis dalimis, nes langas yra konkretus daiktas, kurio visi gyventojai naudojasi vienodai kiekviename gyvenamajame aukšte, išskyrus pirmą aukštą. Toks sprendimas buvo priimtas, remiantis kitų bendrijų praktika.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. T., ieškovės I. P. atstovė prašė atnaujinti nežymiai praleistą ieškinio senaties terminą ir ieškinį tenkinti visiškai, atsakovės DNSB „Rebalta“ atstovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti dėl procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.

              Ieškinys tenkintinas visiškai.

              Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-06-11 vykusiame pakartotiniame visuotiniame DNSB „Rebalta“ narių susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti namo, esančio Baltijos pr. 1, Klaipėdos mieste laiptinės ir rūsio langus. Susirinkimo metu priimtas sprendimas (nutarimo 5.1 punktas), jog mokestis už laiptinių ir rūsio langų keitimą išdalinamas kiekvienam butui lygiomis dalimis, nepriklausomai nuo namo savininkams priklausančio turto ploto. Ieškovai I. P. ir A. T. atitinkamai 2014-07-02, 2014-07-08 kreipėsi į atsakovės atstovę su prašymu išdalinti minėtas išlaidas kiekvienam butui proporcingai pagal jo plotą. Atsakovė DNSB „Rebalta“ 2014-07-10, 2014-07-18 pateikė ieškovams atsakymus, kuriais atsisakė patenkinti ieškovų prašymą, motyvuojant daugumos bendrijos narių sprendimu.

              Dėl ieškinio senaties

              Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais taikomas sutrumpintas 3 (trijų) mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas pažymi, kad ieškinio senaties terminas nėra naikinamasis, todėl teismas, pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties, praleistą terminą atnaujina ir pažeistą teisę gina (CK 1.131 straipsnio 3 dalis). Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymai nenustato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams (CK 1.125 straipsnis), įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; kt.).

              Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškinio senaties terminą praleido nežymiai, vos keletą dienų (ieškinys pateiktas teismui 2014-09-22, ieškinio senaties terminas baigėsi 2014-09-11), be to, ieškovai ėmėsi visų priemonių išspręsti ginčą taikiai, 2014-07-10, 2014-07-18 kreipdamiesi raštu į DNSB „Rebalta“ atstovę, teikdami pretenzijas, taip pat kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl bendrijos narių priimto sprendimo teisėtumo. Todėl, esant ieškovų prašymui dėl termino atnaujinimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senatį, nes priešingu atveju būtų pažeisti viešosios teisės principai, bei viešasis interesas – teisingumo užtikrinimas šalyje ir būtų įteisinti sprendimai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

              Dėl DNSB „Rebalta“ visuotinio narių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu

              CK 4.76 str. reglamentuoja bendraturčių teisės ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Remiantis CK 4.82 str. 1 d., butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (to paties straipsnio 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (to paties straipsnio 5 d.).

              Taigi, teisės aktai įtvirtina proporcingumo, o ne lygiavos principą. Proporcingumo principas reiškia, kad buto savininkas prie bendro turto naudojimo ir priežiūros išlaidų privalo prisidėti proporcingai savo daliai bendrame turte, kurią apsprendžia jo nuosavybės teise valdomo buto plotas. Tai reiškia, kad mokėjimai, būtini bendro turto išlaikymui ir priežiūrai, turi būti nustatomi vadovaujantis proporcingumo, o ne lygiavos principu. Tačiau iš ginčijamo nutarimo 5.1. p. turinio matyti, kad išlaidos, būtinos namo laiptinės ir rūsio langų keitimui, buvo paskirstytos vadovaujantis lygiavos principu, t.y. iš kiekvieno bendrijos nario buvo pareikalauta sumokėti po lygiai, neatsižvelgiant į bendrijos nario dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Dėl šios priežasties bendrijos 2014-06-11 nutarimo 5.1 punktas, numatantis iš kiekvieno buto savininko rinkti po lygiai įnašų už laiptinės ir rūsio langų keitimą, prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 daliai. Todėl aptariamasis 5.1. nutarimo punktas pripažintinas negaliojančiu.

              Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Tokios pozicijos dėl teismo įrodinėjimo pareigos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistina ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė I. P. turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 144,00 Lt (41,71 Eur) žyminis mokestis, 900,00 Lt (261,66 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1.044,00 Lt (302,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas A. T. apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 3 Eurų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. LR finansų  ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263, 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5, 1.6, 1.137 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

              ieškinį tenkinti visiškai.

              Pripažinti negaliojančiu DNSB „Rebalta“ 2014-06-11 pakartotinio visuotinio narių susirinkimo nutarimo 5.1. punktą, kuriuo nuspręsta iš kiekvieno buto savininko rinkti po lygiai įnašų už namo laiptinės ir rūsio langų keitimą.

              Priteisti ieškovei I. P. iš atsakovės DNSB „Rebalta“ 1.044,00 Lt (302,37 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

              Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 %% žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (LR CK 1.5 str., 1.137 str., 6.145 str. - 6.153 str., CPK 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 150 str. 2 d., 177 str. - 179 str., 182 str. 1 p., 185 str.).

              Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                    Vaclovas Paulikas