Administracinė byla Nr. A2.1-577-805/2011

Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00458-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 40.1.2; 52.3

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N              U              T              A              R              I              M              A              S

2012 m. lapkričio 8 d.

Prienai

              Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Jolitai Matulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. D., išnagrinėjusi R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijos „Radomedas“ savininko, neteisto, nebausto administracinėmis nuobaudomis, administracinio teisės pažeidimo bylą,

              n  u  s  t  a  t  ė:

              R. D., būdamas darbdaviu - R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijos „Radomedas“ savininku, priėmė į darbą ir nuo 2012 m. liepos 27 d. leido L. M. dirbti įmonei priklausančiose gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nepasirašius su ja darbo sutarties, kurioje būtų sulygta dėl būtinųjų sutarties sąlygų, neįteikus darbuotojai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie L. M. priėmimą į darbą, t.y. priėmė dirbti nelegaliai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str., 99 str. reikalavimus.

              Tokiais savo veiksmais R. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.

              Apklaustas teismo posėdžio metu R. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo įmonėje trūko darbuotojo. Įmonėje dirbantis J. M. paprašė į darbą priimti jo žmoną. 2012-07-27 apie 12 val., tikslaus laiko nurodyti negali, J. M. pas jį atėjo kartu su žmona. Jis pasikalbėjo su M., paaiškino jai darbo pobūdį. L. M. pareiškė, kad tokį darbą dirbti išmoks. Tada jis liepė L. M. nueiti į cechą ir pabandyti dirbti su briketais. Jai nuėjus į cechą ir pradėjus dirbti, kad galėtų įsitikinti, jog galės dirbti tokį darbą, į įmonę atvyko darbo inspekcijos pareigūnai, kurie įmonės gamybinėse patalpose rado dirbančią L. M.. Atvykusiems pareigūnams jis paaiškino susidariusią situaciją dėl L. M. darbo gamybinėse patalpose ir pažadėjo ją priimti į darbą nuo tos pačios dienos, t.y. nuo 2012-07-27 (penktadienio). Jis pažadą įvykdė ir L. M. priėmė dirbti operatorės pareigose nuo nurodytos dienos, sutardamas mokėti jai minimalią algą, o buhalterė tą pačią dieną apie jos priėmimą į darbą elektroniniu būdu pranešė VSDFV. Teritoriniam skyriui. Su visomis instrukcijomis L. M. buvo supažindinta tik pirmadienį, kai jis iš buveinės Kaune atsivežė reikiamus registracijos žurnalus. Pagal įmonėje nustatytą tvarką sutartis su naujai priimamais darbuotojais pasirašo jis, o jas ruošia buhalterė (firma atliekanti buhalterines paslaugas), esanti Kaune. Buhalterė 2012-07-27 paruošė sutartį dėl L. M. priėmimo į darbą, jis sutartį pirmadienį pasirašė, atvežė į Prienus ir davė pasirašyti L. M.. Jam nesuprantami VSDFV pateikti raštai, kuriuose skirtingai nurodytas įdarbinimo faktas.

              Teismo posėdžio metu apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo - A. P. paaiškino, kad 2012-07-27 13 val. 25 min. buvo atliktas R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijos „Radomedas“, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimas. Jo metu nustatyta, kad tuo metu įmonės gamybinėse be kitų asmenų dirbo L. M., tačiau paprašius jos pateikti darbo pažymėjimą, L. M. paaiškino, kad pažymėjimo neturi, darbo sutartis su ja nėra sudaryta, nes įmonėje dar nėra įdarbinta. Apie savo darbo įmonės gamybinėse patalpose aplinkybes L. M. surašė paaiškinimą. Įmonės vadovas R. D. nesakė, kad L. M. įstatymų nustatyta tvarka yra priimta į darbą. Iš inspekcijos surinktų duomenų matyti, kad apie L. M. priėmimą į darbą VSDFV pranešta tik 2012-07-31. Patikrinimo metu su L. M. darbo sutartis sudaryta nebuvo, todėl pareigūno nuomone, darbdavio padarytas pažeidimas yra įrodytas.

Liudytoja L. M. parodė, kad 2012-07-27 apie 11 val. 30 min. nuvyko į vyro darbovietę tartis dėl jos priėmimo į darbą. Ji pasikalbėjo su direktoriumi, kuris jai viską aprodė ir leido pabandyti dirbti, kad išsiaiškinti ar galės dirbt tokį darbą. Po to gamybinėse patalpose jos vyras parodė kaip ir ką konkrečiai reikės dirbti, pakuoti, suklijuoti. Realiai dirbti galvojo pradėti nuo pirmadienio (07-30), tačiau jai dirbant gamybinėse patalpose atvyko darbo inspektoriai ir rado ją dirbančią, todėl direktorius, išvykus inspektoriams pasakė, kad dėl darbo reikia nuspręsti tą pačią dieną. Darbo sutartis su ja buvo pasirašyta nuo 2012-07-27, tačiau tą dieną įmonėje daugiau ji nedirbo. Ji tą dieną įmonėje išdirbo tik apie 2 valandas, bandydama išsiaiškinti ar sugebės dirbti tokio pobūdžio darbą. Darbo pažymėjimas jai buvo įteiktas pirmadienį (2012-07-30), tą dieną ji pasirašė ir visus kitus dėl priėmimo į darbą reikalingus dokumentus ir pradėjo dirbti nuo 8 valandos ryto, nors su direktoriumi buvo sutarta, kad ji priimama į darbą nuo 2012-07-27.

Liudytojas J. M. parodė, kad dirba TŪB „Radomedas“. Įmonėje buvo laisva darbo vieta, jo žmona niekur nedirbo, todėl jis direktoriaus parašė priimti žmoną dirbti. 2012-07-27 direktorius jam pasakė, kad jis „atsivestų“ žmoną pabandyti dirbti. Žmona tą dieną į įmonę atvyko apie 12 valandą, pasikalbėjo su direktoriumi ir direktorius jai leido susipažinti su darbu. Kai atvyko darbo inspekcijos pareigūnai, jis rodė žmonai kaip reikės dirbti, dėstyti briketus ir pan., kadangi žmogus iš karto tokio darbo dirbti negali, jį reikia apmokyti. Žmona jam buvo sakiusi, jog su direktoriumi susitarė, kad dirbti pradės tik nuo pirmadienio. 2012-07-27 žmona įmonėje pradirbo tik apie 2 valandas, o nuo pirmadienio ji dirbti atvyko kartu su juo nuo 8 valandos ryto.

N. R. D. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta ir ištirta rašytine medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties R. D. paaiškinimu, patikrinimo aktu, L. M. paaiškinimu, SODROS užklausos duomenimis dėl R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijoje „Radomedas“ dirbančių darbuotojų, VSDFV Alytaus skyriaus raštu apie R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijos „Radomedas“ pranešimo dėl L. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2012-07-27 pateikimą 2012-07-31 17.val. 39 min., kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis.

Užklausos Integracijos su Sodra IS dėl nelegalaus darbo faktų nustatymo duomenys dėl R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijoje „Radomedas“ dirbančių darbuotojų patvirtina, kad 2012 m. liepos 27 atliekant VDI patikrinimą apie L. M. įdarbinimą R. D. ir V. R. tikrojoje ūkinės bendrijoje „Radomedas“ nebuvo pranešta (b.l. 9).

VSDFV Alytaus skyriaus 2012-08-06 raštas patvirtina, kad R. D. ir V. R. tikroji ūkinė bendrijoa „Radomedas“, naudojantis Elektronine draudėjų aptarnavimo sistema, pranešimą apie L. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2012-07-27 pateikė tik 2012-07-31 17 val. 39 min. (b.l. 10). Analogiškas aplinkybes apie darbo pradžią nuo 2012-07-27, kuri pateikta VSDFV teritoriniam skyriui 2012-07-31 17.41 val., patvirtina teismo iniciatyva pareikalauta pažyma (b.l. 26).

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos DK 99 str., numatyti reikalavimai, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Darbo sutartį pasirašo darbdavys arba jo įgaliotas asmuo ir darbuotojas. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių registravimo žurnale. Toks žurnalas neprivalomas, jei darbdavys yra fizinis asmuo, samdantis tris ir mažiau darbuotojų. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą (darbo pažymėjimą). Darbo sutarties pavyzdinę formą, registravimo taisykles, taip pat darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento formą, jo išdavimo, nešiojimo bei pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarką nustato Vyriausybė. Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, jeigu vėlesnė darbo pradžia nenustatyta šalių susitarimu. Darbdavys privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijos „Radomedas“ savininkas R. D., būdamas darbdaviu, sprendžia darbuotojų priėmimo ir atleidimo iš darbo klausimus, kito įgalioto asmens nurodytiems klausimams spręsti bendrijoje nėra paskirta. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusio A. P. paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad 2012-07-27 13 val. 25 min. patikrinimo metu L. M. R. D. ir V. R. tikrosios ūkinės bendrijos „Radomedas“ gamybinėse patalpose dirbo leidus savininkui R. D. nepasirašius su ja darbo sutarties, o apie darbuotojos priėmimą į darbą VSDFV pranešta tik 2012-07-31. Teismo posėdžio metu apklausta L. M. patvirtino, kad, žodžiu susitarusi su įmonės direktoriumi R. D., jog į darbą bus priimta nuo 2012-07-30 (pirmadienio), ji direktoriaus leidimu su ja nepasirašius darbo sutarties, dirbo apie dvi valandas įmonėje, kad susipažintų su būsimo darbo specifika, o ją to mokė (parodė kaip ir ką reikės dirbti) jos vyras J. M.. L. M. parodymus patvirtino ir jos vyras J. M., paaiškindamas, jog kai 2012-07-27 atvyko darbo inspekcijos pareigūnai, jis tuo metu apie dvi valandas įmonės gamybinėse patalpose dirbančiai žmonai rodė ir aiškino kokį darbą jai reikės dirbti, o žmona jam buvo pasakiusi, kad su direktoriumi susitarė, jog oficialiai dirbti pradės tik nuo ateinančio pirmadienio, t.y. 2012-07-30. Apklaustas teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo R. D., nors ir neigė savo kaltę, tačiau iš esmės pripažino, kad leido L. D. dirbti su ja nepasirašęs sutarties, o darbo sutartį su ja pasirašė po darbo inspekcijos pareigūnų atlikto patikrinimo, nurodęs pastariesiems, kad L. M. priims dirbti nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tokiu būdu R. D. pripažino, kad darbo sutartis dėl L. M. įdarbinimo nuo 2012-07-27 su ja buvo pasirašyta tik 2012-07-30 (pirmadienį), kai jis iš biuro Kaune į Prienus parsivežė  buhalterės paruoštą darbo sutartį. Pažeidėjo nurodyti motyvai, jog VSDFV pateikti duomenys (B.l. 10, 18, 26) yra prieštaringi atmestini, nes iš jų turinio matyti, kad asmuo įdarbintas 2012-07-27, vienok, pranešta apie įdarbinimą tik 2012-07-31.

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad  R. D. būdamas darbdaviu, leido dirbti L. M., nesudaręs su ja rašytinės darbo sutarties, kai statymas imperatyviai reikalauja, jog darbuotojas privalo pradėti dirbti tik kitą po darbo sutarties sudarymo dieną, tuo tarpu pranešimą apie L. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2012-07-27 pateikė tik 2012-07-31 17 val. 39 min, kai pagal galiojančiojo įstatymo (Darbo kodekso) reikalavimus, apie asmens darbo pradžią turėjo pranešti ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Aptarti įrodymai bei administracinio teisės pažeidimo protokolas, kiti aukščiau aptarti rašytiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad R. D., būdamas darbdaviu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnio, 98 str. 1 d. 1, 2 p., 99 straipsni reikalavimus, leido nelegaliai L. M. nesudaręs rašytinės darbo sutarties, neužtikrinęs, kad jie pradėtų darbą po to, kai yra sudaryta rašytinė darbo sutartis, pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteiktas darbuotojams, darbo sutartys įregistruotos darbo sutarčių registravimo žurnale, darbuotojams išduoti darbo pažymėjimai ir nepranešęs nustatytais terminais VSDFV.

Pažeidėjo argumentai, kad L. M. darbo inspekcijos pareigūnų patikrinimo metu buvo atėjusi tik pabandyti dirbti, vilkinti ne darbo drabužiais, taip pat nešalina R. D. atsakomybės dėl jo padaryto pažeidimo, nes tą padaryti galima įstatyme numatytu išbandymo institutu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nesudarius rašytinės darbo sutarties, darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, nes darbuotojų darbas, esant nurodytomis aplinkybėmis, yra nelegalus. Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma sutartyje. P. D. kodekso 105 straipsnio 2 dalį išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šių nuostatų pagrindu darytina išvada, kad darbdaviui norint išbandyti darbuotoją ar darbuotojui norint išbandyti darbą, prieš tai turi būti sudaryta darbo sutartis, kurioje turi būti nurodytas išbandymo laikotarpis. Šių sąlygų neįvykdžius ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis byloje Nr. N575-2032/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad R. D. kaltė yra įrodyta pilnai ir jo veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias bei kitas teismo nustatytas aplinkybes. R. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinės atsakomybės tikslai yra nubausti pažeidėją, jį ir kitus auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. R. D. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, nurodytos rūšies teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 302, 286, 287 straipsniais,

                   n  u  t  a  r  i a:

              R. D. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. padarymą, skirti 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą.

              Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                                               Loreta Radzevičienė

Papildoma informacija. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo pažeidėjui dienos, o nutarimą apskundus–ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda sumokama banke užpildžius mokėjimo pavedimą (Kauno apskrities VMI, įmonės kodas 188729019, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedimo šaknelė pristatoma protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities valstybinei darbo inspekcijai. Nesumokėjus baudos per įstatymo nustatytą terminą, bus pradėtas priverstinis nutarimo skirti baudą vykdymas. Jei baudą priverstinai išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.