Administracinė byla Nr. A-596-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01608-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas E. C. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus PN) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą: po 1 žieminę kepurę, vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, megztinį, golfą, odinį diržą, vienerias kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, po porą batelių, demisezoninių ir žieminių batų; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 857,43 Lt žalą dėl laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių (2 vasarinių kepurių, 4 žieminių kepurių, 8 kelnių, 1 vasarinės striukės, 2 megztinių, 11 marškinių ilgomis rankovėmis, 10 marškinių trumpomis rankovėmis, 2 kaklaraiščių, 7 porų batelių, 2 porų žieminių batų, 2 porų demisezoninių batų, 9 porų megztų pirštinių, 9 porų odinių pirštinių).

Pareiškėjas nurodė, kad jis dirba Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriuje prižiūrėtoju ir jam nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir/ar ją sudarančios dalys, todėl pareiškėjui iš Vilniaus PN priteistinas vienas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektas, o iš Lietuvos valstybės – žalos atlyginimas už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Rėmėsi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutu (toliau – ir Statutas), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pažymėjo, kad atsakovas nevykdė iš Statuto 18 straipsnio kylančios pareigos. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A552-2695/2012, Nr. A662-2567/2012). Pažymėjo, kad šią dieną yra pasibaigę pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminai, todėl jam turėtų būti išduotos trūkstamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplekto dalys (1 žieminė kepurė, 1 vasarinė kepurė, 1 žieminė striukė, 1 vasarinė striukė, 1 kelnės, 1 megztinis, 2 marškiniai ilgomis rankovėmis, 2 marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 pora batelių, 1 pora demisezoninių batų, 1 pora žieminių batų, 1 odinis diržas kelnėms, 1 golfas), o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, LVAT praktika (administracinės bylos Nr. A556-580/2009, Nr. A552-2696/2012). Nurodė, kad, Vilniaus PN neįgyvendinus savo pareigos per teisės aktuose nustatytus terminus aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pareiškėjas buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to pareiškėjas patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, dėvėti nuo skalbimo ir dėvėjimo išblukusią uniformą, praktiškai nuolat tarnyboje dėvėti už savo lėšas įsigytus marškinius, pirštines, avėti už savo lėšas įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius ir pan. Duomenys apie tai, kiek išlaidų yra patyręs, pateikti Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 14-2379, kurioje nurodyta, kad neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominė vertė – 2 763,68 Lt. Pareiškėjo asmens kortelėje pateikti duomenys apie išduotas uniformos dalis yra tikslesni nuo minėtoje pažymoje pateiktų duomenų, nes asmens kortelėje pažymima apie kiekvieną faktinį uniformos dalies išdavimą, todėl, siekiant tikslumo, apskaičiavimai bus paremti ne tik minėta pažyma, bet ir asmens kortelės duomenimis. Pareiškėjui neišduotos tarnybinių uniformų dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė 2003 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu, todėl pareiškėjas įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Atsižvelgdamas į minėtą LVAT praktiką, kad vienu metu negali būti išduoti keli tarnybinės uniformos komplektai, už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių skaičius viršija vieną uniformos komplektą, pareiškėjas prašė žalos atlyginimo. Nurodė, kad iš atsakovo Lietuvos valstybės turėtų būti priteista 857,43 Lt žalos atlyginimo už šias 2003 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu neišduotas tarnybinės uniformos dalis: 4 žiemines kepures (neišduotos 2003 m., 2005 m., 2007 m., 2009 m.) – 7,17 Lt; 2 vasarines kepures (neišduotos 2003 m., 2005 m.) – 18,00 Lt; 1 vasarinę striukę (neišduota 2005 m.) – 32,7 Lt; 8 kelnes (neišduotos 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 144,00 Lt; 2 megztinius (neišduota 2003 m., 2005 m.) – 36,90 Lt; 11 marškinių ilgomis rankovėmis (neišduota po dvejus 2005 m., 2007 m., 2010 m., 2011 m., po vienerius – 2004 m., 2006 m., 2012 m.) – 141,90 Lt; 10 marškinių trumpomis rankovėmis (neišduota po dvejus 2005 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m., po vienerius – 2006 m., 2008 m.) – 114,00 Lt; 2 kaklaraiščius (neišduota 2005 m., 2010 m.) – 6,60 Lt; 7 poras batelių (neišduota 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2008 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m.) – 211,68 Lt; 2 poras žieminių batų (neišduota 2005 m., 2010 m.) – 88,20 Lt; 2 poras demisezoninių batų (neišduota 2005 m., 2010 m.) – 72,21 Lt; 9 poras megztų pirštinių (neišduota 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 18,90 Lt; 9 poras odinių pirštinių (neišduota 2003 m., 2004 m., 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m.) – 54,00 Lt. Remdamasis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, 6.273 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932, nurodė, kad atsakovu šiuo atveju yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, taip pat Vilniaus PN, tiesiogiai išduodavę tarnybines uniformas, vertindavę uniformų poreikį, tinkamumą dėvėti turimas tarnybinės uniformos dalis, priimdavę sprendimą neišduoti tarnybinės uniformos ir nemokėti piniginės kompensacijos. Pažymėjo, kad remiantis administracinių teismų praktika šio pobūdžio bylose, įstaigų pateikti raštai apie tarnybinių uniformų dalių neišdavimo priežastis ir neišduotų tarnybinių uniformų kiekį laikomi informaciniais raštais, o ne skundžiamais administraciniais sprendimais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, todėl Vilniaus PN pateikti atsakymai šioje administracinėje byloje neskundžiami, o ginčijamas paties tarnybinių uniformų neišdavimo per teisės aktuose nustatytus terminus ir kompensacijos neišmokėjimo teisėtumas.

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–20) prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį, atsižvelgti į LVAT procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1624/2013.

Nurodė, kad Vilniaus PN yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų teisės aktuose nustatyta tvarka gautų lėšų, Vilniaus PN savininkė yra valstybė. Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. pažymą Nr. 14-2379 apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2003 m.–2013 m.; pažymoje nurodytos uniformos (jos dalių) vertės. Tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis nurodytu laikotarpiu – finansinių lėšų trūkumas. Tikslesni duomenys apie pareiškėjui neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertę pateikiami 2014 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. 14-2197. Pareiškėjas 2003 m.–2013 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pagal Tvarką pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl nėra pagrindo pareiškėjui išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už pareiškėjo nurodytu laiku jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Remiantis pareiškėjo asmens kortele: vasarinė kepurė išduota 2003 m., 2008 m. ir 2009 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodama kiekvienais metais, nuo 2009 m. – kas antrais metais; žieminė kepurė išduota 2012 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodama kas 5 m., nuo 2009 m. – kas 2 m.; kelnės pareiškėjui išduotos 2003 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamos kiekvienais metais; pusvilnonis megztinis išduotas 2008 m. ir 2012 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamas dvejiems metams; vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis išduoti 2003 m. – 2 vnt., 2004 m. – 1 vnt., 2006 m. – 1 vnt., 2008 m. – 2 vnt., 2009 m. – 2 vnt., 2012 m. – 1 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami kiekvienais metais po 2 vnt.; marškiniai trumpomis rankovėmis išduoti 2003 m. – 2 vnt., 2006 m. – 1 vnt., 2008 m. – 1 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami dvejiems metams po 2 vnt.; kaklaraištis išduotas 2003 m. ir 2008 m., pagal Tvarką turėjo būti išduotas kiekvienais metais, nuo 2009 m. birželio 10 d. – kas 2 metus; bateliai išduoti 2003 m., 2007 m., 2009 m., pagal Tvarką viena pora batų turėjo būti išduodama kiekvienais metais; žieminiai batai, kurių dėvėjimo terminas – 2 m., išduoti 2003 m. ir 2008 m.; demisezoniniai batai, kurių dėvėjimo terminas – 2 m., išduoti 2003 m., 2008 m., 2012 m.; pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 odinių pirštinių išdavimas nenustatytas, ankstesniu laikotarpiu pareiškėjui neišduotos odinės pirštinės, pagal Tvarką turėjo būti išduodama 1 pora 4 metams; megztos pirštinės turėjo būti išduodamos tik nuo 2009 m. kiekvienais metais po porą; vasarinė striukė, kurios dėvėjimo terminas – 3 m., išduota 2003 m., 2008 m. 2013 m. lapkričio mėn. – gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujos naujo tipo tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Pažymėta, kad pareiškėjas skunde neteisingai įvardija kai kurių neišduotų uniformų dalių kiekį. Vilniaus PN šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos neskirtos. Papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant kitų metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, kad kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Be to, skaičiuojant kompensacijos dydį, Vilniaus PN prašė taikyti senaties institutą, t. y. pagal analogiją vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27, 219 straipsniais, bendromis teisės normomis, taikyti 3 metų senaties terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 31-38) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė E. C. iš Vilniaus pataisos namų 888,20 Lt (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų ir dvidešimties centų) turtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad remiantis pareiškėjo asmens kortele, pareiškėjui išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 2003 m. balandžio mėn. – 1 kepurė, 1 kostiumas su bliuzonu, 1 kaklaraištis, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 antpečiai, 2 juostelės, 2 mažos sagos, Jogailaičių kryžius (2 vnt.), rugsėjo mėn. – 1 vasarinė striukė, dveji marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 pora demisezoninių batų, diržas su įdėklu, 1 antpečiai, 1 antpečiai marškiniams, 11 mažų sagų, spalio mėn. – 1 žieminės striukė, po porą batelių ir žieminių batų, 1 antpečiai, 2 mažos sagos; 2004 m. rugsėjo mėn. – vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis; 2006 m. birželio mėn.: 1 kelnės, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis; 2007 m. gegužės mėn. – 1 pora batelių, birželio mėn. – 1 kostiumas su bliuzonu; 2008 m. sausio mėn. – 1 žieminė striukė, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 megztinis, po porą demisezoninių ir žieminių batų, 1 kaklaraištis, 1 šalikas, 1 diržas kelnėms, balandžio mėn. – 1 vasarinė kepurė, 1 vasarinė striukė, vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis; 2009 m. sausio mėn.: 1 vasarinė kepurė, 1 kostiumas su švarku, pora batelių, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2012 m. sausio mėn. – 1 žieminė kepurė, vasario mėn. – 1 megztinis, 1 kelnės, 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, balandžio mėn. – pora demisezoninių batų (b. l. 15, 22). Remiantis Vilniaus PN 2013 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 14-2379 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį 2003 m.–2013 m.“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-2379), pareiškėjui 2003 m.–2013 m. neišduota: 2 žieminės kepurės, suma – 11,96 Lt; 5 vasarinės kepurės – 150,00 Lt; vasarinė striukė – 106,90 Lt; 5 kelnės, suma – 360,00 Lt; 3 pusvilnoniai megztiniai – 184,50 Lt; 11 marškinių ilgomis rankovėmis – 473,00 Lt; 4 marškiniai trumpomis rankovėmis – 152,00 Lt; 4 kaklaraiščiai – 44,00 Lt; 7 poros batelių – 705,60 Lt; 2 poros žieminių batų – 294,00 Lt; 2 poros demisezoninių batų – 240,72 Lt; pora odinių pirštinių – 20,00 Lt; 3 poros megztų pirštinių – 21,00 Lt (b. l. 14). Remiantis Vilniaus PN 2014 m. balandžio 14 d. pažyma Nr. 14-2197 „Apie E. C. neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį 2003 m.–2013 m.“ (toliau – ir pažyma Nr. 14-2197), pareiškėjui 2003 m.–2013 m. neišduota: 2 žieminės kepurės, suma – 11,96 Lt; 5 vasarinės kepurės – 150,00 Lt; vasarinė striukė – 106,90 Lt; 6 kelnės, suma – 432,00 Lt; 3 pusvilnoniai megztiniai – 184,50 Lt; 11 marškinių ilgomis rankovėmis – 473,00 Lt; 6 marškiniai trumpomis rankovėmis – 228,00 Lt; 6 kaklaraiščiai – 66,00 Lt; 7 poros batelių – 705,60 Lt; 2 poros žieminių batų – 294,00 Lt; 2 poros demisezoninių batų – 240,72 Lt; 2 poros odinių pirštinių – 40,00 Lt; 4 poros megztų pirštinių – 28,00 Lt (b. l. 21).

Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis teismas atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, o pareiškėjas skunde, surašytame 2014 m. kovo 14 d., prašė išduoti uniformos dalis, kurios jau vertintinos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų.

Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina ir atsakovas neginčija to fakto, kad pareiškėjui nuo 2003 m. nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui neišmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma patikslinta neišduotų uniformos dalių vertės suma, t. y. 2 960,68 Lt ir jos 30 proc. – 888,20 Lt. Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m.–2013 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuota, jog pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytas žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai, todėl konstatavo, jog pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo padavimo datą (2014 m. kovo 17 d.) laikyta, kad pareiškėjo reikalavimai teisme pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 metų senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteista visa nurodyta suma turtinei žalai atlyginti, kuri sudaro 888,20 Lt.

Teismas sprendė, kad pareiškėjui žala kilo tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, todėl tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytas pareiškėjo darbdavys Vilniaus PN ir pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistas iš atsakovo Vilniaus PN.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 44-48), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymui Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ jaunesniojo pareigūno tarnybinės uniformos dalys pasikeitė labai nežymiai. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta nauja uniformos dalis – žieminis puskombinezonis, kurio pareiškėjas skunde nereikalavo, ir atsisakyta demisezoninių batų. Pažymi, kad jo reikalautos išduoti tarnybinės uniformos dalys nebuvo apibūdintos individualiais požymiais. Pateiktame skunde buvo nurodytos tik konkrečios tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas mano, kad jo reikalavimas, nors ir grįstas negaliojančiu teisės aktu, negalėjo būti laikomas nepagrįstu, nes nauju įsakymu buvo patvirtintos analogiškos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pareiškėjo teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei turtinės žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (toliau – ir atsakovas, ir Vilniaus PN) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pilną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą: po 1 žieminę kepurę, vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, megztinį, golfą, odinį diržą, vienerias kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, po porą batelių, demisezoninių ir žieminių batų; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 857,43 Lt žalą dėl laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių (2 vasarinių kepurių, 4 žieminių kepurių, 8 kelnių, 1 vasarinės striukės, 2 megztinių, 11 marškinių ilgomis rankovėmis, 10 marškinių trumpomis rankovėmis, 2 kaklaraiščių, 7 porų batelių, 2 porų žieminių batų, 2 porų demisezoninių batų, 9 porų megztų pirštinių, 9 porų odinių pirštinių). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies patenkino, t. y. Priteisė pareiškėjui E. C. iš Vilniaus pataisos namų 888,20 Lt (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų ir dvidešimties centų) turtinės žalos atlyginimą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde nesutinka su ta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jo skundas buvo netenkintas. Kitos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas nusprendė priteisti pareiškėjui iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, bei pačios priteistos sumos dydžio pareiškėjas neginčija ir jokių argumentų apeliaciniame skunde dėl to nepateikia. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo neskundė, taip pat nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjo paduotą apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinės bylos šalys sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta iš dalies patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, bei šios sprendimo dalies nekvestionuoja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsnyje nustatytais imperatyvais, patikrinusi neapskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatydamas bylai svarbias faktines aplinkybes dėl pareiškėjo patirtos žalos dydžio, tinkamai taikė ginčo laikotarpiu (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.) galiojusias Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (pakeistas 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-171) normas, taip pat vadovavosi ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 d. 3 d.) administracinėse bylose dėl statutinių pareigūnų teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma (jos dalimis) valstybės biudžeto lėšomis pažeidimų. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismo pozicija ginčui aktualiais klausimais, t. y. dėl pareigūno teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma įgyvendinimo būdų, žalos atlyginimo institutą reglamentuojančių Civilinio kodekso normų tokio pobūdžio administraciniams ginčams spręsti taikymo, pareiškėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo, ieškinio senaties termino bei tinkamo atsakovo pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti, visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 ir 2015 m. vasario 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015 pateiktam analogiškų teisės klausimų aiškinimui.

Tikrindama apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsisakymo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota vieninga praktika dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pabrėžė, kad šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir tose administracinėse bylose, kuriose pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniforma reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto normos, kadangi tiek šio statuto 18 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio norma turi būti aiškinama kaip imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir paminėtas teisės aktų nuostatas bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas Vilniaus PN neatliko teisės aktuose įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus šių uniformos dalių dėvėjimo terminui, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti trūkstamas tarnybinės uniformos dalis.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų galima daryti išvadą, kad tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog pareiškėjas 2014 m. kovo 14 d. teismui paduotame prašyme (skunde) prašė išduoti uniformos dalis, kurios vertintinos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, nes nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-152, kuriuo buvo patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir atkreipia dėmesį į ginčo teisinius santykius reguliuojančio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio nuostatas, kuriomis yra nustatyta, kad: pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika (1 dalis); pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (2 dalis); tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (3 dalis). Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos su pareiginių laipsnių ženklais ir simbolika pavyzdžius, 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 127 (įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) ir 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-217 (įsigaliojo 2009 m. liepos 3 d.) pakeitė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos su pareiginių laipsnių ženklais ir simbolika aprašymą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174, ir išdėstė jį nauja redakcija, o 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1R-50 (įsigaliojo 2010 m. kovo 19 d.) dar kartą pakeitė 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 174. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1R-199 (įsigaliojo 2012 m. liepos 27 d.) patvirtino naujus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžius bei nustatė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, iki nustatyta tvarka bus išduota šiuo įsakymu patvirtinta tarnybinė uniforma, dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintą uniformą. Pastebėtina ir tai, kad po pareiškėjo skunde apibrėžto laikotarpio pabaigos (t. y. po 2013 m. lapkričio 29 d.) iki šios teismo nutarties priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministras dar du kartus keitė tarnybinės uniformos pavydžius, t. y. iš pradžių apelianto minimu 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 (įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d.), o vėliau – 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-48 (įsigaliojo 2015 m. vasario 27 d.), kuriais, be kita ko, buvo patvirtinti nauji pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos pavyzdžiai bei nustatyta, kad pataisos pareigūnai, iki nustatyta tvarka bus išduota šiais įsakymais patvirtinta tarnybinė uniforma, dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 ir 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1R-199 patvirtinto pavyzdžio uniformą. Kaip minėta, pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio nuostatas ir nurodytoje administracinių teismų praktikoje pateiktas teisės aiškinimo taisykles, tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Statuto 18 straipsnis įtvirtina bendrą atsakovo pareigą išduoti pareiškėjui tarnybinę uniformą, o šios pareigos realizavimo tvarka ir sąlygos, tarp jų ir pareigūnui išduodamos tarnybinės uniformos dalių pavyzdžiai, yra reglamentuojami pirmiau išvardytais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais. Tarnybinės uniformos pavyzdžiai, išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka gali būti keičiamos įstatymų leidėjui priimant naujus ar keičiant senus įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, tačiau tai negali paneigti iš paties įstatymo, šiuo atveju Statuto 18 straipsnio, normų kylančios pareiškėjo (pareigūno) teisės reikalauti išduoti jam vieną pilną tarnybinės uniformos komplektą, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui, – prašyti, kad ji būtų pakeista atitinkama kita tarnybinės uniformos dalimi. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos komplektą, kadangi toks pareiškėjo reikalavimas, kaip minėta, grindžiamas bylai aktualiomis teisės normomis ir teismų praktika, be to, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 30 d. pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, kurių nustatytas dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui neišmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, patenkinant pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigojant atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui E. C. tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui. Pažymėtina, kad minėtu teismo patvarkymu būtent atsakovas Vilniaus PN įpareigojamas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, t. y. atsakovas turi vykdyti Statuto 18 straipsnyje jam nustatytą pareigą, laikydamasis tarnybinės uniformos išdavimo metu galiojančių (galiosiančių) teisės aktų reikalavimų. Tai, kokio pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys bus išduotos pareiškėjui vykdant šį teismo sprendimą, priklauso nuo to, kokie reikalavimai, nustatyti teisės aktais, galios teismo sprendimo vykdymo metu. Tenkindama pareiškėjo reikalavimą dėl vieno tarnybinės uniformos komplekto dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui, išdavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu būdu yra ginama įstatymo nustatyta pareiškėjo (pareigūno) teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis. Tačiau šios teisės realizavimo mechanizmas, kaip antai kokio pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys bus išduotos pareiškėjui vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, išeina už šio administracinio ginčo ribų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymo (skundo) reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalis keistina ir pareiškėjo reikalavimas tenkinamas, įpareigojant atsakovą Vilniaus pataisos namus laikantis galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui E. C. tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus laikantis galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui E. C. tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama

              Teisėjai              Arūnas Dirvonas

              Dalia Višinskienė

              Virginija Volskienė