Administracinė byla Nr. A-192-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00019-2014-2

                                          Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), neturtinę žalą – 55 000 Lt (15 929,10 Eur).

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. įvairiais laikotarpiais buvo patalpintas į Tauragės AVPK areštinę 110 parų. Teigė, kad buvo patalpintas į kamerą, kurioje be jo dar buvo laikomi trys asmenys, todėl jam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Areštinėje duodavo maistą neatitinkantį mitybos normų, du kartus per dieną, kameroje buvo pilna gyvių. Pasak pareiškėjo, areštinėje jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis ir tai jį ne tik išsekino, bet ir pažeidė jo kaip asmens teises, jis patyrė diskomfortą, buvo pažemintas jo orumas, kankinamas, dėl tokių sąlygų sutriko sveikata

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. 116 parų. Tvirtino, kad nagrinėjamu atveju nėra sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti pagal Civilinį kodeksą, kadangi pareiškėjas skirtingais laikotarpiais buvo laikomas skirtingose kamerose, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, kad areštinėje laikomiems asmenims kamerose tektų ne mažiau kaip po 3,6 kv. m ploto vienam asmeniui. Taip pat areštinėje yra laikomasi higienos reikalavimų, nuolat vykdoma kenkėjų kontrolė, šią paslaugą teikia UAB „Rudagys“, maitinimo kontrolę vykdo UAB „Girupis“. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei bei psichinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. V. Tauragės AVPK areštinėje buvo laikomas skirtingais laikotarpiais nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2013 m. gegužės 3 d., viso 116 parų. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, kad buvo laikomas areštinėje nežmoniškomis sąlygomis, dėl to sutriko sveikata, jautė diskomfortą, buvo pažemintas, laikant 34 paras areštinėje kankinamas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes. Nustatė, kad Tauragės AVPK areštinėje buvo vykdomas graužikų ir vabzdžių kontrolės darbų atlikimas. Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimo 2011 m. kovo 31 d. akto Nr. AK-31 išvadoje konstatuota, kad areštinė eksploatuojama pagal Lietuvos higienos normas HN 37:2009. Atlikus neplaninį patikrinimą 2013 m. rugpjūčio 29 d. Tauragės visuomenės sveikatos centras nustatė, kad Tauragės AVPK areštinėje higienos normų pažeidimų nenustatyta. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo 2011 m. sausio 13 d. aktu nustatyta, kad sulaikytieji maitinami 3 kartus dienoje. Teismas sprendė, kad pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių jo laikymą areštinės kameroje nežmoniškomis sąlygomis, nepateikė, skunde nurodytų aplinkybių apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir pareiškėjo patirtą neturinę žalą nepagrindė. Todėl nenustačius esminių žalos atlyginimo sąlygų – neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos pareiškėjui padarymo fakto, pareiškėjo skundas pripažintinas nepagrįstu ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 55 000 Lt (15 929,10 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad policijos areštinėje laikomam asmeniui negali tekti mažiau nei 5 kv. m kameros ploto, kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris pertvara turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto. Teigia, kad Tauragės AVPK areštinėje nėra unitazo, veidrodžio, spintelės, nėra oro šalinimo sistemos. Pažymi, kad atsakovo atstovas pripažįsta, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nemalonių išgyvenimų. Pasak pareiškėjo, net jei kameros lange ir yra įrengta orlaidė, kaip nurodė Tauragės AVPK, jos atidaryti nėra galimybės.

Atsakovo atstovas su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su jo laikymu Tauragės AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Pareiškėjas nurodomą neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2013 m. gegužės 3 d. buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis, nes pareiškėjui teko mažesnis kameros plotas nei 3,6 kv. m, be to, kamerose nėra sanitarinio mazgo, mechaninės patalpų vėdinimo sistemos, blogo apšvietimo, nereguliaraus maitinimo ir kt. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Pažymėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Ši įrodinėjimo nuostata iš esmės atspindi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką panašiose bylose, pagal kurią nėra būtina nustatyti kiekvieno teiginio tikrumą, nes Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali būti nustatytas, remiantis teismui pareiškėjo pateiktais faktais, kurių atsakovas nesugeba paneigti (žr., pvz., EŽTT 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 22/03, 55 paragrafą; 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 30 paragrafą). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, taip pat yra konstatavęs, kad būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1245/2013, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1246/2013 ir kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis numato, jog prireikus teismas gali pasiūlyti pateikti papildomų įrodymų arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teismo, kaip įrodinėjimo subjekto padėtį, yra nurodęs, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai, tačiau teismas šalių pateiktais įrodymais nėra ribojamas, ir turi galimybę bylai reikšmingus įrodymus išsireikalauti savo iniciatyva. Todėl įrodymų nepakankamumu teismo sprendimas turėtų būti grindžiamas tik tais atvejais, kai nei šalių pateiktų, nei teismo iniciatyva surinktų įrodymų pagrindu nepavyksta įrodyti egzistuojant bylai reikšmingas aplinkybes. Kartu akcentuotina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, o pagal ABTĮ 81 straipsnį, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismo aktyvus vaidmuo itin svarbus bylose, kai asmens galimybės pateikti įrodymus yra ribotos.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodinėjimo naštos paskirstymą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad būtent pareiškėjas turėjo įrodyti, jog Tauragės AVPK areštinėje jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovo atstovas Tauragės AVPK, teigdamas, kad pareiškėjas kamerose buvo laikomas nepažeidžiant policijos areštinių įrengimo ir priežiūros reikalavimų, turėjo tai aiškiai bei tiksliai pagrįsti, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus. Nors pareiškėjas šiuo atveju nepateikė savo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, tačiau jis pakankami aiškiai ir detaliai apibūdino jo laikymo sąlygas areštinėje, nurodė, jog kamerose buvo laikomas su dar trimis asmenimis. Tuo tarpu Tauragės AVPK nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kiek asmenų buvo laikoma kamerose kartu su pareiškėju skirtingais laikotarpiais. Byloje taip pat nėra duomenų, ar Tauragės AVPK areštinėje buvo atlikti patikrinimai dėl kamerų ir jų įrengimo atitikimo teisės aktų reikalavimams, susijusiems su kamerų apšvietimu, ventiliacija, sanitarinių mazgų įrengimu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino bei nenustatė esminių aplinkybių dėl pareiškėjo laikymo Tauragės AVPK areštinėje sąlygų, t. y. nenustatė visų aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo pripažinti pareiškėjo skundą akivaizdžiai nepagrįstu.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kadangi bylos esmė visapusiškai nebuvo atskleista ir apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos visa apimtimi, nes reikia rinkti daug naujų įrodymų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos

Nutartis neskundžiama.