Civilinė byla Nr. 3K-3-346/2010
Procesinio sprendimo
kategorijos: 24.2; 50.8; 95.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo
Jokūbausko, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Zigmo Levickio (kolegijos
primininkas),
sekretoriaujant Indrei
Savkinienei,
dalyvaujant ieškovui Vilniaus
apygardos vyriausiajam prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, M.
J., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
atstovui N. S., atsakovui J. I.,
suinteresuoto asmens VšĮ „Šėlos parkas“ atstovui advokatui J.
I., suinteresuoto asmens Aplinkos ministerijos atstovui E.
I.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens VšĮ „Šėlos parkas“ kasacinį
skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį
atsakovams Trakų rajono savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės
ūkio ministerijos, J. I. dėl valstybinės žemės nuomos sutarties
nutraukimo, administracinių aktų panaikinimo; tretieji asmenys: Aplinkos
ministerija, Kultūros ministerija, viešoji įstaiga „Šėlos parkas“, Trakų
istorinio nacionalinio parko direkcija.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje
byloje ginčas kilo tokiais teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimais: dėl
teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį; dėl teisės normų,
reglamentuojančių valstybinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio
keitimą ir naujų pastatų statybą Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje;
dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, išnuomotą sklypą nuomininkui
naudojant ne pagal paskirtį.
Ieškovas
prašė teismo panaikinti Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30
d. sprendimą Nr. S1-382, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo
8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38, nutraukti Trakų rajono savivaldybės
administracijos ir J. I. 2004 m. balandžio 30 d. sudarytą
valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 025, priteisti valstybei bylinėjimosi
išlaidas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad UAB „Kristiana“ ir atsakovas J. I. 2002 m. rugpjūčio 23 d. sudarė nekilnojamojo turto
dovanojimo su sąlyga sutartį, pagal kurią UAB „Kristiana“ perdavė J. I. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą – siurblinę (unikalus
Nr. 7994-0017-6116) – Trakuose, Žemaitės g. 1A. Statinys yra 30 000 kv. m valstybinės
žemės sklype, neįregistruotame Nekilnojamojo turto registre. Trakų rajono
savivaldybės tarybos 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintas
nurodyto sklypo detalusis planas. Trakų rajono savivaldybės meras 2001 m.
balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 190 nustatė žemės sklypo naudojimo būdą –
vandenvietei ir gręžiniams įrengti bei eksploatuoti. Sklypas 2004 m. vasario 17
d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2003 m. lapkričio 21 d. nutarties pagrindu. Vilniaus apskrities
viršininko administracija ir atsakovas J. I. 2004 m.
balandžio 30 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 30 000 kv. m sklypo
Trakuose, Žemaitės g. 1A, nuomos (ne ilgiau kaip 70 metų). Sutartyje nustatyta,
kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas
ir pobūdis – ne žemės ūkio, požeminio vandens telkiniams eksploatuoti. Vilniaus
apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 15 d. raštu
atsakovas J. I. ir Trakų rajono žemėtvarkos skyrius
informuoti, kad, pakeitus žemės sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį,
žemės naudojimo būdą ar pobūdį, sklypo nuomotojas sklypo nuomos sutartį turi
nutraukti prieš terminą. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d.
sprendimu Nr. S1-382 patvirtinus detaliojo plano sprendinius buvo pakeistas
minėto žemės sklypo dalies naudojimo būdas į komercinės paskirties ir smulkaus
verslo teritorijos, o naudojimo pobūdis – teritorijos poilsio ir turizmo
informacijos, pramogų centrams, koncertų, parodų, teatrų ir kitiems
komerciniams objektams statyti, įrengti ir eksploatuoti. Trakų rajono savivaldybės
administracija 2005 m. kovo 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. AS1-38
statytojams atsakovams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“,
suteikiantį teisę žemės sklype Trakuose, Žemaitės g. 1A, statyti apžvalgos
aikštelę (regyklą), administracinių ir poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą,
sanitarijos ir higienos pastatą, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę),
veterinarijos punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą),
kietastoges palapines, lieptą ir apėjimo taką.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Vilniaus
apygardos teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Dėl
ieškinio senaties termino administraciniams aktams skųsti. Teismas atmetė
ieškinio reikalavimus dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30
d. sprendimo S1-382 ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8
d. statybos leidimo AS1-38 panaikinimo, nes sprendė, kad ieškovas praleido
ieškinio senaties terminą šiems administraciniams aktams skųsti, o termino
praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis, dėl kurių būtų galima
atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad prokuroras
apie ginčijamus administracinius aktus sužinojo 2007 m. vasario 14 d. iš Vilniaus
apskrities viršininko administracijos gavęs atsakymą ir prie jo pridėtas
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. bei Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis, kuriomis
atmestas pareiškėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos skundas
administracinėje byloje dėl nurodytų administracinių aktų teisėtumo. Atsižvelgęs
į tai, kad nagrinėjamoje byloje skundžiami tie patys administraciniai teisės
aktai, kaip nurodytoje administracinėje byloje, teismas konstatavo, kad
prokurorui nereikėjo rinkti papildomų ar naujų duomenų, todėl, bendrosios
kompetencijos teisme ieškinį pareiškus 2007 m. liepos 27 d., pažeistas
protingas terminas įrodymams surinkti ir praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 d.
nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas.
Dėl ginčo
sklypo paskirties pakeitimo. Ieškovo reikalavimą panaikinti Trakų rajono
savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382, kuriuo
pakeistas ginčo sklypo dalies naudojimo būdas, teismas pripažino nepagrįstu,
nes sprendė, kad sklypo dalies paskirtis pakeista teisėtai, tai atlikta
vadovaujantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 1, 6 dalimis, Saugomų teritorijų
įstatymo 31 straipsnio 9 dalimi, Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimu Nr.
1278 patvirtintų Pagrindinių tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir
prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirti padavimo,
nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo taisyklių 12 punktu. Teismas pabrėžė, kad
ginčo sklypo negalima dalyti, nes jis yra Trakų istoriniame nacionaliniame
parke, todėl sklypo dalies paskirties pakeitimas, nepadalijus sklypo, galimas.
Be to, teismas akcentavo tai, kad ginčijamu sklypo dalies paskirties pakeitimu
siekta įgyvendinti Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje
nustatytus tikslus – gerinti pažintinę rekreaciją. Teismas nurodė, kad ginčo
objektas „Šėlos parkas“ kuriamas buvusios irklavimo bazės teritorijoje, kurią
Planavimo schemoje numatyta rekonstruoti ir panaudoti rekreacijai.
Dėl
statybos leidimo. Teismas sprendė, kad ginčijamas statybos leidimas Nr.
AS1-38 nepažeidžia teisės aktų, nes jam išduoti pagal Statybos įstatymą ir Statybos
techninį reglamentą STR 1.07.01:1999 nereikėjo gauti valstybinės žemės
nuomotojo sutikimo statinių statybai. Tai, kad statybos leidime Nr. AS1-38
nurodytų statyti statinių pavadinimai neatitinka kultūros ministro 2003 m.
lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto Trakų istorinio nacionalinio
parko individualaus apsaugos reglamento II skyriaus 5 punkte ir įstatymuose
nustatytų sąvokų, teismas vertino kaip formalią neatitiktį, neturinčią įtakos
statybos teisėtumui. Kad statomi statiniai nesudėtingi, patvirtina tai, jog pagal
ginčijamą valstybinės žemės nuomos sutartį, pasibaigus žemės nuomos terminui,
žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai
ar įrenginiai turi būti nugriauti nuomininko lėšomis.
Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas
dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pareikštas nepraleidus
ieškinio senaties termino. Teismas nekonstatavo nuomos sutarties nutraukimo
pagrindo, nes, pakeitus sklypo dalies naudojimo būdą ir pobūdį, tikslinė žemės
naudojimo paskirtis nepakito – kitoje sklypo dalyje toliau eksploatuojami
vandens telkiniai. Tai nepažeidžia Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalies. Pagal
Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 „Dėl Vyriausybės 1999 m.
kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ 30.8 punktą pakeitus
valstybinės žemės naudojimo paskirtį, turi būti pakeista tokio sklypo nuomos
sutartis, bet nenustatytas tokio pakeitimo momentas. Dėl to, kad ginčo nuomos
sutartis dar nepakeista, nėra pagrindo ją nutraukti.
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6
d. sprendimu patenkino ieškovo ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus, panaikino Vilniaus apygardos
teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą ir ieškinį patenkino: 1) panaikino Trakų
rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. S1-382 „Dėl
žemės sklypo Trakų m., Žemaitės g. 1 A, detaliojo plano, reg. Nr. 010793000225,
dalinio pakeitimo tvirtinimo“; 2) panaikino Trakų rajono savivaldybės
administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr. AS1-38,
suteikiantį teisę statytojams J. I. ir VšĮ „Šėlos parkas“
žemės sklype Trakuose, Žemaitės g. 1 A, statyti regyklą, administracinių ir
poilsio (gyvenamųjų) patalpų pastatą, sanitarijos ir higienos pastatą A,
sanitarijos ir higienos pastatą B, pagalbinį pastatą (klėtį ir malkinę), veterinarijos
punktą su inkubatoriumi, ūkinį pastatą (daržinę ir tvartą), septynias
kietastoges palapines, lieptą, apėjimo taką; 3) nutraukė Lietuvos valstybės,
atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos (nuomotojo), ir J. I. (nuomininko) 2004 m. balandžio 30 d. sudarytą valstybinės
žemės nuomos sutartį Nr. 025, kuria nuomininkui J. I. išnuomotas
30 000 kv. m ploto žemės sklypas (kadastro Nr. 7977/001:67), esantis
Trakuose, Žemaitės g. Nr. 1 A.; 4) paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Dėl
ieškinio senaties termino. Lietuvos apeliacinis teismas padarė priešingą
negu pirmosios instancijos teismas išvadą, kad prokuroras nepraleido vieno
mėnesio ieškinio senaties termino reikalavimams dėl administracinių aktų
ginčijimo pareikšti, nes pakankamai duomenų galimam viešojo intereso pažeidimui
įvertinti gavo 2007 m. liepos 2 d., o į teismą kreipėsi 2007 m. liepos 25 d.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad nors prokuroras 2007 m. vasario 14
d. gavo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 20 d. bei
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 2 d. nutartis, bet
jų nepakako ginčijamų administracinių aktų teisėtumui ir galimam viešojo
intereso pažeidimui įvertinti, nes nurodytomis nutartimis spręstas tik termino
skundams paduoti praleidimo klausimas, o byla dėl skundžiamų administracinių
aktų iš esmės nenagrinėta. Dėl to prokuroras turėjo atlikti tyrimą ir surinkti
visus būtinus ir pakankamus duomenis išvadai apie galimą viešojo intereso
pažeidimą padaryti ir ieškiniui parengti.
Dėl ginčo
sklypo paskirties pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad
Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. S1-382
yra neteisėtas, nes juo pažeistas Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2
dalies 4 punktas, pagal kurį valstybiniuose parkuose draudžiama statyti
statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose. Lietuvos
apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d.
nutarimu Nr. 912 patvirtinta Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo
schema (parko teritorijos su funkcinėmis zonomis planas ir aiškinamasis raštas)
yra šios valstybės saugomos teritorijos specialiojo planavimo dokumentas, kurio
sprendiniams negali prieštarauti detaliųjų planų sprendiniai, taip pat ir
draudimas keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį,
jeigu tai prieštarauja Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos
sprendiniams ir reglamentams. Teismas pripažino, kad ginčo žemės sklype
detaliojo plano sprendiniais, pakeistais byloje ginčijamu Trakų rajono
savivaldybės tarybos sprendimu ir įgyvendinamais išduoto statybos leidimo
pagrindu, nustatyta naujos poilsio (rekreacinės) įstaigos statyba, todėl
prieštarauja TINP planavimo schemos, kaip specialiojo teritorijų planavimo
dokumento, sprendiniams. Pagrįsdamas šią išvadą, apeliacinės, priešingai negu
pirmosios, instancijos teismas, konstatavo, kad ginčo sklype, kuriame pagal
ginčijamų administracinių aktų sprendinius numatyta naujų statinių statyba,
specialiojo teritorijų planavimo dokumente (TINP planavimo schemoje)
nenustatyta naujų rekreacinių (poilsio) įstaigų statyba ar esamų plėtotė,
šiame sklype galima tik pažintinė rekreacija, nes TINP planavimo schemos
tekstinės dalies 6 skyriaus „Pirmaeilių detalių projektavimo darbų programa
1994–1997 metams 3 priedo „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ lentelėje
„Likviduotinos poilsio įstaigos“ bei planavimo schemos grafinėje dalyje įtvirtinta,
kad ginčo sklype, patenkančiame į agroparkinę teritoriją, numatyta naikinti esančią
rekreacinę įstaigą.
Dėl
statybos leidimo. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pripažino
neteisėtu Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą
statybos leidimą, nes juo įgyvendinami neteisėti ir TINP planavimo schemos
neatitinkantys detaliojo plano pakeitimų sprendiniai, todėl ir statybos
leidimas pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą,
TINP planavimo schemos sprendinius, TINP individualųjį apsaugos reglamentą.
Teismas nurodė, kad pagal teisės aktų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimus
ginčo sklype leidžiama statyti tik apžvalgos aikštelę (regyklą), skirtą atsiveriančiai
panoramai stebėti, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys,
mažuosius kraštovaizdžio architektūros statinius, kitą įrangą (pėsčiųjų,
dviračių takus, mašinų stovėjimo ar sustojimo aikšteles), o stebėjimo
aikštelėje galima įrengti pritaikytus stebėti įrenginius (žiūronus,
teleskopus). Ginčijamais administraciniais aktais suplanuotus statyti pastatus
ir statinius teismas priskyrė ilgalaikiam poilsiui skirtų pastatų kategorijai.
Teismas priėjo prie išvados, kad ginčijamas statybos leidimas pažeidžia
Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos
paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punktą,
nes išduotas nesant nuomotojo (Vilniaus apskrities viršininko administracijos) sutikimo,
o 2004 m. balandžio 30 d. žemės nuomos sutartyje nenustatyta nuomininko teisės
statyti naujus statinius ar įrenginius, rekonstruoti esamus. Pagal nurodytą
Taisyklių punktą išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose statyti naujus
statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai
numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia
statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir
naudojimo režimui, išskyrus šių Taisyklių 30.3 punkte nurodytą atvejį. Teismas
nurodė, kad Taisyklių 30.3 punktas nagrinėjamu atveju netaikomas, nes jame
reglamentuojama terminuotos veiklos reikmėms skirtais statiniais užstatytų
sklypų nuoma.
Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teismas konstatavo, kad,
ginčijamo detaliojo plano sprendiniais pakeitus išnuomoto valstybinės žemės
sklypo naudojimo būdą bei pobūdį, atsakovui Vilniaus apskrities viršininko
administracijai, kaip valstybinės žemės sklypo nuomotojui, atsirado Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje numatyta pareiga nutraukti žemės nuomos sutartį
prieš terminą. Dėl to ginčijama nuomos sutartis nutrauktina. Lietuvos
apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas
neteisingai aiškino ir taikė Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir Taisyklių
30.8 punktą. Teismas nurodė, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį ir
Taisyklių 30.7 punktą valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo
sutarties šalims numatoma teisė keisti išnuomoto žemės sklypo paskirtį, būdą ir
pobūdį, turi būti atliktas prieš rengiant išnuomoto žemės sklypo detalųjį
planą, kuriuo keičiama žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo
paskirtis, būdas ar pobūdis, o nagrinėjamo ginčo atveju, priešingai, pirmiausia
parengtas ir patvirtintas detaliojo plano pakeitimas, po to siekiama pakeisti
valstybinės žemės nuomos sutartį. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį
į tai, kad Taisyklių 30.8 punkto antrojoje pastraipoje įtvirtinta taisyklė
taikoma kitoms, negu nagrinėjamoje byloje, situacijoms, t. y. kai, esant
sudarytai valstybinės žemės nuomos sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar
specialusis teritorijos, kurioje yra išnuomotas žemės sklypas, planas, pagal
kurį minėtoje teritorijoje numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio,
kuris yra išnuomotame žemės sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas
suformuotas, tiesioginės paskirties. Nagrinėjamu atveju, esant sudarytai žemės
nuomos sutarčiai, teritorijos, kuriame yra ginčo sklypas, specialiojo planavimo
dokumentas (TINP planavimo schema) nebuvo keičiamas. Taigi jame nebuvo numatyta
plėtoti veiklos, neatitinkančios atsakovui priklausančio statinio (siurblinės)
tiesioginės paskirties – pagalbinio ūkio paskirties. Be to, teismas pažymėjo,
kad atsakovas J. I. buvo įspėtas apie būsimą žemės sklypo
nuomos sutarties nutraukimą, pakeitus jo naudojimo būdą ar pobūdį. Atsakovo J. I. argumentą, kad apie nuomos sutarties nutraukimą
nuomininkas turėjo būti įspėtas prieš CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytą
dviejų mėnesių terminą, teismas atmetė, nes valstybinės žemės nuomos
nutraukimui pakeitus žemės paskirtį taikoma specialioji teisės norma – Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, kurioje nustatyta nuomotojo pareiga nutraukti
sutartį, nenustatyta reikalavimo įspėti apie nutraukimą. Be to, teismas
pabrėžė, kad reikalavimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį teisme
pareiškė prokuroras, kuriam CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytas įspėjimo
apie sutarties nutraukimą terminas netaikytinas. Teismas pripažino, kad
nuomininkas ginčo atveju buvo įspėtas apie nuomos sutarties nutraukimą atsakovo
Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. birželio 15 d. raštu.
Pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais analizuojamos valstybinės
žemės nuomos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. kad nuomininkui (atsakovui J. I.) buvo paaiškinta, jog sutarties turinys bus tipinis ir
sąlyga dėl žemės naudojimo paskirties pakeitimo bus neįtraukta į sutartį,
Lietuvos apeliacinis teismas laikė nepagrįstais, nes jie nereikšmingi šiam
ginčui nagrinėti, o nagrinėtoje byloje žemės nuomos sutartis neginčyta.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos argumentus, kuriais ginčijamas išnuomoto
valstybinės žemės sklypo plotas, nes sklypo formavimo ir įregistravimo
teisėtumo klausimas išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2003 m. lapkričio 21 d. nutartimi.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai, nurodymas apie
prisidėjimą prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo VšĮ „Šėlos parkas“ prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus
apygardos teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1.
Dėl ieškinio senaties. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai
aiškinio ieškinio senaties termino pradžios momentą, kai ieškinį pareiškia
prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Kasatorius nurodo, kad nėra pagrindo
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies ir CK 1.127
straipsnio 1 dalies aiškinti taip, kad terminas prokurorui įgyvendinti teisę ir
pareigą surinkti pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, privalo
būti skaičiuojamas kitaip negu bet kuriam kitam ieškovui, t. y. ne nuo
skundžiamo akto (šiuo atveju – Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m.
gruodžio 30 d. sprendimo ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m.
kovo 8 d. išduoto leidimo) paskelbimo.
2.
Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad administraciniai teismai
bylos dėl skundžiamų administracinių aktų iš esmės nenagrinėjo, todėl
procesiniai teismų sprendimai prokurorui negalėjo suteikti pakankamai
informacijos apie administracinių aktų teisėtumą ir viešojo intereso pažeidimą,
yra nepagrįsta, nes: ji paneigia lygiateisiškumo principą ir valstybės
institucijos pareigą laikytis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33
straipsnio 1 dalyje nustatyto termino; tokia išvada viešojo intereso gynimo
subjektu pripažįstama ne valstybė, bet prokuroras, kuris atleidžiamas nuo pareigos
gauti teismo sutikimą praleistam terminui atnaujinti.
3.
Dėl detaliojo plano pakeitimo atitikties planavimo schemai. Lietuvos
apeliacinis teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės
tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtintas detaliojo plano
pakeitimas prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4
punktui, pagal kurį draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo
planuose nenustatytose vietose. Šį argumentą kasatorius grindžia tuo, kad Trakų
istorinio nacionalinio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) nustatyta
pastatų ir įrenginių statyba ginčo žemės sklype.
4.
Dėl regyklos (apžvalgos aikštelės) atitikties teisės aktų
reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl regyklos
neatitikties Trakų istorinio nacionalinio parko individualaus apsaugos
reglamento pagrįsta neteisingu teisės aktų nuostatų aiškinimu. Kasatorius
teigia, kad regykla yra pastatas, o pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalį
pastatas yra statinys (sąvoka „statinys“ apima sąvoką „pastatas“), ji remiasi į
žemę, neįrengta medžiuose ar pan., nepažeidžia litosferos sluoksnio ribų.
5.
Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo
reikalingumo. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai sprendė, kad,
išduodant statybos leidimą, reikėjo gauti Vilniaus apskrities viršininko
administracijos sutikimą. Kasatorius nurodo, kad ginčo atveju Vilniaus
apskrities viršininko administracijos sutikimo nereikėjo gauti, nes žemės
nuomotojo funkcijas atliekanti institucija (apskrities viršininko
administracija) statybos leidimą išduoda, kai statybos vykdomos kelių
savivaldybių teritorijoje. Kasatorius pažymėjo, kad Vilniaus apskrities
viršininko administracija atliko valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą (Teritorijų
planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
6.
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai žemės nuomos sutarties nutraukimą siejo su Žemės įstatymo 9
straipsnio 14 dalimi, nes nuomotojas nekėlė šio klausimo tikrindamas ginčo
sklypo detalųjį planą ir tvirtindamas 2004 m. lapkričio 10 d. Teritorijų
planavimo dokumento patvirtinimo aktą. Nurodytą įstatymo nuostatą kasatorius
sieja su Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1442 30.8 punktu,
pagal kurį norint sklypą naudoti pagal kitą negu valstybinės žemės nuosamos
sutartyje nustatytą žemės naudojimo paskirtį, šalių susitarimu sutartis gali
būti pakeičiama, nustatant teisę keisti išnuomoti sklypo paskirtį, būdą ir (ar)
pobūdį. Be to, nėra tikslo nutraukti sutartį, kai pagal CK 6.551 straipsnio 2
dalį valstybinės žemės sklypas jame esančių statinių ar įrenginių savininkui
išnuomojamas be aukciono.
7.
Lietuvos apeliacinis teismas negalėjo nutraukti valstybinės žemės nuomos
sutarties tol, kol nuomininkui neatlyginta už žemės sklype esančius jo
statinius ir sodinius (Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalis).
Atsakovas J. I. pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Byloje gauti
ieškovo, trečiųjų asmenų Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimai į kasacinį skundą. Atsiliepimuose
prašoma kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimai grindžiami tokiais bendraisiais argumentais:
1. Dėl
ieškinio senaties. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus argumentais dėl
ieškinio senaties ir nurodo, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes
prokuroras, rinkdamas duomenis pagal asociacijos „Švari tėviškė“ pareiškimą,
veikė intensyviai, nedelsė, ieškinį pareiškė per protingą terminą. Ieškovas nurodė,
kad jis 2007 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kultūros ministeriją, Trakų rajono
savivaldybės administraciją, VĮ Registrų centrą, 2007 m. sausio 31 d. – į Vilniaus
apskrities viršininko administraciją, Trakų istorinio nacionalinio parko
direkciją, 2007 m. vasario 27 d. – į Trakų rajono savivaldybės administraciją,
Aplinkos ministeriją, 2007 m. kovo 2 d. – į Nacionalinę žemės tarnybą prie
Žemės ūkio ministerijos, 2007 m. kovo 14 d. – į Valstybinę teritorijų planavimo
ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Vyriausybės atstovą Vilniaus
apskrityje, 2007 m. liepos 3 d. – į Valstybinė žemėtvarkos institutą. Visus
reikiamus dokumentus ieškovas gavo 2007 m. liepos 5 d.
2. Dėl
detaliojo plano pakeitimo atitikties planavimo schemai. Ieškovas nurodo,
kad ginčijamu Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti detaliojo
plano pakeitimai prieštarauja TINP planavimo schemai, nes pagal nurodytos
schemos grafinę dalį ginčo sklypas Žemaitės g. 1A yra agroparkinio ūkio teritorijoje,
o rekreacinių įstaigų teritorijoje yra kitas žemės sklypas Žemaitės g. 1,
kuriame stovi buvusios irklavimo bazės „Žalgiris“ pastatai. TINP planavimo
schemoje įtvirtinto teritorijų tvarkymo tikslas yra nedidinti šios buvusios
rekreacinės įstaigos. Atsiliepime pažymima, kad tik dalis (0,15181 ha)
dabartinio 3 ha žemės sklypo Žemaitės 1A priklausė buvusiai irklavimo bazei.
3. Dėl
statybos leidimo. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad
pagal ginčijamą statybos leidimą planuojama statyti regykla (apžvalgos aikštelė)
atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovas nurodo, kad pagal Statybos įstatymo
2 straipsnio 2, 4 dalis, TINP individualaus apsaugos reglamento II skyriaus 5
punktą, aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtino
Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal
jų naudojimo paskirtį“ 6 punktą, aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d.
įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002
„Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo 2 lentelės reikalavimus
regykla yra nesudėtingas statinys, besiremiantis į žemės paviršių, neturintis
pamatų, o atsakovo J. I. statomas statinys priskirtinas
prie poilsio pastatų (Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių
klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punktas).
4. Ieškovas
teigia, kad kasatoriaus argumentas, jog statybos leidimui išduoti nereikėjo
gauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo, yra nepagrįstas,
nes ginčo nuomos sutarties 4 punktas, pagal kurį išsinuomotoje žemėje esančių
pastatų žemės savininkui ar kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys
statiniai ir įrenginiai turi būti nugriauti nuomininko lėšomis pasibaigus žemės
nuomos terminui, negali būti prilyginamas išankstiniam žemės savininko sutikimui
dėl bet kokių statinių statybos išnuomotame sklype. Nurodytame punkte
nustatytas galbūt sklype atsirasiančių statinių nugriovimas, bet jiems statyti
vis tiek reikalingas žemės savininko sutikimas. Be to, kasatorius
neargumentuoja, kodėl ginčui spręsti netaikomas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punktas.
5. Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsiliepime tvirtinama, kad
kasatorius neteisingai aiškina Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nuarimu Nr. 260
patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir
nuomos taisyklių 30.8 punktą, nes jis nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes jame
reglamentuojama kita situacija, susijusi su bendrojo ar specialiojo plano
keitimu ir to įtaka nuomos sutarties šalims. Šio ginčo atveju susidarė kitokia
situacija, t. y. pakeistas detalusis planas ir tikslinė ginčo žemės naudojimo
paskirtis. Tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 dalies pagrindu.
6. Atsiliepime
nesutinkama su kasatoriaus argumentu, kad, nutraukus nuomos sutartį, ji iš
naujo turėtų būti sudaryta su tuo pačiu nuomininku – sklype esančių statinių
savininku. Ieškovas nurodo, kad pagrindas sudaryti žemės nuomos sutartį su
statinių savininku yra tik teisėta statyba.
7. Atsiliepime
neigiamas kasatoriaus argumentas, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta tik
atsiskaičius su nuomininku Žemės įstatymo 47 straipsnio 8 dalies pagrindu. Ieškovas
nurodo, kad aptariama teisės norma taikoma išnuomotos žemės paėmimo visuomenės
poreikiams atveju.
Atsiliepimuose
į kasacinį skundą tretieji asmenys Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos papildomai ginčija kasatoriaus argumentus
dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Tretieji asmenys nurodo,
kad kasatorius be pagrindo kelia CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto
absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo klausimą, kad į bylą neįtraukta
dalyvauti UAB „Kristiana“, iš kurios atsakovas J. I. įgijo
ginčo sklypą. Atsiliepime nurodoma, kad byloje buvo nagrinėjamas valstybinės
žemės nuomos sutarties ir administracinių aktų teisėtumo klausimas, o
siurblinės dovanojimo sutartis nenagrinėta, todėl UAB „Kristiana“ interesai
apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepažeisti. Be to, kasatorius,
nurodydamas šį absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, prieštarauja
sau, nes kasaciniame skunde prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo
sprendimą, o, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, byla gali būti
tik perduota iš naujo nagrinėti.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Šios bylos
kasacinio nagrinėjimo dalykas yra ieškinio senatį, kai ieškinį pareiškia
prokuroras, gindamas viešąjį interesą, valstybinės žemės Trakų istoriniame
nacionaliniame parke naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio keitimą ir naujų
pastatų statybą bei valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą, kai
nuomininkas išnuomotą sklypą naudoja ne pagal paskirtį, reglamentuojančių
teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Dėl
ieškinio senaties termino
Kasatorius
teigia, kad ieškinio senaties terminas prokurorui pareikšti ieškinį teisme,
ginant viešąjį interesą ir ginčijant administracinius aktus, turi būti
skaičiuojamas nuo skundžiamų administracinių aktų paskelbimo. Šis kasacinis
skundo argumentas nepagrįstas, nes neatitinka kasacinio teismo praktikos
aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties
termino eigos pradžią, kai ieškinį pareiškia prokuroras, gindamas viešąjį
interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis
civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras,
ginantis viešąjį interesą, v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., byla Nr.
3K-3-143/2010). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialusis
įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui
paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus
akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai
dienos. Termino prokurorui kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą, eigos
pradžios ypatumas, palyginus su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, t.
y. ne nuo administracinio akto gavimo, o nuo duomenų apie viešojo intereso
pažeidimą surinkimo ar turėjimo juos surinkti, yra ne privilegija viešąjį
interesą ginančiam subjektui, o grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų
aiškinimo logika. Prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių
dalyvis. Privatūs subjektai yra tiesioginiai administracinio akto adresatai ar
kitokiu būdu dalyvauja administraciniu aktu sukurtuose teisiniuose santykiuose,
todėl jie, gavę administracinį aktą, suvokia, ar šis aktas turi įtakos jų
teisėms ir pareigoms, ar jis pažeidžia jų teises ir ar yra pagrindas kreiptis į
teismą ginant savo teises. Skirtingai negu privatūs subjektai, prokuroras,
Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs
informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą,
ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą
ir ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pirmiausia
jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje
su viešuoju interesu, ar šis aktas pažeidžia viešąjį interesą.
Nagrinėjamoje
byloje apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad prokuroras nepraleido
ieškinio senaties termino. Ši teismo išvada pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad
Vilniaus apygardos prokuratūra 2006 m. gruodžio 28 d. gavo asociacijos „Švari
tėviškė“ pareiškimą, kuriame yra duomenų apie statybas ginčo sklype. Vilniaus
apygardos prokuratūra 2007 m. sausio 3 d. kreipėsi į Kultūros ministeriją,
Trakų rajono savivaldybės administraciją ir VĮ Registrų centrą dėl duomenų
pateikimo; 2007 m. sausio 31 d. – į Trakų istorinio nacionalinio parko
direkciją, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, prašydama nurodyti
konkrečius statybų proceso pažeidimus ir taikytas priemones jiems pašalinti.
Vilniaus apygardos prokuratūra 2007 m. vasario 14 d gavo Vilniaus
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento 2007 m. vasario 12 d. raštą
Nr.(100)-11.55-24, prie kurio buvo pridėtos Vilniaus apygardos teismo 2006 m.
balandžio 20 d. nutarties, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m.
gruodžio 12 d. nutarties, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006
m. kovo 23 d. skundo, 2006 m. balandžio 13 d. patikslinto prašymo ir 2006 m.
vasario 2 d. rašto Kultūros ministerijai kopijos. Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakyta nagrinėti
pareiškėjo Vilniaus apskrities viršininko administracijos skundą, nes jis
paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą ir nenustatyta pagrindo šiam terminui
atnaujinti. Dėl to teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos
teismo išvadą, kad administracinis teismas bylos dėl skundžiamų administracinių
aktų iš esmės nenagrinėjo ir procesiniai teismų sprendimai prokurorui negalėjo
suteikti pakankamai informacijos dėl šių administracinių aktų teisėtumo ir
viešojo intereso pažeidimo. Ieškovas 2007 m. vasario 27 d. ir vėliau kreipėsi į
Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Trakų savivaldybės
administraciją, Aplinkos ministeriją, Trakų istorinio nacionalinio parko
direkciją dėl duomenų, susijusių su ginčijamų administracinių aktų priėmimu,
išreikalavimo; 2007 m. kovo 2 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie
Žemės ūkio ministerijos, 2007 m. kovo 14 d. – į Valstybinę teritorijų planavimo
ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Vyriausybės atstovą Vilniaus
apskrityje. Ginčijamo statybos leidimo ir kitų dokumentų kopijos ieškovui
pateiktos tik 2007 m. gegužės 22 d., o 2007 m. liepos 2 d. – projektavimo
sąlygų sąvadui gauti reikalingi dokumentai, statinio projektas bei kiti
ginčijamam statybos leidimui gauti reikalingi dokumentai. Ieškovas 2007 m.
liepos 3 d. taip pat kreipėsi į Valstybinį žemėtvarkos institutą. Iš nurodytų
byloje nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad prokuroras aktyviai
rinko, tyrė ir tikrino dokumentus, susijusius su 2006 m. gruodžio 28 d.
pareiškime ir kituose gautuose dokumentuose išdėstytais duomenimis. Delsimo
požymių, prokurorui kaupiant, analizuojant ir sisteminant su nagrinėjamos bylos
ginčo dalyku susijusius duomenis, nenustatyta. Į teismą ieškinys paduotas 2007
m. liepos 25 d. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas teisingai įvertino prokuroro galimybę nustatyti viešąjį
interesą, jo pažeidimų esmę ir sprendė, jog ieškinio senaties termino eigos
pradžia buvo 2006 m. liepos 2 d., o prokuroras nepraleido termino ieškiniui,
ginant viešąjį interesą, paduoti (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).
Dėl
detaliojo plano pakeitimo atitikties planavimo schemai
Kasatorius teigia,
kad Lietuvos apeliacinio teismo išvada dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos
2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano pakeitimo
prieštaravimo Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktui,
pagal kurį draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose
nenustatytose vietose, yra nepagrįsta, nes Trakų istorinio nacionalinio parko
planavimo schemoje nustatyta pastatų ir įrenginių statyba ginčo žemės sklype.
Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija laiko nepagrįstu dėl tokių
priežasčių.
Ginčo žemės
sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje, kurią sudaro
vaizdingas Trakų ežerynas – unikalus gamtinis kultūrinis kraštovaizdžio
kompleksas, vertingas mokslui ir rekreacijai, turtingas istorijos,
archeologijos, architektūros objektų. Pažymėtina, kad Trakų istorinis
nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991
m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 vertingam kultūriniu bei gamtiniu
požiūriu Trakų ežeryno kraštovaizdžio kompleksui su Trakų pilimi,
etnokultūriniu paveldu išsaugoti, tvarkyti bei naudoti. Taigi Lietuvos valstybė
Trakus ir jų apylinkes traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus
sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti
nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. Šiems
tikslams įgyvendinti Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 patvirtino
Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą (toliau – TINP planavimo
schema), kurią sudaro dvi dalys: parko teritorijos su funkcinėmis zonomis
planas (grafinė dalis) ir aiškinamasis raštas (tekstinė dalis) (schema
paskelbta Statybos ir urbanistikos ministerijos 1993 m. gruodžio 20 d. įsakymu
Nr. 212 (Žin., 1994, Nr. 10-162). TINP planavimo schema yra valstybinės
reikšmės teritorinio planavimo dokumentas, kurio pagrindu privalo būti rengiami
detalieji planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektai. Pagal ją rengiami
paminklosaugos, kompleksinis žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos,
vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos
organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai (TINP
planavimo schemos įvado 5 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat
pabrėžtina, kad Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388
patvirtintuose Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatuose įtvirtinta
principinė nuostata, jog Trakų istorinis nacionalinis parkas tvarkomas pagal TINP
planavimo schemą. Dėl to jokie su Trakų istorinio nacionalinio parko
teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais
planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų
regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.)
susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant
į TINP planavimo schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti jos
sprendiniams. Priešingu atveju būtų ne tik pažeistas Trakų istorinio
nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir žmogaus sukurto kraštovaizdžio
komplekso – saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir
nusižengta Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybė
rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos
objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų
naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, Konstitucijos 53
straipsnio 3 dalies nuostatai, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti
aplinką nuo kenksmingų poveikių. Tokių nuostatų laikomasi ir Konstitucinio
Teismo jurisprudencijoje (žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d.
nutarimą).
Skirtingų
Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijos dalys yra skirtingos pagal
gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir panaudojimo
galimybes, todėl jos suskirstytos į keturias funkcines zonas: konservacinę,
rezervacinę, rekreacinę, ūkinę ir gyvenamąją (TINP planavimo schemos III
skyriaus 1 dalis). Ginčo žemės sklypas yra Trakų istorinio nacionalinio parko
ūkinėje ir gyvenamojoje zonoje, agroparkinio ūkio teritorijoje, kuri ribojasi
su konservacinės apsaugos prioriteto teritorija – hidrografiniu draustiniu,
taip pat Varnikų piliakalnio, archeologijos paminklo ir Trakų (Varnikų) akmens
amžiaus stovyklavietės, archeologijos paminklo vizualinės apsaugos zonoje.
Pagal TINP planavimo schemą ginčo sklype nesuplanuota statyti naujų rekreacinių
(poilsio) įstaigų ar plėsti esamų. TINP planavimo schemos tekstinės dalies 6
skyriaus „Pirmaeilių detalių projektavimo darbų programa 1994–1997 metams“ 3
priedo „Poilsio įstaigos ir jų naudojimas“ lentelėje „Likviduotinos poilsio
įstaigos“ ir TINP planavimo schemos grafinėje dalyje nustatyta, kad ginčo
sklype numatyta naikinti esančią rekreacinę įstaigą. Dėl to ginčo sklype galima
tik pažintinė rekreacija, kuriai įgyvendinti TINP planavimo schemos grafinėje
dalyje ginčo sklype suplanuota įrengti papildomą apžvalgos aikštelę (ši kultūros
ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ĮV-436 patvirtinto TINP
individualaus apsaugos reglamento II skyriaus 5 punkte apibrėžta kaip
teritorija, skirta atsiveriančiai panoramai stebėti, kurioje gali būti įrengtas
į žemę besiremiantis statinys). Tai atitinka vieną pagrindinių Trakų istorinio
nacionalinio parko rekreacinės sistemos plėtotės krypčių – apriboti naujų
poilsio bazių statybą, esamų plėtimą, geriau panaudoti esamas poilsio įstaigas,
pritaikant jas parko uždaviniams, pailginant jų veiklos sezoną (TINP planavimo
schemos IV skyriaus 2 punktas). Pažymėtina, kad pagal Saugomų teritorijų
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą valstybiniuose parkuose draudžiama
statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose vietose.
Nagrinėjamoje
byloje ginčijamu Trakų rajono savivaldybės 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.
S1-382 iš dalies pakeistas 2000 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 133 patvirtintas
ginčo žemės sklypo detalusis planas. Detaliojo plano pakeitimo sprendiniais pakeistas
ginčo sklypo teritorijos naudojimo būdas į komercinės paskirties ir smulkaus
verslo, naudojimo pobūdis į poilsio ir turizmo informacijos, pramogų centrams,
koncertų, parodų, teatrų ir kitiems komerciniams objektams statyti, įrengti ir
eksploatuoti. Taip pat suplanuota naujos poilsio (rekreacinės) įstaigos statyba:
apžvalgos aikštelė–regykla, kietastogės ir paprastos palapinės, pavėsinės,
lauko židiniai, sanitarijos ir higienos pastatų grupė,
administracinių–gyvenamųjų patalpų pastatas, taip pat pagalbinių pastatų,
skirtų žvėrelių priežiūrai žiemos sąlygomis, veterinarijos punktui su
inkubatoriumi, grupė. Be to, pagal TINP planavimo schemos grafinę dalį ginčo
sklypas Trakuose, Žemaitės g. 1A, yra agroparkinio ūkio teritorijoje, o
rekreacinių įstaigų teritorijoje yra kitas žemės sklypas Žemaitės g. 1, kuriame
stovi buvusios irklavimo bazės „Žalgiris“ pastatai. Tik dalis (0,15181 ha)
dabartinio 3 ha žemės sklypo Trakuose, Žemaitės 1A, kuriame buvo viena
siurblinė be jokių pastatų, priklausė buvusiai irklavimo bazei. Taigi iš
nurodyto Trakų rajono savivaldybės 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimo
matyti, kad ginčo žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo sprendiniai
prieštarauja TINP planavimo schemos, sprendiniams, nes pakeistu detaliuoju
planu nustatyta naujo poilsio (rekreacinės) įstaigos pastatų komplekso statyba.
Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė
pagrįstą išvadą, kad ginčijamu Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m.
gruodžio 30 d. sprendimas yra neteisėtas, nes juo pažeistas Saugomų teritorijų
įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktas, pagal kurį valstybiniuose parkuose
draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose nenustatytose
vietose, o kasatorius, teigdamas priešingai, yra neteisus, todėl jo argumentai,
kuriais įrodinėjamas ginčo sklypo detaliojo plano pakeitimų teisėtumas,
atmetami.
Dėl
statybos leidimo
Neteisėti ir
TINP planavimo schemos neatitinkantys ginčo žemės sklypo detaliojo plano pakeitimo
sprendiniai įgyvendinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2005 m. kovo
8 d. išduoto statybos leidimo Nr. AS1-38 pagrindu. Dėl to ir nurodytas statybos
leidimas laikytinas pažeidžiančiu TINP planavimo schemos sprendinius, Saugomų
teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą, TINP individualųjį
apsaugos reglamentą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ginčijamame
statybos leidime išvardytus statinius priskyrė ilgalaikiam poilsiui skirtų
pastatų kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių
klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punktas), bet ne
nesudėtingiems statiniams, prie kurių priskiriamos apžvalgos aikštelės (regyklos)
(Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalis, TINP individualaus apsaugos
reglamento II skyriaus 5 punktas, aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.
įsakymu Nr. 289 patvirtino Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003
„Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6 punktas, aplinkos
ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio
reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo
2 lentelė), nes nurodytame statybos leidime numatytas 225,63 kv. m bendro
ploto, 578 kub. m statybinio tūrio negyvenamasis pastatas su rūsiu. Tai
neatitinka nesudėtingo statinio apibūdinimo, pagal kurį nesudėtingas statinys
yra besiremiantis į žemės paviršių, neturintis pamatų statinys. Išdavus
ginčijamą statybos leidimą, taip pat pažeistas Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.7 punktas, nes negautas nuomotojo (Vilniaus
apskrities viršininko administracijos) sutikimas statyti naujus statinius ar
įrenginius ir rekonstruoti esamus išsinuomotame valstybinės žemės sklype. Be
to, 2004 m. balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nenustatyta
nuomininko teisės statyti naujus statinius ar įrenginius, rekonstruoti esamus. Teisėjų
kolegija pripažįsta neturinčiu teisinio pagrindo kasatoriaus argumento, kad
ginčo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos sutikimo naujiems
statiniams statyti nereikėjo gauti, nes žemės nuomotojo funkcijas atliekanti institucija
(Vilniaus apskrities viršininko administracija) statybos leidimą išduoda, kai
statybos vykdomos kelių savivaldybių teritorijoje. Teisėjų kolegija pabrėžia,
kad taip teigdamas, kasatorius neatsižvelgia į Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d.
nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės
sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 29 punktą, pagal kurį savivaldybės taryba
išnuomoja valstybinės žemės sklypus, nustatyta tvarka perduotus savivaldybei
valdyti patikėjimo teise (29.1 punktas), o apskrities viršininkas išnuomoja
kitą valstybinę žemę (29.2 punktas). Taigi savivaldybei valdyti patikėjimo
teise neperduotų valstybinės žemės sklypų nuomotojas visais atvejais buvo
apskrities viršininkas iki apskričių panaikinimo, todėl tokiuose išnuomotose
žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus
buvo galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus
nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštaravo
nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Dėl to teisėjų kolegija
sprendžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai panaikino Trakų rajono
savivaldybės administracijos 2005 m. kovo 8 d. išduotą statybos leidimą Nr.
AS1-38.
Dėl
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo
Kasatorius
nesutinka su Lietuvos apeliacinio teismo išvada dėl būtinybės nutraukti 2004 m.
balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria atsakovui J. I. išnuomotas ginčo sklypas. Šį kasacinio skundo argumentą
teisėjų kolegija laiko nepagrįstu.
Pagal Žemės
įstatymo 9 straipsnio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti
nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas
naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį,
būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar
pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka
valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų nuomos teisiniai santykiai detalizuoti Vyriausybės
1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse. Jų 30.8 punkto 1
dalyje nustatyta, kad kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto,
miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomojamame žemės sklype
(teritorijoje) numatoma plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar įrenginio,
kuris yra ilgesniam kaip trejų metų terminui išnuomojamame žemės sklype ir
kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties,
įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, sudaromoje valstybinės žemės nuomos
sutartyje kartu su esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine tiksline žemės
naudojimo paskirtimi, naudojimo būdu ir (ar) pobūdžiu turi būti numatyta
galimybė keisti išnuomojamo žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį į paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį,
nurodytus savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto, miestelio) bendrajame
ar specialiajame plane. Jeigu savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto,
miestelio) bendrajame ar specialiajame plane nurodyta tik teritorijos, į kurią
patenka išnuomojamas žemės sklypas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo
paskirtis ir naudojimo būdas, valstybinės žemės nuomos sutartyje kartu su
esamais išnuomojamo žemės sklypo pagrindine tiksline žemės naudojimo
paskirtimi, naudojimo būdu ir (ar) pobūdžiu įrašoma tik pagrindinė tikslinė
žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, į kuriuos gali būti keičiama
esama paskirtis ir būdas, ir numatoma sąlyga, kad išnuomoto žemės sklypo esamas
naudojimo pobūdis bus pakeistas pagal detalųjį planą, parengtą Lietuvos
Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Taisyklių 30.8
punkto 2 dalyje įtvirtinta, kad kai pagal savivaldybės teritorijos ar jos
dalies (miesto, miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą išnuomotame žemės
sklype (teritorijoje) numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio ar
įrenginio, kuris yra ilgesniam kaip 3 metų terminui išnuomotame žemės sklype ir
kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės paskirties,
įrašytos Nekilnojamojo turto kadastre, tačiau sudarytoje valstybinės žemės
nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės
žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo
prašymu), numatant nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto žemės sklypo
paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį. Pagal Taisyklių 30.8 punkto 3 dalį, pakeitus
išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, remdamasis detaliuoju
planu, perskaičiuoja išnuomoto žemės sklypo vertę ir patikslina išnuomoto žemės
sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre bei įrašus Nekilnojamojo
turto registre. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, šalių
susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Atsižvelgiant į
patvirtintą pagal detalųjį planą numatomų statyti statinių ar įrenginių
ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, valstybinės žemės nuomos sutartyje
nustatytas žemės nuomos terminas gali būti pratęsiamas.
Sistemiškai
aiškinant Taisyklių 30.8 punkto nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant
pakeisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo
paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, valstybinės žemės sutartis, kurioje
nenustatyta tokios šalių teisės, turi būti keičiama du kartus. Pirmiausia,
esant Taisyklių 30.8 punkto 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, šalių susitarimu
turi būti pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis, joje nustatant
nuomininko ar nuomotojo teisę keisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo
pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirti, būdą ir (ar) pobūdį. Pakeista
valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti dar kartą keičiama parengus
detalųjį žemės sklypo planą ir jau pakeistus išnuomoto žemės sklypo pagrindinę
tikslinę žemės naudojimo paskirti, būdą ir (ar) pobūdį, nuomos sutartyje
patikslinant išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis, t. y. įrašant pakeistą
(naują) išnuomoto žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirti,
būdą ir (ar) pobūdį, perskaičiuotą žemės sklypo vertę ir kt. (Taisyklių 30.8
punkto 3 dalis). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybinės žemės
nuomos sutarties pakeitimas, sutarties šalims nustatant teisę keisti išnuomoto
žemės sklypo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, turi būti atliktas prieš rengiant
išnuomoto žemės sklypo detalųjį planą, kuriuo keičiama žemės sklypo pagrindinė
tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir (ar) pobūdis, o žemės sklypo
paskirties, jo naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio pakeitimas turi neprieštarauti
specialiojo ar bendrojo teritorijos planavimo dokumentui. Aptarta žemės sklypo
paskirties, naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio pakeitimo ir jos padarinių žemės
nuomos teisiniams santykiams tvarka taikoma tada, kai ji atliekama teisės aktų
ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka.
Trakų rajono
savivaldybės administracijos ir atsakovo J. I. 2004 m.
balandžio 30 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodyta pagrindinė tikslinė
išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo
būdas infrastruktūros teritorija, ir pobūdis – vandenvietei įrengti bei
eksploatuoti. Šie žemės sklypo paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie
nustatyti nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio detaliojo plano
sprendiniais, patvirtinti, suformuojant žemės sklypą, ir įrašyti į
Nekilnojamojo turto registrą. Ginčijamoje žemės nuomos sutartyje nenustatyta
nuomininko teisės keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir
(ar) pobūdį. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d. sprendimu
buvo pakeisti pirmiau nurodyti detaliojo plano sprendiniai, bet jie prieštaravo
TINP planavimo schemai, kuri nebuvo keičiama. Taigi žemės sklypo paskirties,
naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio pakeitimo tvarka buvo pažeista. Šis pažeidimas
taip pat lėmė tai, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 30 d.
sprendimu pakeistais detaliojo plano sprendiniais pakeitus išnuomoto
valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį, valstybinės žemės sklypo
nuomotojui – atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai – atsirado
pagrindas remiantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi nutraukti žemės
nuomos sutartį prieš terminą. Pažymėtina, kad Vilniaus apskrities viršininkas
2004 m. birželio 15 d. raštu „Dėl detaliojo plano rengimo“ įspėjo atsakovą J. I. apie tai, kad, pakeitus žemės sklypo pagrindinę
tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, sklypo nuomotojas turi
nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį. Taigi kasatorius, kaip nuomininkas,
atlikdamas nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio
pakeitimus, savo veiksmus privalėjo derinti su žemės nuomotoju – Vilniaus
apskrities viršininko administracija. Be to, apeliacinės instancijos teismas
padarė pagrįstą išvadą, kad Taisyklių 30.8 punkto 2 dalis taikoma kitoms, negu
nagrinėjamoje byloje, situacijoms, t. y. kai, esant sudarytai valstybinės žemės
nuomos sutarčiai, parengiamas naujas bendrasis ar specialusis teritorijos,
kurioje yra išnuomotas žemės sklypas, planas, pagal kurį minėtoje teritorijoje
numatyta plėtoti veiklą, neatitinkančią statinio, kuris yra išnuomotame žemės
sklype ir kuriam eksploatuoti šis žemės sklypas suformuotas, tiesioginės
paskirties. Šio ginčo atveju teritorijos, kuriame yra ginčo sklypas, TINP
planavimo schema nebuvo keičiama. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija
konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo
valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą Žemės įstatymo 9 straipsnio 14
dalyje nustatytu pagrindu – žemės nuomininkui naudojant žemę ne pagal sutartyje
nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį arba keičiant
pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį, kai valstybinės žemės
nuomos sutartyje arba jos pakeitime nenustatyta tokios galimybės.
Kasacinio
skundo argumentai dėl atitinkamų valstybės institucijų veiksmų, t. y. ginčo
žemės sklypo vėlesnio išnuomojimo po ginčijamos nuomos sutarties nutraukimo,
nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jais keliami ateityje
kilsiančių teisinių santykių perspektyvos klausimai, kurie turi būti
sprendžiami teisės aktų ir juos detalizuojančių poįstatyminių teisės aktų
nustatyta tvarka. Dėl to teisėjų kolegija dėl nurodytų kasacinio skundo
argumentų nepasisako.
Remdamasi
tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kasacinio
skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties. Joje
Lietuvos apeliacinis teismas teisingai kvalifikavo byloje nagrinėtus Trakų
istorinio nacionalinio teritorijos planavimo, statybos leidimo išdavimo, žemės
nuomos teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį
reglamentuojančias teisės normas (ABTĮ 33 straipsnio 4 dalį, Prokuratūros
įstatymo 19 straipsnio 1 dalį), taip pat Saugomų teritorijų įstatymo, Statybos
įstatymo, Žemės įstatymo, Vyriausybė 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912
patvirtino Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos, Vyriausybės
2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388 patvirtintų Trakų istorinio
nacionalinio parko nuostatų, kultūros ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu
Nr. ĮV-436 patvirtinto TINP individualaus apsaugos reglamento, Vyriausybės 1999
m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties
valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas. Dėl to
kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis
paliktina nepakeista.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Bylą
nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 115,05 Lt išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos
valstybei iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1
punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio
6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens
kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300,
įmokos kodas 5660) iš trečiojo asmens VšĮ „Šėlos parkas“ (juridinio asmens
kodas 281688670) 115,05 Lt (vieną šimtą penkiolika litų 5 ct) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
|
Teisėjai
|
Česlovas Jokūbauskas
|
|
|
Egidijus Laužikas
|
|
|
Zigmas Levickis
|