Civilinė byla Nr. e2-64-1025/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06314-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.18.1; 2.6.18.6; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

sekretoriaujant B. Ž., S. K., I. B., I. G., L. L., M. G.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio grindys“ atstovui advokato padėjėjui D. G.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tilta“ atstovams D. M., L. N., advokatei G. M.,

trečiojo asmens biudžetinės įstaigos „Lietuvos jūrų muziejus“ atstovams E. P., advokatui T. Š., advokato padėjėjai E. M., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pajūrio grindys“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Tilta“ dėl skolos už statybos darbus priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) „Lietuvos jūrų muziejus“, E. B., A. M., UAB „Mickoma“.  

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 13 689,53 Eur skolos, 82,65 Eur netesybų, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2021-07-13 su atsakove buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2021/07/13, kurios pagrindu įsipareigojo objekte įrengti grindų ir sienų dangą, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir tinkamai atsiskaityti už atliktus darbus. Pagal atsakovės užsakymą atliko statybos rangos darbus. Baigus darbus atsakovė atsisakė priimti darbus pagal atliktų darbų aktus motyvuodama darbų trūkumais. Nenorėdama konflikto ištaisė atsakovės nurodytus mažareikšmius trūkumus. Po trūkumų šalinimo atsakovė vėl atsisakė priimti darbus bet kokia apimtimi. Prašė atsakovės priimti bent dalį darbų, dėl kurių kokybės atsakovė neturėjo pagrįstų ar nepagrįstų pastabų bei apmokėti bent 70 proc. pateiktos sąskaitos už darbus, tačiau atsakovė darbų nepriėmė, sąskaitos neapmokėjo nei iš dalies. 2022-09-01 perdavė atsakovei darbus vienašališkai ir pateikė apmokėti sąskaitą Serija PG Nr. 2969, tačiau atsakovė atsisakė apmokėti, kol ieškovė neištaisys visų tariamų trūkumų. Nesutinka su atsakovės nurodomais tariamais darbų trūkumais. Atsakovei neapmokant už atliktus darbus paskaičiavo pagal sutartį netesybas. Kadangi atsakovė vėluoja tinkamai atsiskaityti 26 dienas, t. y. nuo 2022-09-15, dėl to paskaičiavo 82,65 Eur netesybų (15894,38 Eur x0.02 proc.x26 d.).

1.2.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame papildomai nurodė, jog atsakovė ginčo darbus yra perdavusi savo užsakovui, defektų nustatyta nebuvo ir yra gavusi apmokėjimą už atliktus darbus. Atsakovė nenurodė, kur ir kokie yra darbų defektai. Atsakovė niekur nenurodė kokia, jos nuomone, yra tariamai netinkamai atliktų darbų vertė, neišskaičiavo jokių sumų iš mokėtinos sumos ir nesumokėjo visos skolos už darbus.

2.       Atsakovė

3.       Atsakovė

3.1.       Priešieškinio reikalavimo pagrindu bei nesutikimo su patikslinto ieškinio reikalavimais nurodo aplinkybes, jog pagal rangos sutartį ieškovė darbus turėjo pradėti 2021-09-20, o baigti 2021-10-20, tačiau ieškovė darbus pradėjo tik 2022-03-14, o tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė atliktų darbų aktus ir sąmatą apmokėti pateikė 2022-07-18, tuomet tarp šalių prasidėjo ginčai dėl atliktų darbų kokybės. 2022-07-20 el. paštu atmetė ieškovės pateiktus mokėjimus, nes darbai atlikti nekokybiškai, be to, buvo atlikti darbai, kurių atlikimas nebuvo suderintas su atsakove, t. y. išklijuotos patalpos, kurios neturėjo būti išklijuotos PVC danga, (atliktų darbų aktas Nr. 3), todėl atsisako apmokėti už šiuos papildomus darbus – 2 882,80 Eur ir reikalauja ištaisyti atliktų darbų defektus, kurių ištaisymas kainuos 16 843,44 Eur. Kadangi trūkumų ištaisymas kainuos daugiau, nei atsakovė skolinga už atliktus darbus, todėl reikalauja nuostolių atlyginimo iš ieškovės. Apie atliktų darbų defektus ieškovei pranešė elektroniniu paštu, raštuose ir defektiniame akte Nr. 1. Pripažįsta, jog ieškovė atliko darbų už 16 415,98 Eur, dalį darbų jau yra apmokėta – 5 576,60 Eur, tai sutinka sumokėti ieškovei 10 839,38 Eur. Kadangi pagrįstai uždelsė apmokėti už ieškovės atliktus darbus, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja netesybų.

1.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog iš UAB “Intero LT” sąmatos matosi, kad reikia perdaryti beveik 260 m2 grindų dangos, tačiau nesuprantama nei kokius tariamus defektus perdarys, neaiški tariamų defektų apimtis. Nepateikta jokių duomenų, jog realiai nors vieną ieškovės atliktą darbą atsakovė taisė/perdarė. Atsakovė yra gavusi pilną atsiskaitymą iš savo užsakovo už ieškovės atliktus darbus. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų gavusi pretenzijų iš savo užsakovo dėl darbų kokybės. Atsakovė ieškovės atliktus darbus perdavė savo užsakovui pilna apimtimi, užsakovas atsakovei apmokėjo už ieškovės atliktus darbus, trečiasis asmuo šiai dienai ieškovės atliktus darbus naudoja pagal paskirtį.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad buvo atlikti statybos rangos darbai, pateikti vienašaliai dabų atlikimo aktai, duomenų, kad trečiasis asmuo būtų fiksavęs defektus ar reiškęs pretenzijas, kreipęsis į atsakovą dėl vienokių ar kitokių defektų, nėra. Ieškovė buvo nuvykusi į objektą, apžiūrėjo ir aptarė trūkumus, kuriuos atsakovė nurodė vasario 7 d. akte, tačiau ieškovės nuomone tai nėra trūkumai, yra kelios vietos, dėl kurių galimas garantinis aptarnavimas, tačiau tik esant pilnam apmokėjimui. Trūkumai yra lengvai sutvarkomi. Prie ieškinio yra pridėtos nuotraukos, ant kurių asmuo I. M. (I. M.) pasirašė ant visų atsakovės siųstų nuotraukų kaip tie trūkumai buvo ištaisyti, todėl ieškovė bendradarbiavimo pareigą atliko pašalinant trūkumus ir tai įrodo šio asmens parašas. Kitos nuotraukos atsirado apie 2023-02-07 kilus ginčui su atsakove, kai ši atsisakė sumokėti už atliktus darbus. Sutartyje niekada nebuvo įrašytos darbų atlikimo fiksuotos kainos. Sutarties 2.1 punkte numatyta preliminari kaina, 2.2 punkte numatyta, kad užsakovas atsiskaito už faktiškai atliktus darbus pagal darbų perdavimo aktus, 2.3 punktas sako, jog darbų kaina gali keistis, tačiau neviršijant sutartyje 10 proc. pirminės kainos. Tai parodo, kad nebuvo sutartimi sutarta jokios konkrečios kainos. Dėl papildomų darbų, tai atkreipia dėmesį, kad trapų įrengimui nebuvo sudarytos konkrečios sąmatos, buvo tik preliminarios, kadangi neįmanoma tiksliai apskaičiuoti kiek jų reikės ir tai paaiškėja tik darbų eigoje. Dėl kitų papildomai atliktų darbų tai atsakovės vienas iš atsakingų darbuotojų žodžiu nurodė įrengti vieną patalpą, iškloti grindis. Patikslintu ieškiniu atsispindi visi atliktų darbų kiekiai ir tos patalpos, kurios įrengimo šalys nebuvo sutarusios. Ieškovė įrengė grindų pagrindą išlyginamąjį sluoksnį, nes tai būtina prieš klijuojant PVC dangą, bet betoninio pagrindo neįrengė.

3.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, su ieškiniu sutiko iš dalies. Papildomai paaiškino, kad pagal sutartį ieškovė įsipareigojo vadovaujantis techniniu projektu specialios dalies sprendiniais atlikti grindų ir sienų dangos darbus. Pirmą sąskaitą apmokėjimui atsakovei buvo pateikta pagal pateiktus aktus 2022-07-18 ir liepos 20 d. atsakovė atmetė šiuos darbų aktus, elektroniniu laišku nurodydama atmetimo priežastis, t. y. darbai atlikti nekokybiškai, nenuvalyti paviršiai, trapai nenušlifuoti. Ieškovei buvo išsiųstas defektinis aktas, kuriame buvo nurodyta, ką reikia sutvarkyti ir papildomai atlikti darbus, kad būtų galima priimti darbus ir atlikti apmokėjimą. Negali apmokėti už darbus tose patalpose, kurie nenumatyti techniniame projekte. Dalyvaujant užsakovei buvo surašytas 2023-02-07 apžiūros aktas, kuriame užfiksuoti trūkumai ir dėl kiurio reiškiamos pretenzijos. Trūkumų ištaisymas kainuotų 16 843 Eur. Sutinka sumokėti ieškovei už kokybiškai atliktus darbus 10 839 Eur. Papildomai atlikti darbai buvo patalpose, kuriose nereikėjo nieko atlikti. Patvirtino, kad iš užsakovo yra gavusi pilną apmokėjimą už atliktus darbus, pretenzijų raštu iš užsakovės iki vasario 7 d. akto nėra gavusi. Po UAB „Rekosta“ perėmė visus darbus ir toliau juos tęsė, rūsio perdanga buvo įrengta, juodgrindį įrengė atsakovė, o išlyginamąjį sluoksnį prieš dangos įrengimą įrengė ieškovė.

4.       Teismo posėdžio metu specialių žinių turintis atsakovės atstovas M. G. paaiškino, kad ieškovė pasiūlė tinkamiausią kainą su įrengimu ir garantijomis ir pasirašė sutartį bei pradėjo dirbti darbus. Pradėjus vykdyti darbus paskambino A. U. (ieškovės darbuotojas) sakydamas, kad trūksta dangos. Nuvykus į vietą apžiūrėti nustatyta, kad danga buvo išklota ne toje patalpoje kur reikia. A. U. neigė, kad tai yra jo kaltė. Toliau tęsė darbus ir rugsėjo mėnesį gavo aktus su neteisingai išrašytais kiekiais. Aktai buvo atmesti ir elektroniniu laišku nurodyta, kad apmokėjimas bus atliktas, kai visi defektai bus sutvarkyti. Sąmatos buvo pateiktos pilnai 100 proc. įgyvendinus projektą ir sąmatose jau buvo nurodyta kiekvieno trapo vieneto kaina 72 Eur ir jo supratimu čia buvo su trapo apdirbimu. Kiekis buvo jau sąmatoje pasikeitęs, t. y. 13 vnt. Prieš sudarant sutartį buvo apžiūrėta patalpa ir tai nebuvo papildomai atsiradę darbai. Pakopų klijavimas numatytas techniniame projekte, taip pat techniniame projekte laiptų klijavimas ir klijavimas PVC danga nurodyta taip pat buvo. Dėl 006 patalpoje matosi pūslėmis išmesta danga, neprikibusi, taip pat 020 patalpoje visi kampai atkibę. Nurodė, kad papildomai išklota 105-veterinarijos kabinetas patalpa, taip pat 019-šaldytuvas ir 002 patalpa-koridorius. Šiose patalpose neturėjo būti padengta PVC danga. Kiekiai paimti iš projekto ir papildomai įrengta 56 kv. m. I. M. negalėjo nurodinėti, kur ir kokius darbus atlikti, tai galėjo jis pats ir A. U.. Visus darbus derina per jį elektroniniais laiškais. Trūkumus matė, prisidavė darbus, o BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ to nepastebėjo, todėl apmokėjo. Tačiau prasidėjus ginčams BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ taip pat pamatė trūkumus ir kadangi ieškovė jų nėra pašalinusi neapmoka už darbus. Nuo 2011 m. dirba statybos inžinieriumi, yra įgijęs statybos inžinerijos specialybę.

5.       Trečiojo asmens BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepalaiko nei vienos šalies, jokių savarankiškų reikalavimų nereiškia, prašo vertinti pateiktus įrodymus bei priimti sprendimą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad dangos klojimo darbai buvo vykdomi 2022 metų gale iki 2023 metų vidurio. Rangovas apsiriko įrenginėdamas dangą ir įrengė didesnį plotą dangos, nei buvo nurodyta techniniame projekte. Techniniame projekte buvo numatyta padengti 695 kv. m. dangos, tačiau faktiškai buvo padengta 749 kv. m., t. y. 56 kvadratiniais metrais daugiau nei projekte. Trijose patalpose buvo numatyta įrenti tik grindis, tačiau per apsirikimą buvo įrengtos ir sienos. Tačiau dėl to pretenzijų neturėjo, kadangi pagerino patalpų būklę bei rangovas prisiėmė išlaidas. Buvo sumokėta tik pagal techninį projektą už 695 kv. m. ir ne daugiau. Iki objekto pridavimo 2022 m. spalio 28 d. nebuvo užfiksuota dangos trūkumų. Buvo fiksuota defektų, tačiau jie buvo ištaisyti iki pridavimo ir tai nebuvo dangos trūkumai. Tačiau pridavinėjant objektą pradėjo matytis trūkumai ir su rangovu sutarę apžiūrėjo visą pastatą ir juos nustatė. Defektai nesunkiai ištaisomi ir įvertinti, kas kaltas – rangovas ar subrangovas, dėl atsilupusios dangos nurodyti negali. Nepašalinus trūkumų patalpas galima eksploatuoti ir eksploatuoja. Susitarimų su atsakove dėl darbų perdarymo nebuvo. Projektą buvo pradėjusi vykdyti UAB „Rekosta“, tačiau ji bankrutavo, likviduota ir išregistruota kaip juridinis asmuo ir jos pradėtus darbus perėmė atsakovė. Patalpas pradėjo eksploatuoti š. m. pavasarį, t. y. kovo mėnesį. Iki to laiko pastate buvo palaikoma temperatūra ir veikla patalpose nevyko. Po defektų ištaisymo yra situacija blogesnė nei buvo. Danga buvo supjaustyta ir klijuota iš naujo, tačiau nesandariai. Kadangi veikla susijusi su vandeniu, todėl galėjo į tas nesandarias vietas patekti vanduo. Grindų dangoje atsirado pūslė, po ja skilęs betonas ir įdauba, kuri galėjo atsirasti dėl ten patekusio vandens. Tą dieną, kai priiminėjo objektą trūkumų nematė, tačiau detaliai kiekvieno kampo netikrino. Toje patalpoje ištisai taškoma, yra baseinėliai. Yra pateikę reikalavimą pašalinti trūkumus, kurie pateikti vasario mėnesio akte. Grindys, kurios įrengtos ne pagal projektą, kai numatyta įrengti parketą, o įrengė PVC dangą, diskusijų nekėlė, nes danga buvo gerokai geresnė ir tinkamesnė naudojimui, nei buvo numatyta projekte.

6.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. B. paaiškino, kad atliko techninę priežiūrą tik pastato statybos procese, lauko baseinų betonavime. Betonas tokia medžiaga, kuri turi tendenciją plyšimui įvairiose vietose, tam daroma deformacijos siūlės, tačiau gali plyšti ir kitoje vietoje. Neprisimena ar dalyvavo, kai buvo pilamas išlyginamasis sluoksnis. Kai buvo atliekami darbai tuo metu, kai jis vykdė techninę priežiūrą jokių pastabų rangovams neturėjo ir nenurodė, jog būtina šalinti trūkumus. Darbai buvo atlikti visi tinkamai. Vidaus darbų įrengime nedalyvavo.

7.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. M. ir UAB „M.“ atstovas paaiškino, jog su užsakovu BĮ „Lietuvos jūrų muziejus“ buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu nuo 2022-02-15 UAB „M.“ vykdė techninę priežiūrą objekte. Visas statinys pastatytas iš gelžbetonio (monolito), kai perėmė techninę priežiūrą jau buvo sienos ir pagrindai, ir perdangos suformuotos, sienos, grindys buvo, gali atsirasti įtrukimų, nes statinys kažkiek juda. Statinys yra eksploatuojamas, kad darbai atlikti nekokybiškai ir su trukumais negali sutikti. Dalis atlikta nekokybiškų darbų, kuriuos galima taisyti, statinys eksploatuojamas ir yra to padariniai. Patvirtino, jog grindų ir sienų įrengimo metu vykdė techninę priežiūrą. Pastoviai buvo objekte, kai buvo atliekami darbai, glaistomos grindys, kai buvo priimami darbai nei jis, nei užsakovas, nepastebėjo jokių deformacijų ir kokybės trūkumų. Tačiau tam tikri trūkumai gali atsirasti vėliau, kai džiūsta, tuomet susidaro pūslės, patalpose 115 ir 117 įrengta ne pagal projektą, turėjo būti medžio imitacija PVC, o išklota kita PVC danga, o 124 turėjo būti PVC danga, o suklijuotos plytelės. Nėra jokio skirtumo, bet jis to nefiksavo priimant darbus, nepamena su kuo buvo derinta. Pareikštus reikalavimus prašo spręsti teismo nuožiūra.

8.       Teismo posėdžio metu liudytojas A. U. nurodė, jog ieškovės įmonėje dirba septynerius metus, yra darbų vadovas, statybų srityje dirba apie dvidešimt metų. Paaiškino, jog buvo sudaryta sutartis atlikti grindų klojimo darbus, buvo pildomas atliktų darbų žiniaraštis, nes užsakovė eigoje keitė darbus, tačiau buvo dėl to sutarta. Siekiant su atsakove sutarti buvo pildomas ne vienas atliktų darbų aktas, paskutiniame 2022-12-08 buvo išminusuoti atlikti papildomi darbai, kurių tariamai užsakovė neprašė atlikti (buvo išklijuota daugiau 56 kv. m). Buvo papildomai, užsakovei prašant, (sutarta žodžiu) atlikti papildomi darbai, t. y. papildomai buvo išklijuotos koridorius Nr. 002 - 4,52 kv. m, veterinarijos kabinetas Nr. 019 – 25 kv. m ir kita patalpa – 23,7 kv. m. Rašytinio susitarimo nebuvo. 2022-12-08 Atliktų darbų akte Nr. 3 suma sumažinta ir nurodyta 5 752,07 Eur, nes buvo išminusuoti papildomi darbai, nes šalys tarėsi taikiai, o ieškinį grindžia 2022-12-05 Atliktų darbų aktu Nr. 3, kur suma 6 864,63 Eur, nes įtraukti ir papildomi darbai, t. y. faktiškai atlikti darbai. 2022-12-05 Atliktų darbų aktai parengti remiantis 2022-11-25 atliktų darbų suderinimo aktu. Papildomi darbai – išklijuoti sienas buvo atlikti užsakovo prašymu, pirko papildomai dangą, rašytinio susitarimo nebuvo, nes kiekiai nebuvo dideli, be to, užsakovas kitose patalpose atsisakė klijuoti. Eigoje keitėsi užsakovo pageidavimai, todėl draugiškai sutiko atlikti darbus užsakovo prašymu – išklijavo papildomai sienas danga, manė, jog buvo suderinta su pagrindiniu užsakovu BĮ „Lietuvos jūrų muziejus“. Dėl darbų trūkumų, buvo nuvykęs į objektą, kai patalpos jau buvo eksploatuojamos, minimalūs trūkumai matosi, danga atsiklijavusi prie įėjimo, tačiau tai atsirado dėl netinkamai išlieto betono, kitus trūkumus grindjuostės, kur atsiklijavo, gali pataisyti. Šių trūkumų pašalinimas kainuotų apie 250,00 Eur su medžiagomis ir darbu. Trūkumams šalinti nebūtina nuimti dangos ir dėti ją iš naujo. Nurodė, jog 2023-02-07 apžiūros akte sutinka su šiais defektais: 002 patalpa atšokusi danga, bet dėl betono netinkamo išklojimo, 006 patalpoje jokių trūkumų nematė, nėra atšokusi jokia danga, 020 patalpoje nėra trūkumų, 108, 110, 107, 106, 115, 117 atšokusios grindjuostės, kurias galima pataisyti, užtruktų 3 val. ir kainuotų apie 300 Eur. 2023-02-07 apžiūroje nedalyvavo, o atvyko vėliau, gal 2023 m. vasario – kovo mėn., ir kartu su BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ atstovu apžiūrėjo patalpas, joks apžiūros dokumentas tada nebuvo sudarytas. Sutartyje nėra fiksuota kaina.  

9.       Liudytojas E. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo atlikti darbai, klijuojama sienų bei grindų danga. Atliko konkrečiai darbus, kur atlikti darbus nurodė atsakovės darbų vadovas I., nurodė patalpas, kurias reikia iškloti ir jis atliko tuos darbus. Žino apie nustatytus trūkumus dėl grindjuosčių, kitų defektų negali pavadinti trūkumais. Dėl 2023-02-07 apžiūros akte nurodytų trūkumų nurodė, jog po apžiūros akto sudarymo buvo nuvykęs apžiūrėti užfiksuotų trūkumų. Apžiūros akte matomos pūslės, bet čia yra betono įtrūkimai, nemato atšokusios, atkibusios dangos, nufotografuoti kampai nurodant, jog atšokusi danga, to nevertina kaip defekto (nemato defekto), dėl grindjuosčių 108 patalpose gal tai vieninteliai defektai. Papildomai paaiškino, jog atsakovės darbų vadovas I. sakė, jog nedažytose patalpose turi būti klijuojama danga (ant sienų), buvo įvardijamos konkrečios patalpos, kuriose turi būti klijuojama danga, tai buvo nurodyta per kelis kartus. Atsakovės darbų vadovas nurodė, kokius darbus atlikti. Paaiškino, jog 2022-11-25 buvo skaičiuojami faktiniai kiekiai, taisyta buvo pagal faktinį kiekį, ėjo ir matavo kiekvieną patalpą, ar faktinis kiekis atitinka nurodytą ir neatitikimus taisė. Dalyvavo 2023-03-24 apžiūrint nustatytus defektus, jį įgaliojo A. U.. Jis pasirašė tik kaip dalyvavęs asmuo, ne kaip asmuo, sutikęs su defektais. Nurodė, jog danga gali atšokti, kai skyla pats betonas.

10.       Teismo posėdžių metu ekspertas S. M. palaikė pateiktą išvadą, papildomai paaiškino, kad patalpos įrengtos ne pagal projekto sprendinius, tačiau jų neįtraukė į trūkumus, kadangi PVC danga gali būti išklota visur. Trys defektai, kuriuos įvardino, lėmė netinkamai atlikti rangovo darbai. Jei neprisiklijavo grindų danga, joks ekspertas negali paaiškinti, dėl ko tai nutiko detaliau. Jis negali žinoti, ar netinkamais klijais klijuota, ar ne laiku prispausta danga. Ir tai neturi reikšmės bylos nagrinėjimui, kada koks veiksmas atliktas netinkamai. Patalpose 006 ir 020 vietomis nustatyta neprikibusi sienų danga ir labiausiai tikėtina, kad šių defektų nebuvo perdavimo metu, o atsirado naudojimo metu. Niekas niekur nenurodė patalpų naudojimo sąlygų, todėl kaip ekspertas nurodo, kad visos pastato dangos kinta ir keičiasi bei jų savybės blogėja, todėl tai vadinama natūraliu nusidėvėjimu. Statybininkas turi atlikti darbus taip, kad būtu tinkama naudoti tam tikrą nustatytą laikotarpį, t. y. penkerius metus, jei šalys nesusitaria kitaip. Penkių metų laikotarpyje medžiagų savybės keičiasi, jos gali kai kur ir atsiklijuoti. Kažkada sienų danga gali atsiklijuoti, todėl ji turi būti padaryta taip, kad per penkerius metus danga neatsiklijuotų. Natūralus nusidėvėjimas vyksta nepriklausomai, ar pastatas yra eksploatuojamas, ar ne. Dažai sensta, spalva blunka, kokybė prastėja nepriklausomai ar eksploatuojama, ar ne ir nusidėvėjimas prasideda nuo darbų pabaigos. Jei betono pagrindas įtrūkęs tai nėra rangovo kaltė. Jei išklojus dangą atsiranda po ja įtrūkimas tai būtų netinkamas pagrindo įrengimas.

11.       Teismo posėdžio metu teismo ekspertas S. K. visiškai palaikė savo teismui pateiktą ekspertizės aktą, tvirtino, kad yra kvalifikuotas atlikti ekspertizę ir parengti lokalizuotą sąmatą. Nurodė, kad fotofiksacijose matosi, kad rūsio koridoriuje ant betono pagrindo netinkamai išlietas išlyginamasis sluoksnis, nes matosi įdubos, iškilimai, grindys nėra lygios, nors išliejus išlyginamąjį sluoksnį turėtų būti beveik tobulai lygios. Eksperto nuomone, medžiagos naudotos išlyginamajam sluoksniui yra tinkamos, tačiau griežto naudojamų medžiagų standarto įstatymas nenumato. Defektų atsiradimą nulėmė netinkamai atlikti PVC dangos klojimo darbai, projekto sprendinių, susijusių su medžio imitacijos danga ir grindų danga, nesilaikymas. Atlikti statybos darbai buvo nekokybiški darbų perdavimo metu, nes kaip matyti fotofiksacijose uždengimas visur palei sieną yra atsiklijavęs, PVC dangoje gausu oro tarpų, šie patys defektai numatomi pagal bylos duomenis defektiniame akte, pastato eksploatacija negalėjo turėti įtakos defekto atsiradimui. Pagrindiniai nesutapimai su eksperto S. M. išvada yra susiję su defektų šalinimu ir vertinimu neprikibusios sienų dangos ir neprikibusios sienų dangos sienų sandūroje kaip darbų defektais. Teigia, jog eksperto S. M. vertinimas neatitinka užsakovo lūkesčių, siekiant ištaisyti defektus būtina atlikti darbus iš naujo. Lokalinė sąmata paskaičiuota bendrai pagal plotą, detalizuoti konkrečių defektų šalinimą šiuo metu galimybės nėra. Ieškovės vykdyti defektų taisymai iki galo nėra tinkami. Ekspertas patikslino, kad dirba pagal specialybę 18 metų, tačiau teismo ekspertu dirba 6 metus, nustato esminius defektus pagal savo specialiąsias žinias.

12.       Teismo posėdžio metu 2024-05-14 ekspertas S. M. tvirtino, kad jo parengtas ekspertizės aktas ir jo išvados yra teisingos. Nurodė, kad teismo ekspertas S. K., atlikęs pakartotinę ekspertizę, ją parengė neteisingai. Pakartotinos ekspertizės akto lokalinė sąmata yra neteisinga, daug eilučių neatitinka. Grindų ir sienos pagrindas galėjo turėti įtakos nustatytiems defektams. Išlyginamasis sluoksnis negali skilti neskilus juodgrindžiui. Jeigu betono arba juodgrindžio pagrindas skyla, tai skyla ir ant jo užlietas išlyginamasis sluoksnis, tačiau ant jo užklota PVC danga neskyla, ji tamposi, atšoka nuo pagrindo. Juodgrindis negalėjo būti įtrūkęs prieš pilant išlyginamąjį sluoksnį, taigi išlyginamasis sluoksnis negalėjo įtrūkti dėl prieš išlyginamojo sluoksnio pylimą egzistuojančius juodgrindžio įtrūkimus. Rangovas neatsako už tikėtiną darbų rezultatų nusidėvėjimą, taigi kai kurie trūkumai, kaip dangos atsiklijavimas, gali būti traktuojami kaip natūralus nusidėvėjimas. Statybos darbuose gali būti nukrypimas nuo tobulos kokybės, todėl tarpai sienų padengime, dangos atšokimas, dalis susiformavusių oro iškylimų laikytini trūkumais, tačiau nelaikytini defektais, nes nebus užkertamas kelias objekto naudojimui pagal paskirtį.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys, priešieškinys tenkinti iš dalies.

13.       Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvavusių šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, ekspertų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.

14.       Iš byloje pateikto Techninio projekto Nr. A/TP/84-01-TP BD, SK, A, SP matyti, jog pagal šį projektą buvo atliekami pagal statytojo BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ užsakymą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai. Projektą parengė UAB „Archo“. Statybos darbus objekte pradėjo UAB „Rekosta“, kuriai bankrutavus, jos darbus perėmė atsakovė. Iš LITEKO (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, jog civilinėje byloje Nr. eB2-58-524/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2024-03-01 sprendimu pripažinta, jog likviduojama dėl bankroto UAB „Rekosta“ baigėsi. Toliau statybos darbus objekte vykdė atsakovė UAB ,,Tilta“.

15.       Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė UAB ,,Tilta“ trečiajam asmeniui BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ išrašė 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Serija MMM Nr. 4396 pagal pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 25 bendrai sumai 136 848,18 Eur, taip pat pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 25 (2018-12-27 sutartis Nr. RN18-05 ir papildomi susitarimai) bei 2021-11-30 atliktų darbų aktą Nr. 25 bei atliktų darbų aktą Nr. 25.1. Atsakovė 2022-03-31 išrašė BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ sąskaitą faktūrą Serija M22 Nr. 0078 bendrai 64 142,43 Eur sumai pagal pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 29, 2022 m. kovo mėn. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 29, 2022-03-31 atliktų darbų aktą Nr. 29, atliktų darbų aktą 29.2. Atsakovė 2022-04-29 BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ išrašė sąskaitą faktūrą Serija M22 Nr. 0107 bendrai 192 574,95 Eur sumai pagal pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 30, 2022 m. balandžio mėn. pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 30 bei 2022-04-29 atliktų darbų aktą Nr. 30 ir atliktų darbų aktą Nr. 30.2. Atsakovė byloje pateikė duomenis apie šių sąskaitų apmokėjimą.

16.       Atsakovė

17.       Iš byloje BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ pateiktų duomenų matyti, jog nuo 2019-01-09 iki 2022-01-31 statybos objekto techninę priežiūrą vykdė statybos projektų vadovas E. B. ((duomenys neskelbtini) darbuotojas iki darbo santykių pasibaigimo), nuo 2022-02-15 statybos darbų objekto techninę priežiūrą vykdė techninis prižiūrėtojas A. M. pagal su UAB ,,Mickoma“ 2022-02-15 sudarytą paslaugų teikimo sutartį.

18.       Šalys (ieškovė ir atsakovė) į bylą pateikė 2021-07-13 tarp šalių sudarytą Rangos sutartį Nr. 2021/07/13 (toliau tekste – Rangos sutartis), ja ieškovė, kaip rangovė, įsipareigojo Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, vadovaudamasi Techninio projekto Nr. A/TP/84-01-TP BD, SK, S, SP dalių sprendiniais (toliau tekste – Techninis projektas) ir sąmata, atlikti statybos darbus (įrengti grindų ir sienų dangą), o atsakovė, kaip užsakovė, įsipareigojo užtikrinti darbams atlikti reikalingas sąlygas, atsiskaityti už atliktus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis. Preliminari kaina – 19 232,20 Eur su PVM. Planuojama darbų pradžia – 2021-09-20, planuojama darbų pabaiga – 2021-10-20. Šalys Rangos sutartyje aptarė aplinkybes, kada darbų kaina gali kisti (sutarties 2.3 punktas), papildomų darbų apmokėjimo tvarką (sutarties 2-3-2.5 punktai); darbų priėmimo perdavimo tvarką (sutarties 5 punktas); darbų kokybę ir teikiamas garantijas (sutarties 6 punktas); šalių atsakomybės klausimus (sutarties 7 punktas) ir kt. 2021-07-13 parengtose Sąmatose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 nurodomi turimi atlikti darbai ir jų kaina.

19.       Atsakovė

20.       Atsakovė

21.       Ieškovė į bylą pateikė 2022-09-01 Pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo, jame nurodė, jog rangovė tinkamai atliko darbus ir ištaisė jų trūkumus, tačiau atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų atsiskaityti ieškovei už atliktus darbus, ieškovė pateikė atsakovei vienašališkai pasirašytus atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus ir sąskaitą pagal juos. Papildomai nurodė, kad atsakovės prašymu ieškovė atliko daugiau darbų, nei šalys buvo susitarusios pagal Rangos sutartį, todėl atsakovė, remiantis Rangos sutarties 2.3 punktu turi atsiskaityti su ieškove pagal jos pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir sąskaitas faktūras. Atsakovei nesutinkant dėl ieškovės pozicijos dėl papildomai atliktų darbų, atsakovė turi pateikti motyvuotus prieštaravimus. Taip pat ieškovė sutinka išmontuoti atliktus papildomus darbus, užsakovei (atsakovei) atsisakius mokėti už didesnį atliktų darbų kiekį. Kartu su pranešimu pateikti 2022-08-26 Atliktų darbų aktai Nr. 1 (suma 5 604,66 Eur su PVM), Nr. 2 (suma 8 641,07 Eur su PVM), Nr. 3 (suma 8 988,41 Eur), Nr. 4 (suma 846,26 Eur su PVM) ir 2022-08-26 PVM sąskaita faktūra Serija PG Nr. 2969, kurios suma 17 332,74 Eur su PVM.

22.       2022-09-14 atsakovė raštu pateikė atsakymą į ieškovės 2022-09-01 Pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo, jame nurodė, kad ieškovė nėra ištaisiusi visų atliktų darbų defektų, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo. Kartu su atsakymu pateikė 2022-09-09 Defektinį aktą Nr. 1 su užfiksuotais, dar neištaisytais atliktų darbų trūkumais (atšokusi/neprikibusi danga (dvi nuotraukos); oro kaitintuvu pažeista danga; nekokybiškai įrengta siūlė, fiksuota šešiose nuotraukose).

23.       Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu laikotarpiu nuo 2022-09-23 iki 2022-09-29 matyti, jog šalys derėjosi dėl Atliktų darbų aktų ir sąskaitos faktūros dalinio priėmimo, tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl atliktų darbų aktuose nurodytų atliktų darbų kiekių, su kuriais atsakovė nesutiko, taip pat dėl atliktų darbų akte Nr. 4 nurodytų darbų kainos (sumos). 

24.       Ieškovė byloje pateikė 2022-10-10 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą Nr. 22-38, kuriuo fiksuojama atsakovės UAB ,,Tilta“ skola ieškovei 14 324,58 Eur sumai, susidariusi dėl apmokėtos 2022-08-26 sąskaitos faktūros Serija PG Nr. 2969.

25.       Šalys (ieškovė ir atsakovė) 2022-11-25 pasirašė dokumentus, kuriais suderino ieškovės atliktų darbų kiekius pagal Techninio projekto Patalpų vidaus apdailos darbų žiniaraštyje atliktas žymas. Ieškovė 2022-12-05 parengė patikslintus atliktų darbų aktus Nr. 1 (suma 6 097,43 Eur su PVM), Nr. 2 (suma 8 062,12 Eur su PVM), Nr. 3 (Suma 8 306,20 Eur su PVM), Nr. 4 (suma 846,26 Eur su PVM) bei sąskaitą faktūrą Serija PG Nr. 3136 bendrai 16 564,33 Eur sumai (13 689,53 Eur be PVM). 2022-12-05 ieškovės Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu Nr. 22-38 fiksuojama atsakovės skola ieškovei 13 689,53 Eur sumai pagal sąskaitą faktūrą Serija PG 3136.

26.       Atsakovė

27.       Atsakovė

28.       2023-02-07 atsakovė UAB ,,Tilta“ ir BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ pasirašė Objektų įrengtų dangų apžiūros aktą Nr. 1, kuriuo fiksuojami nustatyti defektai. 2023-03-24 Ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ atstovai vykdė 2023-02-07 fiksuotų defektų apžiūrą statybos darbų objekte. BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ 2023-04-06 pateikė raštą dėl garantinių įsipareigojimų pagal 2018-12-27 rangos sutartį Nr. RN18-05, kuriuo prašo rangovo UAB ,,Tilta“ pašalinti 2023-02-07 akte nustatytus defektus.

29.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-05-05 nutartimi byloje paskirta teismo statybos darbų (sienų ir grindų dangos įrengimo) ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui S. M.. Teismo ekspertas S. M. atliko teismo ekspertizę ir pateikė teismui 2023-06-27 teismo ekspertizės aktą Nr. 23-37. Ekspertizės akte nurodoma, jog nustatyti šie darbų trūkumai: neprisiklijavę grindų dangos užlaidų ant sienų kraštai; grindų dangos susiraukšlėjimas; pūslė grindų dangoje (ekspertizės akto 41 lapas, atsakymas į pirmą ekspertizei pateiktą klausimą), defektų (priklijuoti grindų dangos užlaidų ant sienų kraštus ir grindų dangos kraštus – apie 3 m. (apie 0,5 kv. m), prapjauti pūslę ir raukšles, dangą priklijuoti, siūles suvirinti – apie 3 kv. m) ištaisymo kaina vadovaujantis 2023 m. balandžio mėn. kainomis sudarytų 219,88 Eur be PVM (ekspertizės akto 40 lapas, 45 lapas).

30.       Atsakovė

31.       Atsakovė

32.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-12-13 nutartimi byloje paskirta pakartotinė statybos darbų (grindų ir sienų dangos įrengimo) ekspertizė, kurią pavesta atlikti teismo ekspertui S. K.. Teismo ekspertas S. K. atliko pakartotinę teismo ekspertizę ir pateikė teismui 2024-02-02 teismo ekspertizės aktą Nr. TEA-32-2024-02-02, kuriuo nustatyti atliktų darbų trūkumai (grindų ir sienų dangos įrengimo) (ekspertizės akto 6-9 lapai) bei nurodoma, trūkumų šalinimo kaina 14 678,55 Eur (5 469,09 Eur darbų ir 8 546,79 Eur medžiagų bei 662,74 Eur mechanizmų) ir pateikta trūkumų šalinimo sąmata (ekspertizės akto 2.7.13 punktas, 10 lapas). 

33.       Ieškovė byloje pateikė VšĮ ,,Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ 2024-06-07 raštą, kuriuo pateikiama nuomonė, jog atlikti tokio tipo, kokią byloje atliko teismo ekspertas S. K., ekspertizę bei sąmatinius skaičiavimus joje gali statybos inžinierius, turintis neterminuoto galiojimo kvalifikacijos atestatą, kurio turinys galėtų būti toks ,,suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo“; S. K. nesuteikta teisė eiti tokias pareigas. Atsakovė byloje pateikė publikaciją (paieškos viešojoje erdvėje rezultatus į klausimą, ar statybos techninės priežiūros vadovo kvalifikacijos atestatas suteikia teisę rengti statybos/remonto darbų sąmatas), kurioje cituojamas 2016-09-14 publikuotas VĮ ,,Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ direktoriaus atsakymas, jog atestuotam statybos techninės priežiūros vadovui nesuteikiama teisė atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą ypatinguose statiniuose, neypatinguose statiniuose jis gali atlikti, jei turi patirties <...>.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

34.       Ieškovė byloje pateiktu patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 13 689,53 Eur skolą, 82,65 Eur delspinigius, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 

35.       Atsakovė

36.       Taigi šiuo atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 2 850,15 Eur (13 689,53 Eur-10 839,38 Eur) pagrindinio ieškinio reikalavimo už atliktus darbus, netesybų priteisimo bei priešieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktus statybos darbus. Dėl šių reikalavimų (ne)pagrįstumo teismas pasisako.

Dėl šalių reikalavimų

37.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis numato, jog rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

38.       Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

39.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Ieškovė (rangovas) su atsakove (užsakovas) sudarė Rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti Rangos sutartyje numatytus darbus, o atsakovė – šiuos darbus priimti ir už atliktus darbus atsiskaityti Rangos sutartyje nustatyta tvarka. Rangos sutartyje numatyta preliminari darbų kaina 15 894,38 Eur be PVM, visa sutarties kaina 19 232,20 Eur (su PVM). Atsakovė pagal Rangos sutartį sumokėjo ieškovei avansą 3 051,88 Eur, o 2022-01-25 atsakovė ieškovei pervedė 2 524,72 Eur pagal pateiktas sąskaitas, taigi iš viso atsakovė ieškovei sumokėjo 5 576,60 Eur.

40.       Iš bylos duomenų matyti, jog Rangos sutartimi sulygti darbai – grindų ir sienų dangos įrengimas pagal projekto sprendinius ir pridedamą sąmatą buvo atlikti, tačiau atsakovė atliktų darbų nepriėmė ir darbų priėmimo-perdavimo akto nepasirašė, motyvuojant neteisingai nurodytais darbų kiekiais, atliktų darbų trūkumais bei aplinkybe, jog atlikta daugiau darbų, nei numatyta Rangos sutartyje.

41.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

42.       CK 6.694 straipsnio 1 dalis numato, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįsta (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį, užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-12-29  nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

44.       Rangos sutarties 2.2 punktu užsakovas įsipareigojo mokėti už faktiškai atliktus darbus, pagal rangovo pateiktą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą.

45.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė inicijavo atliktų darbų perdavimą, tačiau atsakovė atliktus darbus priimti atsisakė, nurodė atliktų darbų trūkumus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovės atlikti darbai turėjo tam tikrų estetinio pobūdžio trūkumų, kurie fiksuojami 2022-09-09 atsakovės parengtame defektiniame akte Nr. 1. Tačiau visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, jog minėti atliktų darbų trūkumai nesudarė pagrindo atsakovei atsisakyti priimti visus ieškovės atliktus darbus (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

46.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013 ir kt.).

47.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nė viena iš aukščiau nurodytų sąlygų nebuvo nustatyta. Nors ieškovės atlikti darbai buvo su defektais, šie defektai netrukdė naudoti darbų rezultato pagal paskirtį, byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl Rangos sutartyje numatytų terminų (preliminarių) nesilaikymo prievolės įvykdymas atsakovei prarado prasmę, nustatyti trūkumai negalėjo būti pašalinti ar kt. Priešingai, atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pripažįsta, kad ieškovė atliko statybos darbų už 16 415,98 Eur sumą, sutiko po defektų ištaisymo sumokėti ieškovei 10 839,38 Eur sumą už atliktus darbus.

48.       Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog ieškovė, atlikusi Rangos sutartyje numatytus darbus įgijo teisę į atlygį, o atsakovė įgijo prievolę su ieškove atsiskaityti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

49.       Ieškovė ieškinio reikalavimus atsakovei grindžia 2022-12-05 parengtais atliktų darbų aktais Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 bei 2022-12-05 sąskaita faktūra Serija PG Nr. 3136, kurioje nurodoma atliktų darbų suma 13 689,53 Eur be PVM (16 564,33 Eur su PVM). Byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų kiekio (apimties), šalys 2022-11-25 bendru sutarimu suderino faktiškai ieškovės atliktus darbų kiekius, kurie nurodyti ieškovės parengtuose 2022-12-05 atliktų darbų aktuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4.

50.       Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ieškovė atliko papildomus darbus, už kuriuos prašo iš atsakovės priteisti šių darbų kainą. Atsakovė su reikalavimu atsiskaityti už papildomai atliktus darbus nesutinka, taigi šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės teisės į atlygį už papildomai atliktus darbus.

51.       Pagal CK 6.653 straipsnio nuostatas, rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai (straipsnio 1 dalis). Sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas (straipsnio 3 dalis). CK 6.653 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

52.       Šalys Rangos sutartyje numatė, kad darbų kaina gali keistis dėl bet kurios iš šių aplinkybių: (I) faktiškai reikiamų atlikti darbų kiekio, kuris didesnis nei buvo numatyta prieš sudarant sutartį; šalys sudaro papildomą susitarimą raštu dėl papildomų darbų atlikimo, jei papildomų darbų kaina viršija 10 proc. sutartyje nurodytos darbų kainos. Reikalingų atlikti papildomų darbų kiekiui neviršijant 10 proc. sutarties kainos, užsakovas priima ir apmoka už darbus pagal rangovo pateiktus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir išrašytas sąskaitas faktūras; (II) medžiagų, reikalingų darbams atlikti kiekio padidėjimas dėl aplinkybių, kurios nebuvo aiškios prieš atliekant darbus ir (ar) pasirašant sutartį; (III) užsakovui raštu pakeitus ar nurodžius kitą, nei rangovas yra numatęs, darbų atlikimo pobūdį, rūšį, ir tai sąlygoja rangovo išlaidas.

53.       Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atliko papildomus darbus – dvejose patalpose, kuriose neturėjo būti klojama danga ją išklojo, papildomai išklojo 57,64 kv. m dangos, negu numatyta projekte. Ši aplinkybė nustatyta ir teismo eksperto S. M. ekspertizės akte. Pažymėtina, jog papildomai atliktų darbų vertė viršija 10 proc., todėl remiantis šalių sudarytos Rangos sutarties nuostatomis, šalys turėjo sudaryti rašytinį susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau toks susitarimas sudarytas nebuvo.

54.       Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

55.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Minėta, šiuo atveju šalys Rangos sutartyje numatė darbų kainos nustatymo kriterijus bei sąlygas, kurioms esant šalys sudaro rašytinius susitarimus dėl papildomų darbų. Šiuo atveju toks susitarimas nebuvo sudarytas, tačiau ieškovė papildomus darbus atliko. Byloje nėra rašytinių duomenų, patvirtinančių buvus šalių susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, todėl laikytina, jog tokie darbai atlikti nesilaikant Rangos sutartyje numatytų sąlygų ir tokių veiksmų atlikimo neigiamų pasekmių rizika tenka juos atlikusiai šaliai, šiuo atveju ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovė, atlikusi papildomus darbus, byloje nesant duomenų apie objektyvią būtinybę šiuos darbus atlikti, neturi teisės į atlygį už papildomai atliktus darbus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnio 1 dalis). 

56.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, įvertinus atsakovės poziciją dėl ieškinio reikalavimų (CPK 140 straipsnio 2 dalis), ieškovei iš atsakovės priteistina 10 839,38 Eur skola (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 268 straipsnio 5 dalis, CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

57.       Ieškovė byloje taip pat prašo iš atsakovės priteisti 82,65 Eur delspinigių.

58.       Rangos sutarties 7.1 punkte numatyta, jog užsakovas, nepagrįstai uždelsęs sumokėti rangovui priklausančias sumas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, moka rangovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo bendros sutarties kainos.

59.       Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė už ieškovės atliktus darbus Rangos sutartyje numatytu terminu neatsiskaitė, tačiau byloje pateikti duomenys patvirtina, jog šie veiksmai atlikti nustačius, jog ieškovės perduodami statybos rangos darbai turi trūkumų, kurie reikalavimo apmokėti už atliktus darbus metu nebuvo pašalinti. Pažymėtina, jog šaliai civilinė atsakomybė (sutartinė ar deliktinė) gali būti taikoma tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) (CK 6.245-6.249 straipsniai, 6.256 straipsnis). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo spręsti, jog egzistuoja visos minėtos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei pagal Rangos sutartį kiltį, todėl sprendžia, jog reikalavimas priteisti delspinigius nėra pagrįstas, todėl netenkintinas.

60.       Atsakovė

61.       Pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

62.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Analizuojant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6.665 straipsnio 3 dalies normas darytina išvada, kad užsakovas turi teisę pasirinkti vieną iš jose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011; 2013-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).

63.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus atsakovės reiškiamų reikalavimų pobūdį, nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, laikytina, jog atsakovė šiuo atveju reiškia reikalavimą dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo reikalavimą grįsdama netinkama ieškovės atliktų darbų kokybe.

64.       Šiuo atveju bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė atlikto Rangos sutartimi sulygtus statybos darbus, tačiau tai atliko netinkamai. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė atsisakė priimti ieškovės atliktus statybos darbus tokią poziciją grįsdama aplinkybe, jog atlikti darbai, kurie nenumatyti Rangos sutartyje, be to, darbai atlikti su trūkumais. Iš byloje pateikto 2022-09-09 Defektinio akto Nr. 1 matyti, jog atsakovė nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus dėl atšokusios grindų dangos (2 fotonuotraukos), sugadintos dangos (viena fotonuotrauka), nekokybiškai įrengtų siūlių (6 fotonuotraukos).

65.       Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė statybos darbų trūkumams ir jų šalinimo išlaidoms nustatyti bei pakartotinė teismo ekspertizė statybos darbų trūkumams ir jų šalinimo išlaidoms nustatyti. Iš byloje pateiktos teismo eksperto S. M. ekspertizės akto matyti, jog nustatyti šie darbų trūkumai: neprisiklijavę grindų dangos užlaidų ant sienų kraštai, grindų dangos susiraukšlėjimas, pūslė grindų dangoje (atsakymas į 1 klausimą) bei nustatyta šių darbų trūkumų šalinimo kaina 279,87 Eur su PVM (darbo užmokesčio kaina 219,88 Eur be PVM ir 11,23 Eur medžiagų kaina be PVM) (atsakymas į 13 klausimą). Atsakovė ir trečiasis asmuo BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ 2023-02-07 parengė ir byloje pateiktas Objektų įrengtų dangų apžiūros aktas Nr. 1, kuriuo fiksuojami ieškovės atliktų darbų trūkumai atšokusi/neprikibusi danga patalpose sienose, angokraščiuose (002 patalpoje viena fotonuotrauka, 006 patalpoje 4 fotonuotraukos, 020 patalpose 4 fotonuotraukos), atšokusi/neprikibusi danga užlaidose ant sienų (108 patalpoje 1 fotonuotrauka, 110 patalpoje 1 fotonuotrauka, 107 patalpoje 1 fotonuotrauka, 106 patalpa 1 fotonuotrauka, 115 patalpa 1 fotonuotrauka, 117 patalpa 2 fotonuotraukos). Teismo eksperto S. M. ekspertizės akte patalpoje 006 neprisiklijavęs sienos dangos fragmentas laikytas natūraliu nusidėvėjimu (atsakymas į 3 klausimą), įvertinus aplinkybę, jog dėl grindų dangos raukšlių pretenzijos pareikštos tik 2023-02-07, o dėl pūslės pretenzijos nebuvo pareikštos iš viso, daryta išvada, jog šie defektai atsirado po darbų perdavimo-priėmimo pastato naudojimo metu (atsakymas į 6 klausimą). Teismo eksperto nuomone, defektais nelaikytinos apžiūros akte Nr. 1 aplinkybės: neprikibusi sienų danga, neprikibusi sienų danga angokraščių ir sienų sandūroje (atsakymas į 10 klausimą). Pakartotinės ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas S. K., akte nurodomi ieškovės atliktų darbų trūkumai, kurių apimtis yra didesnė, nei teismo eksperto S. M. atliktos ekspertizės metu, apima tiek 2023-02-07 apžiūros akte nurodytus trūkumus, taip pat nustatyti kitų atliktų darbų trūkumai (ekspertizės akto 2.7 punktas), darbų trūkumų pripažintas ir dangos įrengimas ne pagal projektą (įrengta danga ne medžio imitacija, patalpose, kuriose turėjo būti PCV danga buvo suklijuotos plytelės), taip pat nukrypimai nuo projekto neįrengiant medinių grindjuosčių), nustatyti trūkumai laikyti esminiais (ekspertizės akto 2.7.10 punktas) bei nustatyta, jog trūkumų šalinimo kaina sudarytų 14 678,55 Eur pagal pridedamą sąmatą (darbų 5 469,02 Eur, medžiagų 8 546,79 Eur, mechanizmų 662,74 Eur) (ekspertizės akto 2.7.13 punktas).

66.       CPK 218 straipsnis numato, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje.

67.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-421/2020; 2020-04-29 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-40-403/2020 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

68.       Šiuo atveju teismas byloje atliktą ekspertizę bei pakartotinę ekspertizę vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, atsižvelgia į ekspertizės išvados atlikimo laiką bei byloje nustatytas aplinkybes, turinčias įtakos ekspertizės metu nustatytiems duomenims. Teismas atkreipia dėmesį, jog teismo eksperto S. K. ekspertizė atlikta po to, kai ieškovė reaguodama į atsakovės raginimą, atliko veiksmus darbų trūkumų, nustatytų S. M. ekspertizės akte, šalinimui. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė 2023-08-02 šalino nustatytus darbų trūkumus, tačiau tai atliko netinkamai, kas užfiksuota 2023-08-08 atsakovės pateiktame apžiūros akte Nr. 2, taip pat buvo nustatyti kiti Rangos sutartimi atliktų darbų trūkumai. Be to, teismo ekspertas S. K. ieškovės atliktų darbų trūkumais pripažino ir tuos veiksmus, kurių darbų trūkumais nelaikė teismo ekspertas S. M. (dangos įrengimas ne pagal projektą). Pastebėtina, jog šių defektų nei atsakovė, nei galutinė užsakovė BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ iš esmės darbų trūkumais nelaikė. BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ kai kuriuos ieškovės atliktus darbus laikė patalpų pagerinimu.

69.       Spręsdamas dėl atliktų darbų trūkumų apimties bei išlaidų šių trūkumų šalinimui pagrįstumo teismas atkreipia dėmesį į byloje pateiktus duomenis, jog 2022-10-28 atsakovė statybos darbus perdavimo-priėmimo aktu perdavė galutinei užsakovei BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ ir pastaroji darbus priėmė nenustačiusi jokių darbų trūkumų. 2022-11-30 buvo parengta deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir statybos objektas buvo intensyviai naudojamas, ką patvirtino ir trečiojo asmens BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ atstovas. Teismo eksperto S. M. 2023-06-27 ekspertizės aktas parengtas praėjus kiek daugiau nei 6 mėnesiams nuo statybos darbų objekto perdavimo naudotis, o teismo eksperto S. K. 2024-02-02 teismo ekspertizės aktas parengtas daugiau nei po metų nuo statybos darbų objekto perdavimo naudotis.

70.       Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog ieškovei vykdant statybos rangos darbus pagal Rangos sutartį, šiuos darbus statinio statybos vadovas (atsakovės darbuotojas) bei statybos techninis prižiūrėtojas (galutinio užsakovo atstovas) priėmė nenustatę defektų (darbų trūkumų), ką patvirtina byloje pateikti įrašai statybos darbų žurnale  bei techninę priežiūrą atliktų asmenų paaiškinimai teismo posėdžio metu. Minėta, jog atsakovė ieškovės darbų nepriėmė motyvuodama atliktų darbų trūkumais, tačiau 2022-10-28 ieškovės atliktus darbus visgi perdavė galutinei užsakovei pastarai neturint jokių pastabų dėl darbų kokybės, nenurodant jokių atliktų darbų trūkumų. Pastebėtina ir tai, kad dalis ieškovės atliktų darbų trūkumų, tokių kaip neprisiklijavę grindų dangos užlaidų ir sienų kraštai, galėjo būti pastebėti darbų perdavimo metu (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

71.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog efektyvi darbų priežiūra, defektų nustatymas ir ištaisymas laiku sudaro prielaidas išvengti vėliau galinčių atsirasti defektų padarinių: žalos, išlaidų defektams pašalinti ir ginčų dėl atsakomybės už defektus ir jų sukeltą žalą. Statybos darbai yra santykinai brangūs, todėl padarytiems ir laiku nenustatytiems defektams taisyti reikalingos didelės papildomos laiko ir finansinės sąnaudos. Statybos proceso dalyviams efektyviai nesinaudojant suteiktomis teisėmis ir tinkamai neatliekant savo pareigų, didėja tikimybė, kad teisės aktuose nustatytas statybos organizavimo, vykdymo ir kontrolės modelis nebus įgyvendintas, todėl baigus darbus gali paaiškėti defektai, kurių šalinimas reikalauja papildomų pastangų, laiko ir lėšų sąnaudų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 31-52).

72.       Šiuo atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog vykdant statybos rangos darbus, jokie ieškovės statybos darbų trūkumai nebuvo fiksuojami, atlikti darbai statinio statybos vadovo buvo priimti, sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą mažinti atsakovei priteistinos sumos darbų trūkumams šalinti dydį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės atliktų darbų trūkumų apimtis darbų perdavimo-priėmimo atsakovei buvo mažesnė, nei nustatyta teismo eksperto S. K. ekspertizės akte. Ieškovei šalinant nustatytus darbų trūkumus, šie veiksmai buvo atlikti netinkamai, todėl buvo nustatyti atliktų darbų (trūkumų šalinimo) trūkumai, kuriuos būtina šalinti. Papildomai pastebėtina, jog atliktų darbų trūkumai nustatyti statybos objektą jau perdavus eksploatuoti bei intensyviai naudojantis statybos darbų rezultatu. Šiuo atveju atsakovė reikalavimą ieškovei grindė UAB ,,Intero LT“ lokaline sąmata atliktų darbų trūkumų šalinimui. Teismo eksperto S. M. ekspertizės akte UAB ,,Intero LT“ sąmatoje nurodyti darbai įvertinti ne kaip defektų šalinimo darbai ir jų kaina, bet dalies grindų ir sienų dangos demontavimo ir naujos dangos įrengimo darbai ir jų kaina (ekspertizės akto atsakymas į 9 klausimą). Savo ruožtu teismo eksperto S. K. ekspertizės akte jau nurodoma, jog UAB ,,Intero LT“ sąmatoje nurodyti darbų trūkumai yra realūs, juos būtina visus atlikti norint pašalinti atliktų darbų defektus (atsakymas į 9 klausimą) bei nurodoma, jog trūkumų šalinimo kaina sudaro 14 678,55 Eur (su PVM) pagal pateiktą eksperto parengtą sąmatą. Ši teismo eksperto S. K. išvada vertintina kritiškai (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo spręsti, jog teismo ekspertas S. K. gali rengti bei teikti tokio pobūdžio išvadas. Iš byloje pateikto VšĮ ,,Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ 2024-06-07 rašto matyti, jog tokio tipo, kokią byloje atliko teismo ekspertas S. K., ekspertizę bei sąmatinius skaičiavimus joje gali statybos inžinierius, turintis neterminuoto galiojimo kvalifikacijos atestatą, kurio turinys galėtų būti toks ,,suteikta teisė eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas. Statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai. Projekto dalis: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo“, tačiau S. K. nesuteikta teisė eiti tokias pareigas. Atsakovės byloje pateikti duomenys, kuriais ji grindžia tinkamą teismo eksperto kvalifikaciją vertintini kritiškai, pažymint, jog teismui yra pateikta 2016-09-14 viešojoje erdvėje pateikta publikacija, grindžiama šiuo metu neaktualiu (negaliojančiu) statybos techniniu reglamentu STR 1.02.06:2012, todėl teismas sprendžia, jog ši publikacija iš esmės nepaneigia byloje pateiktos VšĮ ,,Statybos sektoriaus vystymo agentūra“ pozicijos (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

73.       Kita vertus, byloje objektyvesnių duomenų apie statybos darbų trūkumams šalinti būtinas išlaidas nėra pateikta. Minėta, tiek teismo eksperto S. M. ekspertizės akte nurodoma darbų trūkumų šalinimo kaina, tiek teismo eksperto S. K. ekspertizės akte yra įvardijama konkreti darbų trūkumams šalinti reikalinga suma, savo ruožtu teismo ekspertizės aktuose nurodytos išvados yra patikimesni duomenys, nei kituose rašytiniuose įrodymuose pateikta informacija, todėl orientacine darbų trūkumų šalinimo kaina skaičiuotina pagal ekspertizės aktuose nurodytų sumų aritmetinį vidurkį, kas sudarytų 7 479,21 Eur ((14 678,55 + 279,87)/2) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).  

74.       Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas ieškovės atliktų darbų trūkumų apimtis, ieškovės atliktų darbų vertę, bei tai, kad statybos darbų eigoje jokie ieškovės darbų trūkumai atsakovės atsakingų asmenų (statinio statybos vadovas – atsakovės darbuotojas) nebuvo fiksuojami ir nustatyti, teismas sprendžia, jog pagrįsta bei adekvati nustatytų darbų trūkumams šalinti būtina suma sudaro pusę (1/2 dalį) ekspertizės aktuose nurodytų išlaidų aritmetinio vidurkio sumos, t. y. 3 739,61 Eur (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 2.256 straipsnis, 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.658 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 6.665 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

75.       Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, galiojantį teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, vadovaujantis CPK 183, 185 straipsniais, protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 10 839,38 Eur skola už atliktus darbus pagal Rangos sutartį, o atsakovei iš ieškovės priteistina 3 739,61 Eur išlaidos darbų trūkumų šalinimui.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

76.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011).

77.       Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CPK 6.210 straipsnio 2 dalis).

78.       Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesinių palūkanų, atsakovė prašymo priteisti iš ieškovės procesinių palūkanų nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

79.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima sumas, sumokėtas ekspertams, o taip pat išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2004-04-02 Lietuvos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015-03-20) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas ir kt.

80.       Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog patyrė 5 890,00 Eur išlaidas teisinei (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti. Nustatyta, jog ieškovė byloje sumokėjo 324 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, 53 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat patyrė 181,50 Eur išlaidas už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bylinėjimosi išlaidos, patirtos sumokant 53 Eur žyminį mokestį už šį prašymą ieškovei nepriteistinos. Taigi iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovė šioje byloje patyrė 6 395,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.

81.       Atsakovė

82.       Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, pateikė duomenis, jog patyrė 2 613,60 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

83.       Teismui tenkinus iš dalies ieškovės ieškinį laikytina, jog patenkinta 78,70 proc. ieškinio reikalavimų (10 839,38 Eur iš 13 772,18 Eur). Priešieškinį tenkinus iš dalies laikytina, jog patenkinta 22,20 proc. (3 739,61 Eur iš 16 843,44 Eur).

84.       Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžio trukmę, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus. Taip pat pažymėtina, jog išlaidos, susijusios su ekspertizės atlikimu, ekspertų dalyvavimu teismo posėdžiuose, laikytinos būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl taip pat atlygintos.

85.       Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. 78,70 procentais, ieškovei iš atsakovės priteistina 5 033,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės priteistina 2 350,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

86.       Įvertinus procesinę bylos baigtį, atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ byloje dalyvavo atsakovės pusėje, trečiajam asmeniui BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“ iš atsakovės priteistina 2 038,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (78 proc. išlaidų), o iš ieškovės priteistina 574,99 Eur (22 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 47 straipsnio 4 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalis).

87.       Valstybė šioje byloje patyrė 51,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024-07-29 pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Teismo patirtos pašto išlaidos, t. y. 51,03 Eur, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali teisės akto redakcija nuo 2024-01-01) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), todėl atsižvelgiant į patenkintų bei atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovės priteistina 40,16 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, o iš ieškovės 10,87 Eur (51,03 – 40,16) išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

88.       Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2024-07-09 pažymų nustatyta, jog ieškovė 2024-02-22 pervedė į teismo depozitinę sąskaitą 331,00 Eur, šios lėšos nebuvo panaudotos, o atsakovė pervedė 2023-08-24 į teismo depozitinę sąskaitą 60,50 Eur, šios lėšos bylos nagrinėjimo metu nebuvo panaudotos. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovei grąžintinas 331,00 Eur dydžio užstatas, atsakovei 60,50 Eur dydžio užstatas, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB ,,Pajūrio grindys“ iš atsakovės UAB ,,Tilta“ 10 839,38 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (10 839,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 033,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei UAB „Tilta“ iš ieškovės UAB „Pajūrio grindys“ 3 739,61 Eur išlaidas darbų trūkumams šalinti, 2 350,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Pajūrio grindys“ 574,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Tilta“ 2 038,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, BĮ ,,Lietuvos jūrų muziejus“.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Tilta“ valstybės naudai 40,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš ieškovės UAB ,,Pajūrio grindys“ valstybės naudai 10,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti ieškovei UAB „Pajūrio grindys“ iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, sumokėtą 331,00 Eur užstatą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti atsakovei UAB „Tiltas“ iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, sumokėtą 60,50 Eur užstatą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja        Asta Matulevičienė