Civilinė byla Nr. e2-912-407/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00215-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1, 3.4.4.5.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties, kuria prašymas patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje patenkintas iš dalies.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ (toliau – ir atsakovė) iškėlė restruktūrizavimo bylą. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Jonvita“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

2.       Bankrutuojančios UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo administratorė UAB „Jonvita“ kreipėsi į teismą su prašymu dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, kuriuo, be kita ko, prašė netvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ (toliau – ir kreditorė) 63 796,65 Eur finansinio reikalavimo. Nemokumo administratorė nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas yra kildinamas iš šešių lizingo sutarčių. Turtas pagal lizingo sutartis yra grąžintas įgaliotam atstovui UAB „Autopark“. Taigi, UAB „Swedbank lizingas“ disponuoja turtu, todėl tik realizavus turtą bei nustačius, kad gauta suma nepadengia skolos, UAB „Swedbank lizingas“ turėtų teisę kreiptis su prašymu patvirtinti finansinį reikalavimą.

3.       Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime prašė patvirtinti patikslintą 6 750,68 Eur finansinį reikalavimą UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo atsiimtas visas pagal lizingo sutartis bendrovės naudotas turtas, prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje sudaro: 1) 2 915,29 Eur įsiskolinimas pagal neapmokėtas sąskaitas; 2) 3 591 Eur patirtos papildomos išlaidos be PVM; 3) 244,39 Eur palūkanos už laikotarpį nuo lizingo sutarčių nutraukimo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

4.       Kreditorė akcentavo, kad UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ įsiskolinimas pagal išrašytas, bet neapmokėtas sąskaitas sudaro 2 915,29 Eur. Taip pat reikalavo atlyginti patirtas išlaidas, susijusias su turto atsiėmimu ir vertinimu. Atsakovė turi prievolę sumokėti palūkanas, kurios apskaičiuojamos pagal įmokų grafikus iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šiuo metu atsiimtas turtas dar nerealizuotas, o realizavus visą turtą, UAB „Swedbank lizingas“ patikslins reikalavimą bendrovės bankroto byloje.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje tenkino iš dalies, patvirtino 4 650,20 Eur finansinį reikalavimą.

6.       Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2023 m. kovo 17 d., o 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukta restruktūrizavimo byla ir iškelta bankroto byla. Teismas darė išvadą, kad nuo 2023 m. kovo 17 d. draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

7.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad kreditorė pagal kiekvieną sutartį skaičiuoja ne tik einamuosius mokėjimus, bet ir delspinigius, nors nuo 2023 m. kovo 17 d. tai draudžiama. Teismas konstatavo, kad finansinis reikalavimas yra pagrįstas tik dėl 1 059,20 Eur einamųjų mokėjimų, o dėl 1 856,09 Eur delspinigių netenkintinas. Taip pat teismas darė išvadą, kad finansinio reikalavimo dalis dėl 244,39 Eur palūkanų už laikotarpį po nemokumo bylos iškėlimo, yra nepagrįsta ir negali būti tvirtinama.

8.       Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nutarė, kad 3 591 Eur (be PVM) finansinis reikalavimas, kuris susidarė dėl atsiimto turto transportavimo ir įvertinimo, yra įrodytas ir pagrįstas, todėl tvirtintinas bankroto byloje.

III.       Atskirojo skundo argumentai

9.       Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ atskirajame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas patvirtinti finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 1 856,09 Eur delspinigių ir 244,39 Eur palūkanų, ir patvirtinti 6 750,68 Eur finansinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      UAB „Swedbank lizingas“ reikalaujami delspinigiai ir palūkanos, apskaičiuoti ne už prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, o už pradelstus einamuosius mokėjimus.

9.2.                      Bankrutuojanti UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ jau pieš iškeliant restruktūrizavimo bylą aiškiai nurodė, kad bus atliekami mėnesiniai mokėjimai UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutarčių įmokų grafikus. Mokėjimai už lizinguojamą turtą buvo priskirti prie einamųjų mokėjimų. Tačiau UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokėjo einamųjų mokėjimų UAB „Swedbank lizingas“, dėl to susidarė skola ir nuo šios skolos buvo skaičiuojami delspinigiai.

9.3.                      Einamuosius mokėjimus restruktūrizuojama įmonė turi vykdyti tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo susitarta, o jų nevykdydama – turi mokėti sutartyse nustatyto dydžio delspinigius. 244,39 Eur palūkanų prašoma už restruktūrizavimo proceso metu neįvykdytas prievoles.

9.4.                      Jei teismas vertintų, kad UAB „Swedbank lizingas“ negalėjo skaičiuoti palūkanų už restruktūrizavimo proceso metu neįvykdytas prievoles, palūkanų skaičiavimas atsinaujino nutraukus restruktūrizavimo bylą ir galėjo būti skaičiuojamas nuo jų skaičiavimo sustabdymo pradžios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13.       Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė atsakovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ einamųjų mokėjimų restruktūrizavimo byloje suvestinės bei 2024 m. kovo 26 d. kreditorės pranešimo dėl sutarčių nutraukimo kopijas.

14.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. kovo 26 d. kreditorės pranešimas dėl sutarčių nutraukimo byloje pateiktas kartu su 2024 m. rugpjūčio 16 d. nemokumo administratorės prašymu dėl finansinių reikalavimų UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje patvirtinimo, todėl nėra pagrindo pakartotinai šio įrodymo priimti į bylą. Be to, einamųjų mokėjimų suvestinė yra pateikta kartu su 2022 m. gruodžio 1 d. pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo byloje ir yra bylos sudėtinė dalis, todėl minėto įrodymo pakartotinis pateikimas ir priėmimas į bylą nėra tikslingas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo nėra ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

15.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Jonvita“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

16.       Bankrutuojančios UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ nemokumo administratorė UAB „Jonvita“ pateikė prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje. Nemokumo administratorė prašė netvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ 63 796,65 Eur finansinio reikalavimo.

17.       Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ patikslino finansinio reikalavimo dydį, prašė patvirtinti patikslintą 6 750,68 Eur finansinį reikalavimą UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje. Nurodė, kad po 2024 m. birželio 14 d. buvo atsiimtas visas pagal lizingo sutartis bendrovės naudotas turtas.

18.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. spalio 7 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ 4 650,20 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 059,20 Eur einamųjų mokėjimų skola ir 3 591 Eur turto transportavimo ir įvertinimo išlaidos.

19.       Kreditorė UAB „Swedbank lizingas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti finansinio reikalavimo dalį, kurią sudaro 1 856,09 Eur delspinigių ir 244,39 Eur palūkanų. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad, pirma, delspinigiai ir palūkanos apskaičiuoti už pradelstus mokėjimus restruktūrizavimo proceso metu, antra, mokėjimai už lizinguojamą turtą yra einamieji mokėjimai ir, trečia, palūkanų skaičiavimas atsinaujino nutraukus atsakovės restruktūrizavimo bylą. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.

Dėl kreditorės finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

20.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnio 1 dalį nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Taigi, nurodytame teisiniame reguliavime įtvirtintas principas, kad nuo nemokumo bylos iškėlimo draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovei UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 17 d. Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė atsakovės restruktūrizavimo bylą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 30 d.

22.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės nemokumo procesas prasidėjo 2023 m. kovo 17 d. ir nuo šio momento tęsiasi. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis JANĮ 114 straipsnio 3 dalimi, 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi nutraukė restruktūrizavimo bylą ir ta pačia nutartimi iškėlė bankroto bylą, nereiškia, jog atsakovės nemokumo procesas buvo nutrauktas, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi buvo pakeista tik nemokumo proceso forma – baigta restruktūrizavimo byla ir pradėta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas principas dėl draudimo skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, atsakovės prievolėms taikomas nuo nemokumo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2023 m. kovo 17 d., o vien nemokumo proceso formos pakeitimas nepaneigė minėto principo taikymo.

23.       Iš į bylą pateiktos kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ pažymos apie atsakovės įsiskolinimą nustatyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartis nuo 2023 m. kovo 17 d. skaičiavo ne tik einamųjų mokėjimų skolą, bet ir delspinigius, kurie sudaro 1 856,09 Eur. Taip pat į bylą pateikta 2024 m. rugpjūčio 28 d. pažyma apie palūkanas patvirtina, kad UAB „Swedbank lizingas“ palūkanas už atsakovės laiku neįvykdytas prievoles pagal lizingo sutartis skaičiavo nuo 2024 m. balandžio 30 d.

24.       JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad tokiu būdu nebedidinami juridinio asmens skoliniai įsipareigojimai ir užtikrinama vienoda kreditorių padėtis nemokumo procese. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad kreditorė UAB „Swedbank lizingas“, pažeisdama JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, nepagrįstai po nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo atsakovei, t. y. po 2023 m. kovo 17 d., skaičiavo delspinigius ir palūkanas už atsakovės pagal lizingo sutartis prievoles, kurios atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad nors JANĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog iškėlus nemokumo bylą juridinis asmuo moka visus einamuosius mokėjimus, tačiau ši nuostata, priešingai nei teigia apeliantė, nepaneigia JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte eksplicitiškai numatyto draudimo kreditorei skaičiuoti delspinigius ir palūkanas už atsakovės prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Atsakovės skola kreditorei pagal lizingo sutartis susidarė iki nemokumo bylos iškėlimo, todėl skola fiksuojama tokio dydžio ir apimties, kokia buvo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dieną (2023 m. kovo 17 d.), ir negali būti didinama skaičiuojant delspinigius bei palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netvirtinti UAB „Swedbank lizingas“ finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro 1 856,09 Eur delspinigių ir 244,39 Eur palūkanų, apskaičiuotų po nemokumo bylos iškėlimo už atsakoves prievoles, atsiradusias pagal lizingo sutartis iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų nurodytą išvadą, todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su prašomos patvirtinti finansinio reikalavimo dalies pagrįstumu, atmetami kaip nepagrįsti.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-271-798/2019 29 punktas; 2024 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-815-407/2024 33 punktas). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tinkamas kreditorės finansinio reikalavimo dydžio nustatymas užtikrina ne tik to konkrečios kreditorės ir skolininkės, tačiau ir visų kreditorių teises ir interesus. Šiuo atveju, po nemokumo proceso pradžios delspinigių ir palūkanų už atsakovės prievoles, atsiradusias pagal lizingo sutartis iki nemokumo bylos iškėlimo, skaičiavimas ir tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų ne tik JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą draudimą, bet ir atsakovės visų kreditorių interesus bei lygiateisiškumo principą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26.       Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ pareikšto finansinio reikalavimo dalies, kurią sudaro delspinigiai ir palūkanos, UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje, tinkamai taikė JANĮ nuostatas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

27.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

28.       Atmetus kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą dėl 1 856,09 Eur delspinigių ir 244,39 Eur palūkanų uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ bankroto byloje, palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Giedrė Čėsnienė

Aldona Tilindienė

Vigintas Višinskis