Civilinė byla Nr. e2-3439-1171/2026

(Buvęs civilinės bylos Nr. e2-53804-1171/2025)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35349-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.13.1.2; 1.2.3.13.2.8; 1.3.2.1; 1.3.5.5; 3.2.6.1; 3.4.1.7; 2.2.4.7; 3.1.7.6; 3.2.6.13.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Gintarei Truncaitei, Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovui D. Š., jo atstovui advokatui Karoliui Rugiui,

atsakovės akcinės bendrovės „Oro navigacija“ atstovei advokatei Rūtai Didikei, teisininkui Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Oro navigacija“ dėl kasmetinių atostogų atšaukimo, tėvystės atostogų nesuteikimo ir su tuo susijusios turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas D. Š. (toliau ir ieškovas, darbuotojas) nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2025 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. DGKS-8641 darbo byloje Nr. APS-131-25741/2025 (sprendimas pasirašytas 2025 m. gruodžio 2 d.), kuriuo darbuotojo prašymas darbdavei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Oro navigacija“ dėl kasmetinių atostogų atšaukimo neteisėtumo ir tėvystės atostogų nesuteikimo atmestas kaip nepagrįstas, pareiškė ieškinį teisme, kurį parengiamojo teismo posėdžio metu sutikslinęs prašo: 1) pripažinti ieškovo atšaukimą iš kasmetinių atostogų neteisėtu; 2) priteisti 8 601 Eur turtinę žalą ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti 2 676,70 Eur turtinę žalą ir 5 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo su atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 781, kurios pagrindu ieškovas nuo 2015 m. spalio 1 d. priimtas dirbti Aeronautikos gelbėjimo koordinavimo centro koordinatoriaus pareigose. 2025 m. rugsėjo 25 d. buvo patvirtintas ieškovo prašymas dėl kasmetinių atostogų Nr. DA-1031, kurios turėjo prasidėti nuo 2025 m. spalio 6 d.  Pažymėjo, kad 2025 m. rugsėjo 30 d. atsakovės generalinis direktorius priėmė įsakymą dėl ieškovo nušalinimo, kuriuo ieškovas buvo nušalintas nuo darbo laikotarpyje nuo 2025 m. rugsėjo 30 d. iki 2025 m. spalio 30 d. taip pat buvo atšauktos ieškovo patvirtintos ir suplanuotos kasmetinės atostogos. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės įsakymas atšaukti jį iš kasmetinių atostogų buvo nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis darbo kodekso nuostatas. Nors atsakovė atšaukimą motyvavo pradėtu tyrimu dėl galimo darbo pareigų pažeidimo, tai nėra teisėtas pagrindas nutraukti darbuotojo konstitucinę teisę į poilsį. Tyrimas galėjo būti atliktas (arba tęsiamas) ieškovui grįžus į darbą pasibaigus atostogoms. Nurodė, kad atsakovės veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas darbdavio valdžia, o atostogų atšaukimas buvo panaudotas ne dėl gamybinio būtinumo, o kaip spaudimo priemonė, siekiant kuo skubiau ieškovą neteisėtai atleisti iš darbo.  Pažymėjo, kad nei darbo kodeksas, nei darbovietės vidaus taisyklės nenumato galimybės darbdaviui savo iniciatyva atšaukti darbuotoją iš atostogų, todėl atšaukimo institutas buvo panaudotas neteisėtai.  Atsakovės darbo vidaus taisyklėse nurodyta, kada ir kaip pats darbuotojas gali atšaukti savo suplanuotas kasmetines atostogas, o atsakovei tokia galimybė nėra numatyta, todėl akivaizdu, kad atsakovė viršijo savo turimas teises ir šiame santykyje neteisėtai užėmė dominuojančią padėtį, taip pažeisdama lygiateisiškumo principą ir sukeldama ieškovui žalą. Ieškovo asmeninė šeiminė situacija yra sudėtinga, todėl atostogos buvo kruopščiai suderintos ir suplanuotos iš anksto. Staigus ir nepagrįstas atšaukimas iš atostogų bei neteisėtas atleidimas, dėl kurio yra nagrinėjamas ieškovo skundas darbo ginčų komisijoje, ieškovui sukėlė didelę emocinę įtampą, stresą bei dvasinius išgyvenimus visai šeimai, kuri ir taip patiria didelius neigiamus išgyvenimus. Dėl atsakovės neteisėto ieškovo atšaukimo iš kasmetinių atostogų ieškovas neteko išmokos, kurį jam būtų priklausiusi pagal kolektyvinės sutarties 48.3 punktą, kuriame nurodyta, kad darbuotojams, turintiems 10 ir daugiau metų darbo stažo išmokama 3 (trijų) pagrindinėje darbo sutartyje nurodytų mėnesinių pareiginių darbo užmokesčių. Ieškovo paskaičiavimais dėl neteisėto atšaukimo iš kasmetinių atostogų jis patyrė 8 601 Eur (2867,00 Eur x 3) nuostolių. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą už neteisėtai nesuteiktas tėvystės atostogas. Pažymėjo, kad  ieškovas turėjo teisę į tėvystės atostogas, už kurias yra mokama tėvystės išmoka, sudaranti 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio už 30 dienų. Jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo pareigą ir suteikusi ieškovui tėvystės atostogas, ieškovas būtų gavęs 2 676,70 Eur dydžio išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas prarado galimybę gauti šią socialinę išmoką, todėl ši suma laikytina ieškovo patirta turtine žala.

Atsakovė pareikštu atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 781, pagal kurią darbuotojas pas atsakovę ėjo Operacinės veiklos departamento Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro koordinatoriaus pareigas. 2025 m. rugsėjo 25 d. ieškovas pateikė prašymą dėl atostogų suteikimo nuo 2025 m. spalio 6 d.  2025 m. rugsėjo 26 d. darbuotojui atvykus į darbą kitas atsakovės darbuotojas pastebėjo, kad nuo darbuotojo sklinda alkoholio kvapas ir pranešė apie tai atsakingiems atsakovės asmenims, dėl ko buvo organizuota patikra alkotesteriu. Darbuotojui pirminiu pūtimu buvo nustatyta 0,39 promilių alkoholio koncentracija, o antru bandymu – 0,25 promilių alkoholio koncentracija. Pažymėjo, kad ieškovas nedelsiant buvo nušalintas nuo darbo. 2025 m. rugsėjo 30 d. priimtas ir ieškovui įteiktas susipažinimui įsakymas dėl darbuotojo atostogų atšaukimo ir nušalinimo nuo darbo,  bei atitinkamai pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo.  Ieškovas 2025 m. spalio 1 d.  atvyko  į darbą ir susipažino su įsakymu dėl nušalinimo ir atostogų atšaukimo, kurių be kita ko neskundė. Pažymėjo, kad  tą pačią dieną (2025 m. spalio 1 d. ), ieškovas pateikė prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo nuo 2025 m. spalio 2 d. Atsakovė 2025 m. spalio 2 d. pateikė ieškovui atsakymą nurodydama, kad prašymas dėl tėvystės atostogų pateiktas nesilaikant pas atsakovę nustatytos tvarkos ir nurodė, kad šiuo metu darbuotojas yra nušalintas nuo darbo, mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais, kad darbovietės vidaus taisyklės nenumato galimybės darbdaviui savo iniciatyva atšaukti darbuotoją iš atostogų. Pirmiausia, darbo tvarkos taisyklių 44 ir 45 punktai reguliuoja tik darbuotojo atšaukimą iš kasmetinių atostogų, kai šios atostogos jau yra prasidėję. Antra, pas atsakovę galioja kokybės valdymo procedūra VP-3-01 „Personalo valdymas“, patvirtinta 2024 m. birželio 28 d.  įsakymu Nr. V-114, kurios 180 punkte papildomai numatyta, jog jei iki atostogų pradžios liko mažiau nei 2 (dvi) darbo dienos ar atostogos yra prasidėjusios, atostogas galima atšaukti tik esant darbuotojo prašymui (el. paštu, tarnybiniu pranešimu). Taigi, tiek darbo tvarkos taisyklėse, tiek personalo procedūroje darbdavio nustatyta tvarka nedraudžia atšaukti darbuotojo atostogų joms dar neprasidėjus, tik nustato sąlygą, kad tai turi būti padaroma ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki darbuotojui suteiktų atostogų. Darbuotojas 2025 m. rugsėjo 25 d. atostogų prašymą buvo užpildęs nuo 2025 m. spalio 6 d., o įsakymas dėl darbuotojo atostogų atšaukimo ir nušalinimo nuo darbo kol bus atliktas darbo pareigų pažeidimo tyrimas buvo priimtas 2025 m. rugsėjo 30 d., t. y. likus daugiau nei 2 darbo dienoms iki atostogų pradžios. Atitinkamai, atsakovė sprendimą dėl atostogų atšaukimo priėmė laikydamasi personalo procedūroje nustatyto reguliavimo ir tokį sprendimą, vadovaujantis nustatyta tvarka, galėjo priimti. Pažymėjo, kad ieškovo atostogų atšaukimas nebuvo savitikslis ir (ar) atliktas tyčia, norint atleisti iš darbo. Darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą (į darbą atvyko neblaivus), kurį darbdavys turi pareigą ištirti, o darbo pareigų pažeidimo tyrimui ir visų aplinkybių nustatymui yra reikalinga, kad darbuotojas būtų darbdavio žinioje. Atitinkamai, buvo priimtas sprendimas dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo, mokant jam vidutinį darbo užmokestį. Pažymėjo, jog ieškovui kolektyvinės sutarties 48.3. punkte nurodyta išmoka nepriklauso, kadangi darbuotojas neatostogavo (atostogos jam nebuvo suteiktos), o jis dėl darbo pareigų pažeidimo teisėtai buvo nušalintas nuo darbo, o po to susirgo (turėjo laikiną nedarbingumą). Taigi nėra ir nebuvo sąlygų bei pagrindo nei darbuotojui išmokėti kolektyvine sutartimi numatytos papildomos išmokos, nei darbuotojas turi teisę tokios išmokos reikalauti, todėl reikalavimas dėl 8 601 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Su ieškovo reikalavimu priteisti ir žalą, kurią jis patyrė dėl to, jog darbdavys tariamai neteisėtai nesuteikė darbuotojui tėvystės atostogų, nesutiktina. Nurodė, kad ieškovui įteikus nušalinimą nuo darbo jis tą pačią dieną pateikė prašymą suteikti tėvystės atostogas. Personalo procedūros 182 punktas numato, jog darbuotojas, norėdamas, kad jam būtų suteiktos tikslinės atostogos (atostogos vaikui prižiūrėti, tėvystės, mokymosi, nemokamos ir kt.), teikia prašymą bendrovės dokumentų valdymo sistemoje kokybės valdymo procedūroje VP-2-01 „Dokumentų ir duomenų įrašų valdymas“ nustatyta tvarka dėl tokių atostogų suteikimo, nurodydamas jų rūšį bei laikotarpį, laikantis tokių terminų: tėvystės atostogos – nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą, jei tėvystės atostogos imamos iš karto gimus vaikui. Kitais atvejais taikomas 5 darbo dienų terminas. Darbuotojas nesikreipė dėl tėvystės atostogų nedelsiant gimus vaikui, taigi prašymo dėl tėvystės atostogų suteikimo pateikimui pagal darbdavio nustatytą tvarką taikomas 5 darbo dienų terminas. Darbuotojui tėvystės atostogos nebuvo suteiktos, nes jis nesilaikė darbdavio nustatytos tvarkos tokių prašymų pateikimui, prašymo pateikimo momentu buvo nušalintas nuo darbo, o vėliau darbo kodekse nustatyta tvarka buvo atleistas iš darbo ir pagrindas svarstyti tokį darbuotojo prašymą išnyko. Darbuotojas ieškiniu prašo žalos dėl išmokų (už atostogas pagal kolektyvinę sutartį ir tėvystės atostogų išmokos) už tą patį laikotarpį. Darbuotojas negali būti ir kasmetinėse atostogose ir tėvystės atostogose tuo pačiu metu. Taigi, bet kuriuo atveju darbuotojas negali gauti ligos išmokos ir (ar) darbo užmokesčio nušalinimo metu ir (ar) tėvystės išmokos vienu metu. Taigi, ieškovo argumentai dėl žalos, susijusios su tėvystės išmokos negavimu, atmestinas kaip nepagrįstas. Be kita ko, teisė pasinaudoti tėvystės atostogomis dar nėra išnykusi. Dėl ieškovo pateikto savarankiško reikalavimo pripažinti atšaukimą iš kasmetinių atostogų neteisėtu, nurodė, kad toks reikalavimas pats savaime nesukelia materialinių teisinių padarinių, todėl atitinkamai šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta.

Teismo posėdyje ieškovas D. Š. ir jo atstovas advokatas Karolis Rugys palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė advokatė Rūta Didikė su ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą siekdamas, kad būtų pripažinta, jog jo atšaukimas iš tikslinių atostogų yra neteisėtas bei siekia prisiteisti turtinę žalą iš darbdavio.

Byloje nustatyta, jog 2015 m. rugsėjo 28 d. tarp ieškovo D. Š. ir atsakovės AB „Oro navigacija“ buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 781 (su vėlesniais jos pakeitimais), pagal kurią ieškovas įdarbintas Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro koordinatoriumi (1.1 p.) (T.1, e.b.l. 12-15). Darbo sutartyje nurodyta, jog įmonėje galioja 2014 m. gruodžio 16 d. kolektyvinė sutartis (12 p.). 2025 m. rugsėjo 29 d. ieškovas pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo nuo 2025 m. spalio 6 d. 2025 m. rugsėjo 26 d. ieškovui atvykus į darbą buvo pastebėta, jog nuo jo sklinda alkoholio kvapas, dėl ko buvo suorganizuota patikra alkotesteriu. Nustatyta 0,39 promilių alkoholio koncentracija, o antru bandymu – 0,25 promilių alkoholio koncentracija. Darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo. Ieškovas siuntimu išvyko pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje į medicinos įstaigą, kur buvo nustatyta 0,32 promilių alkoholio koncentracija. 2025 m. rugsėjo 30 d. įsakymu ieškovas   atšauktas iš kasmetinių atostogų ir nušalintas nuo darbo. Šiuo įsakymu ieškovas taip pat buvo įpareigotas būti pasiekiamu tarnybiniu el. paštu. Taip pat buvo pradėtas tyrimas dėl darbo pareigų pažeidimo. 2025 m. spalio 1 d. ieškovas pateikė prašymą dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo nuo 2025 m. spalio 2 d. Tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, kad prašymas dėl tėvystės atostogų pateiktas nesilaikant pas atsakovę nustatytos tvarkos ir nurodyta, kad šiuo metu darbuotojas yra nušalintas nuo darbo, mokant jam vidutinį darbo užmokestį. 2025 m. spalio 3 d. ieškovui pateiktas papildomas prašymas pateikti pasiaiškinimą, o nuo 2025 m. spalio 6 d. ieškovui išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. 2025 m. spalio 9 d. atsakovės sudaryta darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisija surašė tyrimo išvadą, kurios pagrindu 2025 m. spalio 10 d. buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu dėl padaryto šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo. Ieškovas su juos supažindintas 2025 m. lapkričio 3 d. Atsižvelgiant į ieškovo nedarbingumą, atleidimo diena nukelta į pirmą darbo dieną po nedarbingumo pabaigos. 2025 m. lapkričio 10 d. ieškovas atleistas iš darbo. Laikydamas, jog darbdavys pažeidė jo teises, ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri 2025m. lapkričio 18 d. sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. APS-131-25741/2025, D. Š. prašymą atmetė. Nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, ieškovas realizavo savo teisę į teisminę gynybą pateikdamas ieškinį teismui.

Ieškovo nuomone, atsakovė neteisėtai atšaukė jį iš kasmetinių atostogų, kadangi tokios galimybės nenumato nei norminiai aktai, nei darbdavio vidaus taisyklės. Kaip jau minėta, 2025 m. rugsėjo 25 d. ieškovas pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo atsakovei nuo 2025 m. spalio 6 d., tačiau 2025 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. P-279 darbdavys kasmetines atostogas atšaukė. 

Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius (DK 126  straipsnio 1 dalis). Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, trukmė, apmokėjimo sąlygos nustatomos pagal DK 127-130 straipsnių nuostatas. DK nėra įtvirtinta atšaukimo iš kasmetinių atostogų tvarka. Tačiau DK yra įtvirtinta, jog darbdavys gali priimti vietinius norminius teisės aktus, kurie reglamentuotų visų ar dalies darbuotojų darbo sąlygas ar tvarką darbovietėje (DK 3 straipsnio 7 dalis). Kadangi atostogų suteikimo, atšaukimo ir kitų klausimų reguliavimas yra įstatymo numatyta darbdavio diskrecijos teise, iš bylos duomenų matyti, jog AB „Oro navigacija“ direktorius 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-188 patvirtino Darbo tvarkos taisykles, tačiau jų 44 ir45 punktuose yra įtvirtinta tik darbuotojo atšaukimo iš kasmetinių atostogų tvarka, kai šios atostogos jau yra prasidėję. Atsakovė taip pat yra pasitvirtinusi kokybės valdymo procedūrą VP-3-01 „Personalo valdymas“, kuri patvirtinta 2024 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-114. Jos 180 punkte nustatyta, jog jei iki atostogų pradžios liko mažiau nei 2 (dvi) darbo dienos ar atostogos yra prasidėjusios, atostogas galima atšaukti tik esant darbuotojo prašymui (el. paštu, tarnybiniu pranešimu). Pažymėtina, kad nei Darbo tvarkos taisyklės, nei „Personalo valdymas“ darbdavio nustatyta tvarka nedraudžia atšaukti darbuotojo iš atostogų joms dar neprasidėjus, todėl visiškai sutiktina su atsakove, jog esant tam tikrai sąlygai, t.y. kad darbdavys likus ne vėliau kaip 2 darbo dienoms iki darbuotojui suteiktų atostogų prasidėjimo, turi teisę atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų. Šiuo gi atveju 2025 m. rugsėjo 25 d. prašymu ieškovas siekė, jog jam būtų kasmetinės atostogos suteiktos nuo 2025 m. spalio 6 d., o įsakymas dėl darbuotojo atostogų atšaukimo priimtas 2025 m. rugsėjo 30 d., kas reiškia, jog iki atostogų pradžios buvo likę daugiau nei 2 dienos. Todėl, teismo vertinimu, darbdavys turėjo teisinį pagrindą tokiam sprendimui priimti. 

Nagrinėjant šį ginčą būtina pažymėti ir tai, jog kitą dieną po prašymo suteikti kasmetines atostogas, ieškovui buvo nustatytas neblaivumas, kas sudarė pagrindą darbdaviui nušalinti ieškovą nuo darbo bei atlikti tyrimą dėl darbo pareigų pažeidimo. Papildomai pastebėtina ir tai, kad DK 58 straipsnio 6 dalis vienareikšmiškai nustato, kad sprendimą dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi  priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Tačiau minėtoje įstatymo normoje nėra nenurodyta termino pratęsimo galimybė sprendimui dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti dėl darbuotojo ligos ir kitų priežasčių. Todėl akivaizdu, kad pradėjus tyrimą, atostogų suteikimas darbuotojui neatitiktų darbdavio tikslų, nes darbdavys negalėtų operatyviai ir tinkamai atlikti tyrimo dėl darbo pareigų pažeidimo bei  spręsti dėl drausminės atsakomybės taikymo darbuotojui DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu terminu. Be to, DK 58 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas reikalavimas darbdaviui, jog prieš priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį, pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo. Akivaizdu, jog darbuotojo buvimas kasmetinėse atostogose reiškia darbuotojo nepavaldumą darbdaviui, todėl sprendžiant dėl darbuotojo atsakomybės padarius pažeidimą, šiuo aspektu taip pat būtų apribotos darbdavio teisės. Todėl imant domėn tai, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą pasirodydamas darbe neblaivus, kuris pripažintas šiurkščiu, darbdavys privalėjo DK nustatyta tvarka įvertinti pažeidimo sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo, skiriamos nuobaudos proporcingumą, todėl darbdavio sprendimas atšaukti ieškovą iš kasmetinių atostogų yra pagrįstas ir šiuo aspektu.

Ieškovas prašo priteisti turtinę 8601 Eur žalą dėl ieškovo atšaukimo iš kasmetinių atostogų, kadangi ieškovas neteko išmokos, dėl ko patyrė 8601 Eur nuostolių. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė taikoma tik jei ieškovas įrodo, civilinės atsakomybės sąlygas ir kad tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, išskyrus atvejus, kai priežastinis ryšys yra preziumuojamas. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-352-421/2019). Tačiau teismui nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – darbdavio neteisėtų veiksmų, atsakovei atsakomybė dėl ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo negali kilti, todėl ieškinio reikalavimas dėl 8601 Eur turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas, tuo pačiu atmestinas ir prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo.

Ieškovas taip pat siekia prisiteisti 2676,70 Eur turtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas, kurią, pasak ieškovo, jis patyrė dėl neteisėtai nesuteiktų tėvystės atostogų. Nustatyta, kad 2025 m. spalio 1 d. ieškovas darbdaviui pateikė prašymą suteikti tėvystės atostogas nuo 2025 m. spalio 2 d., t. y. nuo sekančios dienos po prašymo pateikimo. Pažymėtina, jog darbuotojo teisė į tėvystės atostogas yra nustatyta DK 133 straipsnyje, o jų suteikimo tvarką numato DK 133 straipsnis. Iš minėto straipsnio nuostatų matyti, jog tėvystės atostogų suteikimo tvarka nėra detalizuota. Tačiau atsakovės įmonėje minėtų tikslinių atostogų suteikimo tvarka yra konkretizuota Personalo valdymo 182 punkte, kuriame numatyta, jog darbuotojas, norėdamas, kad jam būtų suteiktos tikslinės atostogos, teikia prašymą Bendrovės dokumentų valdymo sistemoje Kokybės valdymo procedūroje VP-2-01 „Dokumentų ir duomenų įrašų valdymas“ nustatyta tvarka dėl tokių atostogų suteikimo, nurodydamas jų rūšį bei laikotarpį, laikantis tokių terminų: tėvystės atostogos – nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą, jei tėvystės atostogos imamos iš karto vaikui gimus. Kitais atvejais taikomas 5 darbo dienų terminas (Personalo procedūros 182.1 p.) . Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo vaikas gimė 2025 m. rugpjūčio 12 d., kas reiškia, jog norėdamas pasinaudoti tėvystės atostogomis, ieškovas dėl jų suteikimo turėjo kreiptis į darbdavį Personalo procedūros 182.1 p. nustatytu terminu, t. y. prieš 5 darbo dienas. Šiuo atveju, kaip jau minėta, darbuotojas prašymą išleisti jį tėvystės atostogų pateikė prieš 1 darbo dieną, kas reiškia, jog jis nesilaikė įmonės lokaliniame akte nustatyto 5 darbo dienų termino. Dėl šios priežasties spręstina, kad darbdavys teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti tėvystės atostogas ieškovui 2025 m. spalio 2 d. atsakymu. Kadangi darbdavio atsisakymas suteikti tėvystės atostogas yra teisėtas, ieškovo prašymas dėl 2676,70 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesines palūkanų priteisimo taip pat atmestinas.

Taigi, remdamasis aptartu teisiniu reglamentavimu, ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas visa apimtimi.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 4 dalimi nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 straipsnio  7 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Pastebėtina, jog civilinėje byloje yra galima atlyginti ne bet kokias bylinėjimosi išlaidas, tačiau išlaidas, kurioms pagrįsti šalis pateikia išlaidas patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Spręsdamas dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, teismas taip pat vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – rekomendacija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ginčo pobūdį ir spręstinus klausimus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų turinį.

Ieškovas nurodė, jog patyrė –  2 843,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 2 299 Eur (plius 399 Eur PVM) (2025 m. gruodžio 16 d. PVM sąskaita-faktūra serija KR Nr. 25/12/16 už ieškinio rengimą (dėl atostogų atšaukimo, žalos priteisimo, įskaitant dokumentų analizę, teisines konsultacijas, ieškinio projekto rengimą), 544,50 Eur (plius 94,50 Eur PVM) (2025 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra serija KR Nr. 25/12/24 už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiui. Pateikti 2025 m. gruodžio 18 d. ir  2026 m. sausio 14 d. mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė prašo priteisti iš viso 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (įskaitant 327,60 Eur PVM), kurias sudaro: 750 Eur atsiliepimo rengimas (5 val.), 300 Eur pasirengimas teismo posėdžiui (2 val.), 510 Eur atstovavimas teismo posėdyje (3,4 val.), pagal 2026 m. sausio 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RD26-233. Pateiktas 2026 m. sausio 16 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi ieškinys atmetamas, atsakovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, atstovavimo kokybę atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Byloje atlygintinų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatirta.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 ir 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Oro navigacija“, juridinio asmens kodas 210060460, iš ieškovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 887,60 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Vilma Brazinskienė