(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikeinės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, 

pareiškėjos J. J. atstovui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

pareiškėjos S. D. atstovui advokatui Karoliui Kurapkai,

atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Anželikai Rastenienei,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vingio turtas“ atstovei advokatei Sandrai Bliuvaitei-Šulcienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretieji suinteresuotieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „SKR Baltic“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vingio turtas“, dėl sprendimų panaikinimo ir

n u s t a t ė :

        Pareiškėjos S. D. ir J. J. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-2143-(7.5.) (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštą Nr. 49SF-1691-(14.49.104.) (toliau – Raštas); 3) įpareigoti iš naujo išnagrinėti S. D. ir J. J. prašymą.

        Pareiškėjos nurodo, kad S. D. kartu su kitais asmenimis yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, esančią Vilniaus mieste. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016 (toliau – Teismo sprendimas) panaikino NŽT 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą Nr. 1SS-1164-(7.5) ir įpareigojo NŽT pareiškėjos 2015 m. balandžio 27 d. skundą (reg. data 2015-04-29, Nr. 1GS-872) išnagrinėti iš naujo.

Teigia, kad vykdydama Teismo sprendimą, NŽT Vilniaus miesto skyriaus Komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti (toliau – Komisija) 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) nutarė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Tuo pačiu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas 198,2823 ha. Atsižvelgdamas į tai, NŽT Viliaus miesto skyrius parengė (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija.

Pareiškėjos nurodo pateikusios NŽT Vilniaus miesto skyriui 2019 m. liepos 2 d. prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

NŽT Vilniaus miesto skyrius Raštu nurodė nevykdysiantis jokių veiksmų ir pareiškėjų klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis pagal teismo priimtą sprendimą.

Nesutikdamos su šiuo Raštu, pareiškėjos nurodo 2019 m. rugsėjo 16 d. pateikusios skundą NŽT, prašydamos panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus Raštą ir pripažinti, kad 8585/140453 dalys žemės sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turintiems asmenims.

Teigia, kad NŽT Sprendime nurodė, jog klausimas dėl žemės grąžinimo natūra (turėtoje vietoje) ties (duomenys neskelbtini) galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 metais naujai kartografuotą 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą.

Pareiškėjos nurodo su Raštu ir Sprendimu nesutinkančios. Mano, kad NŽT vilkina nuosavybės teisių buvusio (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atkūrimą ir kad nėra jokio teisinio pagrindo tikslinti/keisti, koreguoti ar tikrinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją.

Vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Tvarka) 1061 punkto, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau – Metodiniai nurodymai) 2, 3.3 punktų nuostatomis ir teigia, kad visi būtini dokumentai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijai atlikti yra surinkti, pateikti ir galutinai įvertinti, todėl nėra teisinio pagrindo inicijuoti naujos administracinės procedūros ir keisti priimto administracinio sprendimo.

Pareiškėjų teigimu, NŽT vilkina nuosavybės teisių atkūrimo veiksmus ir siekia keisti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją, kuri yra atlikta pagal 1849 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės valdos detalųjį planą, 1849 m. Vilniaus gubernijos Vilniaus valsčiaus Valstybinio Panerių dvaro geometrinį inventorių, 1891 m. Valstybinio činšinio nekilnojamojo turto-sklypo planą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GEO Baltija“ dėl 1849 m. – 1902 m. Vilniaus gubernijos ir Panerių valstybinės žemės valdos detalaus plano analizę, 1925 m. spalio 31d. protokolą, Rytų žemių generalinio komisaro 1919 m. gegužės 28 d. potvarkį, Rytų žemių generalinio komisaro 1919 m. gegužės 28 d. potvarkį su žemėlapių, 1937 m/ rugsėjo 9 d. Vilniaus m. valdybos raštą, 1922 m. Vilniaus m. suskirstymą pagal rinkimines apylinkes rinkimų į seimą ir senatą II apylinkės sąrašą, 1940 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) kaimo parengiamąjį butų-ūkio sąrašą, 1940 m. kovo 14 d. Riešės valsčiaus ribose esančių vietovardžių sąrašą, 1940 m. kovo 14 d. Vilniaus miesto gatvių sąrašą, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planą, geodezijos ir kartografijos skyriaus prie NŽT 1933 m. planą, 1942 m. vokišką planą, Istorinio instituto pažymą.

Tuo pačiu vadovaujasi Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą“ 1 punktu ir teigia, kad NŽT siekia pakeisti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją pagal 1869 m. sudarytą Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, tačiau (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija sudaryta pagal vėlesnius - 1902 – 1942 m. planus ir dokumentus.

Atsižvelgdamos į tai kas išdėstyta, pareiškėjos teigia, kad Raštas ir Sprendimas yra nepagrįsti faktiniais duomenimis, sąlygoti netinkamu teisės taikymu ir aiškinimu ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis, taigi neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Teigia, jog NŽT neturi teisės stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dėl neteisėtai pradėtos kitos procedūros, kuriai pradėti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai palaikė pareiškėjų skundą iš esmės jame nurodytais argumentais. Pareiškėjos J. J. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis papildomai nurodė, kad Sprendime nėra nieko pasisakyta apie Rašto teisėtumą ir pagrįstumą.

Pareiškėjos S. D. atstovas advokatas Karolis Kurapka papildomai paaiškino, kad Rašte nėra pateikti argumentai, kokią įtaką daro civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas pareiškėjų prašymui išnagrinėti.

Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo su juo nesutinkanti ir prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėja S. S. (D.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime 0,5833 ha ploto valdytą žemę, iš kurios nuosavybės teisės atkurtos į 0,0801 ha žemės plotą, į likusį 0,5032 ha plotą nuosavybės teisės nėra atkurtos.

Pareiškėja J. B. (J.) yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą 0,5833 ha ploto žemės sklypą, iš kurio nuosavybės teisės į 0,1542 ha žemės plotą pareiškėjai yra atkurtos, į likusį 0,4291 ha ploto žemės sklypą – dar nėra atkurtos.

Nurodo, kad pagal pateiktus archyvinius dokumentus (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime pageidaujama atkurti nuosavybės teises (natūra) į 19 buvusio savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Bendras grąžintinos žemės plotas pagal likusią atkurti turėtos žemės dalį - 98,1724 ha, į kuriuos pretenduoja 74 (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentai.

Teigia, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2003 m. balandžio 14 d. ir 2004 m. vasario 26 d.) atliko iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo kartografiją ir remiantis 1925 m. žemės mokesčių mokėtojų sąrašu, Pieno gamintojų 1941 m. sąrašu bei liudininkų parodymais nustatė, kad kaimas yra rėžinis. Pagal 1925 m. žemės mokesčių mokėtoją sąrašą 23 savininkai iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime turėjo 147 dešimtinės žemės plotą. Remiantis Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007 m. kovo 30 d. protokolu Nr. R-5-4, nustatytas iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas 162,1923 ha, o prašymų atkurti nuosavybės teises pateikta į 19 žemės savininkų turėtą 121,7750 ha žemės plotą

Teigia, kad vykdant Teismo sprendimą, Vilniaus miesto skyriuje 2017 m. birželio 9 d. vykusiame Komisijos pakartotinai buvo svarstyta buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo nustatytų ribų ir ploto kartografavimo dokumentacija ir Komisijos 2017 m. liepos 3 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-18-(14.49.101.) nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais: 1849 m. Vilniaus Gubernijos ir Panerių valstybės žemės valdos detalusis planas (F. 526, ap. 7 b. 378, 1.1), 1911 m. kovo 24 d. Vilniaus gubernijos ir Vilniaus Vilkpėdės vienkiemio žemės sklypo planas (patvirtintas 1929 m.) (F. 130, ap. 1, b. 18829, 1. 25a, 34, 38); 1927 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto piano nuorašas (F. 884, ap. 1, b. 223); 1928 m. miesto tarybos sprendimas dė1 teritorijos naudojimo nustatymo planas, žemėlapių kolekcija (F. 64, ap. 8, b. 135, 1. 47), Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos 1942 m. planas. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 198,2823 ha žemės. Teigia, kad apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams buvo pranešta Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 49SF-1325.

Nurodo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui pateikė patikslintą kartografinę medžiagą natūra grąžintinos žemės sklypams suformuoti. Išnagrinėjęs šią medžiagą, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. A.51-63224/17(2.14.2.12-MP8) pranešė, kad teritorija ties (duomenys neskelbtini), kuri kartografuota kaip buvusi (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dalis, prieštarauja šios teritorijos 1938 m. planui bei kartu su šiuo raštu pateikė Vilniaus miesto GIS-o duomenų fragmentą. Teigia, kad, atsižvelgdamas į tai, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 49SDP-214-(14.49.23.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos paprašė pateikti visą turimą archyvinę planinę medžiagą bei 1938 m. planą. Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. sausio 31 d. raštu Nr. A.51-8944/18 (2.14.2.12-MP8) ir 2018 m. vasario 7 d. raštu Nr. A.51-10711/18 (2.14.2.12-MP8) NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė tik Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Liesniki kaimo plano nepatvirtintą archyvo kopiją, sudarytą 1869 metais, bei teritorinio planavimo suvestinio žemėlapio ištrauką (skaitmeninis žemėlapis Ml:9000).

Atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovui nepateikė prašomos archyvines planines medžiagos, atsakovas 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 49SJ-257-(14.49.105.) kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybes archyvą, 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. 49SJ-258-(14.49.105.), 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 49SJ-47-(14.49.105) ir 2018 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 49SJ-104-(14.49.105), 2018 m. birželio 25 d. raštu Nr. 49SJ- 133-(14.49.105.), 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 49SJ-321- (14.49.105.), 2019 m. spalio 7 d. raštu Nr. 49SJ-300-(14.49.105.) kreipėsi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, prašydamas pateikti turimą planinę medžiagą apie buv. (duomenys neskelbtini) (Liesniki) rėžinį kaimą. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2018 m. gegužės 9 d. raštu Nr. R10(4.3)-566 pranešė atsakovui atsisakantis atlikti paiešką dėl neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudą ir patarė Vilniaus miesto skyriaus darbuotojams savarankiškai ieškoti dominančią dokumentą archyvo skaitykloje, o 2019 m spalio 7 d. raštu Nr. R10(8.12)-948 pateikė Panerių dvaro Liesniki kaimo 1869 metų plano patvirtintą kopiją.

Atsakovas teigia 2018 m. kovo 22 d. gavęs pareiškėjų prašymą (registracijos Nr. 49GF-1184) suprojektuoti laisvą žemės sklypą nuosavybės teisėms (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime atkurti pagal pateiktą schemą Nr. 1, kuris buvo perduotas pagal kompetenciją nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. A51-86254/18(3.3.15.4.-EM4) pranešė pareiškėjoms ir atsakovei, kad klausimą dėl žemės sklypų suprojektavimo ir tikslių kadastrinių matavimų atlikimo spręs, kai bus patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija.

Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas iki šiol nepateikė informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 metų buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, Vilniaus mieste pagal vėliausiai patikslintą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografiją.

Atsakovas nurodo 2019 m. liepos 2 d. gavęs pareiškėjų prašymą (registracijos Nr. 49GF-3262) atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Teigia, jog, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1389-866/2019 dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo, Raštu pranešė pareiškėjoms jokių veiksmų nevykdysiantis ir klausimą dė1 nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis pagal teismo priimtą sprendimą.

Nurodo, jog išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl Rašto, NŽT Sprendimu pranešė pareiškėjoms, kad klausimas dė1 žemės grąžinimo natūra (turėtoje vietoje) ties (duomenys neskelbtini) galės būti sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 metais naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į VMSA MPD pateiktą planinę medžiagą<...>.

Pažymi, kad pareiškėjos Vilniaus apygardos teismui pateikė 2019 m. vasario 21 d. patikslintą ieškinį bei prašė panaikinti (pripažinti niekiniais) dalyje dėl 104 900 kv. m, kaip tai pažymėta schemoje - priede Nr. 12 skaičiais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17- 18-19-20-21-22-23-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-37-38-39-40-41-42-43-44-1: 1) .        2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/2005-1268; 2) Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-9536-01.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų prašoma atkurti 0,8585 ha ploto dalis, esanti žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 10,4900 ha žemės plotą, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-1389-866/2019.

Vadovaujasi Atkūrimo įstatymo, Tvarka 1061 punkto, Metodinių nurodymų 3.3 punkto nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A146-901/2009.

Atsakovas teigia, kad 2019 m. spalio 17 d. paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y. Lietuvos valstybės istorijos archyvui pateikus Vilniaus gubernijos ir apskrities valstybinio Panerių dvaro Lesniki kaimo planą, sudarytą 1869 metais (Pagrindas: F.526 Ap.3 B.341), kuris Komisijos 2017 m. birželio 9 d. posėdyje pakartotinai svarstant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas nebuvo nagrinėjamas, vadovaudamasis Metodiniais nurodymais, nusprendė pakartotinai 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. atlikti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimą. Apie tai pareiškėjoms ir kitiems buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentas atsakovė nurodo pranešusi 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.) „Dėl kvietimo dalyvauti atliekant buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pakartotinį kartografavimą“.

Atsakovo nuomone, jis veikė savo kompetencijos ribose, ėmėsi aktyvių veiksmų ir kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Lietuvos valstybės istorijos archyvą d?1 papildomų archyvinių dokumentų, siekė išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimu ir atliko visas jam priskirtas funkcijas.

Akcentuoja, kad iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio rėžinio kaimo ribų nustatymas yra vienas iš nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūros veiksmų. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jos turi būti išnagrinėtos, palygintos su NŽT Vilniaus miesto skyriuje turimais ir anksčiau nagrinėtais dokumentais, todėl klausimas dėl žemės grąžinimo natūra ties (duomenys neskelbtini), galės būti sprendžiamas pakartotinai įvertinus 2017 metais naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant ? Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą minėtą archyvinę planinę medžiagą, į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą, taip pat kai bus priimtas galutinis sprendimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1389-866/2019.

Nurodo, kad prašomas panaikinti Raštas ir Sprendimas priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu pagal Komisijos 2020 m. protokolą, kuriuo patikslintos žemės sklypo ribos, ginčo žemės sklypo dalis nebepatenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, tačiau ginčas dėl šio protokolo šiuo metu nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje. Tuo pačiu teigė, jog pareiškėjos neginčijo aplinkybės, kad civilinė byla, apie kurią minima Rašte, yra nereikšminga ar nesusijusi. Teigia, kad civilinė byla inicijuota pagal pačių pareiškėjų ieškinį, joms žinoma šios bylos esmė. Ginčijamas Raštas yra aiškus ir suprantamas, administracinė procedūra šiuo atveju nutraukta pagrįstai, o Sprendime nebuvo būtinybės kartoti to, kas buvo nurodyta skundžiamame Rašte, todėl Sprendime nurodyti papildomi argumentai ir Raštas nepanaikintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ atsiliepime nurodo su pareiškėjų skundu nesutinkantis. Teigia, jog pareiškėjos nenurodo argumentų, kodėl nepagrįstas yra Raštas, o tik pateikia argumentus Sprendimo nepagrįstumo, neigdamos pastarajame minimo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimo galimybę.

Nurodo, jog iš Rašto akivaizdu, kad žemės sklypo 0,8585 ha dalies grąžinimo natūra klausimo sprendimas susietas su Civilinės bylos baigtimi. Skunde nėra nurodyta nei viena aplinkybė, nepateiktas nė vienas įrodymas dėl Rašto nepagrįstumo ir neteisėtumo - skunde nėra pagrįsta, kad atsakovas galėjo ir privalėjo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo 0,8585 ha dalį klausimą tol, kol nėra baigta nagrinėti Civilinė byla, todėl vien tai yra pagrindas skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Rašte nurodyta civilinė byla yra inicijuota pačių pareiškėjų, todėl joms buvo ir yra žinomos visos su civiline byla susijusios aplinkybės. Nors pareiškėjos skunde neneigia civilinės bylos reikšmės bei svarbos nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypo 0,8585 ha dalį klausimo sprendimui, atsakovas atsiliepime nurodė, kad ši žemės sklypo 0,8585 ha dalis patenka į 10,4900 ha plotą, dėl kurio nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje. Šį faktą patvirtina ir pareiškėjų patikslintas ieškinys civilinėje byloje ir jo reikalavimuose nurodytas priedas Nr. 12. Faktą, kad pareiškėjų prašyta grąžinti žemės sklypo 0,8585 ha dalis patenka į 10,4900 ha plotą, dėl kurio nagrinėjamas ginčas civilinėje byloje, patvirtina ir pareiškėjų 2019 m. liepos 2 d. prašymo turinys, kuriame jos nurodė, kad jų prašoma grąžinti žemė patenka į žemės sklypą ir į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Tuo tarpu visas žemės sklypo plotas, patekęs į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, yra pažymėtas civilinėje byloje pateikto pareiškėjų patikslinto ieškinio reikalavimuose minimame priede Nr. 12 esantis įrašas „Nagrinėjama (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos dalis (10490 kv. m), patenkanti į (duomenys neskelbtini) sklypą“.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų 2019 m. liepos 2 d. prašyme nurodyta, kad jų prašoma grąžinti žemės sklypo 0,8585 ha dalis yra laisva (neužstatyta) ir todėl turi būti grąžinama natūra (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams. Tuo tarpu civilinėje byloje remiamasi priešingomis aplinkybėmis, jog ginčo žemė nėra laisva (yra užstatyta) ir todėl negali būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu. Mano, kad pareiškėjos 2019 m. liepos 2 d. prašymu bandė užsitikrinti sau palankių aplinkybių dėl ginčo žemės statuso konstatavimą ne teismo tvarka ir taip paveikti civilinės bylos eigą. Todėl mano, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nesprendė / netenkino pareiškėjų prašymo pripažinti žemės sklypo 0,8585 ha dalį laisva (neužstatyta) ir atkurti nuosavybės teises į ją natūra, suteikdamas prioritetą teismui nustatyti ginčo žemės statusą, ar ji atitinka laisvos (neužstatytos) žemės kriterijus. Mano, kad Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjos net ir nepagrindė priešingai.

Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija ir jos tikslinimu, kuo apskritai nesiremta ginčijamame atsakovo Rašte. Skundo pagrindą sudaro tik aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimu, kuris, kaip papildomas argumentas, nurodytas NŽT Sprendime. Atsakovo Rašte apie rėžinio kaimo kartografijos tikslinimą neužsiminta, tik žemės sklypo 0,8585 ha dalies grąžinimo klausimo sprendimas susietas būtent su civiline byla. Pareiškėjų skundo teiginiai, esą nėra pagrindo tikslinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos, negali paneigti ginčijamo Rašto, kuriame nesiremta kartografijos tikslinimu, teisėtumo ir pagrįstumo, o su tuo susiję pareiškėjų skundo teiginiai neturėtų būti vertinami.

Nurodo, kad aplinkybės, susijusios su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimu, šioje byloje nevertintinos ir dėl to, jog yra ginčo dalyku kitoje administracinėje byloje. Teigia, kad priėmus šioje byloje ginčijamus sprendimus, pagal naujai gautą archyvinę dokumentaciją buvo patikslinta (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografija. Pareiškėjos yra apskundusios sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimu, ir jų teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas kitoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-3757-809/2020 (toliau – Kita byla). Nurodo, kad sprendimus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimu, pareiškėjos Kitoje byloje ginčija argumentais, kurių dalis yra iš esmės tapatūs argumentams šioje byloje. Pabrėžia, kad, priešingai nei šioje byloje, Kitoje byloje kartografijos tikslinimo (ne)galimumas yra teisiškai reikšmingas, nes būtent joje ir yra pareikštas reikalavimas panaikinti sprendimus, susijusius su kartografijos tikslinimu. Be to, Kitoje byloje yra ir visa kartografijos tikslinimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui reikšminga medžiaga, įskaitant ir pačių sprendimų priėmimo pagrindu buvusią archyvinę dokumentaciją, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir t.t. Atitinkamai, būtent Kitoje byloje pagal joje pareiškėjų pareikštus reikalavimus ir surinktą medžiagą turi ir gali būti vertinamos pareiškėjų nurodytos aplinkybės, esą (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos tikslinimas nebuvo galimas.

Tuo pačiu teigia, kad skundo teiginiai apie tariamą negalimumą tikslinti rėžinio kaimo kartografiją yra ne tik teisiškai nereikšmingi ir nenagrinėti šioje byloje, bet ir visiškai nepagrįsti, neturi jokio realaus pagrindo, deklaratyvūs skundo teiginiai, esą visi būtini dokumentai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijai atlikti buvo surinkti ir pateikti bei galutinai įvertinti.

Kartografijos tikslinimas buvo numatomas, be kita ko, dėl naujai gauto 1869 m. kaimo plano. Tuo tarpu skunde nėra net nurodyta, o tuo labiau pagrįsta, esą Sprendime nurodytas 1869 m. kaimo planas buvo gautas dar iki 2017 m. atlikto (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos patikslinimo bei buvo vertintas minėto ankstesnio patikslinimo (t. y. 2017 m. birželio 9 d. posėdžio) metu. Atsakovo atsiliepime pagrįsta, kad specifiškai (duomenys neskelbtini) kaimui sudaryto 1869 m. kaimo plano ir kitos šio kaimo planinės medžiagos atsakovas ieškojo nuo pat 2017 m. Pagrįsta ir tai, kad 1869 m. kaimo plano (šaltinis: F. 526, Ap. 3, B. 341) patvirtinta kopija iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo gauta su šio archyvo 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. R10(8.12)-948, taigi - po 2017 m. atlikto (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos patikslinimo ir nebuvo vertinta ankstesnio kartografijos tikslinimo metu.

Teigia, kad skunde nurodyta LVAT 2016 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016 nėra aktuali šioje byloje, be to, netgi patvirtina pareiškėjų skundo teiginių nepagrįstumą.

Teigia, kad pareiškėjų teiginius dėl negalimo rėžinio kaimo kartografijos tikslinimo paneigia ankstesnė pačių pareiškėjų pozicija bei ankstesnis jų inicijuotas šios kartografijos tikslinimas: pareiškėja S. D. dar 2015-2016 m. įrodinėjo ne tik galimybę, bet ir būtinybę tikslinti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas pagal naujai gautą archyvinę medžiagą bei nurodė tokio tikslinimo teisinį pagrindą, kurį dabar neigia esant. Tai matyti iš Teismo sprendimo, kuriuo skunde remiasi pareiškėjos, aprašomosios dalies. Be to, skunde pareiškėjos nutyli, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos ir plotas, kurie pagrindinių 1925 m. ir 1941 m. dokumentų pagrindu buvo nustatyti ir patikslinti dar 2003-2004 m., pačių Pareiškėjų iniciatyva buvo dar kartą patikslinti 2017 m. (t. I, b. l. 78-81). (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos ir plotas 2017 m. buvo patikslinti iš esmės pagal 1849 m. planą, kadangi kituose tuo metu turėtuose dokumentuose nebuvo tikslių šio kaimo ribų, kas nurodyta ir Komisijos 2017 m. liepos 3 d. protokole. Dėl to nepagrįstais laiko skundo teiginius, kad naujai gautas 1869 m. kaimo planas nėra vėlesnis.

Mano, kad pareiškėjų ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, o pareiškėjų skundas – deklaratyvus ir neturintis realaus faktinio ir teisinio pagrindo. Prašo pareiškėjų skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ atstovė advokatė Sandra Bliuvaitė-Šulcienė teismo posėdyje iš esmės palaikė atsiliepime ir 2020 m. gruodžio 14 d. paaiškinimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjų trečiojo suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjos S. D. ir J. J. yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime 0,5833 ha ploto valdytą žemę, iš kurios S. D. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,5032 ha ploto, J. J. - į 0,4291 ha ploto žemės sklypą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3572-968/2016 NŽT buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos S. D. 2015 m. balandžio 27 d. skundą (reg. Data 2015-04-29, Nr. 1GS- 872), kuriuo pareiškėjos J. J. ir S. D. prašė NŽT pagal pateiktą medžiagą nustatyti (duomenys neskelbtini) kaimo plotą ir ribas.

Iš Komisijos 2017 m. liepos 3 d. Nr. 49PRT-18-(14.49.101) matyti, kad vykdydama šį Teismo sprendimą, atsakovė 2017 m. birželio 9 d. surengė Komisijos posėdį, kuriame nutarta pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą sudarė trys atskiri žemės masyvai: 162,1923 ha žemės plotas, nustatytas paliekant galioti 2003 m. vasario 28 d. (patikslinta 2004 m. vasario 26 d.) atliktos (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos metu nustatytas ribas ir plotą, bei 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotai dešinėje Neries upės pusėje papildomai kartografuoti remiantis archyviniais planais. Tuo pačiu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo apytikslis plotas yra 198,2823 ha.

Apie tai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams buvo pranešta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. liepos 12 d. raštu Nr. 49SF-1325-(14.49.104.).

Pareiškėjos NŽT Vilniaus miesto skyriui 2019 m. liepos 2 d. pateikė prašymą (registracijos Nr. 49GF-3262) atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Ginčijamu Raštu atsakovas, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsniu ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1389-866/2019 dėl administracinių aktų panaikinimo, pranešė jokių veiksmų nevykdysiantis ir pareiškėjų klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo spręsiantis pagal teismo priimtą sprendimą.

Nesutikdamos su skundžiamu Raštu, pareiškėjos dėl jo pateikė skundą NŽT, prašydamos panaikinti Raštą, pripažinti, kad 8585/140453 dalys žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atitinka laisvos (neužstatytos) iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose teisinę padėtį ir natūra gali būti grąžinama teisę atkurti nuosavybės teises turintiems asmenims. Tuo pačiu pareiškėjos prašė atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 

Skundžiamu Sprendimu NŽT pareiškėjų skundo netenkino. Sprendime pateikta įvykių, susijusių su ginčo žemės sklypu seka, kuri iš esmės nurodyta ir atsakovės atsiliepime ir priminta, kad 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. bus atliekamas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimas, apie kurį pareiškėjoms buvo pranešta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.). Sprendime NŽT tuo pačiu nurodė, kad žemės grąžinimo ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), klausimas galės bus sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą.

Ginčas kilo dėl Rašto ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašto priėmimo metu (2019 m. rugpjūčio 23 d.) galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 27 straipsnio, kuriuo vadovavosi atsakovė, 5 dalyje buvo įtvirtinta, kad, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu informuojamas skundą pateikęs asmuo.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu yra atnaujinti šio įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti praleisti terminai, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant žemę natūra teritorijose, kuriose buvo likusi rėžių sistema, jeigu šie piliečiai prašymus atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus pateikė iki savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl grąžintinų natūra žemės sklypų planų patvirtinimo priėmimo.

Tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius.

Metodinių nurodymų 3.3 punkte įtvirtinta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.

Iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. e2-1441-866/2020 (buvęs bylos Nr. e2-1389-866/2019) pagal pareiškėjų ieškinį, kuriuo jos prašo panaikinti (pripažinti niekiniais) dalį 2005 m. lapkričio 4 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/2005-1268 bei Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. 2.3-9536-01. Pareiškėjų ieškinio reikalavimo teisė minėtoje civilinėje byloje grindžiama Komisijos Protokolu, kuriuo nustatytas apytikslis 198,2823 ha (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo plotas, taip pat šio Protokolo pagrindu patvirtinta (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo kartografija. Šių dokumentų pagrindu žemės sklypas, į kurį pareiškėjos siekia atkurti nuosavybės teises, pateko į (duomenys neskelbtini) (Lesniki) rėžinio kaimo teritoriją, tačiau, pareiškėjų ieškinyje pateiktais argumentais, žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parduotas UAB „Vingio turtas“ ir dėl to joms negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje buvusį žemės sklypą.

Pareiškėjos neginčija Rašte nurodytos aplinkybės, jog jų atsakovei pateikto prašymo nagrinėjimas yra susijęs su nurodyta civiline byla, tačiau, jų manymų, Rašte nepaaiškintos jokios sąsajos.

Pažymėtina tai, kad civilinė byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama pagal pareiškėjų ieškinį. Pareiškėjas minėtoje byloje atstovauja advokatai, vienas kurių – advokatas Karolis Kurapka atstovauja pareiškėją S. D. ir šioje administracinėje byloje. Pareiškėjos ieškinyje remiasi aplinkybe, kad jos negali atkurti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, kadangi jis parduodas UAB „Vingio turtas“. Rašte nurodyta faktinė aplinkybė, dėl kurios netenkinamas pareiškėjų prašymas, taip pat nurodytas teisinis pagrindas - VAĮ 27 straipsnis, todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos suprato rašto turinį ir teismui pateiktame skunde neišdėstė jokių nesutikimo su šiuo Raštu argumentų. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjų atstovų teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl Rašto neišsamumo atmestini kaip nepagrįsti.

Jokių kitų argumentų dėl Rašto neteisėtumo nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame pareiškėjų skunde, nei teismo posėdyje nebuvo nurodyta. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjų skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Pažymėtina tai, kad pareiškėjoms teikiant prašymą NŽT Vilniaus miesto skyriui, pareiškėjos turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip Komisijos Protokolo ir kartografavimo pagrindu priklausiusį (duomenys neskelbtini) rėžiniam kaimui.

Komisija 2020 m. sausio 16 d. posėdžio protokolu Nr. 49PRT-1-(14.49.101.) (toliau –Protokolas Nr. 2) patikslino (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas, dėl ko žemės sklypas, į kurį nuosavybės teises pretenduoja atkurti pareiškėjos, nebepatenka į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Ginčas dėl šio Protokolo Nr. 2 nagrinėjamas Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-3757-809/2020. Iki sprendimo minėtoje byloje įsiteisėjimo Vilniaus apygardos teismas sustabdė civilinės bylos Nr. e2-1441-866/2020 nagrinėjimą. Taigi, akivaizdu, kad nuo minėtose bylose priimtų sprendimų priklauso pareiškėjų teisinė padėtis, t. y., ar jos turės teisę atkurti nuosavybės teises į į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) t. y. ar ginčo žemės sklypas pateks į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją.

Skundžiamu Sprendimu NŽT, kaip minėta, pateikė įvykių, susijusių su ginčo žemės sklypu seką, t. y. nurodė visus dokumentus, kuriais kreipėsi informacijos į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos valstybės istorijos archyvą, Lietuvos centrinį valstybės archyvą, siekdama surinkti turimą informaciją apie buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas. Sprendime taip pat priminta pareiškėjoms, kad 2019 m. lapkričio 15 d. 13 val. bus atliekamas buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ribų ir ploto kartografavimas, apie kurį pareiškėjoms buvo pranešta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. spalio 28 d. raštu Nr. 49SF-3284-(14.49.104.). Sprendime NŽT tuo pačiu nurodė, kad žemės grąžinimo ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), klausimas galės bus sprendžiamas dar kartą įvertinus 2017 m. naujai kartografuotų 28,9283 ha ir 7,1617 ha žemės plotų dešinėje Neries upės pusėje pagrįstumą, atsižvelgiant į Lietuvos valstybės istorijos archyvo pateiktą archyvinę planinę medžiagą, taip pat į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento pateiktą planinę medžiagą.

Pagrindinis argumentas, kuriuo pareiškėjos grindžia šioje byloje skundžiamų ginčijamų aktų neteisėtumą, yra tai, kad atsakovė vilkina nuosavybės teisių atkūrimą, nes visi būtini dokumentai (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijai atlikti yra surinkti, pateikti ir galutinai įvertinti, todėl nėra teisinio pagrindo inicijuoti naujos administracinės procedūros ir keisti priimto administracinio sprendimo - keisti / tikslinti ar koreguoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos, taip pat NŽT neturi teisės stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros dėl neteisėtai pradėtos kitos procedūros, kuriai pradėti nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškėjos ginčija sandorius, sudarytus dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškinyje teigia, jog dėl šių sandorių joms negali būti atkurtos nuosavybės teisės natūra į (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime buvusį žemės sklypą.

Pažymėtina tai, kad šioje byloje ginčijamais sprendimais buvo nagrinėjamas pareiškėjų prašymas atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Jokie sprendimai keisti / tikslinti ar koreguoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografijos ginčijamais sprendimais nebuvo priimti. Kaip minėta, sprendimo keisti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografavimą teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas kitoje byloje, kurioje teismas pasisakys dėl šios procedūros teisėtumo, todėl šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad minėta procedūra yra neteisėta, o pareiškėjų argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad „buvusios žemės lokalizacija, jos ribų kartografavimas yra esminiai aspektai, kurie apsprendžia tiek nuosavybės teisių atkūrimo galimus būdus, tiek kompensacijų už nacionalizuotą (valstybės išperkamą) žemę dydžius“ (2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1427-525/2020). Taigi, nagrinėjamuoju atveju atsakovė, turėdama dokumentų, kurie kėlė abejones dėl (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo dydžio ir ribų, pagrįstai vadovavosi VAĮ 27 straipsnio 5 dalimi ir nutraukė administracinę procedūrą. Pažymėtina, tai, kad tik kiek įmanoma tiksliau nustačius (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribas gali būti sprendžiamas pareiškėjų nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytą žemę. 

Ginčijamame Rašte ir Sprendime nurodyti jų priėmimo teisiniai pagrindai, faktinis pagrindas - išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos su pareiškėjų prašymu atkurti nuosavybės teises į 0,8585 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) susijusios aplinkybės, nurodyti motyvai ir argumentai. Raštas ir Sprendimas priimti NŽT Vilniaus skyriaus ir NŽT kompetencijos ribose, neprieštarauja šių institucijų tikslams bei uždaviniams, atitinka jų priėmimo metu galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ji turėtų būti panaikinta nei pareiškėjų nurodytais, nei kitais motyvais.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ prašo atlyginti 7 172,76 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė tretiesiems suinteresuotiems asmenims į išlaidų atlyginimą, kaip proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą, yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šiuo sprendimu šis prašymas yra patenkintas, todėl Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 

Prašyme atlyginti bylinėjimosi išlaidas nurodyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vingio turtas“ patyrė 7 172,76 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 1 402,5 Eur išlaidos, susijusios su prašymo įtraukti UAB „Vingio turtas“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu parengimu, 900 Eur – informacijos apie bylą rinkimas, papildomo prašymo įtraukti UAB „Vingio turtas“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu parengimas, 135 Eur – dalyvavimas 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje, 3 490,4 Eur – susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į pareiškėjų skundą ir įrodymų prie atsiliepimo parengimas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8 punkto nuostatas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį yra 2,5, už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1.

UAB „Vingio turtas“ prašymas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2019 m. gruodžio 23 d. Prašymas įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu patenkintas teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 8 d. protokoline nutartimi. Į minėtą teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, kadangi buvo pateikę prašymus teismo posėdį atidėti. Minėtas teismo posėdis truko 9 minutes. Pažymėtina tai, kad klausimas dėl UAB „Vingio turtas“ įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu iki šio teismo posėdžio nebuvo išspręstas – teisėjų kolegija šį prašymą sprendė šiame teismo posėdyje. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ atstovai į 2020 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdį nebuvo kviesti, taigi, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už dalyvavimą šiame teismo posėdyje laikytinas nepagrįstu.

UAB „Vingio turtas“ atsiliepimas į pareiškėjų skundą pateiktas 2020 m. rugsėjo 22 d. Pažymėtina tai, kad byla nėra ypatingai sudėtinga. Atsiliepimą parengti bei įrodymus pateikti neturėjo užtrukti labai ilgai, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvauja su pareiškėjomis šiuo metu nagrinėjamame ne viename ginče, taigi tiek įrodymų rinkimo, tiek jų pateikimo procedūra neturėjo būti labai komplikuota, tuo labiau, kad pvz., su prašymu įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu pateiktas 2019 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų registro išrašas greičiausiai nebuvo ieškomas dėl šios administracinės bylos, nes pareiškėjų skundas teismui pateiktas tik 2019 m. lapkričio 14 d. Be to, į bylą trečiojo suinteresuoto asmens atstovė pateikė pareiškėjų 2019 m. vasario 21 d. į Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą pareiškėjų pateiktą patikslintą ieškinį ir 2017 m. lapkričio 14 d. Š. Petkevičiaus parengtą (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos schemą M 1:5000, kuri taip pat nėra naujas įrodymas. Šių įrodymų teikimo į šią bylą tikslingumo klausimas yra abejotinas, kadangi dėl juose nurodytų aplinkybių nebuvo ginčo nagrinėjamoje byloje.

Be to, nebuvo būtinybės UAB „Vingio turtas“ atstovei rašyti pakartotinio prašymo dėl šios įmonės įtraukimo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi visi prašymai nagrinėjant bylą turi būti išspręsti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vingio turtas“ prašoma priteisti 7 172,76 Eur (su PVM), susijusių su advokato pagalba, suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį ir, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra protingo dydžio. Įvertinus bylos sudėtingumą ir visas nurodytas aplinkybes, protingo dydžio suma už teisines paslaugas nagrinėjamuoju atveju laikytina Rekomendacijose įtvirtinta atsiliepimo į skundą parengimo – 3 452,50 Eur (1 381 Eur (2020 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5), kuri priteistina po lygiai, t. y. po 1 726,25 Eur iš abiejų pareiškėjų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjų S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB Vingio turtas“, kodas 302533174, po 1 726,25 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai dvidešimt šeši eurai 25 centai) bylinėjimosi išlaidų. 

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                 Jovita Einikienė

                                                                        Violeta Petkevičienė

Ernestas Spruogis