LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Novian Systems“ ieškinį atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai dėl viešojo pirkimo sutarties pakeitimo ir sprendimų taikyti sankcijas panaikinimo bei pagal atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos priešieškinį ieškovei UAB „Novian Systems“ dėl delspinigių priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Ukrainos bendrovė uStudio LLC, akcinė bendrovė „Citadele banka“ Lietuvos filialas,

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau  – UAB) „Novian Systems“ padavė teismui ieškinį, kurį patikslino, prašydama: i) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. 4S-230 nurodytą sprendimą skaičiuoti ieškovei 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo 2021 m. gegužės 26 d. tarp ieškovės UAB „Novian Systems“ ir trečiojo asmens Ukrainos bendrovės uStudio LLC, kaip jungtinės veiklos partnerių, bei atsakovės VPT sudarytos Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos modernizavimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 11F-18 (toliau – Sutartis) 7.1 papunktyje nurodytos paslaugų kainos – 3 617 018,20 Eur su PVM už kiekvieną termino praleidimo dieną; ii) panaikinti atsakovės 2023 m. balandžio 5 d. raštu Nr. 4S-379 ir 2023 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 4S-505 pateiktas delspinigių apskaičiavimo pažymas arba sumažinti atsakovės skaičiuojamų netesybų dydį; iii) pakeisti Sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra: pakeisti Sutarties 7.1 papunktį, numatant, kad kūrimo paslaugų kaina yra 10 851 054 Eur su PVM, kaina be PVM – 8 967 813,22 Eur, PVM sudaro – 1 883 240,78 Eur; pratęsti Sutarties 45.1 papunktyje nurodytą kūrimo paslaugų suteikimo terminą iki 2024 m. gruodžio 31 d.; pratęsti Paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodyto prieaugio Nr. 5 terminą iki 2024 m. sausio 2 d., o prieaugio Nr. 6 terminą – iki 2024 m. rugpjūčio 2 d.; pakeisti Paslaugų teikimo reglamento 9.2 papunktyje nurodytą bendrosios eksploatacijos termino pradžią į 2024 m. rugpjūčio 2 d., o termino pabaigą – iki 2024 m. gruodžio 31 d.; iv) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 8 d. pranešimą Nr.4S-623 ir jame nurodytą prašymą išmokėti 400 000 Eur sumą.

2.       VPT padavė teismui priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Novian Systems“ atsakovės naudai 130 899,86 Eur delspinigių, 8 proc. metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė UAB „Novian Systems“ 2023 m. spalio 10 d. padavė teismui prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimams užtikrinti – uždrausti atsakovei VPT priimti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo Sutarties 31 punkto pagrindu. Ieškovė prašymą grindė aplinkybėmis, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas; jeigu atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo įsigaliotų, teismo sprendimo toje dalyje, kuria prašoma pakeisti Sutarties nuostatas, nebebūtų galima įvykdyti, nes būtų išnykęs ginčo objektas; be to, atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. raštu pranešė ieškovei, kad vienašališkai nutraukia Sutartį, o planuojama Sutarties nutraukimo data yra 2023 m. spalio 15 d.

4.       Atsakovė VPT atsiliepime į prašymą nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovė trečią kartą teikia analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dėl kurio jau yra pasisakę Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas. Prašymo patenkinimas nepagrįstai suvaržytų atsakovės teisėtus interesus. Projektas tapo neįgyvendintas Sutartyje nustatytu ir kartą jau pratęstu terminu, taip pat maksimaliu Sutarties leidžiamu terminu, todėl kyla rizika, kad projekto lėšų atsakovė įsisavinti nebegalės, projektas taps netinkamas finansuoti iš Europos Sąjungos paramos lėšų, patirtas išlaidas atsakovė turės padengti iš savo lėšų, o iki 2023 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas lėšas atsakovė turės grąžinti į Europos Sąjungos biudžetą.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies – iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovės VPT 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo įsigaliojimą ir vykdymą.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje buvo padavusi prašymą taikyti iš esmės identišką laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovei priimti sprendimą dėl esminio Sutarties pažeidimo bei nutraukimo. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutartimi prašymas iš dalies patenkintas ir nutarta iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti atsakovei priimti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-733-910/2023 nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir ieškovės UAB „Novian Systems“ prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei VPT priimti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo – atmetė. Visgi, Lietuvos apeliacinis teismas nutartį atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindė aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties priėmimo metu neegzistavo atsakovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio pažeidimo pagal Sutarties 31 punktą, nes nebuvo duomenų, kad ieškovė du kartus iš esmės pažeidė Sutarties nuostatas.

7.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. pranešimu informavo ieškovę, jog nutraukia Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, atsižvelgdama į aplinkybes, kad ieškovė nėra atlikusi prieaugiuose Nr. 5, 6, 7 numatytų darbų, yra praleidusi galutinį visų paslaugų suteikimo pabaigos terminą, kuris pasibaigė 2023 m. rugsėjo 1 d., yra daugiau nei 2 kartus nepasiekusi projekto etapuose nustatytų rezultatų, daugiau nei 3 mėnesius vėluoja įgyvendinti prieaugiuose Nr. 5 ir Nr. 6 numatytas veiklas, nesuteikusi visų paslaugų iki Sutartyje nustatytos datos ir tokiais veiksmais padariusi esminį Sutarties pažeidimą. Atsakovė minėtame rašte nurodė, kad paskutinė Sutarties galiojimo diena yra 2023 m. spalio 15 d. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės lemia, kad atsakovė realiai turi ir įgyvendina teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, todėl egzistuoja pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau ne visa ieškovės prašoma apimtimi.

8.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. yra priėmusi sprendimą vienašališkai nutraukti Sutartį, šioje apimtyje nėra pagrindo patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau egzistuoja pagrindas sustabdyti atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo įsigaliojimą ir vykdymą iki galutinio procesinio sprendimo byloje įsiteisėjimo. Priešingu atveju, galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas, kai atsakovė būtų realizavusi teisę į Sutarties nutraukimą, taptų neįmanomas, galimai visas teismo procesas netektų prasmės, o ieškovės siekiamos apginti teisės bei interesai liktų neapginti. Esamos padėties išsaugojimas, nepritaikius ribojimų, nebūtų įmanomas, todėl grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nepritaikius konservacinės paskirties laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja.

9.       Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo padaryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeistų atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, teises ar galėtų padaryti jai žalą. Teismas pažymėjo, kad visi atsakovės argumentai, susiję su Europos Sąjungos paramos lėšų praradimo grėsme buvo nurodyti atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarties, kuria pirmą kartą patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nenurodė kaip pagrindo nepritaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nagrinėjamu atveju neturėtų įtakos Europos Sąjungos paramos lėšų įsisavinimo procesui, nes projekto lėšos bet kuriuo atveju negalės būti įsisavintos dėl to, kad projektas nebus įgyvendintas iki numatyto termino pabaigos – 2023 m. gruodžio 31 d. 

10.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas yra įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai gali būti vertinami kaip preliminariai pagrįsti tuo atveju, jeigu būtų patenkinamas vienas iš ieškiniu pareikštų reikalavimų.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė VPT atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Novian Systems“ 2023 m. spalio 10 d. prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis iš esmės pagrįsta tik ieškovės prašymo motyvais, o atsakovės teisinių argumentų teismas iš esmės neįvertino. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepasisakė dėl atsakovės argumentų, susijusių su ieškovės galimai nesąžiningu elgesiu, nepagrįstu atsakovės teisių ir viešojo intereso pažeidimu. Be to, teismas neužtikrino šalių lygiateisiškumo principo taikymo procesiniu aspektu – ieškovė prašymą teismui padavė 2023 m. spalio 10 d. apie 22.00 val., šis prašymas byloje užregistruotas kitą darbo dieną, t. y. 2023 m. spalio 11 d.; atsakovė apie paduotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo informuota 2023 m. spalio 12 d. 13.44 val., o procesinis sprendimas dėl prašymo priimtas 2023 m. spalio 13 d. 8.26 val.

11.2.                      Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovės interesus, neatitinka ginčo šalių interesų pusiausvyros, neužtikrina visuomenės poreikio kuo greičiau turėti ir naudotis viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo informacine sistema. Teismas iš esmės neanalizavo, kaip pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paveiks atsakovės interesus, pasisakė tik dėl aspekto, susijusio su atsakovės galimybe įsisavinti Europos Sąjungos lėšas. Visgi, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ne tik negalės panaudoti dar neišmokėtų paramos lėšų, tačiau turės grąžinti panaudotas lėšas. Byloje egzistuoja ir viešasis interesas, kad viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo informacinė sistema būtų modernizuota, tačiau teismas suteikė prioritetą ieškovės interesui išvengti neigiamų savo pačios veiksmų (esmingo ir sistemingo Sutarties pažeidimo) padarinių. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis neapibrėžtam laikui sukuriama atsakovės interesų ir viešojo intereso pažeidimo situacija, nėra leidžiama nutraukti negyvybingą sandorį, o Sutarties išsaugojimas apsunkina tarp šalių kilusio ginčo išsprendimą. Rizika, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisės galimai nebus apgintos neatitinka faktinės situacijos – jeigu teismo nutartimi Sutarties nutraukimo procesas nebūtų sustabdytas, šalių ginčas modifikuotųsi į ginčą dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo.

11.3.                      Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones paneigiama atsakovės teisė pasinaudoti teisinės gynybos priemonėmis sutartiniuose santykiuose. Priešingai, nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, Sutartį nutraukus ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas, o teismo procesinis sprendimas turėtų įtakos ginčo šalių teisėms ir pareigoms. Byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai galėtų būti apginti, jeigu teismas konstatuotų, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Priešingos teismo išvados suponuoja išankstinį nusistatymą, kad ieškovės teisės gali būti apgintos vieninteliu būdu – tik išsaugant Sutartį, nors Sutarties nutraukimas yra įprastinė kreditorių teisių gynybos priemonė. Patenkinus prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė yra priversta toleruoti esminius Sutarties pažeidimus. Nors Sutarties išsaugojimas yra prioritetas, tačiau tokia priemonė nėra savitikslė, o atsakovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį įtvirtinta teisės aktuose. Pagal Sutarties 45.1 papunktį sistemos kūrimo paslaugų teikimas po 2023 m. spalio 1 d. yra negalimas, tačiau teismui uždraudus nutraukti Sutartį, ji toliau turi būti vykdoma, nepaisant pačioje Sutartyje įtvirtintų vykdymo apribojimų.

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-733-910/2023 ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pripažinta, kad UAB „Novian Systems“ ieškinys stokoja pagrįstumo, todėl jam užtikrinti nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Šie procesiniai sprendimai nagrinėjamu klausimu yra teisiškai reikšmingi, nes bylos esminės aplinkybės nepasikeitė. Teismas skundžiama nutartimi pripažindamas, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nukrypo ne tik nuo savo paties pozicijos, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutarties ratio decidendi (liet. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad Sutartis aukščiau nurodytų procesinių sprendimų priėmimo metu dar nebuvo nutraukta, reikšminga sprendžiant tik dėl grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, tačiau ne ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimui. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu vienašališkai nutraukė Sutartį, neįrodo ieškinio pagrįstumo.

12.       Ieškovė UAB „Novian Systems“ atsiliepime į atsakovės VPT atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-733-910/2023 pripažino ieškinio preliminarų pagrįstumą, nurodydamas, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju vienas iš dviejų ieškiniu pareikštų reikalavimų galėtų būti patenkintas. Vėliau priimta 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-783- 302/2023 Lietuvos apeliacinis teismas atmetė atskirojo skundo argumentus, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Be to, ieškinys yra grindžiamas išsamiais argumentais bei įrodymais. Dėl nurodytų aplinkybių preliminariu vertinimu egzistuoja tikimybė, kad ieškinys gali būti iš dalies patenkintas.

12.2.                      Nesutiktina su atskirojo skundo teiginiais, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tariamai pažeidžia proporcingumo principą. Pirmosios instancijos teismas neuždraudė atsakovei nutraukti Sutartį, o tik sustabdė atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vienašališkai nutraukti Sutartį galiojimą. Teismas skundžiama nutartimi neįpareigojo šalių vykdyti Sutartį ir neuždraudė atsakovei Sutarties nutraukti kitu nei atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendime nurodytu, būdu. Atsakovė turi visas teisines galimybes reikalauti iš ieškovės Sutarties įvykdymo, nes teismas skundžiama nutartimi šalių teisinio santykio nemodifikavo. Argumentus, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos patvirtina ir tai, jog teismas tik iš dalies patenkino ieškovės prašymą – teismas netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovei priimti sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Todėl skundžiama nutartimi, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas užtikrino šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

12.3.                      Pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino atsakovės interesus. Teismas įvertino atsakovės argumentus dėl Europos Sąjungos finansavimo Sutarties objektui įvykdyti. Tuo atveju, jeigu atsakovė ketintų paskelbti naują viešąjį konkursą ir sudaryti naują sutartį dėl tolimesnio projekto įgyvendinimo, viešojo pirkimo procedūros užtruktų, nauja sutartis bet kuriuo atveju nebūtų sudaryta 2023 m. ir joks tiekėjais einamaisiais metais užbaigti projekto negalėtų. Kadangi teismas skundžiama nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą ir sustabdė Sutarties nutraukimo galiojimą, teismas neapribojo atsakovės teisės nuspręsti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo. Šiuo metu Sutartis vykdoma įprasta tvarka, tarp šalių vyksta susirašinėjimas, susitikimai. Be to, laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia viešojo intereso, nes viešųjų pirkimų dalyviai gali naudotis šiuo metu veikiančia ir vystoma centrine viešųjų pirkimų informacine sistema.

12.4.                      Egzistuoja akivaizdi grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Jeigu atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas dėl Sutarties nutraukimo įsigaliotų, teismo sprendimo dalyje dėl Sutarties sąlygų pakeitimo nebebūtų galima įvykdyti, nes ginčo objektas būtų išnykęs. Tačiau jeigu būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dalyje dėl VPT 2023 m. kovo 2 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ieškovė vėluoja įvykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, atsakovė neturėtų teisės konstatuoti, jog ieškovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, atitinkamai, neturėtų teisės nutraukti Sutartį. Jeigu ieškinio reikalavimai būtų atmesti, atsakovė turėtų teisę priimti sprendimus savo nuožiūra (pvz., dėl Sutarties nutraukimo), todėl ieškinio atmetimo atveju atsakovė neprarastų galimybės ginti savo teises.

12.5.                      Atmestini atsakovės atskirojo skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovės teisę būti išklausytai. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikė 2023 m. spalio 10 d., atsakovė atsiliepimą į prašymą padavė 2023 m. spalio 11 d., o teismas skundžiamą nutartį priėmė 2023 m. spalio 13 d. Taigi, teismas skundžiamą nutartį priėmė išklausęs abi proceso šalis, įvertinęs ir išanalizavęs atsakovės argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje neaprašė visų atsakovės nurodytų argumentų ir ieškovės prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia, jog teismas neįvertino ir neišanalizavo atsakovės pozicijos byloje. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė atsakovės 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo įsigaliojimą ir vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.

Dėl prašymo sudaryti teisėjų kolegiją bylai išnagrinėti ir paskirti bylą nagrinėti skubos tvarka

14.       Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo sudaryti teisėjų kolegiją civilinei bylai pagal VPT atskirąjį skundą išnagrinėti. Prašymą atsakovė grindžia argumentais, kad byla atitinka Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisyklių, patvirtintų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. T-119, nuostatas, sudarančias pagrindą priskirti nagrinėjamą bylą aukštesnei sudėtingumo grupei, be to, dėl byloje nagrinėjamų klausimų egzistuoja teismų praktikos nenuoseklumas.

15.       Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 336 straipsnio 2 dalis).

16.       Teismo vertinimu, atskirajame skunde ir procesiniame prašyme nurodyti argumentai nepagrindžia išskirtinių aplinkybių dėl bylos pobūdžio ar byloje sprendžiamų klausimų sudėtingumo, kurios sudarytų objektyvų poreikį nukrypti nuo bendros taisyklės, jog atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teisme nagrinėja vienas teisėjas ir kreiptis dėl teisėjų kolegijos sudarymo civilinei bylai išnagrinėti. Atsakovės nurodyti teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atitikties to paties pobūdžio bylose suformuotai teismų praktikai bus įvertintini atliekant nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrą. Todėl prašymas kreiptis dėl teisėjų kolegijos sudarymo atmestinas.

17.       Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pareiškė prašymą paskirti bylą pagal VPT atskirąjį skundą nagrinėti skubos tvarka. Šis prašymas nenagrinėjamas, kadangi iki prašymo padavimo byloje dienos (2023 m. spalio 30 d.), byla Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2023 m. spalio 27 d. nutartimi paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. lapkričio 9 d.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

18.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

19.       Ieškovė UAB „Novian System“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė: UAB „Novian System“ 2023 m. spalio 30 d. raštą „Dėl 5 prieaugio paslaugų priėmimo eigos ir paslaugų teikimo apimties“; 2023 m. lapkričio 3 d. raštą „Dėl 6 prieaugio paslaugų teikimo tvarkos“; 2023 m. spalio 11, 17, 24 d. SAULĖ IS projekto eigos aptarimus; 2023 m. spalio 25, 26, 31 d. UAB „Novian System“ elektroninius laiškus.

20.       Iš atsiliepimo į atskirąjį skundą turinio galima spręsti, kad ieškovė naujai pateikiamais įrodymais siekia pagrįsti, jog Sutartis yra vykdoma. Vis dėlto, ieškovė apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo prijungti naujai pridedamus įrodymus, nepagrindė naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis. Be to, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas procesinis klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nėra vertinamas VPT sprendimo nutraukti Sutartį pagrįstumas, juolab, kad naujai pateikti įrodymai iš esmės susiję tik su pačios ieškovės veiksmais, todėl nėra vertinami kaip galintys patvirtinti ar paneigti byloje analizuojamas aplinkybes dėl poreikio pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl prie UAB „Novian System“ atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėtus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti. 

21.       Atsakovė VPT kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. rugpjūčio 4 d. papildomą susitarimą prie 2021 m. liepos 30 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo modulio CTM programinės įrangos priežiūros, vystymo ir analizės paslaugų pirkimo sutarties Nr. 11F-30, sudarytą tarp atsakovės VPT ir Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos kūrėjos bendrovės EUS Holdings Ltd.

22.       Nors atsakovė apeliacinės instancijos teismui nesuformulavo prašymo prijungti naujai pridedamus įrodymus, nepagrindė naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo būtinybės, nenurodė argumentų, kuriais pagrįstų CPK 314 straipsnyje įtvirtintas išimtis, tačiau iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad šiuo dokumentu atsakovė įrodinėja byloje egzistuojantį viešąjį interesą. Kadangi nurodytas dokumentas patvirtina atsakovės ir byloje nedalyvaujančio asmens tarpusavio įsipareigojimus, be to, viešojo intereso egzistavimas byloje gali būti įvertintas pagal pirmosios instancijos teismui byloje pateiktus įrodymus, todėl prie VPT atskirojo skundo pridėtus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

23.       CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausiai turi įvertinti, ar yra tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas.

24.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies patenkino ieškovės prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdė VPT 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl esminio  pažeidimo įsigaliojimą ir vykdymą, motyvuodamas, kad ieškinio reikalavimai vertinami kaip preliminariai pagrįsti, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, atsakovei realizavus teisę nutraukti Sutartį, netektų prasmės, o bylos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės teisės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių būtų neproporcingai ribojamos. Apeliacinės instancijos teismas nurodytoms pirmosios instancijos teismo išvadoms pritaria tik iš dalies.

25.       Vertindamas pirmosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – preliminaraus ieškinio pagrįstumo, egzistavimą, teismas pažymi, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-247-186/2018).

26.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad UAB „Novian System“ ieškinys gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas. Preliminarų ieškinio pagrįstumą patvirtina tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-733-910/2023 pateikti išaiškinimai, tiek ieškinio turinys. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje byloje priimta 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, jeigu ieškinio reikalavimai galėtų būti patenkinami iš dalies (nutarties 31 punktas). Nors, kaip teigiama VPT atskirajame skunde, ieškinyje reiškiami reikalavimai dėl skirtingų teisinių institutų taikymo (force majeure (liet. nenugalimos jėgos) ir rebus sic stantibus (liet. pasikeitusios aplinkybės)), tačiau tokia aplinkybė neeliminuoja galimybės patenkinti ieškinį iš dalies. Be to, ieškinys yra grindžiamas teisiniais argumentais, nurodytas ieškinio pagrindas, pateikti įrodymai, kuriais ieškovė grindžia ieškinio reikalavimus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, ar tokie reikalavimai, kokie yra reiškiami ieškiniu, negalėtų būti iš dalies patenkinti, juolab, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

27.       Teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesilaikė Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, kuria išspręstas analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, pateiktų išaiškinimų dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo. Viena vertus, minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kurioje pasisakyta dėl preliminaraus UAB „Novian System“ ieškinio pagrįstumo, ir įvertino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo metu byloje egzistavusias faktines aplinkybes. Kita vertus, tiek Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartyje, tiek skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenustatė prielaidų įvertinti ieškinį kaip preliminariai nepagrįstą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo atliktas teisinis vertinimas sprendžiant preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimą buvo skirtingas.

28.       Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad minėtos sąlygos taikymas, be kita ko, susijęs su ieškinio, kurio reikalavimams užtikrinti prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pobūdžiu. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai teismui yra pareikštas ieškinys dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo), paprastai nėra reikalingas teismo sprendimo priverstinis įvykdymas. Pareiškus reikalavimą pakeisti sutartinius teisinius santykius, paprastai šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojasi teismo sprendimo pagrindu, o toks sprendimas nevykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2014).

29.       Pagal UAB „Novian System“ patikslinto ieškinio reikalavimus spręstina, kad ieškiniu siekiama modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, t. y. pakeisti atitinkamas Sutarties nuostatas dėl darbų kainos ir vykdymo terminų, taip pat reiškiami susiję reikalavimai dėl atsakovės sprendimų taikyti Sutartyje numatytas sankcijas (delspinigius, garantiją) panaikinimo. Darytina išvada, kad pagal patikslintame ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir ieškinio pobūdį (dėl teisinių santykių modifikavimo), ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tarp šalių susiklostęs teisinis santykis modifikuotųsi teismo sprendimu. Atitinkamai, nėra pagrindo sutikti su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą teiginiais, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui – kaip minėta, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju Sutarties sąlygos būtų pakeistos arba Sutarties šalių teisės ir pareigos būtų nustatomos teismo sprendimu, ir toks teismo sprendimas nereikalautų priverstinio įvykdymo. 

30.       Kita vertus, pagal suformuotą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktiką, teismas gali pritaikyti tik tas laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-475/2010). Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios ginčijamo materialiojo reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikomos. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

31.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nėra pareiškusi materialinio teisinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti atsakovės VPT 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo. Vis dėlto, skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sustabdytas minėto sprendimo, kuris nėra ginčijamas byloje, įsigaliojimas ir vykdymas. Todėl darytina išvada, kad teismo skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su byloje pareikštu reikalavimu ir galimu teismo sprendimo įvykdymu. Kadangi VPT 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo nėra ginčijamas, ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti nustatytas draudimas atsakovei įgyvendinti iš Sutarties nutraukimo atsiradusias teisines pasekmes. Todėl atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad atsakovei leidus vykdyti sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, bylos nagrinėjimas dėl Sutarties sąlygų pakeitimo netektų prasmės, nagrinėjamu atveju susijęs ne su tiesiogine grėsme ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymu, o su siekiu pasinaudojant laikinųjų apsaugos priemonių institutu išlaikyti šalis sutartiniuose santykiuose ir apriboti atsakovės teisę įgyvendinti Sutarties nutraukimo teisinius padarinius, nepaisant fakto, kad atsakovės sprendimas dėl vienašališko Sutarties nutraukimo teismine tvarka nėra ginčijamas. Šiuo aspektu nesutiktina ir su teiginiais, kad bylos nagrinėjimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, netektų prasmės. Įsigaliojus atsakovės sprendimui vienašališkai nutraukti Sutartį, tarp šalių susiklostęs teisinis santykis modifikuotųsi, o teismas turėtų teisę nustatyti šalių teises ir pareigas pagal pasikeitusį ginčo pobūdį, taip užtikrinant ieškovės teisių bei teisėtų interesų byloje gynybą.

32.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia atsakovės teisių. Pažymėtina, kad šalys turi teisę tiek laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis), tiek įgyvendinti teisę nutraukti sudarytas sutartis teisės aktuose ar sutartyje numatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalys). Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo šalių vykdyti Sutarties, tačiau pažymėtina, kad sustabdžius sprendimo nutraukti Sutartį įsigaliojimą, šalys liktų sutartiniame teisiniame santykyje ir, nesant papildomų teismo nustatytų ribojimų, privalėtų įgyvendinti Sutartimi joms nustatytas teises ir pareigas. Todėl pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra iškreipiama Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra – atsakovei nepagrįstai apribojama galimybė pasinaudoti vienašališku Sutarties nutraukimu kaip savigynos būdu, o ieškovei suteikiama teisė išlikti sutartiniame santykyje su atsakove ir toliau neapibrėžtą laikotarpį vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nepaisant to, kad atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu yra išreiškusi valią vienašališkai nutraukti Sutartį nuo 2023 m. spalio 15 d. Ta aplinkybė, kad skundžiama nutartimi teismas ne uždraudė vienašališkai nutraukti Sutartį, o sustabdė sprendimo dėl vienašališko Sutarties nutraukimo vykdymą, iš esmės nekeičia nurodyto teisinio įvertinimo, nes tokia priemonė nagrinėjamu atveju laikytina neproporcingai apribojanti atsakovės teises atsisakyti Sutarties, kurios įpareigojimų ieškovė galimai nevykdo ar vykdo netinkamai.

33.       Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija atitinka teismų formuojamą praktiką bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis prašoma sustabdyti sprendimo dėl sutarties nutraukimo vykdymą ar uždrausti įgyvendinti dėl sutarties nutraukimo atsiradusias teises ir pareigas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudus nutraukti sutartis ar atlikti veiksmus, susijusius su sutarties nutraukimo teisinių padarinių įgyvendinimu, iš esmės yra apribojamos atsakovų sutartinės galimybės imtis veiksmų, jeigu ieškovas nevykdo, netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, užkertamas kelias atsakovams atsisakyti nevykdomų sutarčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždraudus įgyvendinti iš sutarčių nutraukimo atsiradusias teisines pasekmes būtų pažeistos atsakovės teisės, iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmė, paskirtis ir tikslai, nes teismas, spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą byloje, nepagrįstai a priori (liet. nuo pat pradžių) išspręstų šalių ginčą, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos įsiterptų į materialiuosius teisinius santykius, pažeistų vieną svarbiausių civilinėje teisėje – sutarties laisvės principą, pagal kurį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, ir apribotų atsakovės teisę į savo interesų gynybą, esant nutrauktoms sutartims (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-931-370/2023).

34.       Pažymėtina, kad pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį, teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose priima vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Teisėjas                                                             Marius Bajoras