Pavadinimas: [2024-07-03][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-1291-430-2024].docx
Bylos nr.: e2A-1291-430/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip
SINKĖS STATYBA	305664307	atsakovas
Koderus	304589855	atsakovas
"Šedbaro"	303321402	atsakovo atstovas
Mašida	304402266	Ieškovas

Kategorijos:

Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo

Civilinė byla Nr. e2A-1291-430/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03031-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.19.1;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 2 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mašida“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės „Mašida“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Sinkės statyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Koderus“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Koderus“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mašilda“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Mašida“ (toliau UAB „Mašida“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą uždarąją akcinę bendrovę „Sinkės statyba“ (toliau UAB „Sinkės statyba“; atsakovė1) ir atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Koderus“ (toliau UAB „Koderus“; atsakovė2) ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai ištaisyti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalūs daiktų Nr. (duomenys neskelbtini) , fasadų defektus. Atsakovams vėluojant įvykdyti teismo įpareigojimą pašalinti darbų defektus ilgiau kaip tris mėnesius, leisti ieškovei darbų defektus pašalinti pačiai, atsakovių lėšomis; iš atsakovių solidariai priteisti 15 949, 55 Eur patirtas išlaidas dėl atliktų laikinųjų remonto darbų; 2 915,70 Eur patirtas išlaidas, susijusias su defektų nustatymu ir tyrimu bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad po atsakovės 2 ieškovui 2021 m. birželio 9 d. patekto komercinio pasiūlymo dėl termoizoliacinių plokščių, skirtų pastatų fasadams ir papildomų medžiagų, gamybos bei tiekimo, atsakovė 2 ir ieškovė 2021 m. birželio 15/16 dienomis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20210609 (toliau – sutartis), kuria atsakovė 2 įsipareigojo suprojektuoti ir pagaminti vienbučio ir dvibučio gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas) fasadų termoizoliacines apdailos plokštes „Koderus“ ir komplektuojančias detales (tvirtinimo elementus), taip pat tiekti visas montavimui reikalingas medžiagas (toliau – prekės) bei pateikti detalias prekių montavimo instrukcijas. Atsakovė 1 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė ieškovei komercinius pasiūlymus dėl statybos rangos darbų atlikimo, įrengiant gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), fasadus, montuojant atsakovės 2 pateiktas termoizoliacines plokštes. Atsakovai tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų. Atsakovė 2, nesilaikydama sutarties nuostatų, vėlavo tiekti medžiagas, prekės buvo iškraunamos netinkamai, nebuvo pateikti prekes lydintys dokumentai, prekės neatitiko kokybės reikalavimų ir kiekio. Į ieškovės teiktas pretenzijas atsakovė 2 nereagavo, atsisakė įgyvendinti derybose sutartas sąlygas.

3. Susitikimo vykusio 2022 m. vasario 28 d. dėl atsakovės 1 atliktų fasado darbų kokybės ir apimties vertinimo metu, kuriame dalyvavo ieškovės atstovė, techninė priežiūra, atsakovės 1 atstovas, nustatyta, kad fasadai įrengti netinkamai, nepilnai užbaigti. Nurodyti defektai: 1. sienų leistini nuokrypiai viršija gamintojo nurodytus leistinus nuokrypius, neišlaikytos plokštumos; 2. dekoratyvinės plokštės suklijuotos ne pagal gamintojo rekomendacijas; 3. kai kurios cokolinės plokštės vietomis pakritusios; 4. nesutampa siūlės; 5. fasadas nešvarus. Nustatyti šie nebaigti darbai: 1. nebaigtas siūlių hermetizavimas; 2. neužbaigti kai kurie mazgai (palangės, fasadinio durų įėjimo, balkono lubų kraštas); 3. nepašalinti mediniai laikini išramstymai po cokolinėmis plokštėmis; 4. apatinė fasado plokštės dalis prie cokolio neužarmuota. Buvo surašytas susirinkimo protokolas. Susitikimo metu atsakovė 1 pripažino defektus ir įsipareigojo juos ištaisyti, tačiau 2022 m. kovo 3 d. pateiktu raštu „Dėl susirinkimo protokolo 2022 m. vasario 28 d.“, atsakovė 1 nebepripažino atliktų darbų defektų.

4. UAB „Terra Modus“ 2022 m. kovo l8 d. atliko (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų namų fasadų deformacijų tyrimą. Atsakovė l apie tai buvo informuota 2022 m. kovo 9 d. raštu. 2022 m. balandžio 7 d. surašytas Defektinis aktas. Nustatyti atsakovės 1 vykdytų darbų defektai, nebaigti atlikti darbai. Aktas pateiktas atsakovei 1. Atsakovėms atsisakius bendradarbiauti, ieškovė užsakė defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą. Ieškovė, artėjant žiemai privalėjo atlikti fasado siūlių sandarinimo ir kitus būtinus darbus, kad fasadas būtų išsaugotas ir jam nebūtų padaryta neatitaisoma žala. Fasado plokštės kėlė grėsmę, nes galėjo nukristi, todėl ieškovė samdė kitus rangovus atlikti darbams. Darbai buvo būtini, nes į fasadus būtų patekusi drėgmė. Dėl laikinųjų (dalinių) fasadų remonto darbų ir jiems atlikti reikalingų medžiagų įsigijimo, ieškovė iš viso patyrė 15 949,55 Eur išlaidų, dėl defektų nustatymo ieškovė iš viso patyrė 2 915,70 Eur išlaidų pagal išrašytas sąskaitas faktūras.

5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė 1 prašė ieškinį atmesti.

6. Nurodė, kad ieškovė pateikė klaidingas faktines aplinkybes. Atsakovė 1 2021 m. rugpjūčio 16 d. pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dėl fasado plokščių montavimo darbų, t. y. atsakovė 1 su ieškove susitarė ir vykdė tik montavimo darbus naudojant ieškovės pateiktas medžiagas. Atsakovė 2 ieškovei tiekė medžiagas, būtinas fasadų įrengimui bei komplektuojamąsias dalis, todėl pati ieškovė, kaip statybų vystytoja ir rangovė (generalinis rangovė), privalėjo pasirūpinti renkantis medžiagas, vertinant jų kokybę, prižiūrėti jų iškrovimą bei sandėliavimą. 2021 m. lapkričio 25 d. tarp atsakovės 1 ir ieškovės buvo pasirašytas atliktų darbų aktas, pagal kurį gautas atsiskaitymas pagal atsakovės 1 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Serija SS Nr. 0009. Ieškovė po šio atliktų darbų akto jokių pretenzijų atsakovei 1 dėl jo vykdomų fasado montavimo darbų neteikė, defektų ar netinkamo plokščių montavimo, nuokrypių nenustatė, o tai rodo, jog tarp šalių vyko bendradarbiavimas, atsakovę 1 darbų kokybė tenkino ieškovę. Be to, atsakovės 1 atliktų darbų mastas siekė 54 proc. visų fasado darbų, kurie ieškovės buvo priimti ir apmokėti.

7. Ieškovė nepagrįstai protokole nurodė tuos darbus, dėl kurių atlikimo su atsakove 1 nebuvo tartasi. Tai atsakovė 1 nurodė savo 2022 m. kovo 4 d. atsakyme ieškovei. Atsakovė 1 nebuvo pateikusi komercinio pasiūlymo ieškovei dėl jo minimų darbų protokole, taip pat ieškovė, kaip užsakovė nepateikė techninio darbo projekto dėl parapeto mazgo užbaigimo, o tai įrodo, kad atsakovė 1 negalėjo užbaigti darbo, dėl kurio net pati ieškovė nepateikė sprendimo. Tai patvirtina atsakovės 1 ir ieškovės atstovo susirašinėjimas. Ieškovė nevykdė teisės aktuose įtvirtintos pareigos – tikrinti ir kontroliuoti statybos metu atliekamus darbus, naudojamas medžiagas ir šią atsakomybę mėgina perkelti atsakovėms. Ieškovės veikla orientuota į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokia veikla priskiriama nekilnojamojo turto vystymo veiklai, kurios specifika pasireiškia tuo, kad vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką.

8. Ieškovė remiasi Fasadų deformacijų tyrimu, ataskaita, atlikta 3D skaneriu, nors toks fasadų plokščių montavimo darbų priėmimas ar defektacijos būdas nėra nurodomas jokiame Statybos techniniame reglamente. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad objekto mūrijimo darbai buvo atlikti tinkamai. Laikini fasado remonto darbai atlikti šiltuoju laikotarpiu, t. y. 2022 m. liepos – rugsėjo mėn., todėl ieškovė pati sau prieštarauja nurodydama, kad neva ėmėsi priemonių neatitaisomai žalai dėl nepalankių oro sąlygų atlikti. Ieškovė realiai priemonių ėmėsi ne po 2022 m. vasario 28 d. savo parengto protokolo, o tik po pusmečio. Ieškovė nutyli faktą, kad pats nepateikė atsakovei 1 medžiagų neužbaigtiems darbams atlikti, kuriuos atsakovė 1 ketino užbaigti, esant palankioms oro sąlygoms.

9. Ieškovė nepagrįstai reikalauja atsakovės 1 atlyginti patirtas išlaidas už nebaigtus darbus, o ne kaip pati tvirtina, už neva nustatytų defektų šalinimą. Byloje nėra pateiktas antstolio M. D. atliktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovė nenurodo kokius darbus turi atlikti atsakovė 1. Ieškovė nepateikė atliktų laikinų fasado remonto darbų priėmimo – perdavimo aktų, iš kurių būtų aišku, kokie konkrečiai darbai buvo atlikti bei kaip tie atlikti darbai koreliuoja su ataskaitoje nurodytais defektais ir neužbaigtais darbais. Ieškovė nepateikė konkretaus darbų sąrašo, detalaus jų aprašymo, dėl kurio reiškia ir formuluoja reikalavimą, kuriuo prašo teismo įpareigoti atsakovus tokius darbus atlikti.

10. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė 2 prašo ieškinį atmesti.

11. Nurodė, kad užfiksuoti statybiniai darbai, su kuriais atsakovė 2 neturi nieko bendra, t. y. atsakovė 2 tokių darbų neatlieka, neturi tam skirtų pajėgumų. Atsakovė 2 negali atsakyti ieškovei už objekto statybinius darbus, kadangi jis tokių darbų neatliko. Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad objektų statybos dar nėra užbaigtos, todėl neaišku kaip ieškovė paskaičiavo patirtas išlaidas. Ieškovės reikalavimai įpareigoti abi atsakoves ištaisyti fasadų defektus ir solidariai priteisti iš atsakovių išlaidas, yra nepagrįsti. Atsakovė 2 pagal su ieškove sudarytą Sutartį nebuvo įsipareigojusi atlikti jokių fasadų įrengimo darbų. Tokius darbus ieškovei atlikinėjo tik atsakovė 1. Tuo atveju, jeigu ieškovės patikslintame ieškinyje aptarti fasadų defektai iš tiesų egzistuoja, juos turėtų ištaisyti fasadų įrengimo darbus realiai atlikęs atsakovė 1. Remiantis tuo, ieškovė visiškai nepagrįstai savo patikslintame ieškinyje formuluoja solidarų reikalavimą abejiems atsakovams. Ieškovės teiginys, kad atsakovė 2 jam pateikė nekokybiškas prekes, vėlavo pristatyti prekes, yra nepagrįsti. Realūs prekių pristatymo terminai skyrėsi nuo sutarties 2.1. punkte aptarto termino tik dėl tos priežasties, kad pati ieškovė nebuvo objekte paruošusi darbų fronto.

12. Ieškovė dublike prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pateikė Defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 220727, kuriose išsamiai nurodyti fasadų defektų nustatymai, jų ištaisymo kaštai bei jų atsiradimo priežastys.

13. Triplike atsakovė 2 prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iš sutarties nuostatų analizės matyti, kad atsakovė 2 pagal sutartį ieškovei nebuvo įsipareigojusi atlikti absoliučiai jokių su prekių montavimu ir/ar bet kokių kitų su statyba susijusių darbų. Dėl tos priežasties, atsakovės 2 įsitikinimu, ji negali būti atsakinga už tuos ataskaitoje nurodytus defektus, kurie yra susiję su plokščių montavimu. Visgi, būtent tokie defektai ir sudaro pagrindinę visų Eksperto ataskaitoje nurodytų defektų apimtį.

14. Triplike atsakovė 1 prašė ieškinį atmesti. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė 1, priimdama atsakovės 2 atvežtas prekes bei pasirašydama ant važtaraščių, yra atsakinga už prekių kiekių ir kokybės patikrinimą, nes būtent pati ieškovė priėmė sprendimą dėl medžiagų ir jų komplektuojamųjų dalių įsigijimo iš atsakovės 2. Ieškovė savo veiksmais bei neveikimu nesudarė tinkamų sąlygų atsakovei 1 užbaigti darbus, prieš tai aprūpinant atsakovę 1 darbams atlikti reikiamomis medžiagomis bei informuojant atsakovę 1 apie trūkstamų medžiagų užsakymą ir pristatymą į objektą. Ieškovė objekte po atsakovės 1 darbų atlikimo vykdė kitus fasado darbus, susijusius su stoginių, šviestuvų, lietvamzdžių montavimu, kas rodo, jog atsakovės 1 darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai, priešingu atveju, techninis prižiūrėtojas, būdamas rūpestingu ir atsakingu, nebūtų leidęs tokių darbų atlikti iki nebus pašalinti nustatyti fasado plokščių montavimo defektai.

15. Ieškovė vykdė fasado darbus 2022 m. rugpjūčio 17 d. nedalyvaujant atsakovei 1. Atsakovei 1 nėra žinomi ieškovės iniciatyva atlikti fasado darbai, nei jų pobūdis, nei mastas. Ieškovės ieškinys atsakovei 1 nepagrįstas, o nurodyti materialiniai reikalavimai neįgyvendinami, nes po atsakovės 1 atliktų darbų, ieškovė pati ar per kitą rangovą vykdė fasado darbus. Neužbaigti darbai negali būti laikomi darbų defektais. Ieškovė per visą darbų atlikimo laikotarpį nereiškė atsakovei 1 pretenzijų bei nestabdė darbų, o 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovės 1 pateiktas ieškovei bei jo pasirašytas atliktų darbų aktas tik patvirtina faktą, kad atlikti darbai bei jų kokybė ieškovę tenkino. Ieškovės nustatyti defektai negali būti vertinami kaip defektai, kadangi tai dalis neužbaigtų darbų, už kuriuos ieškovė nėra atsiskaičiusi ar sumokėjusi avanso. Ieškovė prisiima visą su projektu susijusią riziką ir įvertina pasekmes. Ieškovei nebendradarbiaujant su atsakove 1, delsiant pasirašyti atliktų darbų aktą bei atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovė 1 2022 m. vasario mėn. nurinko pastolius ieškovės objekte bei nevykdė jokių darbų, nes ieškovė neatsiskaitė už atliktus darbus, ir nepateikė atsakovei 1 trūkstamų medžiagų, kai darbų atlikimui buvo palankios sąlygos, neinformavo apie jų pristatymą į objektą ir galimybę tęsti darbus. Jei atsakovę 1 sietų su atsakove 2 prievoliniai santykiai ar atsakovė 1 veiktų kaip atsakovės 2 partneris, tai apie atsakovės 1 atliekamus darbus būtų aptarta tarp ieškovės ir atsakovės 2 sudarytoje sutartyje. Tačiau nei sutartyje nėra aptariami jokie fasado plokščių montavimo darbai, kuriuos pavedama atlikti atsakovei 1. Mano, kad dėl aukščiau paminėtų priežasčių atsakovų solidari atsakomybė negalima.

16. Atsakovė 2 pateiktu priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės 16 851,19 Eur skolą ir 1 516,61 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

17. Nurodė, kad atsakovė 2 savo iš sutarties kylančius įsipareigojimus, pirmąją dalį prekių ieškovei pristatė 2021 m. rugpjūčio 10 d., t. y. netgi anksčiau, nei privalėjo pagal sutartį. Tuo pačiu atsakovės 2 direktorius 2021 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku ieškovės atstovui T. J. ir atsakovės 1 direktoriui A. S. pateikė Fasadų apšiltinimo termoizoliacine apdailos plokšte „Koderus“ darbų vykdymo technologiją, kurioje yra aptarti šiltinimo etapai ir eiliškumai (toliau – Technologinė kortelė). Minėtu el. laišku atsakovė 2 ieškovei ir atsakovei 1 taip pat pateikė ir plokščių eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 1-2018-01. Paskutinį prekių vežimą į objektą atsakovė 2 įvykdė 2022 m. sausio 7 d. Pristačius paskutinę prekių dalį atsakovė 2 galutinai įvykdė visus savo iš sutarties kylančius įsipareigojimus, tačiau ieškovė vis dar yra tinkamai neatsiskaičiusi su atsakove 2.

18. Ieškovas atsiliepime prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad pagal Sutarties 1.1 ir 5.1 punktus, atsakovės 2 prekės turėjo būti kokybiškos ir tik už kokybiškai pagamintas prekes ieškovė įsipareigojo sumokėti Sutartyje numatytą kainą. Atsakovė 2 pateikė nekokybiškas medžiagas. Jų kokybiniai trūkumai išsamiai aptarti dubliko priede Nr. 1, Defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 220727. Apie netinkamą prekių kokybę ir sustabdytus mokėjimus atsakovė 2 buvo informuota jau 2021 m. spalio 28 d., pateikiant atsakovei 2 pretenziją dėl netinkamo pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo. Atsakovei 2 netinkamai vykdant savo sutartines prievoles, ieškovė yra sustabdžiusi mokėjimus ir mokėjimai sustabdomi iki atsakovė 2 tinkamai įvykdys sutartį. 2022 m. balandžio 5 d. pranešime, atsakovės 2 reikalaujama suma už prekes buvo 16 192,65 Eur. Tuo tarpu priešieškiniu reikalaujama suma už prekes yra jau 16 851,19 Eur. Nėra aišku, kodėl priešieškiniu reikalaujama suma yra padidėjusi, nepaisant to, kad po minėto 2022 m. balandžio 5 d. pranešimo, jokių prekių atsakovė 2 ieškovei nepristatė.

19. Atsakovė 1 pateiktu atsiliepimu į priešieškinį prašo priešieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei UAB „Mašida“ iš atsakovės UAB „Sinkės statyba“ 2 497,83 Eur patirtas išlaidas dėl atliktų laikinųjų remonto darbų, 416,80 Eur defektų nustatymo išlaidų, ir 642,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitas ieškinio dalis atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Koderus“ iš ieškovės UAB „Mašida“ 16 851,19 Eur skolą, 1 516,61 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 943,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei UAB „Sinkės statyba“ iš ieškovės UAB „Mašida“ 3 719,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš ieškovo UAB „Mšida“ 16,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš atsakovės 2 (D. R., duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 23 d. išsiųsto elektroninio laiško T. J. (duomenys neskelbtini, UAB „Mašida“ vadovui) ir A. S. (duomenys neskelbtini, UAB „Sinkės statyba“ vadovui) matyti, kad tiek ieškovei, tiek atsakovei 1, atsakovė 2 išsiuntė Technologinę kortelę Koderus fasadų sistemai, kurios 3.1.7, 3.1.8 punktuose nurodyta, kad gali skirtis plokščių šviesumas, bet negali skirtis atspalvis; gaminių paviršiuje negali būti akivaizdžių matomų spalvos pakitimų didesnių nei 5 proc. paviršiaus, o betono išskiriamos druskos defektu nelaikomos. Pažymėjo, kad pagal Sutarties 2.1. punktą, atsakovė 2 įsipareigojo pateikti prekes per 42 kalendorines dienas – iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d. krovinio važtaraščio matyti, kad pirma dalis prekių į objektą buvo pristatyta anksčiau termino, nors fasadų plokštės buvo pristatytos 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. spalio 10 d., 2021 m. spalio 19 d., 2021 m. spalio 20 d., 2021 m. spalio 21 d., 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. gruodžio 3 d., 2021 m. gruodžio 15 d., ir 2022 m. sausio 7 d. kroviniais, prekių pristatymo ieškovė nestabdė, kaip ir nestabdė atsakovės 1 2021 m. spalio 1 d. – 2021 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu atliekamų darbų (plokščių klijavimo) ir net atsiskaitė su atsakove 1 pagal jos pateiktą 2021 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (14 217 Eur).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iškovė buvo užsakiusi „nekalibruotas“ plokštes, kurios yra nelygiai kraštais, ir pigesnės. Pagal Koderus plokščių technologinės kortelės 3.1. punktą, buvo leidžiami fasadinės plokštės nuokrypiai ir defektai. Teismas pažymėjo, kad iš Tauro M. D. konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 220727 matyti, kad fasadų įtrūkiai plokštėse ilgesni nei 20 cm, nustatyti vienbučiame gyvenamajame name tik 8 plokštėse visuose fasaduose, o dvibučio gyvenamojo namo tik 2 įtrūkiai visuose fasaduose, tačiau šių plokščių keitimas nėra nurodytas sąmatoje. Atkreipė dėmesį, kad T. M. lokalinėje sąmatoje Nr. 220727 nėra nurodyti su atsakove 2 susiję darbai, taip pat nurodyta, kad fiksuotus defektus galima suskirstyti į defektus buvusius/galėjusius būti iki termoizoliacinių plokščių sumontavimo ir defektus atsiradusius plokščių montavimo metu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal byloje esančius duomenis, visos patalpos minėtuose objektuose yra parduotos ir byloje nėra duomenų, kad patalpų kaina buvo sumažinta dėl atsakovės 2 pagamintų ir pateiktų plokščių spalvų tonų, ar dešimties plokščių įtrūkių (visuose pastatuose, visuose fasaduose). Pagal Atliktų darbų aktą, 2021 m. lapkričio 25 d. Atsakovė 1 ieškovei perdavė iš viso darbų už 17 202,57 su PVM, atliktų 2021 m. spalio 1 d. – 2021 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu, jame nurodyta, kad buvo suklijuota 718 kv. m. fasadinių plokščių ir kt. Atsakovė 1 ieškovei 2021 m. lapkričio 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 14 217 Eur su PVM 17 202,57 Eur, kurią atsakovės 1 teigimu ieškovas apmokėjo.

23. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė 2 ieškovei įsipareigojo suprojektuoti ir pagaminti pastatų fasadų termoizoliacines apdailos plokštes ir komplektuojančias detales, tvirtinimo elementus, taip pat įsipareigojo tiekti visas montavimui reikalingas medžiagas ir pateikti išsamias plokščių montavimo instrukcijas, tačiau nebuvo įsipareigojusi atlikti jokių statybos darbų. Pažymėjo, kad atsakovės yra skirtingi juridiniai asmenys, veikiantys skirtingose srityse, nėra susiję ir per valdymo organus. Ieškovė buvo laisva rinktis kitą rangovą/subrangovą atsakovės 2 pateiktų plokščių ir prekių montavimui, šalys nebuvo sudariusios trišalės sutarties. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė 2 negali būti atsakinga už ataskaitoje nurodytus plokščių montavimo ir kitus darbus, nepaisant to, kad atsakovė 2 iki šiol nurodo atsakovę 1, kaip partnerį, kuris dirba su atsakovės 2 gaminamomis medžiagomis.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė 2 keitė netinkamas prekes tinkamomis, todėl teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė 2 nepateikė prekes lydinčių dokumentų, ar atsakovės 2 prekės neatitiko kokybės reikalavimų. Pažymėjo, kad net ir eksperto ataskaitoje konstatuota, kad plokščių defektai (mikroįtrūkimai) galėjo būti ne tik iki plokščių sumontavimo, tačiau atsirasti ir jų montavimo metu, todėl teismas lakė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovės 2 pagamintos plokštės buvo pristatytos, o vėliau suklijuotos su įtrūkiais. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad iki visų darbų pabaigos, nebuvo matyti medžiagų trūkumai, kadangi tiek plokščių spalvos ryškumas, tiek jų įtrūkimai akivaizdžiai turėjo matytis jų montavimo metu tiek ieškovei, tiek techniniam prižiūrėtojui. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė 1 patvirtino, kad atsakovė 2 statybos darbų vykdymo metu netinkamas prekes keitė tinkamomis, todėl ieškovė nepagrįstai teigia apie atsakovės 2 pristatytas nekokybiškas ar techninių reikalavimų neatitinkančias medžiagas. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė 2 vėlavo pristatyti prekes pagal sutartyje nustatytą terminą, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė sutartyje nustatytu terminu nebuvo pasirengusi atlikti fasado darbų, o medžiagų nebuvo kur sandėliuoti dėl mažo sklypo, todėl pristačius pirmąjį krovinį, kiti kroviniai buvo pristatyti tik tada (šalių suderintu laiku), kai ieškovė jau buvo pasirengusi tęsti toliau darbus naudojant atsakovės 2 pagamintas medžiagas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys atsakovei 2, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

25. Pasisakydamas dėl atsakovės 1 atsakomybės pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 1 susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovė 1 veikė kaip subrangovas, o ieškovė, kaip generalinis rangovas. Byloje nustatyta, kad objekte techninę priežiūrą atliko ieškovės paskirtas techninis prižiūrėtojas T. S.. Pagal Atliktų darbų aktą Nr. 1, 2021 m. lapkričio 25 d. atsakovės 1 vadovas A. S. ieškovės vadovui (užsakovo atstovui) T. J. perdavė iš viso darbų už 17 202,57 su PVM, atliktų 2021 m. spalio 1 d. – 2021 m. lapkričio 25 d. laikotarpiu. Pagal šį aktą buvo suklijuota 390 kv. m. (iš 718 kv. m. pagal sąmatą) fasadinių plokščių ir kt., ir buvo likę suklijuoti tik 328 kv. m. plokščių. Atsakovė 1 ieškovei 2021 m. lapkričio 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 14 217 Eur (su PVM 17 202,57 Eur), kurią atsakovės 1 teigimu, ieškovė apmokėjo. Iš ieškovės atsakovei 2 (UAB „Koderus“) 2021 m. spalio 28 d. pateiktos pretenzijos turinio matyti, kad atsakovei 1 šioje pretenzijoje nebuvo keliami reikalavimai dėl darbų kokybės. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė, ar techninis prižiūrėtojas atsakovei 1 būtų kėlęs pretenzijas dėl darbų kokybės, ar stabdęs juos. Todėl teismas laikė, kad ieškovę tenkino atsakovės 1 darbų kokybė iki minėto laikotarpio. Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad iki šio laikotarpio ieškovė negalėjo matyti (matuoti), ar nustatyti nurodomų darbų defektų, be to, ji netikrino atliktų darbų kokybės, kadangi kaip teisingai nurodo atsakovė 2, buvo atlikta net 54 proc. rangos darbų pagal sąmatą, todėl tokioje apimtyje turėjo ir galėjo matytis visi ieškovės nurodomi darbų trūkumai, o ieškovė turėjo pareigą tikrinti ir atliktų darbų kokybę.

26. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad perdavimo-priėmimo aktas yra dokumentas, kuriame fiksuojamas statybos rangos sutarties įsipareigojimų įvykdymas arba neįvykdymas, t. y. atlikti darbai be trūkumų, su trūkumais ir pan. Atkreipė dėmesį, jog iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės 1 susirašinėjimo matyti, kad ieškovė dar iki fasadų darbų pradžios, buvo informavusi (2021 m. rugpjūčio 15 d.) ieškovės vadovą T. J. apie netinkamai atliktus mūro darbus, kadangi mūro siena tarp pirmo ir antro aukšto vietomis buvo išsipūtusi, todėl atsakovė 1 įspėjo ieškovę apie turinčias būti lygias sienas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų atsakovės 1 nurodytiems mūro nelygumams ištaisyti, taip pat nestabdė atsakovės 1 darbų, esant nurodytiems muro darbų trūkumams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės vadovas teigė, jog turi Statybos srities išsilavinimą, todėl teismas sprendė, kad jis turėjo suvokti šių trūkumų galimas pasekmes. Teismas nustatė, kad fasadai buvo dengiami nekalibruotomis plokštėmis (nelygiais kraštais). Iš plokščių Technologinės kortelės nustatyta, kad pačios plokštės gali būti su 3 mm išlinkiais ir įlinkiais, o projekte buvo numatyta fasado plokštes montuoti gulsčiai, tačiau ieškovės užsakymu atsakovė 1 montavo dalį jų vertikaliai, o dalį horizontaliai. Atsakovė 1 nurodo, kad ieškovė montavimo darbams pateikė horizontaliai montuojamas tieses plokštes F1, horizontaliai montuojamas dekoratyvines plokštes F10 ir vertikaliai montuojamas plokštes F4, kurių ilgiai ir pločiai tarpusavyje nesutampa, todėl montuojant jas viena šalia kitos siūlės negali sutapti. Atsakovės 1 teigimu, ieškovei šios aplinkybės buvo žinomos, o montavimo darbai atlikti pagal pačios ieškovės pateiktą vizualizaciją. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ir tai, kad atsakovė 1 tinkamai įvykdė CK 6.691 straipsnyje numatytą pareigą, teismas sprendė, kad ieškovė prisiėmė visą su projekto vykdymu susijusią riziką.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po atliktų darbų perdavimo (2021 m. lapkričio 25 d.), ieškovė 1 toliau vykdė fasadų įrengimo darbus. Pagal 2022 m. vasario 28 d. susirinkimo protokolą, objekte buvo vertinami fasado darbų kokybė ir apimtis. Protokole nurodyta, kad fasadai įrengti netinkamai, nepilnai užbaigti. Atsakovė 1 ieškovei 2022 m. kovo 3 d. pateikė atsikirtimus dėl protokole nurodytų fasadų darbų defektų ir darbų nebaigimo priežastis. Ieškovo teigimu, artėjant 2022 m. šaltajam laikotarpiui, ieškovas ėmėsi priemonių, kad objekto fasadams dėl nepalankių oro sąlygų nebūtų padaryta neatitaisoma žala. Taip pat laikini būtinojo remonto darbai buvo atliekami dėl kai kurių, nekokybiškai atsakovės 1 sumontuotų, fasadinių plokščių, kurios galėjo nukristi nuo fasadų, dalis plokščių jau buvo nukritusios anksčiau, todėl kėlė potencialią grėsmę aplinkiniams. Laikinojo remonto darbus ieškovui atliko rangovas SPZOO BIBUD, kuriam pagal atliktų darbų aktą Nr. 1 ir jo pagrindu 2022 m. rugsėjo 29 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 03/09/2022/BIBUD, sumokėjo 12 600 Eur. Ieškovo teigimu, už skardinimo darbus I. J. pagal 2022 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą faktūrą Nr. 18, sumokėjo 1 300 Eur. Teismas įvertinęs UAB „Terra Modus“ ataskaitoje ir T. M. 2023 m. gegužės 2 d. Defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. Nr. 220727 nurodytus defektus, nustatė, kad iš SPZOO BIBUD 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akto matyti, kad su defektų šalinimu susiję 7, 13, 14, 15 punktuose nurodyti darbai, iš viso šių darbų kaina sudarė 2 123,55 Eur. Taip pat sprendė, kad kita pinigų suma susijusi su kitų, neužbaigtų rangos darbų atlikimu, o ne defektų šalinimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės 1 argumentais, kad ieškovė reiškia reikalavimus ir dėl tų darbų, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, prašo atlyginti nuostolius ir už naujai atliktus rangos darbus, taip pat už darbus, kurių atsakovė 1 nespėjo atlikti. Pažymėjo, kad ieškovė atsakovei 1 nebuvo sumokėjusi avanso už rangos darbus, ir nėra atsiskaičiusi iki šiol, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai nėra visi pagrįsti.

28. Teismas nustatė, kad atsakovė 1 rangos darbus turėjo atlikti atsakovės 2 tiektomis medžiagomis. Atsakovė 2 paskutines medžiagas į objektą pristatė 2022 m. sausio 7 d. 2022 m. vasario 28 d. susirinkimo protokole nurodyti šie atsakovės 1 neužbaigti darbai – siūlių hermetizavimas, neužbaigti kai kurie mazgai, nepašalinti mediniai laikini išramtymai po cokolinėm plokštėm, apatinė fasado plokštės dalis prie cokolio neužarmuota. Iš atsakovės 1 2022 m. kovo 3 d. atsikirtimų matyti, kad atsakovei 1 nepakako medžiagų (hermetiko, armavimo tinklelio, klijų) rangos darbams atlikti, o atsakovė 2 medžiagų nebetiekė dėl susidariusios jam skolos. Iš minėtų atsikirtimų matyti, kad atsakovė1 ketino užbaigti siūlių hermetizavimą, bei apatinės fasado plokštės dalies užarmavimą, esant palankioms oro sąlygoms. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pateikė atsakovei 1 informaciją apie užsakytas ir pristatytas trūkstamas medžiagas, todėl teismas sprendė, kad ne dėl atsakovės 1 neveikimo buvo nebaigti minėti darbai. Teismas taip pat laikė, kad ieškovės įsigytas hermetikas ir Bostik gruntas 5075, buvo įsigytas ne defektų šalinimui, o neužbaigtų darbų atlikimui. Taigi, teismas pritarė atsakovės 1 argumentams, kad nėra teisinio pagrindo reikalauti šių išlaidų atlyginimo iš atsakovės 1. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateikto susirašinėjimo nustatė, kad kai kurie mazgai (palangės, fasadinio durų įėjimo, balkonų lubų kraštas), taip pat buvo neužbaigti, nes ieškovė atsakovei 1 nepateikė sprendimo ir techninio projekto šiems darbams atlikti. Be to, kaip teisingai nurodo atsakovė 1, ji ieškovei nebuvo pateikusi komercinio pasiūlymo dėl šių darbų atlikimo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas laikė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja išlaidų atlyginimo už šiuos darbus, kaip ir už skardinimo darbus, kadangi tai ieškovės naujai atlikti darbai, kurių atsakovė 1 nebuvo atlikusi ir įsipareigojusi juos atlikti.

29. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovei iš atsakovės 1 priteisti tik tas darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurios susijusios su 29 fasado plokščių perklijavimu (2 123,55 Eur) ir klijuojančių putų išlaidomis (Penosil) (374,281 Eur); iš viso 2 497,83 Eur. Įvertinęs tai, kad tarp ieškovės ir atsakovių nebuvo jungtinės veiklos, atsakovės tarpusavio veiksmais nesukėlė žalos, abi atsakovės veikė skirtingų sutarčių pagrindu ir vykdė skirtingus įsipareigojimus, todėl ieškovės reikalavimą abiem atsakovėms solidariai ištaisyti fasado defektus, laikė nepagrįstu ir atmestinu. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės patikslinto ieškinio pirmasis reikalavimas yra atmestas, o reikalavimas priteisti laikinų darbų išlaidas tenkintas 15,66 proc., teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovės 1 priteistina iš viso 416,80 Eur (234,90 Eur + 181,90 Eur) defektų nustatymo išlaidų. Kadangi antstolio M. D. faktinių nustatymų protokolas nepateiktas, teismas šių išlaidų ieškovei nepriteisė.

30. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas priešieškinio pagrįstumą nustatė, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2 2021 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20210609 atsakovė 2 į ieškovės objektą pristatė visas Fasadų apšiltinimo termoizoliacines apdailos plokštes ir komplektuojančias detales (tvirtinimo elementus), taip pat visas montavimui reikalingas medžiagas su važtaraščiais ir persiuntė elektroniniu paštu pateiktų medžiagų dokumentus (plokščių Technologinę kortelę ir Plokščių eksploatacinių savybių deklaraciją). Atsakovė 2 ieškovei 2021 m. lapkričio 10 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą KO Nr. 084 32 085,57 Eur sumai ir 2022 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą KO Nr. 085 bendrai 17534,11 Eur sumai. Pagal sąskaitas bendra mokėtina suma 49 619,68 Eur. Pagal sutarties 3.1. punktą buvo numatytas kainos perskaičiavimas, kuris priklausė nuo faktinio į objektą pristatytų priekių kiekio, kuris buvo didesnis, nei sutartyje. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. birželio 29 d. ir 2021 m. liepos 9 d. UAB „Architektūra Akustika Technologijos“ už ieškovę sumokėjo 10 000 Eur, 10 000 Eur ir 5 427,03 Eur. 2021 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 17 d. ieškovė atsakovei 2 sumokėjo 6 000 Eur ir 1341,46 Eur; iš viso sumokėta suma sudaro 32 768,49 Eur. Taigi, ieškovė atsakovei 2 nėra sumokėjusi 16851,19 Eur. Ieškovė skolos fakto neginčija. Skolos suma paskaičiuota pagal faktinį prekių pristatymą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys atsakovei 2 atmestas visiškai, teismas konstatavo, kad atsakovė 2 yra įvykdžiusi savo prievoles ieškovei, todėl atsakovei 2 iš ieškovės priteistina 16 851,19 Eur skola (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Taip pat priteistina 1516,61 Eur delspinigių už 180 d. pagal sutarties 6.2. p.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Ieškovė UAB „Mašida“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimą pakeisti dalyje, kuria ieškovei iš atsakovės UAB „Sinkės statyba“ priteista 2 497,83 Eur patirtų išlaidų dėl atliktų laikinųjų remonto darbų, 416,80 Eur defektų nustatymo išlaidų, ir 642,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš atsakovės UAB „Sinkės statyba“ priteisti ieškovei 14 649,55 Eur patirtas defektų šalinimo išlaidas ir 2 915,70 Eur patirtas išlaidas, susijusias su defektų nustatymu ir tyrimu ir bylinėjimosi išlaidas. Teismui nustačius, kad faktinės aplinkybės dėl atsakovės 1 atliktų darbų, defektų nustatymo ir jų ištaisymo nebuvo pakankamai ištirtos pirmosios instancijos teisme ir esant CPK 327 str. nurodytiems pagrindams, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-29 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

31.2. Pažymėjo, kad atsakovei 1 reikalaujant apmokėti atliktus darbus, prieš atliekant tolimesnius darbus, 2021 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų akte buvo nustatomas tik patvirtinamas darbų kiekis, už kurį ieškovė atsiskaitė su atsakove 1. Iki atliktų darbų akto pasirašymo, plokštėmis buvo apklijuotos tik apatinės pastatų dalys, todėl jų suklijavimo tolygumo ir siūlių prasikeitimo negalima nustatyti, kol jos nesuklijuojamos iki pastatų viršaus. Be to, paslėpti nekokybiškų darbų defektai paaiškėjo gerokai vėliau, atsakovės 1 suklijuotoms plokštėms pradėjus kristi nuo fasado. Tuomet, specialistui atlikus fasadų defektų nustatymo fiksavimą ir pateikus išvadą buvo fiksuoti minėti defektai. Be to, tik specialistui atlikus objektų apžiūrą, paaiškėjo ir daugiau paslėptų defektų, tokių kaip atšokusios plytelės, kurios iki apžiūros dar nebuvo nukritusios, bet vizualiai tokio defekto iki tol nebuvo įmanoma nustatyti. Todėl teismas nepagrįstai perkėlė vėlesnę defektų paaiškėjimo riziką ieškovei.

31.3. Defektų

konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 220727 2.2.1. punkte apibendrintai nurodyti užfiksuoti defektai, kurie taip pat nurodyti ataskaitos 4 p. pateiktoje išvadoje. Ataskaitos 2.2.3. p. nurodyta, kad: „Objekte fiksuotus defektus galima suskirstyti į defektus buvusius/galėjusius būti iki termoizoliacinių plokščių sumontavimo ir defektus atsiradusius plokščių montavimo metu t.y. plokščių gamintojo defektai ir rangovo klijavusio šią medžiagą defektai. Pirmuoju atveju tai spalvos neatitikimai, įtrūkiai, plokščių kraštų nelygumai. Antruoju tai plokščių klijavimo (klijų trūkumo), sandūrų sandarinimo ir suformavimo defektai. Apžiūrų metu nustatytų atšokusių plytelių bei geometrinių trūkumų (nesutampančios siūlės, kreivos plokštumos, išsikišančios pavienės plytelės) atsiradimo priežastis yra abiejų kilmių priežasčių sąveika.“ Defektus, buvusius/galėjusius būti iki termoizoliacinių plokščių sumontavimo ataskaitos rengėjas priskiria plokščių gamintojui. Defektus, atsiradusius plokščių montavimo metu, ataskaitos rengėjas priskiria rangovui klijavusiam šią medžiagą. Taigi, ataskaitoje yra aiškiai atskleistos fasadų defektų atsiradimo priežastys ir nurodyta, kas už jų atsiradimą yra atsakingas. Nurodyti 3 tipų defektai, buvę/galėję būti iki termoizoliacinių plokščių sumontavimo: „spalvos neatitikimai, įtrūkiai, plokščių kraštų nelygumai“. Akivaizdu, kad šie defektai priskirtini, kaip atsiradę/galėję atsirasti iki termoizoliacinių plokščių sumontavimo, todėl priskirtini plokščių gamintojui. Visi likę defektai, atsiradę montavimo metu, priskirtini rangovui, t. y. atsakovei1.

31.4. Teismas, nepagrįstai sumenkindamas atsakovės 1 kaltę dėl netinkamai atliktų darbų, skundžiamame sprendime akcentuoja, kad ieškovė dar iki fasadų darbų pradžios, buvo informavusi (2021 m. rugpjūčio 15 d.) ieškovės vadovą apie tariamai netinkamai atliktus mūro darbus, kadangi mūro siena tarp pirmo ir antro aukšto vietomis buvo išsipūtusi ir tęsiant darbus, neišlyginus sienų, bus didelės darbų ir klijų sąnaudos. Teismas skundžiamame sprendime išdėstė poziciją, kad ieškovės vadovas, turėdamas statybos srities išsilavinimą, turėjo suvokti šių trūkumų galimas pasekmes. Kokias pasekmes ieškovės vadovas turėjo suvokti, teismas nedetalizavo. Ieškovė buvo informuota apie galimas didesnes darbų ir klijų sąnaudas, bet ne būsimų darbų defektus, dėl tariamai netinkamai atliktų mūro darbų. Todėl nesuprantama, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovė gavusi informacijos, kad gali padidėti darbų ir medžiagų sąnaudos, turėjo suprasti, kad darbai bus atlikti su defektais.

31.5. Skundžiamo sprendimo 56 pastraipoje teismas vertina fasado plokščių siūlių netolygumo priežastis. Tai yra defektas, aprašytas ataskaitos išvados 4 punkte „Nesutampančios siūlės tarp gretimų plytelių.“ Toje pačioje pastraipoje teismas įterpia Technologinėje kortelėje nurodytą informaciją apie leidžiamą 3 mm plokštės išlinkį. Tai visiškai nesusiję defektai. Plokštės išlinkis gali turėti įtakos fasado tolygumui, kad plokštės nebūtų išsikišusios viena pro kitą, sienos vertikalios plokštumos atžvilgiu, daugiau negu leistina, bet tai neturi jokios įtakos gretimų plokščių siūlių tolygumui. Todėl siūlių tolygumo defektas, kuris priskirtinas prie buvusių/galėjusių būti iki termoizoliacinių plokščių sumontavimo, priskirtinas plokščių gamintojui. Tuo tarpu ataskaitos išvados 11 punkte nurodyta: „Išmatuoti paviršiaus nuokrypiai viršija gamintojo leistinus 4 mm.“ Tai yra akivaizdus atsakovės 1 atliktų darbų trūkumas, kadangi, remiantis gamintojo Technologine kortele, plokščių išlinkis gali būti iki 3 mm. Vadinasi plokštėms išsikišant viena pro kitą, sienos vertikalios plokštumos atžvilgiu, viršijant šią ribą, atsakovė 1 jas suklijavo netinkamai. Taigi, nesutiktina su minėtais teismo argumentais, kuriais remiantis teismas nepagrįstai atsakovę 1 iš esmės atleido nuo atsakomybės dėl nekokybiškai atliktų darbų, visų šių darbų apimtyje, ieškovei perkeldamas defektų vėlesnio paaiškėjimo riziką, dėl tariamai ieškovės netinkamos darbų priežiūros ir defektų neužfiksavimo iki 2021 m. lapkričio 25 d. tarpinio atliktų darbų akto pasirašymo.

31.6. Teismas, spręsdamas dėl defektų šalinimo išlaidų, nepagrįstai selektyviai vertino, kad didžioji dalis ieškovės nurodytų defektų šalinimo išlaidų nėra susijusios su atsakovės 1 atliktų darbų defektų šalinimo išlaidomis. Ieškovė pateikė rangovo SPZOO BIBUD atliktų darbų aktą Nr. 1 ir pažymą Nr. 1 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Pažymoje nurodytas darbų pavadinimas: „Įrančio fasado dalinio (laikino) remonto darbai adresu (duomeys neskelbtini)“. Jų bendra kaina nurodyta 22 400 Eur, į kurią įeitų nebaigtų atsakovės 1 darbų atlikimas. Tuo tarpu minėtoje pažymoje nurodyta 12 600 Eur kaina atsispindi minėtame atliktų darbų akte, kuriame nurodyti visi darbai, susiję su atsakovės 1 atliktų darbų defektų šalinimu, kurie buvo būtini, siekiant apsaugoti fasadą nuo neigiamo aplinkos poveikio, kol bus atliktas pilnavertis jo remontas. Teismas taip pat nepagrįstai tvirtina, kad suma susijusi su pastolių nuoma, pristatymu, surinkimu ir demontavimu nėra susijusi su defektų šalinimu. Be šių paruošiamųjų darbų ir įrangos, nebūtų buvę įmanoma atlikti fasadų remonto. Nesuprantama, dėl kokios priežasties teismas prie atsakovės 1 atliktų darbų defektų taisymo priskyrė tik 7, 13, 14, 15 pozicijas, dėl 29 vnt. jau pačios atsakovės 1 prieš tai nekokybiškai remontuotų plokščių demontavimo ir perklijavimo , kitas pozicijas priskiriant tariamai nebaigtiems darbams. Visų, Ieškovo pasamdyto rangovo, atliktų darbų akte nurodytų darbų būtinumas, taisant atsakovės 1 defektus, pagrindžiamas minėtoje Defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 220727. Ieškovė laikosi pozicijos, kad yra pagrindas iš atsakovės 1 priteisti ieškovei defektų šalinimo išlaidas, susijusias su ieškovės pasitelkto rangovo SPZOO BIBUD atliktais defektų šalinimo darbais ir jiems panaudotomis medžiagomis kas ieškovei kainavo 14 649,55 Eur.

31.7. Ieškovė nesutinka ir su teismo nurodyta atsakovės defektų nustatymo išlaidų proporcija. Nors ir ieškovės ieškinys būtų tenkintas ne visa apimtimi, defektų nustatymo išlaidos ieškovei turėtų būti priteistos visa apimtimi. Ekspertas, atliekantis defektų nustatymą, negali iš anksto žinoti, kurioje vietoje yra defektai ir tokiu būdu sumažinti defektų nustatymo kaštų, ypač, kaip šiuo atveju, kai buvo nustatyti paslėpti defektai. Nors defektai užfiksuojami tik dalyje objekto, būtina ištirti visą objektą, kad nustatyti tikslias defektų buvimo vietas. Todėl ieškovei turėtų būti priteistos visos defektų nustatymo išlaidos, nors defektai nustatyti tik dalyje objekto. Pažymėtina, kad defektų nustatymo poreikį sąlygojo atsakovės 1 neteisėti veiksmai, t. y. netinkamai atlikti rangos darbai. Nustatytų defektų atsakovė 1 niekada nepripažino, todėl ieškovas neturėjo kitos išeities, tik kreiptis į ekspertus, dėl tikslaus defektų nustatymo ir detalizavimo, patiriant atitinkamas išlaidas. Ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su atsakovės 1 atliktų darbų defektų nustatymu suma sudaro 2915.70 EUR ir yra priteistini pilna apimtimi.

32. Atsakovė UAB „Sinkės statyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

32.1. Ieškovės argumentai, kad darbai ieškovui turėjo būti perduoti galutiniu priėmimo – perdavimo aktu ir jame neva turėjo būti patvirtinama darbų kokybė arba nurodyti defektai, ir tai niekada nebuvo atlikta, todėl ieškovas darbus vertino kaip vientisus ir defektus nustatinėjo visa apimtimi, yra niekiniai ir prieštaraujantys tarpusavyje. Atsakovė UAB „Sinkės statyba“ su 2023 m. balandžio 11 d. atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui priedą Nr. 5 (Montavimo darbų nuotraukos), reg. Nr. DOK-59556, iš kurio aiškiai matyti kokia atsakovo UAB „Sinkės statyba“ darbų apimtis buvo atlikta, t. y. fasado plokštės buvo suklijuotos nuo pat apačios iki viršaus, kas tik pagrindžia, kad ieškovė turėjo visas galimybes apžiūrėti darbus, įvertinti jų kokybę bei juos priimti, ką beje ir padarė bei 2021 m. lapkričio 25 d. pasirašytu atliktų darbų aktu patvirtino darbų apimtį ir atsiskaitė ir tęsė bendradarbiavimą su atsakove, o atsakovė savo ruožtu tęsė darbus. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovei tiko atsakovo atliktų darbų kokybė, priešingu atveju būtų nutraukus bendradarbiavimą ir samdžiusi kitus rangovus. Atsakovė suklijavo 328 kv. m. fasadinių plokščių bei atliko kitus darbus. Kai tik atsakovė atliko šiuos darbus ir pareikalavo už juos atsiskaityti, ieškovė pradėjo vengti atliktų darbų akto pasirašymo bei vilkino atsiskaitymą. Todėl atsakovė, vadovaudamasi CK 6.694 straipsnio 4 dalimi, vienašališkai pasirašė aktą 2023 m. rugpjūčio 11 d. Dėl ieškovės skolos atsakovei už atliktus darbus ginčas nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1687-1193/2024. 2022 m. vasario 28 d. ieškovas parengė susirinkimo protokolą, kuriame fiksavo vertinamo fasado darbų kokybę ir apimtis. Atsakovė 2022 m. kovo 3 d. pateikė ieškovui atsikirtimus dėl protokole nurodytų fasado darbų defektų ir darbų nebaigimo priežastis, o būtent dėl ieškovo nepristatyto trūkstamų medžiagų kiekio ir darbų atlikimui nepalankios oro temperatūros, be to atsakovė nurodė, kad ieškovės protokole nurodyti nebaigti darbai yra nauji darbai, dėl kurių atsakovė nėra pateikusi komercinio pasiūlymo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jau 2021 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų akto pasirašymo metu ieškovė turėjo pareigą tikrinti atliktų darbų kokybę, todėl trūkumų nenurodymas perdavimo – priėmimo akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl vėliau jais remtis negalima.

32.2. Ieškovės užsakymu fasadai buvo apklijuoti nekalibruota (nelygiai kraštais) plokšte, kurios technologinėje kortelėje nustatyta, kad pačios plokštės gali būti su 3mm išlinkiais ir įlinkiais. Atsakovė vykdė ieškovės užsakymą ir gulsčiai montuojamas plokštes montavo vertikaliai, o dalį horizontaliai. Atsakovė darbus vykdė ieškovo medžiagomis, įsigytomis iš atsakovės UAB „Koderus“, t. y. horizontaliai montuojamų tiesių plokščių F1, horizontaliai montuojamų dekoratyvinių plokščių F10 ir vertikaliai montuojamų plokščių F4, kurių ilgiai ir pločiai tarpusavyje nesutampa. Montuojant tokias plokštes viena šalia kitos siūlės negali sutapti, todėl ieškovė pateikdama atsakovei vizualizaciją, pagal kurią buvo atlikti darbai, visas šias aplinkybes žinojo. Pažymėtina, kad ginčo dėl plokščių klijavimo būdo (horizontaliai/vertikaliai klijuojant šalia viena kitos) tarp šalių nėra, tokio reikalavimo ieškovė ir nereiškė atsakovei, todėl pati ieškovė, nurodydama atsakovei plokščių klijavimo būdą šalia viena kitos klijuoti horizontaliai ir vertikaliai plokštes, prisiėmė visą su projekto vykdymu susijusią riziką – siūlių tarp horizontaliai ir vertikaliai viena šalia kitos suklijuotų plokščių nesutapimą. Atsakovė įspėjo ieškovą apie netinkamai atliktus kito rangovo mūro darbus – mūro siena tarp pirmo ir antro aukšto vietomis išsipūtusi, todėl atsakovė įspėjo ieškovą, kad neišsprendus problemos bus didelės darbų ir klijų sąnaudos. Ieškovė nesiėmė jokių veiksmų atsakovės nurodytiems mūro nelygumams ištaisyti, taip pat nestabdė atsakovės darbų. Atsakovė, įgyvendino pareigą įspėti ieškovę apie sienų nelygumus – įspėjo užsakovę dėl aplinkybių, sudarančių grėsmę jo atliekamo darbo tinkamumui, kaip tai numato LR CK 6.659 straipsnio 1 dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ne dėl atsakovo kaltės darbai buvo nebaigti, priešingai, ieškovė nepristatė trūkstamo medžiagų kiekio ir neinformavo atsakovo apie jų pristatymą, kas tik patvirtina, kad darbų neužbaigimas buvo sąlygotas pačios ieškovės neveikimo.

32.3. Apeliantė nurodo, kad ataskaitoje nurodytas defektas, susijęs su paviršiaus nuokrypiais, kurie viršija gamintojo leistinus 4 mm, yra atsakovės UAB „Sinkės statyba“ atliktų darbų trūkumas. Su ieškovo pozicija nesutiktina: ekspertas Ataskaitos 10 punkte nurodo, kad vietomis plokštės išsikiša daugiau nei 3 mm iš bendros plokštumos bei pateikia UAB „Koderus“ technologinės kortelės ištrauką (3.1. technologinės kortelės punktas), kurioje nurodomi leidžiami fasadinės plokštės nuokrypiai ir defektai, o ne rekomendacijos plokščių montavimui. Technologinės kortelės 4.1.8. punkte nurodoma, kad sumontavus plokštes, paviršiaus nuokrypis nuo plokštumos, matuojant dviejų metrų ilgio liniuote arba gulsčiuku vertikaliai ir horizontaliai negali viršyti 4 mm. Kadangi pačios plokštės galimas išlinkis ir įlinkis iki 3 mm, o sumontavus nuokrypis leidžiamas iki 4 mm, tai akivaizdu, kad sumontavus plokštę su leidžiamu nuokrypiu, naudojant klijus nuokrypis bus didesnis nei leidžiamas 4 mm sumontavimo nuokrypis. Ekspertas nevertino pačios plokštės leidžiamo nuokrypio dydžio ir montavimo leidžiamo nuokrypio sistemiškai bei Ataskaitos 11 punkte nepagrįstai nurodė, kad išmatuoti paviršiaus nuokrypiai viršija 4 mm ir nuokrypis nuo bendros plokštumos vietomis sudaro apie 8 mm. Be to, ekspertas nevertino aplinkybės, kad plokštės ieškovės užsakymu buvo montuojamos šalia viena kitos horizontaliai ir vertikaliai, ir tokio montavimo būdo rekomendacijų ir leidžiamų nuokrypių plokščių gamintojas nenurodo.

32.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės patirtų darbo trūkumų šalinimo išlaidos susijusios su 29 fasado plokščių perklijavimu (2123,55 Eur) ir klijuojančių putų (374,28 Eur) išlaidomis 2497,83 Eur sumai. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl 15,66 proc. defektų nustatymo išlaidų priteisimo iš atsakovo. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad nors ieškinys patenkintas ne visa apimtimi, defektų nustatymo išlaidos iš atsakovo turi būti priteistinos visa apimtimi. Ieškovo ataskaita nelaikytina ekspertizės išvada ir parengta ieškovo iniciatyva, todėl išlaidos už šios ataskaitos paruošimą turi prisiimti ieškovas. Be to CPK 88 straipsnio pagrindu teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo ir tuo atveju, jei sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalis išlaidų nepriteisia. Remdamasis šia teisės norma teismas išlaidas už ataskaitos parengimą gali mažinti. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atlygintina defektų nustatymo proporcija atsižvelgiant į defektų apimtį yra 15,66 proc. ir sudaro 416,80 Eur.

32.5. Atsakovė pažymi, kad ieškovės atstovas – advokato padėjėjas E. V. pateikė apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą pateikė neturintys teisės atstovauti apeliacinėje instancijoje ieškovo atstovas – advokato padėjėjas, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą.

33. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Koderus“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

33.1. Savo apeliaciniu skundu ieškovė niekaip neginčija Sprendimo dalies, kuria buvo atmesti reikalavimai atsakovei ir tenkintas priešieškinis. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad ieškovė su šia sprendimo dalimi visiškai sutinka. Ieškovo pateiktas apeliacinis skundas apskritai negali turėti jokios įtakos šiai sprendimo daliai, kadangi savo apeliaciniame skunde ieškovė dėl jos niekaip nepasisako ir neformuluoja reikalavimo dėl jos pakeitimo. Nagrinėjamu atveju nėra netgi hipotetinio pagrindo šios sprendimo dalies pakeitimui ar, tuo labiau - panaikinimui. Atsakovė1 viso bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai įrodinėjo, kad jis visus savo iš 2021 m. birželio 14 d. tarp atsakovės 1 ir ieškovės sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20210609 (toliau – Sutartis) kilusius įsipareigojimus atliko tinkamai ir laiku. Jokie įrodymai nepaneigė prieš tai nurodytos atsakovės išvados, kurią teismas sprendime pagrįstai konstatavo. Atsižvelgiant į tai, Sprendimo dalis, kurios net pats Ieškovas savo apeliaciniame skunde niekaip neginčija, yra pagrįsta, teisinga ir nėra absoliučiai jokio pagrindo jos nei keisti, nei tuo labiau panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

35. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei UAB „Mašida“ iš atsakovės UAB „Sinkės statyba“ 2 497,83 Eur patirtas išlaidas dėl atliktų laikinųjų remonto darbų, 416,80 Eur defektų nustatymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė teisiniuose santykiuose su atsakove UAB „Sinkės statyba“ veikė kaip projekto vadovas, generalinis rangovas ir turėjo pareigą tikrinti darbų kokybę prieš priimdamas darbus, konstatavo, kad ne visi ieškovės reikalavimai pagrįsti, pripažino, kad yra pagrindas ieškovui iš UAB „Sinkės statyba“ priteisti tik tas darbų trūkumų šalinimo išlaidas, kurios susijusios su 29 fasado plokščių perklijavimu (2 123,55 Eur) ir klijuojančių putų išlaidomis (Penosil) (374,281 Eur); iš viso 2 497,83 Eur bei atitinkamai proporcingai tenkinus reikalavimą priteisti laikinų darbų išlaidas 15,66 proc. apimtyje – 416,80 Eur defektų nustatymo išlaidų.

37. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvuodama tuo, kad teismas akcentuodamas tarpinio 2021 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų akto svarbą, suabsoliutina jo reikšmę visų atsakovės atliktų darbų atžvilgiu, nėra aišku kuo remiantis priėjo prie išvados, kad tokioje darbų baigtumo stadijoje kokia buvo pasirašant minėta aktą, turėjo ir galėjo matytis visi darbų trūkumai ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė negali remtis trūkumais, kurių nenurodė minėtame atliktų darbų akte, kadangi didžioji dalis defektų buvo nustatyta atsakovės 1 darbams, kurie buvo atlikti jau po 2021 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų akto pasirašymo, aukščiau esančiose pastatų dalyse be to, paslėpti nekokybiškų darbų defektai paaiškėjo gerokai vėliau, atsakovės 1 suklijuotoms plokštėms pradėjus kristi nuo fasado.

38. Nagrinėjamoje byloje šalis sieja statybos rangos sutarties teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis). Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tokiu atveju, kai kyla ginčas dėl rangos darbų kokybės ir apmokėjimo, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

39. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 76 dalyje reglamentuota, kad statinio statybos techninė priežiūra – tai statytojo (užsakovo) organizuojama statinio statybos priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties sąlygas, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Byloje nustatyta, kad objekte techninę priežiūrą atliko ieškovo paskirtas techninis prižiūrėtojas T. S.. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 78 dalimi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas – tai architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas statybose veikia kaip užsakovo (statytojo) atstovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022 , 54 punktas). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo, kaip statytojo atstovo, teisės ir pareigos statybos procese yra atskleistos Statybos įstatymo 19 straipsnyje. Vadovaujantis šia nuostata, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kita ko, privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas. Taigi, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, veikdamas statybų procese užsakovo vardu, kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą.

40. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas vertino aplinkybę, jog ieškovė, pasirašydama 2021 m. lapkričio 25 d. darbų priėmimo aktą, kuriame užfiksuota, jog yra suklijuota 390 kv. m. (iš 718 kv. m. pagal sąmatą) fasadinių plokščių, t.y. 54 proc. rangos darbų pagal sąmatą, priimdama darbus, atliktų darbų trūkumų nenustatė ir nenurodė jų darbų perdavimo-priėmimo aktuose, taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, jog ieškovė apmokėjo už šiuos darbus ir leido atsakovei toliau tęsti darbus bei vedė derybas dėl papildomų darbų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks ieškovės elgesys patvirtina, jog ieškovę tenkino atsakovės atliekamų darbų kokybė, plokščių montavimo būdas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog 2021 m. lapkričio 25 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas yra tarpinis darbų kiekį patvirtinantis dokumentas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tuo atveju jei minėtam aktui būtų buvusi suteikta tokia reikšmė, kokią įvardija apeliantė, atsiskaitymas už minėtus darbus nebūtų vykęs. Pažymėtina ir tai, jog šalys nebuvo sudarę sutarties, taip pat nėra jokių kitų įrodymų, jog šalys buvo sutarę, jog darbai bus priimami tam tikrais etapais pasirašant tarpinius aktus. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė priimdama 54 proc. rangos darbų pagal sąmatą turėjo galimybę nustatyti atitinkamus atsakovės darbų defektus dėl kurių reiškia pretenzijas byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantė akcentuoja tokius defektus kaip plokščių klijavimo (klijų trūkumo), sandūrų sandarinimo ir suformavimo defektai, atšokusios plytelės bei geometriniai trūkumai -nesutampančios siūlės, kreivos plokštumos, išsikišančios pavienės plytelės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju atsakovės atliekami darbai iki akto pasirašymo ir po jo pasirašymo yra iš esmės tokie patys, t.y. Koderus plokščių klijavimas ant namo fasado ir šių darbų apdaila, atsakovė pažymėjo, kad plokščių klijavimo metodo ji nekeitė po minėto akto pasirašymo, taigi tendencija, jog atsakovė šiuos darbus atlieka naudodama per mažai klijų, plokštės klijuojamos kreivai, siūlės nesutampa, turėjo būti matoma ir 2021 m. lapkričio 25 d. pasirašant darbų priėmimo perdavimo aktą kuomet jau buvo suklijuota daugiau nei pusė plokščių. Tačiau priešingai, atsakovė priėmė šiuos darbus be jokių pastabų, apmokėjo už juos taip sukurdama pagrįstą lūkestį atsakovei, jog darbai atliekami tinkamai ir gali būti tęsiami toliau tokiu pačiu būdu. Kita vertus pažymėtina ir tai, kad atsakovė į bylą yra pateikusi darbų nuotraukas prieš akto pasirašymą iš kurių matyti, jog bent viename iš objektų plokštės yra sumontuotos iki pat viršaus, taigi apeliantės teiginiai, kad didžioji dalis defektų buvo nustatyta atsakovės 1 darbams, kurie buvo atlikti jau po 2021 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų akto pasirašymo, aukščiau esančiose pastatų dalyse vertintini kaip nepagrįsti.

41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atriboti iki 2021 m. lapkričio 25 d. ir po šios datos atliktus darbus ir juos vertinti atskirai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas ginčo šalims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

42. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė prašydama priteisti laikinojo remonto išlaidas visa apimtimi ir siekdama pagrįsti poziciją, kad objektyviai neturėjo galimybės įvertinti defektų jų priėmimo metu, turėjo įrodinėti ir aiškiai atskirti, kurie iš 54 proc. atsakovės atliktų ir ieškovės priimtų darbų buvo atlikti su trūkumais ir kokie konkrečiai tie trūkumai bei kokie atsakovės darbai atlikti po akto pasirašymo. Tačiau ieškovė savo procesiniuose dokumentuose apsiribojo bendru T. M. 2023 m. gegužės 2 d. Defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje įvardytų defektų perrašymu, naudojant bendras frazes „visi likę defektai“, nepateikiant išsamesnės šių išvadų analizės. T.y. ekspertas nevertino pačios plokštės leidžiamo nuokrypio dydžio ir montavimo leidžiamo nuokrypio sistemiškai; ataskaitos 5-8 punktuose įvardijamai kaip defektai, tačiau iš tiesų tai yra neužbaigti darbai, kurių ieškovė nesudarė sąlygų užbaigti. Ieškovė, būdama užsakove ir generaline rangove, turėjo pateikti atsakovei norimą naudoti gruntą Bostik Primer 5075 montuojant plokštes, kurio nenaudojimas dabar įvardijamas kaip defektas, tačiau tokios medžiagos užsakovė nepateikė; fasado plokščių technologinėje kortelėje nurodoma, kad fasado galutinis vertinimas vykdomas 30 m atstumu nuo pastato fasado sienos, esant fasado pavėsinėje pusėje, tačiau ieškovo pasitelktas ekspertas ataskaitoje nepateikė bendro pastato fasado vertinimo kaip nurodo fasado plokščių gamintojas technologinėje produkto kortelėje; toks fasado galutinis vertinimas 30 atstumu nuo fasado sienos suponuoja išvadą, kad nuokrypių leistini dydžiai, atsižvelgiant, kad montuojama fasado plokštė nėra kalibruota yra tik rekomendacinio pobūdžio, o paklaidos galimos ir didesnės, įvertinus, kad pati fasado plokštė yra su nuokrypiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas leidžiantis objektyviai įvertinti atsakovės netinkamai atliktų darbų apimtį, kuriuo ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas spręsdamas kokia apimtimi ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu, yra SPZOO BIBUD 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktas, iš kurio matyti, kad remontuoti ar demontuoti reikėjo 29 plokštes.

43. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius ir pagrįstai atsižvelgė, jog šiuo atveju ieškovė veikė ne tik kaip rangovė, bet ir projekto vystytoja. Veikdama kaip daikto sukūrėja (gamintoja) statybos teisinių santykių kontekste, atsakovė veikia ir kaip statytoja, ir kaip rangovė, kuri net jei pati fiziškai ir nevykdo statybos darbų, juos organizuoja ir rūpinasi statybos procesu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Statybos įstatymo normos, reglamentuojančios rangovo veiklą, aiškintinos taip, kad asmuo, kurio veikla yra nukreipta į nekilnojamojo turto sukūrimą statybos būdu ir taip sukurto turto pardavimą, yra laikytinas asmeniu, vykdančiu ir statytojo, ir rangovo funkcijas. Nekilnojamojo turto vystytojo veiklos specifika pasireiškia tuo, kad vystytojas koordinuoja visą projekto vykdymo procesą nuo pradinės idėjos iki objekto įgyvendinimo ir tolesnės eksploatacijos, todėl jis yra atsakingas už visą projekto vykdymo procesą, jis koordinuoja ir organizuoja visų kitų projekto vykdymo dalyvių veiklą, jis prisiima visą su projektu susijusią riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

45. Šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad šalys nepasirašė rangos sutarties, kurioje būtų aiškiai aptarti šalių teisiniai santykiai. Byloje nepaneigta, kad atsakovei nebuvo pateiktas namo techninis projektas, atsakovės teigimu, darbus ji vykdė, pagal žodinius ieškovės nurodymus ir vizualizacijas. Ieškovė taip pat nepaneigė atsakovės teiginio, kad ieškovės reikalavimu dalis plokščių buvo montuojamos vertikaliai, o dalis horizontaliai, o darbams ieškovė pateikė horizontaliai montuojamas tieses plokštes F1, horizontaliai montuojamas dekoratyvines plokštes F10 ir vertikaliai montuojamas plokštes F4, kurių ilgiai ir pločiai tarpusavyje nesutampa, todėl tikėtina, kad montuojant jas viena šalia kitos siūlės gali nesutapti. Be kita ko byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė ginčo darbams užsakė „nekalibruotas“ plokštes, kurios yra nelygiai kraštais ir pigesnės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju taip pat reikšmingas byloje nustatytas faktas, kad ieškovė dar iki fasadų darbų pradžios, buvo informavusi ieškovės vadovą apie netinkamai atliktus mūro darbus, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų šiai aplinkybei tinkamai įvertinti ir atsakovės darbų nestabdė. Nors apeliaciniame skunde ieškovė siekia atsakomybę dėl šio fakto perkelti atsakovei teigdama, kad atsakovė informavo kad galimos to pasekmės tik didesnės darbų ir klijų sąnaudos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ieškovė, kaip projekto vystytoja ir generalinė rangovė, kuri atsakinga tiek už viso projekto techninę priežiūrą, tiek jo tinkamą organizavimą ir vykdymą, turėjo pareigą atitinkamai sureaguoti į šią aplinkybę bei įvertinti, ar tai neturės įtakos galutiniam atsakovės darbų rezultatui, o šios pareigos nevykdydama, prisiėmė defektų atsiradimo riziką.

46. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytu aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad egzistavo daugelis šalutinių faktorių galėjusių lemti ieškovės įvardijamų defektų atsiradimą, kurie nebuvo vertinami ieškovės pateiktoje Defektų konstatavimo ir ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje, todėl vienareikšmiškai konstatuoti, kad dėl visų nustatytų defektų yra atsakinga atsakovė nėra teisinio pagrindo, ypač esant nustatytam faktui, kad 54 proc. jos atliktų darbų buvo priimti be jokių pastabų.

47. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prie atsakovės atliktų darbų defektų taisymo priskirtinos tik 7, 13, 14, 15 pozicijos, nurodytos SPZOO BIBUD 2022 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų akte , dėl 29 vnt. plokščių demontavimo ir perklijavimo, taip pat teigia, kad turi būti priteistos visos defektų nustatymo išlaidos, o ne atitinkamas šių išlaidų procentas. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nesudarančius pagrindo keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.

48. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. kovo 3 d. atsakovė pateikė atsikirtimus dėl 2022 m. vasario 28 d. protokole nurodytų fasadų darbų defektų ir darbų nebaigimo priežastis, kur nurodoma, kad tokie įvardijami defektai kaip siūlių hermetizavimas, neužbaigti kai kurie mazgai (palangės, fasadinio durų įėjimo, balkono lubų kraštas), apatinės fasado plokštės dalies neužarmavimas yra nebaigti darbai, kurie esant palankioms sąlygoms ir ieškovui papildžius medžiagas bus užbaigti. Tačiau pagal byloje esančius duomenis, šių darbų užbaigimui ieškovė sąlygų nesudarė. Tuo tarpu iš ieškovės pateikiami įrodymų, kuriais ji grindžia reikalavimą priteisti laikinojo remonto išlaidas matyti, kad tokie darbai kaip putų polistirolo hermetinimas putomis, siūlių gruntavimas, hermetizavimas ir yra susijusi su neužbaigtų rangos darbų atlikimu arba tai yra darbai dėl kurių šalys iš viso nebuvo susitarusios ir šiems darbams atlikti atitinkamai buvo reikalingi pastoliai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, jog ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės nepaneigė, kad byloje įrodyta atsakomybė tik dėl 29 vnt. atsakovės nekokybiškai sumontuotų plokščių, kai tuo tarpu visą objektą apėmė 718 vnt., byloje taip pat nustatyta eilė kitų aplinkybių galėjusių turėti įtakos defektų atsiradimui, už kuriuos atsakinga buvo ieškovė kaip generalinė rangovė, todėl pilnai tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti visą reikalaujamą sumą už laikinojo remonto darbus bei defektų nustatymą neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

49. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimą ir rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas ir atitinkamai paskirstė atsakomybę tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

50. Kiti šalių argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tokios nuostatos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. v. Netherlands, Serija A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland, Pranešimas 1997-VIII, p. 2930, par. 59, 60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

52. Apeliantė pateikė teismui įrodymus, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1197,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra realios ir pagrįstos įrodymais todėl atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „Sinkės statyba“ (į.k. 305664307) iš ieškovės UAB „Mašida“ (į. k. 304402266) 1197,00 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta Braždienė

Dainius Rinkevičius

Visvaldas Kazakiūnas

Vieša sprendimų paieška