Teisėjas Virginijus Kalkauskas                                               Baudž. byla Nr. 1A-728-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys                                                            (Proceso Nr. 1-65-1-01178-2012-5)                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                             2013 m. rugsėjo 16 d.  

Kaunas

              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nuteistajam K. L., gynėjui advokatui Irenai Sabaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno  apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo

K. L. nuteistas pagal LR BK 246 straipsnio 1 dalį 60 MGL, tai yra 7800 Lt (septynių tūkstančių aštuonių šimtų litų) dydžio bauda.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

              K. L. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2012-04-03 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos pareigūnams kartu su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnais, atlikus patikrinimą (duomenys neskelbtini) kaime, K. L. priklausančiose patalpose, patikrinimo metu radus tris pilnas 1000 litrų talpos talpyklas ir penkias 200 litrų talpos metalinės talpyklas su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą, minėtos talpos buvo aprašytos, užplombuotos ir paliktos saugojimui K. L.. K. L. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų 2012-03-04 faktų fiksavimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-04-05 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytinai buvo įpareigotas saugoti jam paliktas užplombuotas tris pilnas 1000 litrų talpos talpyklas ir penkias 200 litrų talpos metalinės talpyklas su skysčiu, turinčiu dyzelino kvapą, iki atskiro Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo, tačiau jam patikėto turto - 4000 litrų dyzelino, 2012-08-17 atvykusiems Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnams, nepateikė, kadangi neišsaugojo.

Apeliaciniame skunde K. L. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują – išteisinamąją nuosprendį, K. L. išteisinti nepadarius veikos, numatytos BK 246 straipsnio 1 dalyje. Teigia, jog nusikaltimo nepadarė, todėl kaltės nepripažino. Nurodo, jog ūkio paskirties patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), priklauso buvusiai žmonai ir jos tėvui  J. T.. Ten veiklą vykdo UAB (duomenys neskelbtini), kuri teikia krovinių pervežimo bei traktorių remonto paslaugas. Apeliantas tik dirbo šioje bendrovėje. 2012-04-03 atvykę Finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnai  patikrinimo metu rado tris 1000 litrų ir penkias 200 litrų talpos statines, kuriose buvo ne dyzelinas, o vandens, tepalo ir dyzelino mišinys, kuris atsirado iš remontuojamų vilkikų ir traktorių variklių. Vėliau FNTT pareigūnai iškvietė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnus, kurie surašė faktų fiksavimo pažymą, kurioje pasirašė apeliantas. Buvo surašyta ir operatyvaus aptikrinimo pažyma. 2012-04-03 faktų fiksavimo pažymoje apeliantas buvo įpareigotas saugoti talpose esantį skystį, tačiau skundo autorius teigia to nesupratęs. Patalpos buvo nerakinamos. Teigia talpų kamščių nepažeidęs, skysčio iš talpų neišleido ir dažų ant jų nepurškė. Byloje esantis apelianto parašas, kur buvo nurodyta saugoti iki atskiro nurodymo, nepatvirtina būtinojo nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio. Apelianto teigimu, byloje nenustatytas objektas, nes turtas, kuris nepriklauso kaltinamajam, jam negali būti perduotas saugoti. Jis perduodamas valstybės institucijos žinion. Objektas, kuris buvo užfiksuotas faktų fiksavimo pažymoje ir operatyvaus patikrinimo pažymoje, apeliantui nepriklausė.

Be to, būtina sąlyga kilti baudžiamajai atsakomybei pagal minėtą straipsnį yra tai, jog turto patikėjimas turi būti atliktas teisėtai, tačiau iš 2012-04-03 faktų fiksavimo pažymos ir 2012-04-05 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad apeliantui svetimas turtas perduotas tik su formaliu nurodymu jį saugoti. Dokumente, kuriuo perduodama saugoti turtas, turi būti aiškiai nurodyta, kas turi būti turto saugotojas, kokiais atvejais perduodama saugoti, kokia tvarka ir pan., tik tada toks aprašytas turtas gali būti traktuojamas, kaip nurodyta BK 246 str. Jeigu laikyti, kad tai buvo Kauno Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymas ir tikėti tuo, kad parašyta, jog dėl jo nevykdymo gali atsirasti administracinė atsakomybė, tai apeliantas kaip netinkamas subjektas, paskirtas jį saugoti, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 2012-04-05 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) surašyta prisilaikant FR 1042 patvirtintos formos, kurioje turi būti užfiksuotas nurodymas, už kurio nevykdymą atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 1723 str. t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymas, tačiau apeliantas pagal tai administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo. Jeigu turtas būtų CPK 678 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka areštuotas, turėjo būti nurodyta turto arešto būdai (nuosavybės teisės ar atskirų jos sudėtinių dalių apribojimas) ir mastas, kiti su turto areštu susiję teisių apribojimai, jeigu jie taikomi, taip pat, kad turto saugotojui, šiuo atveju K. L., išaiškintos su saugojimu susijusios pareigos ir atsakomybė, numatyta Lietuos Respublikos CPK 619 ir 683 straipsniuose.

Apelianto teigimu, byloje taip pat nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia. Teismas nenustatė, kad būtent apeliantas sugadino talpų kamščius, ištepliojo talpas dažais, išleido skystį, turintį dyzelino kvapą. Byloje esantis pasižadėjimas savaime nepatvirtina būtino nusikalstamos veikos sudėties objektyviojo požymio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 246 straipsnio 1 dalį, būtent objektyviuosius šios veikos – patikėto turto ir subjekto, kuriam toks turtas patikėtas, požymius. Nenustačius šių požymių apelianto veiksmuose, pripažintina, kad nėra ir BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties, todėl baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išdėstytų faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad turtas (skystis, turintis dyzelino kvapą) nebuvo patikėtas įstatymo nustatyta tvarka, todėl apeliantas negaliu būti laikomas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 246 straipsnyje, subjektu. Nesant būtinojo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 str., sudėties požymio – specialaus subjekto, apeliantas pagal BK 246 str. turi būti išteisintas.

Nenustačius vieno iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, žala įstatymo  saugomoms vertybėms nepadaryta ir nesukelia pavojaus tokiai žalai atsirasti, todėl tokia veika negali būti traktuojama kaip nusikalstama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, K. L. iš esmės neigia savo kaltę ir prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti, o jį išteisinti. Skunde tvirtinama, kad dyzelinas apeliantui saugoti buvo perduotas neteisėtai, nenurodant jo pareigų, atsakomybės ribų ir todėl K. L. už dyzelino neišsaugojimą negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 str. 1 d. Iš tiesų, kaltinime apsiribota nurodymu, kad K. L. neišsaugojo jam priklausančiose patalpose rasto, aprašyto, užplombuoto ir apeliantui patikėto saugoti turto – 4000 litrų dyzelino. Ir būtent už tokią veiką K. L. nuteistas Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu. Tačiau vien konstatavimo, jog aprašytas turtas neišsaugotas nepakanka. Kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 246 str. 1 d., asmuo turi padaryti bent vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų: paslėpti, sunaikinti ar sugadinti aprašytą, areštuotą ir kaltininkui patikėtą turtą ar turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas arba tokį turtą neteisėtai perleisti kitam asmeniui. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, todėl bet kurios iš šių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 246 str. 1 d. Tačiau aprašant šią nusikalstamą veiką, tiek įtarime, tiek ir kaltinamajame akte turi būti konkrečiai nurodoma, koks (vienas ar keli) iš dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikos požymių (turtą paslėpė, sunaikino, sugadino ar neteisėtai parleido kitiems asmenims) asmeniui inkriminuojamas. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje esančiame kaltinamajame akte K. L. nei vienas iš BK 246 str. 1 d. dispozicijoje išvardintų (alternatyvių) veikos požymių nebuvo nurodytas. Nors apeliantas tiesiogiai skunde šios aplinkybės ir neginčija, tačiau kaip matyti iš paties skundo turinio, neigdamas savo kaltę nusikaltimo, numatyto BK 246 str. 1 d. padarymu, jis tame tarpe tvirtina, kad nėra šios nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės. Pažymėtina ir tai, jog nurodymas, kad turtas buvo neišsaugotas, iš esmės suponuoja išvadą, jog veika padaryta dėl neatsargumo, o šis nusikaltimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia.

Baudžiamojo proceso kodekso 219 str. nurodo, koks turi būti kaltinamojo akto turinys. Šio straipsnio 3 punktas numato, kad jame be kita ko turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 5 punktas numato, jog turi būti tiksliai nurodyti visi kaltinimo formulavimui reikšmingi BK bendrosios ir specialiosios dalių straipsniai, jų dalys ir punktai, pažymint kokią BK nuostatą kaltinamasis pažeidė (tame tarpe ir kurią alternatyvinės dispozicijos dalį). Tuo tarpu šioje byloje prokuroras, nenurodydamas nei vieno iš dispozicijoje išvardintų veikos požymių, surašė K. L. minėtų BPK 219 straipsnio punktų iš esmės neatitinkantį kaltinamąjį aktą. Tuo jis ne tik nesilaikė BPK reikalavimų, bet ir pažeidė kaltinamojo (įtariamojo) teisę žinoti kuo yra įtariamas ir duoti parodymus (BPK 21 str. 4 d.), žinoti kuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), teisę pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis), nes esant tokiam įtarimui ir kaltinimui, suvaržoma paminėto asmens teisė į gynybą, o tai trukdo pasiruošti efektyviai gintis teisiamajame posėdyje.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, yra kaltinamajame akte išdėstytos pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas (veikos kvalifikavimas). Atsižvelgiant į tai, kad nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, šis procesinis dokumentas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos rodo, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, nes nuo jos pateikimo įtariamajam momento yra oficialiai raštu pranešta apie jam pateikiamo kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą (Europos Žmogaus teisių teismo sprendimų santraukos (Teismų praktika Nr. 24, 274-275 psl.).

Teismas, pripažindamas K. L. kaltu ir nuteisdamas jį už BK 246 str. 1 d. veikos padarymą, byloje taip pat privalėjo nustatyti bent vienos iš alternatyvių veikų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

BPK 326 str. 1 d. 5 p. numato, kad išnagrinėjus bylą teismo posėdyje dėl apskųsto nuosprendžio jis yra panaikinamas ir byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Šio trūkumo teismas negalėjo ištaisyti, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose pakeisti faktinių kaltinimo aplinkybių prokuroras neprašė, o savo iniciatyva teismas to padaryti negali, nes būtų pažeistos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 255 straipsnis).

Visa tai įvertinus, kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, sukliudęs pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013-06-06 nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui nurodytiems pažeidimams pašalinti (BPK 326 str. 1 d. 5 p.). Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir byla perduodama prokurorui, kiti apeliacinio skundo motyvai iš esmės nenagrinėjami.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas   

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apylinkės vyr. prokurorui.

Kolegijos pirmininkas                                                        Evaldas Gražys

                   Teisėjai :                                                                              Jurgis Kiškis

                                                                                           Algirdas remeika