Civilinė byla Nr. e2-8576-1125/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03771-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,
sekretoriaujant Astai Šėžienei,
dalyvaujant ieškovei I. G., ieškovės atstovui advokatui Mariui Navikui, atsakovės atstovui advokatui Mantui Mikalopui, liudytojai D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Respublikinis priklausomybės ligų centras dėl darbo ginčo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė I. G. pareikštu ieškiniu atsakovei Respublikiniam priklausomybės ligų centrui (toliau ir RPLC) prašo pripažinti neteisėtu atsakovo Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr.1.3-144 (1.2) „Dėl I. G. nušalinimo nuo pareigų“ ir jį panaikinti, pripažinti neteisėtu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisijos 2021 m sausio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-116 ir jį panaikinti, priteisti iš atsakovo už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį (nuo 2020 m. lapkričio 11 d. imtinai iki 2021 m. sausio 25 d. imtinai) ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį – po 76,74 Eur už vieną darbo dieną, taip pat priteisti patirtą neturtinę žalą – po 30 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną (nuo 2020 m. lapkričio 11 d. imtinai iki 2021 m. sausio 25 d. imtinai).
2. Ieškovė nurodo, kad 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 3.16-53 (3.16) „Įspėjimas apie nušalinimą nuo pareigų“ atsakovas įspėjo ieškovę apie tai, kad ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 11 d. bus nušalinta nuo pareigų, o nušalinimo laikotarpiu ieškovei nebus mokamas darbo užmokestis, jeigu ieškovė neatliks tyrimo dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) ir nepateiks neigiamo jo rezultato arba raštu nesutiks šio tyrimo atlikti RPLC (duomenys neskelbtini) filialo ambulatoriniame skyriuje. 2020 m. lapkričio 10 d. ieškovė pateikė atsakovui ieškovės turimą, t. y. 2020 m. lapkričio 5 d. užsakymu UAB „Diagnostikos laboratorija“ atliktą IgG ir IgM klasės antikūnų nustatymo prieš SARS-CoV-2 (2019-nCoV) koronavirusą tyrimą. 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovas priėmė ir ieškovei įteikė jau minėtą RPLC įsakymą, kuriuo atsakovas nuo 2020 m. lapkričio 11 d. imtinai nušalino ieškovę nuo darbo pareigų. Nušalinimo laikotarpis RPLS įsakyme nurodytas taip: (1) iki bus atšaukta ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje arba (2) iki tol, kol ieškovė pateiks įrodymus apie atliktą viruso Sars-Cov-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymą su neigiamu jo rezultatu, arba (3) iki ieškovės sutikimo atlikti tyrimą (PGR) metodu RPLC (duomenys neskelbtini) filialo Ambulatoriniame skyriuje.
3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiu teisiniu reguliavimu, ieškovė tvirtina, kad darbuotojas, nemokant darbuotojui darbo užmokesčio, gali būti nušalintas nuo darbo tik Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 49 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos įstatymo (toliau – ŽULPKĮ) 18 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 21 straipsnyje nustatytais atvejais (pagrindais), todėl darbuotojo nušalinimas nuo darbo bet kokiais kitais pagrindais, nei pirmiau nurodyti, yra laikytinas neteisėtu.
4. Ieškovė pažymi, kad ŽULPKĮ 18 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą. Ieškovė tvirtina, kad ieškovės nušalinimas nuo darbo ŽULPKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad ieškovė atsisakė atlikti profilaktinį tyrimą COVID-19 (koronaviruso infekcijai) nustatyti, yra neteisėtas, kadangi ŽULPKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbuotojo nušalinimo nuo darbo pagrindas yra taikytinas tais atvejais, kai darbuotojas pažeidžia to paties straipsnio 1 dalyje nurodytą, t. y. Vyriausybės nutarimu patvirtintą, darbuotojo sveikatos privalomo tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų tvarką, kuri aptariamu atveju pažeista nebuvo – tvarka net nenustato darbuotojui pareigos privaloma tvarka atlikti tyrimo COVID-19 (koronaviruso infekcijai) nustatyti. ŽULPKĮ 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytus darbus iki šeimos gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras, kuris šį sąrašą yra patvirtinęs 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 277 „Dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių asmenims, susirgusiems ar įtariamiems sergant, taip pat šių ligų sukėlėjų nešiotojams iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo negalima tęsti darbo, sąrašo patvirtinimo“. Pažymi, kad minėtu sveikatos apsaugos ministro įsakymu COVID-19 liga net nėra įtraukta į pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytus darbus iki šeimos gydytojo leidimo, sąrašą.
5. Pažymi, kad RPLC įsakyme nurodoma, kad ieškovė nuo darbo yra nušalinama ir nušalinimo laikotarpiu ieškovei nebus mokamas darbo užmokestis vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo (toliau – operacijų vadovas) sprendimu „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – sprendimas). Nors RPLC įsakyme nenurodyta šio sprendimo priėmimo data ir numeris, mano, kad atsakovas turėjo omenyje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“. Ieškovė, visų pirma, pabrėžia, kad aptariame operacijų vadovo sprendime nenurodyta, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) darbuotojams profilaktinis tyrimas Sars-Cov-2 virusui nustatyti yra privalomas tyrimas, todėl šio sprendimo kontekste aptariamo profilaktinio tyrimo nėra pagrindo kvalifikuoti kaip privalomo tyrimo ASPĮ darbuotojui. Operacijų vadovo sprendime joks nurodymas ASPĮ darbuotojams nėra duotas, t. y. operacijų vadovas aptariamu sprendimu ASPĮ darbuotojams nedavė nurodymo, kad šie atliktų (privalo atlikti) profilaktinį tyrimą. Dar daugiau, – jokia operacijų vadovo sprendimo teisės norma nenustato jokios elgesio taisyklės, kuria privalėtų vadovautis ASPĮ darbuotojai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ASPĮ darbuotojams operacijų vadovo sprendimu buvo duotas nurodymas pasidaryti profilaktinį tyrimą.
6. Ieškovė teigia, kad operacijų vadovo sprendimo priėmimo metu (t. y. 2020 m. gegužės 29 d.) galiojusio CSĮ 27 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustatė, jog gresiant ar susidarius valstybės lygio ekstremaliai situacijai valstybės operacijų vadovo funkcijas vykdo vyriausybės paskirtas vyriausybės narys arba valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos vadovas. Kita vertus, operacijų vadovo sprendimu ASPĮ darbuotojas nebuvo (ir šiuo metu nėra) duotas joks nurodymas atlikti profilaktinį tyrimą Sars-Cov-2 virusui nustatyti, todėl atsakovo tvirtinimas, kad ieškovė privalėjo vykdyti operacijų vadovo duotą nurodymą, kurio operacijų vadovas ieškovei, kaip ASPĮ darbuotojai, net nedavė (kadangi tokia operacijų vadovo valia sprendime nėra išreikšta), yra niekuo nepagrįsta. Tai, kad profilaktinis tyrimas ASPĮ darbuotojams nėra privalomas, ieškovės manymu, patvirtina (nors ir netiesiogiai) tai, kad operacijų vadovo sprendime ne tik nėra nurodyta, jog profilaktinis tyrimas yra privalomas, bet nėra nurodyta ir tai, kad asmenys, pažeidę šiuo įsakymu nustatytą tvarką, atsako įstatymų nustatyta tvarka ir/ar gali būti nušalinti nuo darbo, jei atsisako atlikti profilaktinį tyrimą.
7. Teigia, kad operacijų vadovo sprendime yra nurodyta, jog profilaktiniai tyrimai ASPĮ darbuotojams atliekami pagal su savivaldybe suderintą ir ASPĮ (šiuo konkrečiu atveju – atsakovo RPLC) patvirtintą darbuotojų tyrimo organizavimo tvarką. Ieškovė teigia, kad darbdavio net nebuvo ir nėra supažindinta su RPLC patvirtinta tyrimų tvarka. Pažymi, kad atsakovo 2020 m. liepos 9 d. tyrimų tvarka net nebuvo suderinta su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe. Nurodo, kad 2020 m. liepos 9 d. tyrimų tvarka, kurią pateikė atsakovas RPLC, net negali būti pripažinta kaip atsakovo RPLC patvirtinta tyrimų tvarka. Ši tyrimų tvarka reglamentuoja ne atsakovo RPLC, o atsakovo struktūrinio padalinio – RPLC (duomenys neskelbtini) filialo, darbuotojų atsitiktinio tyrimo organizavimo tvarką – vadinasi, tokia tvarka negali būti laikoma ASPĮ (šiuo atveju – RPLC) patvirtinta jos darbuotojų tyrimo tvarka. RPLC (duomenys neskelbtini) filialo direktorė D. M. aptariamą tyrimų tvarką tik pasirašė, tačiau jos nepatvirtino – vien tik tyrimų tvarkos pasirašymas, jos nepatvirtinus įsakymu ar kitu vidaus tvarkomuoju dokumentu, negali būti prilygintas tyrimų tvarkos patvirtinimui, kaip to reikalauja operacijų vadovo sprendimo 4 punktas. Tai, kad tokia tvarka nėra (tinkamai) patvirtinta, įrodo ta aplinkybė, kad aptariama tyrimų tvarka nėra užregistruota kaip atsakovo RPLC vidaus tvarkomasis dokumentas – tyrimų tvarka, kaip vidaus tvarkomasis dokumentas, neturi įstaigos (atsakovo) jai priskirto (suteikto) dokumento registracijos numerio, tyrimų tvarkoje nenurodyta, kokiu įsakymu (nenurodyta jo data ir numeris) ši tyrimų tvarka yra patvirtina ir pan.
8. Teigia, kad atsakovas RPLC, veikdamas per RPLC vadovą, RPLC (duomenys neskelbtini) filialo vadovę ir kitus jiems pavaldžius bei lojalius asmenis, grubiai pasikėsino į ieškovės orumą ir jos kūno neliečiamybę, nes, pažeisdamas įstatymu nustatytą tvarką, ilgą laiką ieškovei darė niekuo nepateisinamą psichologinį spaudimą, versdami ją atlikti įstatymu neprivalomą profilaktinį tyrimą Sars-Cov-2 virusui nustatyti. Pažymi, kad dėl ieškovei nuolat daromo psichologinio spaudimo, neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus ieškovė patyrė dar gerokai iki jos neteisėto nušalinimo nuo darbo: dėl emocinių ir dvasinių išgyvenimų, ieškovė ilgą laiką jautėsi prislėgta, atstumta bei persekiojama; dėl susidariusios padėties pablogėjo ieškovės fizinė sveikata, ją pradėjo kankinti nemiga, pablogėjo psichinės sveikatos būklė, nes pradėjo kankinti nežinomybė ir neužtikrintumas dėl ateities. Atsakovui RPLC priėmus neteisėtą sprendimą (RPLC įsakymas) nušalinti ieškovę nuo darbo, jai nemokant darbo užmokesčio, situacija dar labiau pablogėjo, kadangi ieškovė prarado reikšmingą dalį pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu. Esant tokiai situacijai, ieškovė buvo neviltyje, privalėjo skolintis pragyvenimui būtinas lėšas ir prašyti finansinės pagalbos iš savo artimųjų ir pažįstamų, dėl ko jautėsi (ir šiuo metu jaučiasi) pažeminta ir sumenkinta. Galiausiai, suprasdama, kad nepriklausomai nuo šios bylos baigties, ieškovė jau nebegalės grįžti ir normaliomis sąlygomis dirbti savo ankstesniame darbe, ir net norėdama būti pavaldi žmonėms, kurie jos atžvilgiu naudojo prievartą, ieškovė buvo priversta priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu (nuo 2021 m. sausio 25 d. darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo yra laikytina nutraukta).
9. Atsiliepimu atsakovas biudžetinė įstaiga „Respublikinis priklausomybės ligų centras“ prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad privalomas asmens sveikatos priežiūros specialistų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tyrimas yra eksplicitiškai įtvirtintas 2020 m. gegužės 29 d. operacijų vadovo sprendime Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“. Šis dokumentas priimtas vadovaujantis: Civilinės saugos įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės bei trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis (1 ir 2 punktai). Valstybiniu ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, kuris be kita nustato, jog sveikatos apsaugos ministerija valstybės lygio ekstremaliųjų situacijų atvejais koordinuoja asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimą (73.1 punktas). Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2020 m. vasario 27 d. potvarkiu Nr. 43 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“, kuriuo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras A. V..
10. Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kaip skirstomi tyrimai COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti. Teigia, kad operacijų vadovas 2020 m. gegužės 29 d. nurodė ASPĮ vadovams privalomai tikrinti darbuotojus, kurie turi tiesioginį kontaktą su pacientais. ASPĮ privalomą darbuotojų tyrimą dėl COVID-19 ligos numatė ir operacijų vadovo 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taigi pareiga tirti ASPĮ darbuotojus buvo nurodyta ir darbdavio veiklą reglamentuojančiame 2020 m. birželio 17 d. įsakyme Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
11. Nurodo, kad atitinkamai, ieškovė, būdama RPLC darbuotoja, privalėjo laikytis įstaigoje nurodytos tvarkos. Valstybės institucijų nustatytų nurodymų nevykdymo pasekmės yra įtvirtinamos skirtinguose teisės aktuose, priklausomai nuo pažeidusio subjekto, pažeistų nurodymų ir sukeltų pasekmių. Civilinės saugos įstatyme, kuriame ir yra reglamentuota asmenų pareiga vykdyti operacijų vadovų nurodymus, įtvirtinta, kad asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (39 straipsnis). Taigi akivaizdu, jog yra įtvirtintas nurodymų privalomumas. Teisės aktai ne tik nustatė ASPĮ organizuoti, jog jų darbuotojai atliktų profilaktinius tyrimus, siekiant užkirsti kelią COVID-19 bei suvaldyti ekstremalią situaciją, tačiau ir nurodė, kokia tyrimo metodika (būdu) jis turi būti atliekamas. 2020 m. gegužės 29 d. operacijų vadovo sprendimas Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ įtvirtino, kad ėminių paėmimas darbuotojams gali būti atliekamas ASPĮ ar socialinės globos įstaigoje arba šio sprendimo 5.1 papunktyje nustatyta tvarka (4.1.3. p.). 5.1 papunktis nurodė, kad šio sprendimo 1.1.1.1, 1.1.1.4, 1.1.2, 1.1.3 ir 1.2.3 papunkčiuose nurodytiems asmenims – savivaldybių mobiliuose punktuose tepinėlių iš paciento nosiaryklės ir ryklės paėmimo mobiliuose punktuose COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriniams tyrimams atlikti organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-390 „Dėl Tepinėlių iš paciento nosiaryklės ir ryklės paėmimo mobiliuose punktuose COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) laboratoriniams tyrimams atlikti organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka, išskyrus šio sprendimo 5.3 papunktyje nurodytus atvejus ir atvejus, kai asmenys yra stacionarizuoti ASPĮ – tuomet ėminio paėmimas šiems asmenims atliekamas ASPĮ. Registracija į mobilų punktą vykdoma per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą. Nepriklausomai nuo to, ar tyrimas būtų atliekamas ASPĮ ar mobiliajame punkte, tyrimas atliekamas būtent siekiant nustatyti, ar asmuo tyrimo metu yra užsikrėtęs COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir dėl to gali užkrėsti kitus asmenis, atsižvelgiant į tai, tyrimas atliekamas imant tepinėlius iš asmens nosiaryklės ir ryklės (ARS-CoV-2 PGR).
12. Atsakovas taip pat pasisako apie ieškovės jam pateiktą antikūnų testą (2019-nCoV IgG prieš SARS-CoV-2 ir 2019-nCoV IgM prieš SARS-CoV-2). Nurodo, kad šiuo testu tiriama ne ar šiuo metu asmuo yra užsikrėtęs COVID-19, t. y. juo asmens kraujyje ieškoma ne viruso, o antikūnų prieš SARS-CoV-2 virusą, todėl šis testas, neatlikus tyrimo iš nosiaryklės ir ryklės, negali būti patikimu šaltiniu – antikūnai susiformuoja tik po kurio laiko, kai asmuo jau yra apsikrėtęs minėta liga, atsižvelgiant į kiekvieno asmens individualių imunitetą. Taigi, asmuo, kuris jau yra užsikrėtęs COVID-19, atlikęs antikūnų testą ir gavęs neigiamą atsakymą, negali būti laikomas kaip nesergančiu COVID-19. Šią išvadą patvirtina ir Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos SARS-CoV-2 serologinių tyrimų naudojimo rekomendacijos, sudarytos 2020 m. gegužės 20 d. Darbuotojos pateiktas tyrimas neparodė, ar ieškovė tyrimo metu nebuvo užsikrėtusi COVID-19 ir dėl to nebuvo galima konstatuoti, kad ji gali saugiai dirbti su pacientais.
13. Nurodo, kad darbdavys 2020 m. liepos 9 d. priėmė „Atsitiktinių darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tvarką“. Vadovaujantis šia tvarka, kiekvieną savaitę RPLC (duomenys neskelbtini) filialo skyrių vedėjai sudarė atsitiktinio testavimo grafiką darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su pacientais (2 p.), nurodant, kad atrinkti darbuotojai turi registruotis tyrimui karštąja linija telefonu 1808. 2020 m. spalio 15 d. RPLC direktoriaus įsakymu nurodyta, jog tyrimai yra atliekami ir RPLC filialuose nustatyta tvarka. 2020 m. liepos 9 d. atsitiktinių darbuotojų profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) tvarka, kaip ir numatė 2020 m. gegužės 29 d. operacijų vadovo sprendimas Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“, buvo suderinta su (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybe. Be to, dar kartą nurodytina, kad darbuotoja, priešingai nei teigia prašyme, buvo supažindinta su 2020 m. liepos 9 d. tvarka susirinkimo metu, jai ji nuolat būdavo primenama, tačiau darbuotoja savavališkai atsisakydavo tikrintis, nenurodydama jokių tokį elgesį pateisinančių priežasčių. Darbuotoja buvo išsamiai supažindinta ne tik su įstaigoje galiojančia tvarka, tačiau ir su pačiu 2020 m. gegužės 29 d. operacijų vadovo sprendimu (jis jai buvo siųstas el. paštu). Ieškovė puikiai žinojo savo pareigą dalyvauti tyrime (kaip tai darė jos kolegos), tačiau jos nevykdė, nes iš principo nesutiko su operacijų vadovo sprendimu.
14. Pažymi, kad ieškovės, kaip socialinės darbuotojos, funkcijos yra vykdomos tiesiogiai kontaktuojant su pacientais: darbuotoja juos priima nedidelės kvadratūros kabinete, su jais bendrauja, juos apžiūri, stebi, konsultuoja vidutiniškai nuo 30 min. iki 1 val., dar daugiau – organizuoja ir veda grupinius užsiėmimus, kurie ir šiuo metu nėra sustabdyti. Kad tinkamai įvertinti asmenį privaloma jį tiesiogiai apžiūrėti, ypatingai svarbu įvertinti neverbalinį asmens elgesį, atsižvelgiant į tai, jog įstaigoje teikiamas gydymas nuo priklausomybės ligų, todėl akivaizdu, kad darbuotoja turi tiesioginį kontaktą su pacientais. Atkreipia dėmesį, kad ŽULPKĮ 18 straipsnio 5 dalis, įtvirtinanti, jog asmenims, įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki šeimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytus darbus. Pavojingų ir ypač pavojingų ligų, dėl kurių asmenims draudžiama tęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sąraše nustatytus darbus iki šeimos gydytojo leidimo, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Priešingai nei teigia ieškovė, minėtam sąraše COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) reglamentuojama kaip ypač pavojinga užkrečiama liga. Dar kartą akcentuotina, kad būtent siekiant valdyti ekstremaliąją situaciją ir užkirsti kelią tolimesniam COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui, operacijų vadovo sprendimu buvo patvirtintas privalomas APSĮ darbuotojų tyrimas su tikslu nustatyti, ar šie asmenys nėra užsikrėtę šia liga – tokio nurodymo tikslas buvo įvesti prevencines priemones kuo ankstesnėje užsikrėtimo stadijoje, kai dar nėra matomi ligos simptomai. Tuo tarpu ieškovei nepagrįstai atsisakant atlikti tyrimus dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), kilo pagrįsta prielaida, jog darbuotoja gali sirgti minėta liga ar būti jos nešiotoja.
15. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrindė atsakovės atsakomybės dėl neturtinės žalos sąlygų. Pabrėžia, kad būtent ieškovės atsisakymas atlikti tyrimus sukėlė kitiems darbuotojams stresą ir įtampą – kitiems filialo darbuotojams nuolat tikrinantis dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), toks darbuotojos elgesys atrodė nepriimtinas ir keliantis riziką jų sveikatai, atsižvelgiant į tai, jog ji galėjo sirgti šia liga ar ją platinti kitiems.
16. Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė I. G. nurodo, kad kadangi ieškovės ginčijamame atsakovo įsakyme nei DK, nei DSSĮ 21 straipsnis, kaip ieškovės nušalinimo nuo darbo pagrindas, nėra nurodyti, atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo šioje byloje remtis nei DK 49 straipsniu, nei DSSĮ 21 straipsniu, siekdamas pagrįsti atsakovo 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr.1.3-144 (1.2) „Dėl I. G. nušalinimo nuo pareigų“ teisėtumą. Pažymi, kad tik 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė ŽULPKĮ 18 straipsnio „Privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų“ pataisas, kuriomis papildomai nustatė, jog darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą, darbuotojų tikrinimosi tvarką nustato Vyriausybė. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2021 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 178 pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ ir tik tuo 2021 m. kovo 27 d. sveikatos srityje dirbantiems darbuotojams buvo nustatyta prievolė periodiškai tikrintis sveikatą dėl ligos, dėl kurios yra paskelbtas karantinas ir (ar) ekstremalioji situacija.
17. Ieškovė pažymi, kad priimdamas ginčijamą įsakymą, tiek atsiliepime į ieškinį atsakovas itin akcentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID- 19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – ESOP sprendimas). Pažymėtina, kad 2021 m. birželio 1 d. teisės aktų registre buvo paskelbtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021. Išnagrinėjęs administracinę bylą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad: sveikatos apsaugos ministras A. V. nuo 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ESVO vadovo pareigų. Ieškovės manymu tai reiškia, kad ESOP 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“, kuriuo, kaip ieškovės nušalinimo pagrindu remiasi atsakovas, 2020 m. lapkričio 10 d. (įsakymo dėl ieškovės nušalinimo priėmimo diena) buvo negaliojančiu teisės aktu, kadangi jį priėmė ESOP, kuris, kaip konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nebuvo tinkamai įgaliotas eiti valstybės lygio operacijų vadovo funkcijų.
18. Teismo posėdžio metu ieškovė I. G. bei jos atstovas advokatas Marius Navikas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas Mantas Mikalopas nesutiko su ieškiniu, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Teismo posėdžio metu liudytoja D. M. nurodė, kad ieškovė buvo vienintelė darbuotoja, kuri atsisakė testuotis. Ieškovė buvo supažindinta su tvarka. Ieškovės nurodytas antikūnių testas skirtas nustatyti ar asmuo yra sirgęs COVID-19 virusu, bet jis nėra skirtas profilaktiniam tyrimui.
Dėl dalies reikalavimų civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
21. Pareikštu ieškiniu ieškovė I. G., be kita ko, prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Darbo ginčų komisijos 2021 m sausio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-116, darbo byloje Nr. APS-131-25409.
22. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis).
23. Kadangi teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, teisme negali būti reiškiamas ir atitinkamai negali būti nagrinėjamas reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą. Tokiais atvejais teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
24. Teismų praktikoje išaiškinta, kad reikalavimas panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą nenagrinėtinas teisme, todėl dėl reikalavimo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-116 darbo byloje Nr. APS-131-25409, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-172-910/2021).
Dėl ieškovės nušalinimo nuo pareigų (ne)teisėtumo.
25. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) 3 straipsnio 1 – 2 dalys). Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais; darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.
26. Darbo sutarties vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva reglamentuojamas DK 49 straipsnyje. Nušalinimas nuo darbo – tai laikinas darbo funkcijų vykdymo sustabdymas darbdavio ar kitų asmenų iniciatyva, kai darbuotojui neleidžiama dirbti sutartyje sulygto darbo. Tiek, kiek tai neprieštarauja nušalinimo tikslui, nušalinimo metu darbuotojui užtikrinamas pasyvusis darbuotojo teisinis statusas (pavyzdžiui, pareiga laikytis darbovietėje nustatytos vidaus tvarkos, teisė naudotis visiems darbuotojams suteikiama darbovietės infrastruktūra, teisė rinkti darbo tarybos narius ir pan.), taip pat apsauga pagal valstybinio socialinio draudimo teisės aktus. Nušalinimas galimas tik įstatyme numatytais atvejais ir negali būti taikomas siekiant kitų tikslų (įspėjimo laikotarpiu, prastovos metu, bylinėjantis dėl sutikimo atleisti darbuotoją iš darbo gavimo) (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 190).
27. Šiuo metu įstatymų leidėjas įtvirtina keturis nušalinimo rūšis – nušalinimas (vienai darbo dienai ar pamainai), kai darbuotojas pasirodė darbe apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (1 dalis); nušalinimas (iki trijų mėnesių) pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą (2 dalis); nušalinimas (iki 30 dienų) tiriant darbuotojo galbūt padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes (3 dalis); nušalinimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdaviui, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, raštu pasiūlius dirbti nuotoliniu būdu, tačiau darbuotojui nesutikus ar nepateikus darbdaviui atsakymo (31 dalis).
28. Byloje nustatyta, kad ieškovė I. G. dirbo atsakovo Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo Dienos psichiatrijos stacionaro skyriaus socialinės darbuotojos pareigose.
29. 2020 m. spalio 30 d. tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad darbuotoja I. G. atsisako profilaktiškai tirtis. Pažymima, kad 2020 m. spalio 27 d. COVID-19 buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) filialo Socialinės ir psichologinės pagalbos skyriaus darbuotojui. 2020 m. spalio 28 d. pasiaiškinime, ieškovė pateikė raštišką atsisakymą atlikti COVID-19 molekulinį tyrimą iš nosiaryklės.
30. 2020 m. lapkričio 6 d. įspėjimu Nr. 3.16-53(3.16) ieškovė informuota, kad nuo 2020 m. lapkričio 11 d. ji bus nušalinta nuo pareigų atlikimo, jeigu nepateiks atlikto COVID-19 (koronaviruso infekcijos) tyrimo ir gautą neigiamą jo rezultatą arba nesutiks raštiškai atlikti tyrimą COVID-19 atsakovės (duomenys neskelbtini) filialo ambulatoriniame skyriuje. Ieškovė 2020 m. lapkričio 9 d. atsakymu darbdaviui pateikė 2020 m. lapkričio 5 d. užsakymu UAB „Diagnostikos laboratorija“ atliktą IgG ir IgM klasės antikūnų nustatymo prieš SARS-CoV-2 (2019-nCoV) koronavirusą tyrimą, kurio rezultatas yra neigiamas.
31. 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1.3-144(1.2) ieškovė nušalinta nuo darbo pareigų iki bus atšaukta ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje, arba darbuotoja pateiks įrodymus apie atliktą viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymą su neigiamu jo rezultatu, arba sutiks atlikti tyrimą (PGR metodu) RPLC (duomenys neskelbtini) filialo Ambulatoriniame skyriuje, bei pavesta nemokėti jai darbo užmokesčio iki galios nušalinimas.
32. Įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktinės ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, 36 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo Nr.1226, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, RPLC direktoriaus įsakymu „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktinių tyrimų atlikimo Respublikiniame priklausomybės ligų centre“, atsižvelgiant į atsakovės 2020 m. lapkričio 6 d. įspėjimą apie nušalinimą nuo pareigų Nr.3.16-53 (3.16), įvertinus ieškovės 2020 m. lapkričio 10 d. gautą atsakymą į įspėjimą, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą.
33. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliai situacijai likviduoti.
34. 2020 m. gegužės 29 d. Operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendime Nr. V-1336 „Dėl tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ įtvirtintas asmens sveikatos priežiūros specialistų privalomas tyrimas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) (1.2.3 p. ir kt.). Darbdavys, vadovaudamasis šiuo Operacijų vadovo sprendimu, priėmė 2020 m. liepos 9 d. „Atsitiktinių darbuotojų profilaktinių tyrimų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos)“ tvarką, pagal kurios 2 punktą (duomenys neskelbtini) filialo skyrių vedėjai kiekvieną savaitę sudaro atsitiktinio testavimo grafiką darbuotojams, kurie turi tiesioginį kontaktą su pacientais, nurodant, kad atrinkti darbuotojai turi registruotis tyrimui karštąja linija telefonu 1808. 2020 m. spalio 15 d. atsakovo įsakymu „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktinių tyrimų atlikimo Respublikiniame priklausomybės ligų centre“ nurodyta, kad tyrimai atliekami ir atsakovės filialuose pagal įsakymu patvirtintą aprašą.
35. Ieškovė papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose pažymi, kad 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, konstatuota, kad sveikatos apsaugos ministras A. V. nuo 2020 m. gegužės 1 d. nebuvo tinkamai įgaliotas eiti valstybės lygio operacijų vadovo funkcijų, todėl 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 yra neteisėtas ir atsakovas nepagrįstai remiasi juo kaip vienu iš nušalinimo pagrindu.
36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovė nuo pareigų nušalinta 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1.3-144(1.2), kuomet buvo priimtas operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. V-1336. Kaip minėta, gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti operacijų vadovo teisėtus nurodymus, įsakymo Nr. 1.3-144(1.2) priėmimo metu operacijų vadovo sprendimas Nr. V-1336 galiojo, todėl darbdavys pagrįstai vykdė nurodymus ir remiantis šiuo sprendimu priėmė vidaus norminius teisės aktus.
37. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (toliau – ŽULPKĮ) nustato detalią privalomo tikrinimo ir nušalinimo nuo darbo tvarką. ŽULPKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotoją, atsisakiusį nustatytu laiku pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinusį be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), darbdavys privalo nušalinti nuo darbo ir nemokėti jam darbo užmokesčio iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga, arba perkelti jį toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę. Darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą nuo tos dienos, kurią pateikia darbdaviui sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti darbą.
38. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam nemokamas darbo užmokestis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (25 straipsnio l dalis).
39. DK 49 straipsnio 31 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo Nr.1226 2.2.1. punkte nurodyta, kad darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje ir užtikrinamos kitos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos.
41. Vilniaus Priklausomybės ligų centro 2017 m. spalio 2 d. direktoriaus įsakymu patvirtintose (duomenys neskelbtini) filialo Dienos psichiatrijos stacionaro skyriaus socialinio darbuotojo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad pagrindinės socialinio darbuotojo funkcijos, be kita ko, atlikti socialinės situacijos vertinimą kiekvienam pacientui individualiai, dalyvauti sudarant gydymo ir pagalbos planą kiekvienam pacientui individualiai ir su juo pacientą supažindinti raštiškai, bendradarbiauti ir koordinuoti savo veiklą su skyriaus specialistais ir kitomis įstaigomis ir/ ar asmenimis, teikti informaciją ir konsultuoti klientus, vesti grupinius užsiėmimus, skaityti paskaitas, vesti tematinius užsiėmimus ir kt.
42. Teismo vertinimu, klausimą, ar atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje pagal kompetenciją įgaliotas spręsti darbdavys, siekiant užtikrinti nepertraukiamą įstaigos veiklą. Kaip pažymėjo atsakovas, ieškovės, kaip socialinės darbuotojos, funkcijos yra vykdomos tiesiogiai kontaktuojant su pacientais: darbuotoja juos priima nedidelės kvadratūros kabinete, su jais bendrauja, juos apžiūri, stebi, konsultuoja vidutiniškai nuo 30 min. iki 1 val., dar daugiau – organizuoja ir veda grupinius užsiėmimus, kurie ir šiuo metu nėra sustabdyti; kad tinkamai įvertinti asmenį privaloma jį tiesiogiai apžiūrėti, ypatingai svarbu įvertinti neverbalinį asmens elgesį, atsižvelgiant į tai, jog įstaigoje teikiamas gydymas nuo priklausomybės ligų. Taigi, kaip matyti, ieškovė pagal darbo funkcijų pobūdį turi tiesioginį kontaktą su pacientais, todėl, kaip buvo nustatyta Darbo ginčų komisijoje, ieškovei buvo pasiūlyta eiti tik savo papildomas pareigas – viešųjų pirkimų specialistės funkcijas nuotoliniu būdu.
43. Be to, ieškovės nuomone, darbuotojas, nemokant darbuotojui darbo užmokesčio, gali būti nušalintas nuo darbo tik DK 49 straipsnyje, ŽULPKĮ 18 straipsnyje ir DSSĮ 21 straipsnyje nustatytais atvejais (pagrindais), todėl darbuotojo nušalinimas nuo darbo bet kokiais kitais pagrindais, nei pirmiau nurodyti, yra laikytinas neteisėtu.
44. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo ekstremalias situacijas reguliuojančių įstatymų reikalavimų ar pareigūnų nurodymų, darbdavys privalo imtis priemonių klientų ir darbuotojų sveikatai apsaugoti (DSSĮ 11 straipsnio 1 dalis). Taigi, kol nėra paskelbtos imperatyvios priemonės įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kai jos yra paskelbtos, tokias apsaugines ir prevencines priemones gali taikyti ir pats darbdavys, individualiai įvertinęs situaciją savo darbovietėje, atsižvelgdamas į rizikos veiksnius ir savo veiklos specifiką. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbta 2020 m. gegužės 29 d. SARS-CoV-2 serologinių tyrimų naudojimo rekomendacija, ieškovės pateiktas antikūnių testas nenustato, ar ieškovė šio tyrimo metu yra ar nėra užsikrėtusi SARS-CoV-2, todėl darbdavys pagrįstai paprašė ieškovę pasiaiškinti atsisakymo tirtis priežastis, bei atitinkamai įspėjo ieškovę apie nušalinimą nuo pareigų.
45. Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-389 pakeistas Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 278 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašo patvirtinimo“, kuriuo COVID-19 įtrauktas į pavojingų ligų sąrašą.
46. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad ieškovės atsisakymas atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) kėlė riziką asmenims, su kuriais ieškovė kontaktavo darbe, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr.1.3-144 (1.2) nušalino ieškovę nuo pareigų nemokant nušalinimo metu darbo užmokesčio iki bus atšaukta ekstremali situacija Lietuvos Respublikoje, arba ieškovė pateiks įrodymus apie atliktą viruso SARS-CoV-2 tyrimo (tiriant PGR metodu) atsakymą su ir neigiamu jo rezultatu, arba sutiks atlikti tyrimą (PGR metodu) atsakovės (duomenys neskelbtini) filialo ambulatoriniame skyriuje vadovaujantis įsakyme nurodytais bei kitais teisės norminiais aktais, kadangi ieškovė raštiškai atsisakė atlikti tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nurodyta tvarka ir pagrindu.
47. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai pripažinti neteisėtu 2020 m. lapkričio 10 d. įsakymą Nr.1.3-144 (1.2) ir jį panaikinti, bei priteisti už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovei priklausantį vidutinį darbo užmokestį atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos.
48. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo patirtą neturtinę žalą – po 30 Eur už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną (nuo 2020 m. lapkričio 11 d. imtinai iki 2021 m. sausio 25 d. imtinai). Reikalavimą grindžia nurodydama, kad atsakovas grubiai pasikėsino į ieškovės orumą ir jos kūno neliečiamybę, nes, pažeisdamas įstatymu nustatytą tvarką, ilgą laiką ieškovei darė niekuo nepateisinamą psichologinį spaudimą, versdami ją atlikti įstatymu neprivalomą profilaktinį tyrimą Sars-Cov-2 virusui nustatyti. Dėl ieškovei nuolat daromo psichologinio spaudimo, ieškovė patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką jautėsi prislėgta, atstumta bei persekiojama; dėl susidariusios padėties pablogėjo ieškovės fizinė sveikata, ją pradėjo kankinti nemiga, pablogėjo psichinės sveikatos būklė, nes pradėjo kankinti nežinomybė ir neužtikrintumas dėl ateities, ieškovė prarado reikšmingą dalį pajamų, kurias ieškovė būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovės atžvilgiu, privalėjo skolintis pragyvenimui būtinas lėšas ir prašyti finansinės pagalbos iš savo artimųjų ir pažįstamų, dėl ko jautėsi (ir šiuo metu jaučiasi) pažeminta ir sumenkinta. Galiausiai, ieškovė buvo priversta priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su atsakovu.
49. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
50. Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).
51. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
52. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomi išgyvenimai, teismo vertinimu, yra labiau susiję su pačios ieškovės subjektyviu situacijos vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad teismas nustatė, jog ieškovė nušalinta nuo darbo buvo pagrįstai, siekiant užtikrinti darbuotojų (tame tarpe ir ieškovės) ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, taigi atsižvelgiant į nurodytus argumentus teismas daro išvadą, jog ieškovės I. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
53. Pagal bendrą taisyklę pralaimėjusi šalis apmoka bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė 2021 m. birželio 9 d. prašymą priteisti 1 634,51 Eur sumą.
54. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.
55. Atsižvelgiant į tai, netenkinus ieškinio reikalavimų, nurodytų būtinų, protingų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas, 1 634,51 Eur suma, atsakovui priteisiamas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
56. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
57. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-116 darbo byloje Nr. APS-131-25409.
Kitoje dalyje ieškovės I. G. ieškinį atsakovui biudžetinei įstaigai Respublikinis priklausomybės ligų centras dėl darbo ginčo atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui biudžetinei įstaigai Respublikinis priklausomybės ligų centras, į. k. 190999616, 1 634,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Skaistė Cinkutė