Civilinė byla Nr. 2A-251-264/2014

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;

(S)

121.14; 121.21

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario  18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8720-375/2013 pagal ieškovės N. U. ieškinį atsakovui T. R., trečiasis asmuo V. R., institucijos teikiančios išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama padidinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-851-658/2008 iš atsakovo dukrai V. R., (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki V. R. taps darbinga, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad 2008-05-23 teismo sprendimu dukters išlaikymui buvo priteista po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovės darbinės pajamos  per 2011, 2012 m. ženkliai sumažėjo, o dukters poreikiai, kuriai yra 14 m., išaugo. Dukrai naujagimystėje diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sindromas. 2002 m. ji operuota dėl progresuojančios juosmeninės lordozės. Mergaitei dažnai išnyra rankų ir kojų sąnariai. 2012 m. jai nustatytas žymus sveikatos pablogėjimas, nes liga progresavo. 2013-01-17 dukra paguldyta planinei stuburo operacijai. Buvo diagnozuota papildoma problema - širdies skysčio kaupimasis perikarde. Nežiūrint žymaus vaiko sveikatos pablogėjimo, dėl kurio reikia skirti daugiau priežiūros, laiko nuvežti į gydymo įstaigą, medikamentų, vaikui skirtos neįgalumo ir slaugos pašalpos nepadidėjo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; padidino Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-23 sprendimu Nr. 2-851-658/2008 iš atsakovo T. R. dukrai V. R. priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo T. R. dukrai V. R., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos 2013-04-03 iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę N. U.; priteisė iš atsakovo T. R. 667 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei N. U. bei 144 Lt žyminio mokesčio, 22 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad 2008-05-23 teismo sprendimu nepilnametės V. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis VW Golf, o atsakovui – Peugeot Boxer bei Mercedes Benz. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas yra įkeistas užtikrinant jo įsigijimui paimtą paskolą iš banko Danske Bank. Atsakovas vykdo individualią veiklą, yra įsigijęs verslo liudijimą. Šalių dukrai V. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, ji serga sunkiomis ligomis – skolioze, (duomenys neskelbtini) sindromu ir kt.. V. R. yra paskirta šalpos pensija 720 Lt per mėnesį, priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija po 306 Lt per mėnesį, transporto išlaidų kompensacija 32,50 Lt per mėnesį, išmoka vaikui 52 Lt per mėnesį.

Teismas nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento su amžiumi žymiai išaugo ir vaiko poreikiai, iš atsakovo priteisto išlaikymo - 200 Lt kas mėnesį neužtektų net ir specialiųjų poreikių neturinčio vaiko pačių minimaliausių poreikių patenkinimui. Šalių dukters priežiūrai, nuvežimui į gydymo įstaigas, medikamentams, maisto papildams, higienos priemonėms tenka išleisti vis daugiau piniginių lėšų. Ieškovė nurodė, kad dukters poreikių patenkinimui ji išleidžia apie 2000 Lt per mėnesį. Teismo vertinimu ieškovės pateikta poreikių skaičiuotė atspindi realius neįgalaus paauglio vaiko poreikius bei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Ieškovė nurodė, jog neskaitant invalidumo ir slaugos pašalpų ji išleidžia apie 1000 Lt per mėnesį arba vieną MMA. Kadangi abiejų tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios, tai atsakovas privalo padengti bent pusę šios sumos, nes ieškovei tenka sunki visa kasdieninės priežiūros ir slaugos našta. MMA dydžio išlaikymas garantuoja socialiai priimtinų dukters poreikių patenkinimo lygį ir atitinka ne tik socialinį kriterijų, bet ir atitinka šiuo metu kasacinio teismo jau suformuotai teismo praktika.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė teikia paramą ir kitai, šiuo metu jau pilnametei dukrai R., studijuojančiai aukštojoje mokykloje. Tuo tarpu atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikatos problemų neturintis vyras. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokių jis ėmėsi priemonių, kad susirastų geriau apmokamą darbą ir gautų didesnes nei 1000 Lt per mėnesį pajamas. Teismas ištyręs įrodymų visumą, padarė išvadą, kad atsakovas gauna gerokai didesnes pajamas nei nurodo, todėl gali ir privalo teikti didesnį išlaikymą savo neįgaliai dukrai. Tai, kad atsakovo sutuoktinė laukiasi kūdikio, neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti dukrai V. būtino išlaikymo dydžio

             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas T. R. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 53-57) prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Kauno apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą panaikinti, ieškovės N. U., ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas visapusiškai netyrė tikrosios apelianto turtinės padėties bei tinkamai nevertino aplinkybės, kad jis turi dar vieną išlaikytinį, dėl šios priežasties priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai, kuris nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Po 2008-05-23 teismo sprendimo atsakovo turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, jis neįgijo jokio nekilnojamojo ar kito vertingo turto. Jis įgijo tik 3 000 Lt vertės autobusiuką PEUGEOT BOXTER, kuris yra naudojamas darbinėms funkcijoms atlikti. Atsakovas vykdo individualią veiklą, jo pajamos per mėnesį siekia apie 1000 Lt, deklaracijoje nurodoma suma yra tik pajamos, bet ne pelnas. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Iš gaunamų pajamų atsakovas turi pragyventi bei teikti išlaikymą savo dar nepilnametei dukrai V., bei mokėti išlaikymo įsiskolinimą (dukroms V. ir R.), kuris yra susikaupęs nuo 2008-05-23 teismo sprendimo priėmimo, kadangi dėl savo sunkios finansinės padėties atsakovas sistemingai teikti išlaikymo negalėjo. Tam įtakos turėjo ir finansinė pasaulinė krizė. Atsakovo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) pagimdė atsakovui dukrą K. R., todėl atsakovas turi dar vieną vaiką, kuriam reikia teikti išlaikymą, rūpintis juo, todėl apelianto turtinė padėtis netgi pablogėjo.

2. Teismas neteisingai nustatė nepilnametės dukters poreikių dydį, nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos analogiškose bylose, todėl nepagrįstai nurodė, jog priteisiant išlaikymą vaikui turi būti remiamasi vienos minimalios mėnesio algos dydžiu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dukra gauna socialinę paramą iš valstybės. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių skaičiuotėje nurodytos sumos nėra pagrįstos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir nepagrįstai padidintos. Ieškovė nepateikė įrodymų kur yra išleidžiama daugiau nei 1000 Lt valstybės parama. Ieškovė nurodo, kad patiria būsto išlaikymo išlaidas, tačiau nėra aišku kiek asmenų tame būste gyvena bei, kad ieškovė patiria būtent tokias būsto išlaikymo išlaidas, kokias nurodo poreikių skaičiuotėje. 600 Lt suma maistui taip pat nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Šalių dukra mokykloje gauna nemokamą maitinimą, visi būreliai taip pat yra nemokami, todėl nėra suprantama, kodėl ieškovė šias sumas įtraukė į poreikių skaičiuotę, o teismas jų išsamiai neanalizavo.

3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nors dukters V. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina, tačiau iki ieškinio pareiškimo dienos labai daug laiko duktė praleisdavo su atsakovu, gyveno kartu su juo, todėl tuo metu, kai dukra būdavo su atsakovu, atsakovas dukrą materialiai išlaikydavo, pirkdavo jai rūbus, pramogaudavo ir t.t. Šiuo periodu ieškovė neprisidėdavo prie dukters materialinio išlaikymo.

Ieškovė N. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 61-64) prašo Kauno apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas įvertino, kad apeliantui gims dar vienas išlaikytinis ir ši faktinė aplinkybė neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti dukrai V. būtino išlaikymo dydžio. Iš pateiktų įrodymų byloje, akivaizdu, kad atsakovas savo turtinės padėties sąžiningai neatskleidžia. Atsakovas neįrodė, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Jis neįrodė, kiek laiko iki bylos iškėlimo duktė gyveno su atsakovu ir kiek išlaikymo tuo metu jis jai skyrė. Ieškovei užkrovus pareigą rašytiniais įrodymais įrodyti kiekvieną kasdieninei buičiai V. naudai perkamą daiktą įgyjamas priemones ir t.t., ieškovei būtų užkraunama nepakeliama įrodinėjimo našta, kas iškreiptų patį teisingumo principą. Visos priemonės, jų kiekiai ir kainos vaiko poreikių lentelėje yra nurodytos realios, protingos ir neužaukštintos (jų atsakovas kitomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo). Ieškovė nurodė, jog maistui išleidžianti apie 600 Lt per mėnesį, kas sudaro apie 20 Lt per dieną. Vaikui reikalingas dietinis maistas (tai yra pažymėta ir medicininiuose išrašuose), kad mergaitė nepriaugtų svorio. Apeliantas teigia, kad dukra socialiai remtina, ir, kad pavalgo mokykloje. Tačiau vaikas turi valgyti  pusryčius prieš išvykdamas į mokyklą ir pavakarius bei vakarienę grįžęs iš mokyklos, o kai neina į mokyklą tai visas maistas yra gaminamas namuose ir jį reikia nupirkti. Mergaitė auga, ji daug serga, jos sveikatos būklė prastėja, reikalingas sanatorinis gydymas, todėl ieškovė patiria dar didesnes išlaidas. Ieškovė, pateikdama poreikių lentelę, į šiuos poreikius yra įskaityta ir valstybės gaunama parama. Valstybės parama buvo įvertinta priimant teismo sprendimą. Visos aplinkybės yra išnagrinėtos bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka pirmojoje instancijoje, todėl žodinis procesas tik padidins bylinėjimosi išlaidas.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilęs ginčas dėl  priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

                 Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad šalių dukters, gimusios (duomenys neskelbtini), turinčios neįgalumą, išlaikymui ieškovės nurodoma 2000 Lt suma, įskaitant iš valstybės gaunamą paramą dėl vaiko neįgalumo (apie 1000 Lt/mėn.) yra reali ir protinga. Išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, padarė išvadą, kad dėl padidėjusių vaiko poreikių 200 Lt/mėn. nepakanka net minimalių vaiko poreikių patenkinimui, iš atsakovo priteisė 500 Lt/mėn.

                 Byloje nustatytos ieškovės turtinės padėties apeliantas neginčija, todėl teismas nebekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovės turine padėtimi, nustatymo (CPK 187 str.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šalių paauglės dukters (14 m. amžiaus) poreikiai nuo 2008 metų, kai buvo priteistas išlaikymas, išaugo, tai patvirtina byloje esantys duomenys apie vaiko sunkaus laipsnio neįgalumą, nustatytą 2010 – 2016 m., sveikatos pablogėjimą. Įvertinęs skundžiamą sprendimą ir apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvadomis dėl vaiko  išlaikymo  padidinimo.

CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Apeliantas teigdamas, kad teismas neteisingai įvertino dukros poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, nenurodė, kokio dydžio išlaidos būtinų vaiko poreikių tenkinimui pakaktų. Apelianto argumentai, kad vaikui nereikia 600 Lt išlaidų maistui, 100 Lt išlaidų būstui nepaneigia, kad tokios išlaidos yra būtinos, o vaikui teikiama valstybės socialinė parama neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia iš jo priteisto išlaikymo dydžio neproporcingumu jo turtinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliacinio skundo argumentas vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nesudarantį vados konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė tik 2011 ir 2012 metų pajamų deklaracijas, kurios iš esmės parodo tik paties atsakovo deklaruotas pajamas (b. l. 88-89, 95-102, 105, 106-114), todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kitus byloje esančius duomenis apie atsakovo poilsį užsienio kurortuose, jo veiklos pobūdį pagrįstai suabejojo atsakovo bloga turtine padėtimi ir atsakovo pastangomis ją pagerinti. Apeliantas pagal 2008 m. teismo sprendimą turėjo pareigą teikti 400 Lt išlaikymą dviem nepilnametėms dukroms, iš jų dukrai R. iki (duomenys neskelbtini), kuri tapo pilnamete. Teismo posėdyje sutiko su išlaikymo padidinimu iki 400 Lt (2 t. b. l. 35). Apelianto argumentai, kad ieškovė nepateikė įrodymų kur yra išleidžiama daugiau nei 1000 Lt valstybės parama, nepakankami ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl vaiko poreikiams būtinų 2000 Lt išlaidų, kurių dalį 1000 Lt turi pareigą teikti abu tėvai proporcingai jų turtinei padėčiai. 

Pažymėtina  tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai, kad atsakovas neieško geriau apmokamo darbo, turi specialybę, sveikas ir darbingas, tik patvirtina teismo abejones dėl atsakovo tikrosios turtinės padėties atskleidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas dukterimi nesidomi, ja nesirūpina, kitu būdu prie jos išlaikymo neprisideda (b. l. 77, 137-138), vaikas lanko specialią mokyklą, būrelius, yra lavinamas, gydomas, turi specialių poreikių, ieškovė tinkamai ir nuolatos rūpinasi vaiku. Todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl vaiko poreikių ir jų neproporcingumo tėvų turtinei padėčiai.

Pažymėtina, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl esamo jo išlaikymo įsiskolinimo, vertintina kaip atsiradusi dėl paties apelianto kaltės, todėl į ją neatsižvelgiama. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis susilaukė antro vaiko, nepatvirtina jo turtinės padėties esminio pablogėjimo. Atsakovė taip pat turi dar vieną nepilnametį vaiką, turintį neįgalumą, todėl jos turtinė padėtis po 2008 m. teismo sprendimo iš esmės nepagerėjo.

Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi keli vaikai, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Akivaizdu, kad šalių  neįgalios dukters V.  poreikiai daug didesni nei apelianto dukters, gimusios (duomenys neskelbtini), kurią išlaikyti pareigą  turi ir jos motina. Abiejų tėvų pinigine išraiška po lygiai teikiamas 1000 Lt išlaikymas gali užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius atsižvelgiant  į tai, kad paauglio vaiko poreikiai nuolat didėja.

Atsižvelgiant į  CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintus  prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nėra pagrindo skundžiamu sprendimu priteisto išlaikymo sumažinimui.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų lygybės, proporcingumo bei CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų principų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis c. b.  Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).                                  

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo  motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos 400 Lt advokato pagalbos išlaidos (2 t. b. l. 65-67), neviršijančios Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis  CPK 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :       

Kauno apylinkės teismo 2013-09-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš T. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme N. U. (a.k(duomenys neskelbtini)

Teisėja                                                                          Aušra Baubienė