Civilinė
byla Nr. 3K-3-146/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorija
116.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Juozo
Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje
pagal ieškovės Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui A.
S. dėl savavališko statinio nugriovimo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Molėtų rajono apylinkės
teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkintas Utenos apskrities viršininko
administracijos ieškinys atsakovui A. S. dėl savavališkai pastatyto statinio
nugriovimo ir atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo
įsiteisėjimo dienos nugriauti savavališkai pastatytą pirtį (duomenys
neskelbtini). Atsakovas įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą pirtį
neįvykdė, todėl Utenos apskrities viršininko administracija suorganizavo rangovo
parinkimo ginčo pirčiai nugriauti konkursą; laimėjusia pripažinta įmonė
nugriovė savavališką statinį, o ieškovas už šį darbą sumokėjo. Siekdamas
prisiteisti rangovui sumokėtą sumą, ieškovas kreipėsi į teismą, tuo pačiu metu
ragindamas atsakovą gera valia atlyginti jo patirtas išlaidas.
Utenos apskrities viršininko administracija
ieškiniu prašė priteisti 8033,58 Lt už savavališko statinio griovimo darbus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo
ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m.
kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo ieškovo Utenos
apskrities viršininko administracijos naudai
8033,58 Lt skolos. Teismas
nustatė, kad atsakovas neįvykdė Molėtų rajono apylinkės teismo2006 m.
gegužės 5 d. sprendimo, įpareigojančio atsakovą per vieną
mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį, pastatytą 10,51 ha
sklype (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos
teismui išnagrinėjus A. S. apeliacinį skundą ir 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi
sprendimą palikus galioti. Nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2007 metų pabaigos
buvo bandoma įvykdyti teismo sprendimą, t. y. atsakovui buvo siųsti raginimai,
antstolis rašė sprendimo neįvykdymo aktą, kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo,
kol Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolio sprendimo
neįvykdymo aktą, 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi skyrė sprendimo nevykdančiam
atsakovui 1000 Lt baudą ir įpareigojo antstolį L. J. nugriauti pirtį (duomenys
neskelbtini) atsakovo lėšomis. Toks įpareigojimas, teismo nuomone, atitiko CPK
273 straipsnio 1 dalies normos nuostatą, jog teismas sprendime gali nurodyti,
kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę
atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti ir kartu išieškoti iš
atsakovo reikiamas išlaidas. Šiuo atveju teismo sprendime tokios teisės
ieškovui nebuvo suteikta, tačiau tai nepaneigia ieškovo teisės apskritai,
atsakovui nevykdant sprendimo, įpareigojančio atlikti veiksmus, imtis priemonių
tokiems veiksmams atlikti ir išsiieškoti turėtas išlaidas. Kadangi griovimo
darbams bandė trukdyti pats atsakovas, tai jis ir turi sumokėti 1534 Lt,
sumokėtus rangovui už prastovos laiką. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad
Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi, kuria buvo
pakeista sprendimo vykdymo tvarka, nustatyto įpareigojimo antstoliui nugriauti
pirtį atsakovas neskundė. Įpareigojimas nustatytas antstoliui, jis dalyvavo griaunant
pirtį. Nors vykdomasis raštas buvo išrašytas išieškotoju nurodant antstolį,
toks vykdomasis raštas antstolio grąžintas į bylą kaip klaidingai išrašytas, o
teisingai išrašyto vykdomojo rašto kopija, kur išieškotoju nurodyta Utenos
apskrities viršininko administracija, pateikta į bylą. Teismas pažymėjo, kad tokie
techninių klaidų nulemti netikslumai vykdymo procese neatima iš ieškovo teisės
į neteisėto statinio griovimo išlaidų atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi
atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas
2009 m. kovo 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nustatė, kad atsakovas
neįvykdė įpareigojimo nugriauti statinį, nereagavo į antstolio raginimus, todėl
antstolis 2007 m. vasario 5 d. surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kurio pagrindu
Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. atsakovui paskyrė 500 Lt baudą; antstolis
2007 m. birželio 2 d. vėl surašė sprendimo neįvykdymo aktą, kurio pagrindu Molėtų
rajono apylinkės teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskyrė A. S. 1000 Lt
baudą, ir remdamasis 273 straipsnio 1 dalimi įpareigojo antstolį nugriauti
pirtį; ši nutartis nebuvo apskųsta. Kolegija laikėsi nuomonės, kad Molėtų
rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendime nebuvo nustatyta
tvarkos, kuri turėtų būti taikoma, jei atsakovas nevykdys priimto sprendimo,
tačiau toks sprendimas neužkerta kelio taikyti kitą efektyvų teisinį
reguliavimą, būtiną įsiteisėjusiam sprendimui įvykdyti. Civilinė byla dėl
neteisėtos statybos padarinių pašalinimo iš esmės buvo išspręsta Molėtų rajono
apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu, todėl, nagrinėjant klausimą
dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymo, nebuvo pagrindo priimti dar vieną
sprendimą šioje civilinėje byloje. Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. priimta nutartimi
nebuvo sprendžiama naujų reikalavimų, atsakovui nebuvo nustatyta kokių nors
naujų pareigų, iš esmės pasisakyta tik dėl efektyvesnio teismo sprendimo
įgyvendinimo būdo. Teismas laikė neturinčia teisinės reikšmės aplinkybę, kad
teismas įpareigojo antstolį nugriauti statinį atsakovo lėšomis, o ne suteikė
tokią teisę ieškovui.
Vykdydamas teismo
sprendimą pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. išduotą
vykdomąjį raštą, antstolis vadovavosi Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m.
rugpjūčio 21 d. nutartimi ir Sprendimų
vykdymo instrukcijos nuostatomis.
Kolegijos nuomone, atsakovas, neįvykdęs teismo sprendimo, privalo atlyginti
faktines ir kitas vykdymo procese patirtas išlaidas. Kolegija nurodė, kad vykdomojoje
byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas turi atlyginti prastovos
išlaidas, kurias patvirtina byloje pateikiama griovimo darbų rangos sutartis,
lokalinė sąmata bei sąskaitos -
faktūros.
Kolegija pažymėjo, kad pirmosios
instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes,
objektyviai įvertino faktinių vykdymo išlaidų dydį ir atsakovo pareigą jas
atlyginti išieškotojui, tačiau nepagrįstai bylą nagrinėjo ieškinio teisenos
tvarka, nes vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje
pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai. Tačiau šį
proceso normų pažeidimą kolegija laikė formaliu, neturėjusiu įtakos teisingam
bylos išsprendimui.
III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas
prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. sprendimą, Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d.
nutartį, priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1) dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių taikymo. Kasatorius
teigia, kad, atsakovui neįvykdžius CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte
nustatyto įpareigojimo per tam tikrą terminą nugriauti statinį, atsiranda
dvejopų teisinių padarinių. Pirma, atsakovui (skolininkui) gali būti taikoma
CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta procesinė prievartos priemonė – skiriama
bauda. Antra, ieškovas įgyja teisę reikšti savarankišką ieškinį, kad statinys
teismo sprendimu būtų nugriautas statytojo lėšomis. Kasatorius tokią išvadą
daro aiškindamas CPK 259 straipsnio 1 dalies
ir 290 straipsnio 1 dalies normas. Jis pažymi, kad pagal CPK 273
straipsnio 3 dalį teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas yra
įpareigojamas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto
ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo įvykdymo
tvarką, jei atsakovas neįvykdys įpareigojimo. Tačiau ieškinyje neprašius ir
teismo sprendime nenurodžius, kad, atsakovui neįvykdžius įpareigojimo per
nustatytą terminą pastato nugriauti,
ieškovas turi teisę statinį nugriauti atsakovo lėšomis, tokios teisės
ieškovas neįgyja savaime. Dėl to ieškovas, norėdamas nugriauti statinį, turi
antrą kartą kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu. Šios taisyklės
neeliminuoja ir CPK 284 straipsnyje nustatyta sprendimo vykdymo tvarkos
pakeitimo procedūra, nes ji tokio pobūdžio sprendimams apskritai netaikytina.
Kasatorius pažymėjo, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d.
sprendime nebuvo įtvirtinta ieškovo teisės nugriauti statinį, jei kasatorius
neįvykdys teismo įpareigojimo. Dėl to ieškovas, siekdamas teisėtai nugriauti
statinį, privalėjo kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu;
2) dėl
teismo nutarties, kuria pakeistas sprendimo vykdymo tvarka, turinio aiškinimo.
Kasatorius teigia, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d.
nutartis, priimta antstolio pateiktu teismo sprendimo neįvykdymo aktu, yra
neteisėta ir negali sukurti teisinių padarinių kasatoriui, t. y. negali sukelti
pareigos atlyginti ieškovo patirtas vykdymo išlaidas. Molėtų rajono apylinkės
teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendime nebuvo nustatyta teisės ieškovui
nugriauti statinį pačiam, jei kasatorius neįvykdys teismo sprendimo
įpareigojimo nugriauti statinį savo iniciatyva. Dėl to ieškovas neturėjo teisinio
pagrindo samdyti rangovo ar pats atlikti griovimo darbų. Molėtų rajono
apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi antstolis L. Jankauskas
įpareigotas nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis, t. y. šioje nutartyje
suformuluota privaloma elgesio taisyklė (nugriauti pirtį kasatoriaus A. S. lėšomis), ir konkretus
asmuo, kuris įpareigotas tai įgyvendinti (antstolis). Atsižvelgdamas į tokį
aiškinimą, kasatorius mano, kad ieškovas statinio griovimo darbus atliko
neteisėtai. Jis nesutinka su apeliacinės instancijos vertinimu, kad aplinkybė,
jog nutartimi tokia teisė buvo suteikta antstoliui, o ne ieškovui, neturi
teisinės reikšmės nutarties teisėtumui, ir teigia, kad teismo sprendimuose ir
nutartyse užfiksuotos elgesio taisyklės turi būti aiškinamos adekvačiai, taikant
išimtinai lingvistinį aiškinimo metodą. Tokia situacija, kai teismo nutartyje
suformuluotais įgaliojimais pasinaudoja ne toje nutartyje nurodytas subjektas,
o kitas asmuo, pažeidžia teisės subjektų teisėtų lūkesčių principą;
3) dėl
priteistos sumos pagrįstumo. Kasatorius nesutinka su reikalavimu priteisti
1534 Lt už prastovos laiką ne dėl rangovo kaltės. Kasatorius teigia, kad ieškovas
ir rangovas UAB ,,Gabusta“, sudarydami Griovimo darbų rangos sutartį, turėjo
vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo 11 straipsnio nuostata, jog pirkimo
sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos. Dėl to
papildomas šios sutarties susitarimas, kuriuo padidinta statinio griovimo darbų
kaina ir pakeistos pirminės sutarties sąlygos, yra neteisėtas;
4) dėl
teismo taikyto teisinio pagrindo. Kasatorius teigia, kad teismai
nepagrįstai tenkino ieškinį CPK 610 straipsnio ir 273 straipsnio 1 dalies
pagrindu. Kasatoriaus nuomone, CPK 610 straipsnis ginčo santykiui netaikytinas,
nes vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje
vykdomoje byloje, kurioje atliekami vykdymo veiksmai. Šis straipsnis nesuteikia
teisės perkelti ginčo į kitą bylą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo
išvada, kad šis pažeidimas laikytinas formaliu, neturėjusius įtakos teisingam
bylos išsprendimui, nepagrįsta. CPK 273 straipsnio 1 dalis ginčo santykiui taip
pat negalėjo būti taikoma, nes teismo sprendime, kuriame nustatyta kasatoriui
pareiga nugriauti savavališkai pastatytą statinį, nebuvo nustatytos alternatyvios
jo vykdymo tvarkos;
5) dėl
galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo
protokolo 1 straipsnio pažeidimo. Kasatorius teigia, kad kasaciniame skunde
išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog teismų sprendimais nuspręsta
atimti iš kasatoriaus nuosavybę (8033,58 Lt), nors įstatymų tokio atėmimo
pagrindo nestatyta. Kasatoriaus nuomone, kasaciniame skunde nurodyti teisės
pažeidimai rodo, kad buvo pažeistos dvi iš trijų nuosavybės atėmimo teisėtumo
sąlygų, išplaukiančių iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio – nuosavybės teisės atėmimas privalo
būti nustatytas teisės normomis; teisės normos turi būti aiškios, turinys
prognozuojamas.
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2010 m. kovo 2 d.
nutartimi atsisakė priimti ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos
atsiliepimą į kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 247 straipsnio 3, 4 dalių
reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių
Kasatorius teigia, kad,
atsakovui neįvykdžius CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyto
įpareigojimo per tam tikrą terminą nugriauti statinį, atsiranda dvejopų
teisinių padarinių – taikyti CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytą baudą arba
reikšti naują ieškinį statinį nugriauti statytojo lėšomis.
CPK 273 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja
atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų
perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti , jog, atsakovui neįvykdžius
sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar
imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo
reikiamas išlaidas. Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir
priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo
padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau
įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra
asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo
atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis
apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį
taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo
sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai
teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta
išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo,
antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam
teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284
straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas
toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir
nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime
nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis).
Šioje byloje nustatyta, kad Molėtų rajono
apylinkės teismas 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkino Utenos apskrities
viršininko administracijos ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir
įpareigojo kasatorių per vieną mėnesį
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį, atsakovo priešieškinį dėl
nuosavybės teisės į statinį pripažinimo atmetė, t. y. teismas sprendime
nenurodė jo neįvykdymo teisinių padarinių – nenustatė ieškovui teisės nugriauti
pirtį, jeigu to per teismo nustatytą terminą neatliks kasatorius. Antstolis
2006 m. lapkričio 20 d. nusiuntė kasatoriui raginimą įvykdyti sprendimą, 2007
m. vasario 5 d. antstolis surašė sprendimo neįvykdymo aktą ir nusiuntė jį
teismui, nagrinėjusiam bylą; Molėtų rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio
2 d. nutartimi už sprendimo neįvykdymą kasatoriui skyrė 500 Lt baudą ir
įpareigojo jį per vieną mėnesį nugriauti pirtį; kasatorius baudą sumokėjo,
tačiau sprendimo neįvykdė, todėl 2007 m. birželio 5 d. antstolis surašė aktą
apie sprendimo neįvykdymą ir pateikė jį teismui; Molėtų rajono apylinkės
teismas 2007 m. rugpjūčio 21 d.
nutartimi skyrė kasatoriui 1000 Lt baudą
ir įpareigojo antstolį nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis. Įvertinusi teismų
nustatytus faktus aptartų teisės normų kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad,
kasatoriui sprendimo neįvykdžius ir antstoliui tai konstatavus CPK nustatyta
tvarka, teismas turėjo aptartą, CPK 284 straipsnyje ir 771 straipsnio 3 dalyje
reglamentuotą teisinį pagrindą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad
už sprendimo neįvykdymą galėjo būti skiriamos tik baudos pagal CPK 771
straipsnio 5 dalies nuostatas, o teisė išieškotojui nugriauti pirtį galėjo būti
nustatyta tik šiam pareiškus ieškinį kitoje byloje. Pirma, kasatoriaus nurodyta
CPK 771 straipsnio 5 dalies norma taikoma tik tuo atveju, jeigu teismas
įpareigoja skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai
pats skolininkas, t. y. teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti
sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių ar nutartimi keisti sprendimo
vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus,
kurių šis neatliko. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kasatoriaus priimto
sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis. Nagrinėjamu atveju teismo
nustatytą pareigą nugriauti pirtį gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir
išieškotojas teismui jam tokią teisę suteikus. Antra, pirmiau aptartose teisės
normose nustatyta teismui teisė toje pačioje byloje, kurioje išspręstas ginčas
iš esmės, pakeisti teismo sprendimo, kurio skolininkas nevykdo, tvarką ir
nustatyti išieškotojui teisę atlikti už skolininką šio lėšomis teismo sprendime
nurodytus veiksmus – šioje byloje nugriauti pirtį (CPK 284 straipsnis, 771
straipsnio 3 dalis).
Dėl CK 4.103 straipsnio 5 dalies ir
proceso teisės normų taikymo santykio
Teismas, nustatęs
savavališkos ar neteisėtos statybos atvejus, sprendimu gali įpareigoti
statytoją statinį pertvarkyti arba per nustatytą terminą statinį nugriauti (CK
4.103 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktai). CK 4.103 straipsnio 5 dalyje
nustatyta, kad statytojui per nustatytą terminą neįvykdžius šio straipsnio 3
dalies 2 punkto reikalavimų, teismo sprendimu statinys nugriaunamas statytojo
lėšomis. Kasatorius šią normą aiškina kaip kitą taikytiną teismo sprendimo
nugriauti statinį neįvykdymo teisinį padarinį – įpareigojimą ieškovui dar kartą
kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo tam, kad teismo sprendimu, o ne
teismo nutartimi būtų išspręstas šis klausimas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 259
straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės, priimdamas teismo
sprendimą, t. y. teismo sprendime
išdėstomas galutinis atsakymas į ieškiniu pareikštą reikalavimą, nes, priėmus
sprendimą, teisinio šalių ginčo
nebelieka. Tuo atveju, kai byla nėra išsprendžiama iš esmės ar sprendžiami CPK
ir kitais įstatyme nustatytais atvejais tam tikri jo kompetencijai priskirti
klausimai, teismas priima kitokį procesinį dokumentą – nutartį (CPK 290
straipsnio 1 dalis). CK 4.103 straipsnio 5 dalies nuostatos aiškintinos pagal
tai, kokį procesinį veiksmą teismas atlieka. Tuo atveju, kai teismas išnagrinėja
šalių ginčą dėl neteisėtų statybų ar statybų pažeidžiant įstatymo reikalavimus
ir taiko tam tikrus neteisėtos statybos teisinius padarinius (įpareigoja statytoją
pertvarkyti statinį ar jį nugriauti (CPK 4.103 straipsnio 3 dalis), teismas priima
sprendimą – apgina pažeistą ieškovo subjektinę teisę ar įstatymu saugomą
interesą, tenkindamas ieškinį, arba atsisako tenkinti ieškinio reikalavimus,
taip apgindamas atsakovo teises ar interesus, t. y. šalių ginčas dėl teisės yra
išsprendžiamas iš esmės ir byla baigiama. Tuo atveju, kai statytojas neįvykdo
teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo per nustatytą terminą nugriauti statinį,
teismas gali statinį įpareigoti nugriauti statytojo lėšomis, t. y. pakeisti
sprendimo vykdymo tvarką arba taikyti fakultatyvųjį sprendimo vykdymo būdą, kai
teismo sprendime toks numatytas. Nors CK 4.103 straipsnio 5 dalies formuluotėje
nurodoma, kad ,,teismo sprendimu“ statinys nugriaunamas statytojo lėšomis,
tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas nugriauti neteisėtos
statybos statinį jau yra priimtas, t. y. ginčas dėl teisės yra pasibaigęs,
teismas šiuo atveju sprendžia ne ginčą dėl teisės, o priimto teismo sprendimo
įgyvendinimo tvarkos pakeitimo klausimą ir bylos dėl teisės iš naujo
nenagrinėja. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK 4.103 straipsnio 5 dalies
norma aiškintina ir taikytina atsižvelgiant į proceso teisės normų dėl teismo
sprendimo neįvykdymo teisinių padarinių nustatytą reglamentavimą, taip pat į proceso
koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, t. y. kai statytojas neįvykdo reikalavimo
nugriauti statinį, statinys nugriaunamas teismo procesiniu sprendimu, t. y. teismo
nutartimi, kuria taikomas sprendime nustatytas fakultatyvusis sprendimo vykdymo
būdas, arba teismo nutartimi, keičiant sprendimo įvykdymo tvarką.
Byloje nustatyta, kad, išnagrinėjęs
iš esmės šalių ginčą dėl neteisėtos statybos teisinių padarinių taikymo ir
nuosavybės teisės į statinį pripažinimo, Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą
įpareigoti kasatorių per vieną mėnesį
nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti pirtį; kasatorius neįvykdė teismo sprendimo nugriauti
per nustatytą terminą pirtį, todėl teismo nutartimi buvo pakeista priimto
sprendimo įgyvendinimo tvarka – antstolis įpareigotas nugriauti statinį
kasatoriaus lėšomis. Teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, ir
atsižvelgdama tiek į civilinio proceso tikslus, tiek į proceso koncentracijos
ir ekonomiškumo, teismo sprendimo privalomumo principus, tiek į proceso normų,
reglamentuojančių sprendimo vykdymo pakeitimo esmę, konstatuoja, kad CK 4.103
straipsnio 5 dalies normos aiškinimas ir taikymas nebuvo pažeistas.
Dėl teismo nutarties, kuria pakeista sprendimo vykdymo tvarka, turinio
aiškinimo
Kasatorius teigia, kad Molėtų rajono apylinkės
teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, kuria antstolis įpareigotas nugriauti
pirtį kasatoriaus lėšomis, negali sukurti teisinių padarinių kasatoriui, t. y.
negali perkelti pareigos atlyginti ieškovo patirtas vykdymo išlaidas, nes
ieškovas neturėjo teisinio pagrindo samdyti rangovą ar atlikti nugriovimo
darbus.
Minėta, kad tuo atveju, kai teismo sprendime
nenurodyta sprendimo neįvykdymo teisinių pasekmių, teismas nutartimi CPK 284
straipsnyje nustatyta tvarka išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo
klausimą (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju sprendimą priėmęs
teismas, gavęs antstolio aktą, kad skolininkas (kasatorius) nevykdo teismo
sprendimo, ir keisdamas sprendimo vykdymo tvarką, turėjo nurodyti, kad nustato
ieškovui (išieškotojui) teisę įvykdyti sprendimą – nugriauti pirtį skolininko
lėšomis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad sprendimą priėmęs teismas,
įpareigodamas ne išieškotoją, o antstolį
įvykdyti sprendimą (nustatydamas antstoliui teisę įvykdyti sprendimą), padarė
proceso klaidą, tačiau ši negali būti laikoma teisėtu pagrindu atleisti
skolininką, kuris vengia įvykdyti teismo sprendimą, nuo išieškotojo patirtų išlaidų
vykdant skolininko pareigą atlyginimo. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su
apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad aplinkybė, jog teismo nutartimi
antstolis, o ne ieškovas buvo įpareigotas nugriauti pirtį kasatoriaus lėšomis, neturi
reikšmės nutarties teisėtumui. Pagal sprendimą, priimtą byloje dėl neteisėtos
statybos teisinių padarinių, išieškotojas yra ieškovas, o antstolis tik vykdo
priimtą sprendimą. Šia nutartimi teismas taikė įstatymų leidėjo nustatytas priemones,
kad būtų įvykdytas teismo sprendimas, kurį atsakovas piktybiškai vengė vykdyti.
Dėl to teismo nutartimi nustatytas įpareigojimas antstoliui, o ne išieškotojui Utenos
apskrities viršininko administracijai, vertintinas kaip lapsus lingua, kuris neturėjo įtakos vykdymo proceso teisėtumui.
Dėl
teismo taikyto teisinio pagrindo
Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai ieškinį
tenkino CPK 610 straipsnio ir 273 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu.
CPK 610 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas
apmoka visas vykdymo išlaidas. Įvykdžius sprendimą, šios išlaidos išieškomos iš
skolininko. Pagal teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu patvirtintos
Sprendimų vykdymo instrukcijos 251 punkto nuostatas, pateikdamas
antstoliui vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl statinio nugriovimo, ieškovas kaip
išieškotojas turėjo parinkti ir nurodyti antstoliui asmenį, kuris vykdys
statybos griovimo darbus; pagal 48 punkto nuostatas ieškovas, kaip
išieškotojas, pateikęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, apmokėjo už asmenų, vykdančių
statybos nugriovimo darbus, paslaugas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje
nustatyta, kad ieškovas, vykdydamas Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas,
organizavo viešuosius pirkimus, parinko rangovą pirčiai nugriauti ir jį nurodė
antstoliui; antstolis dalyvavo visose pirties griovimo procedūrose. Taigi tiek
išieškotojo, tiek antstolio, vykdžiusio teismo sprendimą nugriauti statinį,
veiksmai atitiko Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus, todėl teismai
pagrįstai išieškotojo (ieškovo) sumokėtas
išlaidas rangovui laikė faktinėmis vykdymo išlaidomis ir priteisė jas CPK 610
straipsnio pagrindu iš kasatoriaus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad vykdymo išlaidų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas toje pačioje
vykdomojoje byloje, kurioje buvo atliekami vykdymo veiksmai, tačiau, kaip
pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, šis proceso normų pažeidimas
laikytinas formaliu, neturėjusiu įtakos teisingam bylos išsprendimui.
Dėl
priteistos sumos pagrįstumo
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo
argumentų dėl priteistų išlaidų už priverstinę prastovą pagrįstumo, nes juose
nekeliama teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimo. Pažymėtina, kad bylą
nagrinėję teismai nustatė, jog kasatorius ne tik neįvykdė teismo sprendimo
nugriauti pirtį, bet ir trukdė tai padaryti ieškovui. Dėl to ieškovas patyrė
papildomų (griovimą vykdžiusių asmenų prastovos) išlaidų. Teismai tyrė ir
vertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl pateiktų vykdant sprendimą išlaidų ir
teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų nustatytų išlaidų dydžiu.
Dėl Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1
straipsnio pažeidimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendimas
priteisti 8033,58 Lt iš kasatoriaus ieškovo naudai yra Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimas, nes
įstatyme tokio nuosavybės teisės atėmimo
pagrindo nenustatyta. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teiginiu.
Nuosavybės teisės ribojimas teisėtas, kai
atliekamas įstatyme nustatytomis sąlygomis, juo siekiama teisėto tikslo ir ši
priemonė proporcinga siekiamam tikslui. Teismas, analizuodamas teisės
netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimo klausimą, yra nustatęs, kad pirmas ir
pats svarbiausias reikalavimas yra teisėtumo reikalavimas (žr. Iatridis v. Greece, no. 31107/96,
judgment of 25 March 1999, § 1). Teisės viršenybė – vienas pagrindinių
demokratinės visuomenės principų – yra neatskiriama visų Konvencijos straipsnių
dalis (žr. Amuur v. France judgment
of 25 June 1996, Reports 1996-III, p.
850-51, § 50). Nuosavybės teisių suvaržymas taip pat turi turėti teisėtą tikslą
ir būti proporcingas siekiamam tikslui, išlaikant teisingą pusiausvyrą tarp
visuomenės (bendrųjų) ir individo interesų.
Teisėjų kolegija pirmiau yra nurodžiusi argumentus,
kad CK 4.103 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra priimtas teismo
sprendimas, įpareigojantis kasatorių nugriauti neteisėtai pastatytą pirtį;
kasatorius nevykdė teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo; teismo antstoliui
tai konstatavus CPK nustatyta tvarka, teismas nutartimi pakeitė sprendimo
įvykdymo tvarką ir įpareigojo nugriauti statinį statytojo lėšomis (CK 4.103
straipsnio 5 dalis, CPK 284 straipsnis, 771 straipsnio 3 dalis); pirties
nugriovimo darbai buvo atlikti pagal Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatas,
todėl pagal teismų atliktą nustatytų aplinkybių
teisinį įvertinimą kasatoriui atsirado pareiga atlyginti išieškotojo
patirtas vykdymo išlaidas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinio
proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar
įstatymų saugomi interesai pažeisti, interesus (CPK 2 straipsnis). Siekiant šio
tikslo bendrieji civilinio proceso principai įpareigoja dalyvaujančius byloje
asmenis elgtis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti procesinėmis priemonėmis (CPK 7
straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad kasatorius aiškiai pažeidė pareigą
elgtis sąžiningai – nevykdė privalomo jam teismo sprendimo nugriauti neteisėtai
pastatytą pirtį, vėliau trukdė jo pareigą vykdančiam ieškovui, o šiam įvykdžius
teismo sprendimą, be teisėto pagrindo siekia išvengti ieškovų patirtų išlaidų,
dėl kurių dydžio teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, atlyginimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti
skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų
įteikimu, priteisimo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo
16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu,
kasaciniame teisme patirta 31,05 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, ši suma
priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai,
96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. S. (a. k. (duomenys
neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,05 Lt (trisdešimt vieną litą 5 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Juozas Šerkšnas
Vincas
Verseckas