Baudž. byla Nr. N1-324-626/2011
Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00485-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.2.14.1.2.2, 2.1.15.3.3.2; 2.1.15.7; 2.3.4.3.

N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Vaivadienė,
sekretoriaujant J. Ž.,
dalyvaujant prokurorams V. D., K. P.,
nukentėjusiajam V. L.,
kaltinamajam D. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
D. T., (D. T.) a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., administracine tvarka baustas 6 kartus, anksčiau teistas 1) 2011-03-25 pagal LR BK 178 str. 1 d. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kuri 2011-08-05 buvo pakeista nemokamais auklėjamojo pobūdžio darbais; 2) 2011-09-19 pagal BK 180 str. - 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 92 str. 1, 2 d., 82, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
n u s t a t ė:
D. T. įsibrovęs į garažą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis 2011 m. kovo 26 d. apie 23 val., (duomenys neskelbtini), nulaužus 20 litų vertės garažo vartų vyrius, įsibrovė į - V. L. priklausantį garažą, iš kur pagrobė 200 litų vertės cirkuliacinį pjūklą; 100 litų vertės elektrinį atsuktuvą; 220 litų vertės kampinį šlifuoklį „Skili"; 100 litų vertės elektrinį gražtą; 320 litų vertės elektros laidų ritę; 170 litų vertės elektros laidų ritę; 150 litų vertės prailgintuvą, tuo nukentėjusiajam V. L. padarydamas 1280 litų materialinę žalą.
Kaltinamasis padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis, įsibrovęs į garažą pagrobė svetimą turtą. Vogė, nes reikėjo pinigų. Dėl nusikaltimo gailisi. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žada žalą atlyginti. Savo parodymus patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 48-51).
Nukentėjusysis V. L. paaiškino, kad įsibrovus į jo garažą buvo pavogti kaltinime nurodyti daiktai, dalis jų grąžinta, todėl prašo priteisti 760 Lt turtinės žalos. Taip pat dėl nusikaltimo patyrė moralinę žalą – neteko darbo, visi įrankiai jam buvo reikalingi darbams atlikti, netekęs jų prarado užsakymą. Todėl prašo priteisti 2000 Lt moralinei žalai atlyginti.
Byla nagrinėta BPK 273 str. nustatyta tvarka.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais ir duomenimis: 2011-03-27 nukentėjusiojo V. L. protokolu-pareiškimu Vilniaus rajono PK, apie tai, kad buvo pavogtas jo turtas iš garažo (b. l. 1); įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, kuriuose užfiksuota, kad turtas buvo pavogtas įsibrovus į garažą (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-13); daiktų pateikimo, jų apžiūros ir parodymo atpažinti protokolais, kuriuose užfiksuota, kad V. L. atpažino iš jo pavogtus daiktus – elektrinį grąžtą, kampinį šlifuoklį, cirkuliacinį pjūklą , kuriuos pateikė D. T. ir kurie nukentėjusiajam grąžinti (b.l. 18-24, 52-57).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis D. T. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir tuo padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi bei (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas apysunkiams (BK 11 str. 4 d.), į jo padarymo laiką ir aplinkybes, kaltės formą-tyčią, pasisavinto turto vertę ir tai kad dalis grąžinta, į kaltinamojo asmenybę ir amžių, kuris nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, dirba, administracine tvarka baustas 6 kartus, teistas 2 kartus, nusikalto prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnį 2011-09-19 nuosprendį bei sekančią dieną būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkiančių, todėl jam skirtina artima vidutinei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kuri iš dalies sudedant bendrintina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo,-subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas.
Nukentėjusysis pareiškė 760 Lt civilinį ieškinį dėl turinės ir 2000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinys dėl turtinės žalos įrodytas, pripažintas kaltinamojo ir tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo nukentėjusysis patyrė moralinę skriaudą ir nepatogumus. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, į tai, kad netekęs įrankių svarbių darbams atlikti, nukentėjusysis prarado dalį uždarbio, į jo ir kaltinamojo turtinę padėtį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pasekmes ir įvertino ne tik į žalą padariusio asmens kaltę, į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, bei teismų praktikoje vyraujančią praktika dėl tokio pobūdžio bylose priteistinas neturtinės žalos sumas pripažįsta, kad nukentėjusiajam priteistinas 800 Lt neturtinės žalos atlyginimas (BPK 115 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 303 str. 2 d.
n u s p r e n d ė:
D. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. šią bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Vilniaus miesto 1 apylinkės 2011-09-19 nuosprendžiu paskirta ir subendrintą bausmę skirti – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam V. L. 760 Lt turtinę žalą, bei skirti 12 mėnesių elgesio apribojimą įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Patenkinti nukentėjusiojo V. L. ieškinį iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo D. T. 760 Lt turtinei žalai ir 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vitalija Vaivadienė