Civilinė byla Nr. e2-4528-433/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14746-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9;
(S)
3.2.4.4.; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. rugsėjo 21 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas,
sekretoriaujant Ana Usačiova,
dalyvaujant ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai” atstovei Loretai Uskovai,
atsakovo MB „Baltic Promo“ atstovui įmonės vadovui Aurimui Viržintui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai” ieškinį atsakovui MB „Baltic Promo“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. S.,
n u s t a t ė:
ieškovas nurodo, kad UAB „Vilniaus energija” iki 2017 m. kovo 29 d. ir ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. kovo 30 d. teikė centralizuotą šilumos energiją į atsakovui nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosavybės teise priklausiančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl atsakovas privalėjo atsiskaityti už patiektą šilumos energiją. Už laikotarpį iki 2017-03-29 atsakovo susidariusią skolą UAB „Vilniaus energija” perleido ieškovui ir atsakovas apie tai buvo informuotas. Už laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. tiektą centralizuotą šilumos energiją susidarė 1079,93 Eur skola. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo MB „Promo Baltic“ 1079,93 Eur skolos, 91,00 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui MB „Baltic Promo“ nepateikus atsiliepimo į ieškinį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 30 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino ir nusprendė priteisti ieškovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovo MB „Baltic Promo“ 1079,93 Eur skolos, 91 Eur palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1170,93 Eur sumą nuo 2019 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 29,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas atsakovo MB „Baltic Promo“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-20463-433/2019, kuriuo atsakovas prašė peržiūrėti Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. sprendimą už akių ir netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė, kad ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ darbuotojas 2019 m. kovo 25 d. el. paštu balticpromo@moto24.lt. priklausančiu MB „Baltic Promo" informavo MB „Baltic Primo“ apie 1 060,31 Eur susidariusią skolą už šilumos energiją tiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2019 m. kovo 25 d., nesutikdamas su ieškovo reikalavimais, MB „Baltic Promo“ informavo AB „Vilniaus Šilumos tinklai“, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. balandžio 5 d., aukščiau minėtose patalpose faktiškai gyveno ir jas valdė A. S.. Atsakovas MB „Baltic Promo“ taip pat informavo ieškovą AB „Vilniaus šilumos tinklai“, jog skola atsirado būtent A. S. gyvenimo laikotarpiu, kuris iš minėtų patalpų priverstinai buvo iškeldintas 2018 m. balandžio 5 d. iškeldinimo protokolu . AB „Vilniaus Šilumos tinklai“ į MB „Baltic Promo“ pateiktą informaciją apie netinkamą skolininką neatsižvelgė, nors žinojo, kad tikrasis skolininkas yra kitas asmuo, ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo už akių priėmimo civilinėje byloje Nr. E2- 20463-433/2019. Teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patenkino ir nusprendė 2019 m. liepos 30 d. sprendimą už akių panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą.
Ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovo pareiškimas turi būti atmestas. Nurodė, jog AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ūkinę šilumos energijos gamybos, tiekimo ir paskirstymo veiklą pradėjo vykdyti tik nuo 2017 kovo 30 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduotos licencijos pagrindu ir iki tol nevykdė šilumos energijos tiekimo veiklos. Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu sąskaitas Vilniaus miesto energetikos veiklos licencijos apibrėžtoje teritorijoje klientams teikė ir mokėjimus sąskaitose skaičiavo UAB „Vilniaus energija“ (toliau – VE) savo pardavimų ir apskaitos sistemos duomenų bazės pagrindu. Pasibaigus Turto nuomos sutarčiai, VE teisės ir pareigos (įskaitant ir kylančias iš VE kaip nuomininko šilumos tiekimo veiklos) ieškovui (nuomotojui) nebuvo perleistos. Nurodo, jog ieškovas neperėmė VE sudarytų sutarčių vykdymo, jam neperleisti įsipareigojimai pagal VE ir vartotojų sutartis. Ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka patiekto šilumos kiekio paskirstymą atlieka tik už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 30 d. Šilumos energijos vartotojams apskaičiuotų mokesčių priskaitymai ir perskaičiavimai VE veiklos laikotarpiu buvo atliekami pagal VE patvirtintą perskaičiavimų tvarką, kurios turinys ieškovui nėra žinomas, kadangi 2017 m. kovo 29 d. pasirašant iš nuomos grąžinamo Turto priėmimo-perdavimo aktą, ieškovui už retrospektyvų laikotarpį nebuvo perduoti retrospektyvūs VE turimi jo ūkinės veiklos raidos bei organizavimo laikotarpiu rinkti, sisteminti bei paskirstymui naudoti duomenys (butų/patalpų naudingi plotai, deklaruotas gyventojų skaičius bute, daugiabučių namų valdytojų pranešimai ir pan.) bei veiklos dokumentai. Tarp ieškovo ir VE nėra pasirašyto susitarimo dėl šilumos perskirstymo ir mokesčių perskaičiavimo tvarkos už laikotarpį, kai šilumos tiekėjo veiklą Vilniaus mieste vykdė VE. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nei juridinių, nei techninių galimybių atlikti VE patiekto šilumos kiekio perskirstymus ir mokesčių perskaičiavimus vartotojų atžvilgiu už retrospektyvų VE laikotarpį neturi. Atsakovo nurodytas pagrindas – 2018 m. balandžio 5 d. iškeldinimo protokolas – gautas tik su atsakovo 2019 m. kovo 25 d. raštu. Nuo 2016 metų, t. y. buto įsigijimo momento, atsakovas nesirūpino pranešti apie negalėjimą valdyti buto iki 2018 m. balandžio 5 d., tai yra tokiu būdu elgėsi nerūpestingai ir nevykdė Šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 133.4 p. Esminė energijos pirkimo-pardavimo teisinių santykių turinio ypatybė yra subjektų teisių ir pareigų reglamentavimas ne tik perduodant prekę, bet ir jos naudojimo metu. Pagrindinės energijos tiekėjo pareigos suprantamos kaip Šilumos tiekėjo įpareigojimas Šilumos vartotojui tiekti energiją, o Šilumos vartotojui (pirkėjui) patiekti Šilumos tiekėjui nustatyta forma ir terminais patalpų duomenis, reikalingus mokėjimams apskaičiuoti. Šilumos ūkio įstatymo 19 str., LR Ūkio ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas 15.9 punkte vartotojams nustatyta pareiga „raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais“. Be to, šilumos tiekėjas nei fiziškai, nei finansiškai nepajėgus periodiškai tikrinti informaciją viešuose registruose apie vartotojų butus, nes tai, be kita ko, būtų padidinę šilumos kainą visiems vartotojams.
Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu iš dalies pripažino skolą. Nurodė, kad pripažįsta 119,00 Eur dydžio skolą, kuri susidarė po 2018-04-05, t. y. kai buvo iškeldintas iš buto trečiasis asmuo A. S..prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija” iki 2017 m. kovo 29 d. ir ieškovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuo 2017 m. kovo 30 d. teikė centralizuotą šilumos energiją patalpoms/butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuris vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. nuosavybės teise priklauso atsakovui MB „Promo Baltic“. Atsakovo nuosavybės teisė į minėtą butą įgijo 2016 m. rugsėjo 14 d. Turto varžytynių akto Nr. 1 pagrindu. Už laikotarpį iki 2017 m. kovo 29 d. atsakovo susidariusią skolą UAB „Vilniaus energija” perleido ieškovui ir atsakovas apie tai buvo informuotas. Iš ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, jog iki 2017 m. kovo 29 d. (377,34 Eur) ir už laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d. tiektą centralizuotą šilumos energiją susidarė 1078,93 Eur skola. Byloje yra pateiktas antstolio Valdo Čegliko 2018 m. balandžio 5 d. SI5-54419 iškeldinimo protokolas, iš kurio turinio matyti, jog trečiasis asmuo A. S. 2018 m. balandžio 5 d. buvo priverstinai iškeldintas iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2019-05-06 ieškovui priskaičiavo 91,00 Eur dydžio palūkanas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.).
Ieškovo reikalavimai grindžiami atsakovo MB „Baltic Promo“ sutartinių prievolių nevykdymu.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių (ieškovo ir atsakovo) susiklostė energijos pirkimo–pardavimo sutartiniai teisiniai santykius. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartimi energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenustato ko kita.
Pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kai šiluma tiekiama į daugiabučiame name esančias gyvenamąsias patalpas, dėl inžinerinių tinklų ypatumų bei bendrų patalpų tokiame name techniškai gali būti neįmanoma užtikrinti šilumos tiekimą daugiabučiam namui, netiekiant jos daliai patalpų. Tokiu atveju patalpų savininko prievolė mokėti už tiekiamą šilumą, inter alia, gali kilti ir iš įstatyme įtvirtintos juridinių faktų sudėties, kai patalpų savininkas, įgydamas nuosavybės teisę į jas, kartu prisiima ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją. Todėl atsakovas, perėmęs nuosavybės teisę į butą, kuriam ieškovas tiekė šilumos energiją, tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, tokiu būdu perėmė ir atsiskaitymo prievolę ieškovui už šio tiekiamą į butą šilumos energiją. Buto valdymo ir naudojimo teisiniai santykiai, susiklostę tarp atsakovo ir trečiojo asmens, negali turėti įtakos ieškovo teisėms ir teisėtiems interesams ginčo atveju gauti atlygį už sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nes jis nėra minėtų teisinių santykių tarp atsakovo ir trečiojo asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-684/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas, nuo 2016-09-16 tapęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku, būtent nuo šios dienos atsako už prievolės neįvykdymą.
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų netinkami vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas patalpas/butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise įgijo nuo 2016 m. rugsėjo 14 d., nors minėtame bute, skolos susidarymo laikotarpiu, neteisėtai gyveno trečiasis asmuo A. S. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2371-294/2017), bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ir CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog atsakovas MB „Baltic Promo“ nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1079,93 Eur dydžio skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ieškovo naudai iš atsakovo priteistino 91,00 Eur dydžio palūkanos už laikotarpį nuo 2017-05-01 iki 2019-05-06.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1169,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: sumokėtas 26,00 Eur žyminis mokestis bei 3,19 Eur už registrų duomenis, viso 29,06 Eur (CPK 93 straipsnis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 9,02 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos iš atsakovo.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo MB „Baltic Promo“, j. a. k. 304072498, ieškovo AB Vilniaus šilumos tinklai, j. a. k. 124135580, naudai: 1078,93 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimt aštuonių eurų 93 ct) dydžio skolą, 91,00 Eur (devyniasdešimt vieno euro 00 ct) palūkanų, 6 (šešių) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą (1169,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 29,06 Eur (dvidešimt devynių eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo MB „Baltic Promo“, j. a. k. 304072498, 9,02 Eur (devynių eurų 02 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Edvardas Juozėnas