Civilinė byla Nr. 2S-1471-467/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16383-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą (toliau – Danske Bank A/S Lietuvos filialas), atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo V. S. skundas dėl antstolio veiksmų civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolė B. P., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „NEVETAS“, N. S., D. J., A. K., E. M., N. M., Danske Bank A/S Lietuvos filialas.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. S. pateikė skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2020 m. gegužės 12 d. pakartotinį patvarkymą dėl veiksmų tęsimo ir informacijos pateikimo Nr. 0171/18/02116/PIN, 2020 m. gegužės 12 d. pakartotinį patvarkymą dėl veiksmų tęsimo ir informacijos pateikimo Nr. 0171/18/02110/PIN, 2020 m. gegužės 12 d. pakartotinį patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/18/02108/PIN.
2. Skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0171/18/02110 pareiškėjas yra subsidiarus skolininkas. Pareiškėjo žiniomis, pagrindinio skolininko BUAB „NEVETAS“ hipoteka įkeistas turtas dar nėra parduotas, todėl šiuo metu nėra aišku, kokia apimtimi bus padegta skola. Jeigu pardavus BUAB „NEVETAS“ hipoteka įkeistą turtą skola būtų visiškai padengta, pareiškėjo, kaip subsidiaraus skolininko, prievolė pasibaigtų. Pareiškėjui priklausančio turto vertinimas, jo pardavimas yra tikslingas tik tuo atveju, kai bus žinoma, jog skola nėra padengta visiškai, pardavus pagrindinio skolininko BUAB „NEVETAS“ hipoteka įkeistą turtą.
3. Antstolė B. P. 2020 m. birželio 4 d. patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad ji vykdo vykdomąsias bylas pagal hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktus (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „NEVETAS“, parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, ir subsidiariai su skolininku atsakingų asmenų – N. S., V. S., E. M., N. M., parduodant iš varžytynių įkeistą turtą. 2020 m. kovo 16 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo, kuriais buvo persiųsti turto arešto aktai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui bei užbaigtos bylos dalys dėl išieškojimo iš BUAB „NEVETAS“. 2020 m. kovo 16 d. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir bylos užbaigimo buvo sustabdyti visi išieškojimo veiksmai skolininko BUAB „NEVETAS“ atžvilgiu.
4. Vykdomoji byla ir priverstinio vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš subsiadiariai su skolininke atsakingų asmenų – įkaito davėjų yra tęsiami. Šiuo atveju bankrutuojančio skolininko hipoteka įkeistas turtas realizuojamas Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui, kurio įsipareigojimo įvykdymas yra užtikrintas trečiųjų asmenų, ne jam priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu, iškeliama bankroto byla, kreditorius įgyja teisę reikalauti patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bendra CK 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolė skundą dėl jos veiksmų perdavė nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino ir panaikino antstolės B. P. 2020 m. gegužės 12 d. pakartotinį patvarkymą dėl veiksmų tęsimo ir informacijos pateikimo Nr. 0171/18/02116/PIN, 2020 m. gegužės 12 d. pakartotinį patvarkymą dėl veiksmų tęsimo ir informacijos pateikimo Nr. 0171/18/02110/PIN, 2020 m. gegužės 12 d. pakartotinį patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. 0171/18/02108/PIN.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjo atsakomybė yra subsidiari, todėl išieškojimas į svetimo turto hipoteka apsunkintą pareiškėjo turtą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, kai yra baigtas išieškojimas iš skolininko BUAB „NEVETAS“ turto. Aplinkybė, kad šiuo atveju BUAB „NEVETAS“ yra bankrutuojanti, turi įtakos tik skolininko turto realizavimo tvarkai, tačiau tai nekeičia fakto, kad išieškojimas pirmiausia nukreipiamas ir skola išieškoma būtent iš pagrindiniam skolininkui priklausančio turto.
7. Teismas nustatė, kad skolininko BUAB „NEVETAS“ turtas dar nėra parduotas, todėl nėra aišku, kokia dalimi bus padengtas išieškotojo reikalavimas ir kokio dydžio suma gali būti išieškoma iš subsidiarių skolininkų. Atkreipė dėmesį, kad įsiskolinimas kreditoriui sudaro 3 871 589,52 EUR (3 419 175,86 EUR skola bei 452 413,66 EUR palūkanos), tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje nurodė, kad BUAB „NEVETAS“ realiai disponuoja 4 061 748,69 EUR vertės turtu. Iš BUAB „NEVETAS“ bankroto bylos duomenų matyti, kad teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi yra patvirtinęs BUAB „NEVETAS“ kreditorių reikalavimus iš viso 4 414 306,99 EUR sumai (iš jų įkeisto turto turėtojo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, reikalavimas - 3 686 046,86 EUR sumai). Dėl to teismas sprendė, kad didžioji išieškotojo naudai išieškomos skolos dalis gali būti padengta realizavus pagrindiniam skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą.
8. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 4.1941 straipsnio 1 dalį įkaito davėjas turi teisę bet kuriuo metu nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos iki hipotekos objekto realizavimo momento panaikinti hipoteką tinkamai įvykdydamas hipoteka užtikrintą prievolę. Taigi, netgi ir tuo atveju, jei iš skolininko bankroto proceso metu gautų lėšų nebūtų visiškai patenkintas išieškotojo reikalavimas, likusią nepadengtą skolos dalį subsidiarūs skolininkai galėtų padengti savo lėšomis, tokiu būdu išieškojimas į jiems nuosavybės teise priklausantį ir hipotekos kreditoriaus naudai įkeistą turtą apskritai nebūtų nukreipiamas.
9. Teismas taip pat sutiko su pareiškėjo skunde nurodytu argumentu, kad antstolė neturėjo pagrindo įpareigoti pareiškėją pateikti BUAB „NEVETAS“ balansą ir pelno nuostolių ataskaitą. Pažymėjo, kad vykdomosios bylos skolininko BUAB „NEVETAS“ atžvilgiu yra baigtos, be to, kaip nurodė pareiškėjas, BUAB „NEVETAS“ iškėlus bankroto bylą, įmonės finansiniais dokumentais disponuoja nemokumo administratorius, todėl antstolė dėl tokių dokumentų pateikimo turėtų kreiptis būtent į teismo paskirtą nemokumo administratorių.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantas Danske Bank A/S Lietuvos filialas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. S. skundą atmesti.
11. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi BUAB „NEVETAS“ yra iškelta bankroto byla ir teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi. Banko vertinimu, pagrindinio skolininko vykdomosios bylos užbaigimo faktas yra pagrindas antstoliui pradėti išieškojimą iš subsidiarių skolininkų. Tokia išvada išplaukia iš sisteminės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų, reglamentuojančių įkeisto turto realizavimo procedūrą analizės.
12. Pirma, abu minėti teisės aktai nustato, jog išieškojimas iš svetimo daikto pradedamas, užbaigus pagrindinio skolininko įkeisto turto realizavimo pagal CPK nuostatas procedūrą. Antra, iškėlus įkeisto turto savininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą, vykdomoji byla jo atžvilgiu yra laikoma baigta. Trečia, CPK, kuris nustato privalomuosius ir fakultatyvinius vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, nėra nuostatų įpareigojančių antstolį sustabdyti išieškojimą iš įkeisto subsidiarių skolininkų turto, kol nebus realizuotas pagrindinio skolininko turtas jo bankroto ar restruktūrizavimo byloje.
13. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Pagrindinio skolininko bankroto procesas apima ne tik įkeisto kreditoriams turto pardavimą, bet taip pat ir viso kito turto pardavimą bei skolininko likvidavimą. Todėl iki bus galima pradėti pardavinėti įkeistą turtą, bankroto byloje privalo būti atliktos privalomosios procedūros, tokios kaip, skolininko kreditorių reikalavimų tvirtinimas, pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimas ir kita, kurios užima daug laiko ir nėra tiesiogiai susijusios su įkeisto turto realizavimu. Tuo atveju, jei hipotekos kreditorius, tam, kad galėtų pradėti pardavinėti jam įkeistą trečiųjų asmenų turtą prieš tai turėtų sulaukti, kol bus parduotas įkeistas pagrindinio skolininko turtas bankroto procese, būtų nepagrįstai labai ilgai apribotos hipotekos kreditoriaus teisės kuo greičiau patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto ir būtų užvilkintas vykdymo procesas.
14. Nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, jog, pradėjus pardavinėti svetima hipoteka įkeistą turtą, būtų pažeistos šio turto savininkų teisės, nes, pardavus įkeistą jų turtą, dar būtų likę neparduoto įkeisto pagrindinio skolininko turto. CK 4.195 straipsnio 4 dalis nustato, kad, jeigu įkeisto daikto savininkas įvykdė skolininko įsipareigojimą arba jeigu jo daiktas buvo parduotas iš viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininką atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, pagal šią nuostatą, hipotekos davėjas, realizavus jo įkeistą turtą, įgytų atgręžtinį reikalavimą į pagrindinį skolininką, kurį galėtų patenkinti iš likusio nerealizuoto jo įkeisto turto vertės.
15. Nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, jog galima situacija, kad įkeistas trečiųjų asmenų turtas apskritai nebūtų parduodamas, nes subsidiarūs skolininkai skolos likutį galėtų padengti nuosavomis lėšomis. CK 4.225 straipsnio 1 dalis nustato, kad įkaito davėjas turi teisę bet kuriuo metu nuo termino prievolei įvykdyti suėjimo iki įkeitimo dalyko realizavimo momento panaikinti įkeitimą tinkamai įvykdydamas įkeitimu užtikrintą prievolę. Tokiu būtu, pagal šią nuostatą, BUAB „NEVETAS“ prievolę subsidiarūs skolininkai gali įvykdyti ir dabar nerealizuojant nei pagrindinio skolininko, nei jų turto, o prievolę įvykdžiusių įkaito davėjų teisės būtų apgintos CK 4.195 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka.
16. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys prievolių bankui pagal tą pačią kredito sutartį įvykdymo užtikrinimui yra ne tik įkeitę jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau yra ir laidavę už pagrindinio skolininko prievolių įvykdymą. Tuo atveju, kai prievolė yra užtikrinta tiek laidavimu, tiek hipoteka, kreditorius gali pasinaudoti tiek hipotekos, tiek laidavimo institutų jam suteiktomis teisėmis, atsižvelgdamas į jų ypatumus. Kreditorius, prieš nukreipdamas išieškojimą į laiduotojų turtą, neprivalo pirmiau išsiieškoti iš hipoteka įkeisto turto ir gali šiuos institutus taikyti kartu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
18. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartis, kuria teismas patenkino pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino antstolės atitinkamus patvarkymus vykdomosiose bylose.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės išduotus vykdomuosius įrašus Nr. DJ-2854, Nr. DJ-2852, Nr. DJ-2850 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko BUAB „NEVETAS“ ir su skolininku subsidiariai atsakingų įkaito davėjų (turto savininkų) N. S., V. S., E. M. ir N. M. (iš jų įkeisto turto) hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas, naudai. Skolininkui BUAB „NEVETAS“ iškėlus bankroto bylą, vykdomosiose bylose antstolė 2020 m. kovo 16 d. priėmė patvarkymus dėl vykdomojo dokumento persiuntimo ir vykdomosios bylos užbaigimo Nr. S-387308, Nr. S-387301, Nr. S-387307, kuriais pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktą užbaigė vykdomąsias bylas dalyje dėl išieškojimo iš skolininko BUAB „NEVETAS“, o priverstinio vykdymo veiksmus dėl įsiskolinimo išieškojimo iš subsidiarių skolininkų – įkaito davėjų N. S., V. S., E. M., N. M., D. J., A. K. nutarė tęsti.
20. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkindamas pareiškėjo skundą, sprendė, jog pareiškėjo atsakomybė yra subsidiari, todėl išieškojimas į svetimo turto hipoteka apsunkintą pareiškėjo turtą gali būti nukreiptas tik tuo atveju, kai bus baigtas išieškojimas iš skolininko BUAB „NEVETAS“ įkeisto turto.
21. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad išieškojimas iš svetimo daikto pradedamas užbaigus pagrindinio skolininko įkeisto turto realizavimo pagal CPK nuostatas procedūrą. Tačiau CPK nėra nuostatų įpareigojančių antstolį sustabdyti išieškojimą iš įkeisto subsidiarių skolininkų turto, kol nebus realizuotas pagrindinio skolininko turtas jo bankroto ar restruktūrizavimo byloje.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo ir kitų suinteresuotų asmenų turto hipoteka yra svetimo turto hipoteka. Svetimo turto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens – skolininko skolinio įsipareigojimo įvykdymą. Pagal CK 4.195 straipsnį, reglamentuojantį skolos išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto, svetimo turto hipotekos įkeisto daikto savininkas tampa su skolininku subsidiariai atsakingas nuo hipoteka užtikrintos prievolės neįvykdymo dienos. Jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tik tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuomet, kai prievolės įvykdymas užtikrintas skolininko turto hipoteka bei svetimo turto hipoteka ir, jos neįvykdžius, išieškojimas pirmiau nukreipiamas į skolininkui priklausantį įkeistą turtą, svetimo turto hipotekos davėjas šiuo atveju turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl skolininkui priklausančio įkeisto turto pardavimo, kadangi tai turi reikšmės jo materialiosioms pareigoms, jo prievolei apskritai bei jos apimčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-701/2015).
24. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju pirmiausia turėjo būti parduotas skolininkui priklausantis įkeistas turtas ir tik po to pradėtas išieškojimas iš pareiškėjui ir kitiems asmenims priklausančio hipoteka įkeisto turto. Apelianto argumentai, jog šiuo atveju antstolė turi teisę išieškojimą nukreipti į įkeistą subsidiarių skolininkų turtą, dar nerealizavus skolininko turto, kadangi jam iškelta bankroto byla, atmestini.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą, jam priklausantis hipoteka įkeistas turtas realizuojamas Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tai neturi įtakos pareiškėjo svetimo turto hipoteka įkeistam turtui. Vadinasi, aplinkybė, kad skolininkas UAB „NEVETAS“ yra bankrutuojanti bendrovė, turi įtakos tik skolininko turto įkeisto hipoteka realizavimo tvarkai, tačiau nekeičia fakto, kad išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į skolininkui priklausantį turtą. Dėl to antstolės veiksmai, kuomet išieškojimas iš subsidiariems skolininkams priklausančio turto buvo pradėtas dar iki skolininkui priklausančio turto pardavimo, žinant, kad išieškojimas iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto pirmiausia nukreipiamas į skolininko įkeistą turtą, pagrįstai įvertinti kaip neteisėti.
26. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad, nors CK 4.195 straipsnio 3 dalies esminis tikslas yra įtvirtinti hipoteka įkeisto svetimo daikto savininko prievolės subsidiarumą, tačiau joje nėra imperatyvaus reikalavimo iš pradžių realizuoti skolininko įkeistą daiktą. Todėl negali būti neteisėtomis pripažįstamos situacijos, kuomet dar turto realizavimo pradiniuose etapuose tampa aišku, jog hipoteka įkeisto skolininko turto nepakaks kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ir reikia priimti atitinkamus sprendimus vykdymo procese, pavyzdžiui, tiek skolininko, tiek įkaito davėjo turtą realizuoti kartu, vienu metu (lygiagrečiai) organizuojant dvi atskiras varžytynes ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-903-330/2018).
27. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, tuo atveju, jeigu antstolis turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog vien skolininkui priklausančios hipoteka įkeisto daikto dalies nepakaks patenkinti kreditoriaus reikalavimo, antstolio veiksmai, kuriais siekiama realizuoti ne tik skolininkui, bet ir pareiškėjui ir kitiems asmenims priklausantį hipoteka įkeistą turtą, gali būti pripažinti teisėtais.
28. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininko įsiskolinimas kreditoriui sudaro 3 871 589,52 EUR. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje nurodė, kad UAB „NEVETAS“ realiai disponuoja 4 061 748,69 EUR vertės turtu. Iš UAB „NEVETAS“ bankroto bylos duomenų matyti, kad teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi yra patvirtinęs UAB „NEVETAS“ kreditorių reikalavimus iš viso 4 414 306,99 EUR sumai. Atsižvelgiat į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad didžioji išieškotojo naudai išieškomos skolos dalis gali būti padengta realizavus pagrindinio skolininko įkeistą turtą, todėl antstolės veiksmai, kuomet išieškojimas iš subsidiariems skolininkams priklausančio turto buvo pradėtas dar iki skolininkui priklausančio turto pardavimo, žinant, kad išieškojimas iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto pirmiausia nukreipiamas į skolininko įkeistą turtą ir to turto iš esmės yra pakankamai, pagrįstai įvertinti kaip neteisėti.
29. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
30. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė