Civilinė byla Nr. e2-1160-877/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08108-2017-7

Procesinių sprendimų kategorijos:

2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,

sekretoriaujant Ievai Valatkevičiūtei,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokatui E. B.,

atsakovės Ž. Z. atstovui advokatui Pauliui Astromskiui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovėms Ž. Z. ir A. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Ž. Z. 877,81 Eur skolą ir 27,81 Eur delspinigius, iš atsakovės A. S. – 877,81 Eur skolą ir 27,81 Eur delspinigius už atsakovėms priklausančiam butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad butas (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklauso atsakovėms. Atsakovės tarpusavyje 2014 m. liepos 4 d. yra sudarę panaudos sutartį, pagal kurią Ž. Z. leido A. S. naudotis ir Ž. Z. priklausančia buto dalimi. Už atsakovių butui 2014 m. kovo 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. laikotarpiu tiektą šilumos energiją yra susidariusi 1160,16 Eur skola už patalpų šildymą, 595,45 Eur skola už energiją vandens pašildymui, 55,62 Eur delspinigiai. Tarp ieškovės ir atsakovių nėra sudarytos rašytinės sutarties dėl šilumos energijos tiekimo. Ieškovas vadovaujasi nuostata, kad nepaisant to, kas faktiškai naudojasi patalpomis, kurioms tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo santykių dalyvis yra patalpų savininkas, todėl skola turi būti priteista iš abiejų atsakovių proporcingai jų valdomai nuosavybės daliai. Ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 19-20, 39-41, 51-55) palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės Ž. Z. prašymu skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes atsakovių tarpusavio susitarimai neįtakoja susitarime nedalyvavusios ieškovės teisių reikalauti iš buto savininkių sumokėti mokesčius. Šalių sudaryta sutartis saisto tik sutarties šalis, todėl ieškovė pagrįstai pareiškė ieškinį abiem atsakovėms.
2. Ieškovės atstovas advokatas E. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad pagal šilumos tiekimo sutarčių standartines sąlygas sutarties šalimi gali būti tik patalpų savininkas. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 3K-3-280/2009, 3K-3-3/2008. Faktinis naudotojas galėtų atsakyti tik tuo atveju, jei tarp paslaugų tiekėjo ir faktinio naudotojo dėl to būtų sudaryta sutartis, esant savininko sutikimui. Atsakovių sudaryta panaudos sutartis sukelia teisines pasekmes tik sutarties šalims. Ieškovės sutartis neįtakoja. Tarp ieškovės ir atsakovių nėra individualaus susitarimo, kad mokesčius moka tik faktinis naudotojas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti skolos tiek iš bute gyvenančios, tiek iš negyvenančios savininkių, t. y. iš abiejų atsakovių.
3. Atsakovė Ž. Z. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir jos atžvilgiu prašė ieškinį atmesti (b. l. 13, 36-38). Nurodė, kad ji ginčo butu nesinaudoja nuo 2008 metų. Bute nuo 2008 metų gyvena atsakovė A. S. su savo šeima. Tarp atsakovių 2014 m. liepos 4 d. yra sudaryta panaudos sutartis ir jos pagrindu būtent A. S. kaip faktinė šilumos energijos vartotoja turi mokėti visus butui paskaičiuotus komunalinius mokesčius. Atsakovė nurodo, kad ieškovei panaudos sutartis buvo nusiųsta dar iki šio ieškinio pareiškimo teisme, ieškovei buvo žinoma, jog Ž. Z. yra netinkama atsakovė šioje byloje, tačiau ieškovė vis tiek neatsisakė reikalavimų atsakovės Ž. Z. atžvilgiu, todėl atsakovė prašo ieškovei skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovei Ž. Z..
4. Atsakovės Ž. Z. atstovas advokatas Paulius Astromskis teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atsakovės Ž. Z. atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad butą` po tėvo mirties paveldėjo abi atsakovės, tik A. S. savo nuosavybės tinkamai registre neįregistravo, vengia tai padaryti. Po panaudos sutarties išviešinimo viešajame registre faktine buto naudotoja yra laikoma viena A. S., skola gali būti priteisiama tik iš jos. Priešingu atveju susiklostytų ydinga situacija, kai už prievoles turėtų sumokėti turtu nesinaudojanti atsakovė. Čia jau trečia byla tarp tų pačių šalių dėl analogiškos situacijos. Ankstesniu 2015 metų teismo sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad butu naudojasi tik A. S., todėl skola buvo priteista tik iš jos. Šis teismo sprendimas skųstas nebuvo, įsiteisėjo. Teismas privalo vadovautis teismo jau anksčiau nustatytais prejuduciniais faktais. Panaudos sutartis išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Žinodama visas šias aplinkybes, ieškovė vis tiek palaiko ieškinį ir atsakovės Ž. Z. atžvilgiu, nes tik ši atsakovė yra moki. Ieškovę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reikia sustabdyti skiriant baudą.
5. Atsakovė Ž. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuota tinkamai, byloje ją atstovauja advokatas Paulius Astromskis.
6. Atsakovė A. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. Šaukimas į teismo posėdį atsakovei įteiktas asmeniškai (b. l. 62). Byla išnagrinėta iš esmės atsakovei nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :  

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad butą (duomenys neskelbtini), atsakovės paveldėjo lygiomis dalimis (po ½ dalį) po tėvo P. M. mirties (kuris mirė 2010 m. vasario 15 d.). Teismas nustatė, kad į ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra įregistruotos nuosavybės teisės - ½ dalis P. M. ir ½ dalis Ž. Z. vardu (b. l. 22-29, 42-43). A. S. nuosavybės savo vardu neįregistravo. Pagal 2014 m. liepos 4 d. panaudos sutartį (toliau – Panaudos sutartis) panaudos davėja Ž. Z. perdavė panaudos gavėjai savo seseriai A. S. laikinai ir neatlygintinai naudotis Ž. Z. priklausančia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Panaudos sutarties 2 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 2 dalimi, butas buvo perduotas ir panaudos santykiai susiklostė nuo 2010 m. vasario 15 d., o pagal kitas Panaudos sutarties sąlygas pareiga mokėti komunalinius mokesčius už minėtą butą tenka A. S.. Panaudos sutartis viešajame registre įregistruota 2015 m. sausio 30 d.
8. Atsakovių sudaryta Panaudos sutartis nenutraukta, nenuginčyta, yra galiojanti. Panaudos sutarties šalims joje numatytos sąlygos privalomos nuo sutarties pasirašymo. Pagal Panaudos sutarties sąlygas visus komunalinius mokesčius už ginčo butą nuo 2010 m. vasario 15 d. turėjo mokėti atsakovė A. S.. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad A. S. liko gyventi ginčo bute po palikėjo P. M. mirties (kuris mirė 2010 m. vasario 15 d.). Atsakovė Ž. Z. ginčo butu nesinaudoja ir jame negyvena.
9. Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015 ieškovei AB „Kauno energija“, kuri ieškinį pareiškė atsakovėms Ž. Z. ir A. S. dėl skolos už butui (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, tenkintas, priteisiant visą skolą iš vienos atsakovės A. S. kaip iš faktinės paslaugų naudotojos. Pažymėtina, kad pati atsakovė A. S. civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015, duodama paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, kad gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), jai ir seseriai Ž. Z. priklauso lygiomis dalimis, tačiau jomis naudojasi viena A. S. su savo šeima. 2015 m. kovo 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015 nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.
10. Nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015 priėmimo faktinės aplinkybės nepasikeitė, ginčo butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis naudojasi atsakovė A. S. ir jos šeima. Šioje nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-1160-877/2018 atsakovė A. S. atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nenurodė, bylos eiga nesidomėjo. Jokių naujų įrodymų, paneigiančių civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015 nustatytas faktines aplinkybes, šioje nagrinėjamojoje byloje Nr. e2-1160-877/2018 nepateikta.
11. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas res judicata principo reikšmę teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, kurią reglamentuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, aspektu, yra nurodęs, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio tikrumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, teismų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų yra nepaisomi kitoje byloje tarp privačių asmenų, gali kelti teisinio tikrumo principo pažeidimo riziką (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 50208/06, par. 25). Nukrypimas nuo teisinio tikrumo principo gali būti suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, tik jei tas pateisinama primygtiniu socialiniu poreikiu (sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą, par. 28).
12. Įsiteisėjus 2015 m. kovo 25 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-2109-717/2015 atsakovė Ž. Z. turėjo pagrįstus lūkesčius, kad ir po minėto sprendimo priėmimo vėliau atsiradusi nauja prievolė sumokėti skolą ieškovei tebegaliojant panaudos sutarčiai teks atsakovei A. S.. Teisėtų lūkesčių principas šiuo atveju įtvirtina idėją, kad asmuo turi pagrindą tikėti, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama bei kad neturi susidaryti situacija, kai faktai, jau nustatyti galutiniu sprendimu vienoje byloje, teismų nepaisomi kitoje byloje tarp tų pačių šalių (CK 1.2 str., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Esertas prieš Lietuvą).
13. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė Ž. Z. tinkamai ir sąžiningai tvarkė savo turtinius klausimus – paveldėtą turtą įregistravo viešajame registre savo vardu, sudarė panaudos sutartį su seserimi, sutartyje aptarė buto išlaikymo klausimus, panaudos sutartį taip pat įregistravo viešajame registre. Tuo tarpu atsakovės A. S. veiksmai, susiję su ginčo butu ir jo išlaikymu, negalėtų būti laikomi sąžiningais, nes atsakovė A. S. paveldėto buto dalies savo vardu nėra įsiregistravusi iki šiol; nors atsakovė gyvena ginčo bute ir naudojasi komunalinėmis paslaugomis, už jas daug metų tinkamai neatsiskaito, todėl skolos priteisinėjamos teisme; 2015 m. liepos 13 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo A. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., t. y. suklastojusi Ž. Z. parašą ant taikos sutarties tarp AB „Kauno energija“ ir atsakovių, kuri buvo pateikta teismui tvirtinti civilinėje byloje Nr. A2-3477-151/2015.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms, formaliai vadovautis nuostata, jog panaudos sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre (CK 6.478 str. 2 d.) būtų nelogiška, tai prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei pažeistų sąžiningos turto savininkės Ž. Z., kuri turtu faktiškai nesinaudoja, interesus ir teisėtus lūkesčius.
15. Ieškovė reikalavimą sumokėti skolą grindžia tiek 2003 m. gegužės 20 d. Šilumos ūkio įstatymo, tiek ir CK 6.383  straipsnio normomis. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaito prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderinus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo butui ieškovė tiekė šilumos energiją, taip pat nėra ginčo dėl pateikto šilumos energijos kiekio ir bendros skolos dydžio, iškilo klausimas, kas faktiškai pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti, nes su atsakovėmis rašytinė šilumos tiekimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas nebuvo sudaryta, yra taikomos šilumos pirkimo- pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos (šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d.).
16. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir sprendime aptartus motyvus, teismas sprendžia, jog skola turi būti priteista iš faktiškai patalpomis besinaudojančios atsakovės A. S., todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės A. S. priteistina 877,81 Eur skola už 2014 m. kovo 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. laikotarpį patiektos šilumos energijos butui ½ dalį (CK 6.383 str., 6.388 str., 6.38 str., 6.256 str., 6.636 str.), 27,81 Eur delspinigiai, paskaičiuoti nuo įsiskolinimo sumos po 0,02 procentą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (CK 6.71 str., 6.258 str., Įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus komunalinius mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d.) ir 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str. 1 d.), o ieškinys atsakovės Ž. Z. atžvilgiu už likusią ½ dalį patiektos šiuo laikotarpiu šilumos energijos ginčo butui atmestinas (CPK 178 str.).
17. Teismo sprendimu iš atsakovės A. S. priteistina ne visa butui paskaičiuota komunalinių mokesčių skola ir delspinigiai, o pusė šios skolos ir delspinigių, kaip ir prašoma ieškinio reikalavimuose. Ieškovas būtent ieškiniu nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl skolos už šildymą priteisimo, teismas negali išeiti už ieškinio ribų ir priteisti iš atsakovės A. S. daugiau nei ieškovė prašė ieškinio reikalavimais (CPK 265 str. 2 d.). Šis sprendimas neužkerta kelio ieškovei reikalauti iš atsakovės A. S. likusios nepriteistos skolos dalies pareiškiant ieškinį teisme bendra tvarka.
18. Ieškinį tenkinus atsakovės A. S. atžvilgiu, iš jos ieškovei proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 20,50 Eur žyminis mokestis, 25,72 Eur už advokato paslaugas, 1,28 Eur už duomenis iš registrų, iš viso 47,50 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).
19. Ieškinį atmetus atsakovės Ž. Z. atžvilgiu, tačiau atsakovei iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šiai atsakovei klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).
20. Atsakovė Ž. Z. nurodė, kad ieškovei panaudos sutartis buvo nusiųsta dar iki šio ieškinio pareiškimo teisme, ieškovei buvo žinoma, jog Ž. Z. yra netinkama atsakovė šioje byloje, tačiau ieškovė vis tiek palaikė ieškinio reikalavimus atsakovės Ž. Z. atžvilgiu, todėl atsakovė prašo ieškovei skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos priteisiant atsakovei Ž. Z.. Ieškovė su tokiu prašymu nesutiko, nurodė, kad tarp ieškovės, kuri nėra panaudos sutarties šalis, ir atsakovių nėra individualaus susitarimo, kad mokesčius moka tik faktinis naudotojas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti skolos tiek iš bute gyvenančios, tiek iš negyvenančios savininkių, t. y. iš abiejų atsakovių.
21. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį  arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
22. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė pagal galiojančias teisės normas pasinaudojo savo teise reikšti ieškinį teisme ginčo buto savininkėms dėl skolos priteisimo. Aplinkybės, kad abi atsakovės yra ginčo buto savininkės ir kad už šildymo energiją susidariusi skola, byloje įrodytos. Tai, kad ieškovės faktinių aplinkybių vertinimas neatitiko vienos iš atsakovių ir teismo šiame sprendime suformuotos pozicijos, savaime nereiškia, kad ieškovė piktybiškai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Nesąžiningumas šiuo atveju reikštų ieškovės suvokimą, jog jos reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas ir kad jos teisės ir teisėti interesai realiai nebuvo pažeisti, kad ji neturi teisės reikalauti skolos. Ieškovė bylos nagrinėjimo nevilkino, procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai, savo teises gynė jai priimtinu įstatymo nedraudžiamu būdu. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės Ž. Z. prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei netenkintinas (CPK 95 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 877,81 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 81 ct) skolą už 2014 m. kovo 1 d. – 2017 m. vasario 1 d. laikotarpį, 27,81 Eur (dvidešimt vieną eurą 81 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (905,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47,50 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                   Rita Liukaitytė