Civilinė byla Nr. e2-206-1094/2022

 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38874-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,

sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Elenai Maksimenko, Linai Laniauskienei,

vertėjaujant E. S., S. M., A. G., N. R., Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant ieškovei A. E., jos atstovei advokatei Aušrai Saulėnienei,

atsakovui L. E. (L. E.), jo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

trečiajam asmeniui L. B., jos atstovei advokatei Joditai Rapalavičienei,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Luminor Lizingas“ atstovui advokatui Mindaugui Zalepūgai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. E. patikslintą ieškinį atsakovui L. (L.) E. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Luminor lizingas“, „Vilniaus vandenys“, „Ignitis“, akcinė bendrovė „Telia Lietuva“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstolė D. M., I. B., D. Y., L. B., P. G..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „E.“; 3) priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti; 4) butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą-sandėliuką (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini), (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo turtas), pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ir priteisti ieškovei; 5) padalinti šalių bendrą turtą: 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir inžinerinius tinklus-žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinę liniją (50 m) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) priteisti atsakovui; 6) atsakovo solidarią su kitais asmenimis (L. A., V. K.) 120 351,20 Eur skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš dalies nuosprendį pakeitusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditorei UAB „Nordea Finance Lithuania“ pripažinti asmenine atsakovo skola ir nutraukiant santuoką nedalinti; 7) pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis, vykdomomis iš jo asmeninio turto ir nutraukiant santuoką nedalinti, atitinkamai: 7.1. I. B. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą dėl 17 307 Lt skolos, 5689,80 Lt delspinigių, metinių palūkanų už priteistą sumą 5 proc. nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. (duomenys neskelbtini)) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų 172,48 Lt priteisimo; 7.2. skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą D. Y. naudai; 7.3. 1000,81 Lt skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą UAB „Vilniaus vandenys“ naudai, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 76,90 Lt bylinėjimosi išlaidų; 7.4. 362 200 Eur skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini)  nutartį L. B. naudai; 7.5. 79 110 Lt skolą kartu su procesinėmis palūkanomis ir bylinėjimosi išlaidomis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą kreditoriui P. G.; 7.6. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. (duomenys neskelbtini) nutartį antstolės D. M. naudai 299,88 Lt vykdymo išlaidų; 7.7. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nutarimą 144 Eur kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI); 7.8. 571,48 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų, 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą kreditorei AB „Lesto“; 7.9. 783,22 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų, 320 Lt bylinėjimosi išlaidų kreditorei AB TEO LT ir 12,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių. 8) 6380,95 Lt skolą, 340,01 Lt palūkanų, 618,33 Lt delspinigių, 9 proc. palūkanų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių priteistus solidariai iš L. E. ir A. E. kreditoriaus AB DNB banko naudai, palikti solidaria šalių prievole.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Bendrų nepilnamečių vaikų neturi, santuokos nutraukimo dienai vaikai pilnamečiai. Ilgą laiką šalys nebegyvena santuokinio gyvenimo, jokių bendrų interesų neturi. Atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, 2015 m. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 ir 300 straipsnius, ir nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 3 m. Taip pat, ieškinio pateikimo teismui metu, Kauno apygardos teisme vyksta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nuo ieškovės slėpė informaciją apie vykstančius procesus, neinformavo apie (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos baigtį ir nuosprendžio turinį, net „perimdavo“ ieškovei skirtus teismo šaukimus ir už ją juos pasirašydavo, į teismo posėdžius vykdavo vienas. Pridarė daugybę skolų, už kurias turiu mokėti ieškovė. Atsakovas neišlaikė šeimos, nemokėjo už komunalines paslaugas (elektrą ir kt.), nuostolingai tvarkė savo ir kitų asmeninį turtą, kitaip tariant veikė priešingai šeimos interesams, ko pasėkoje ieškovės asmeniniam turtui ir jos sąskaitoms buvo uždėtas areštas. Pirmiau minėtu nuosprendžiu atsakovas buvo įpareigotas solidariai kartu su kitais asmenimis sumokėti 120 351,20 Eur UAB „Nordea Finance Lithuania“, apie ką atsakovas ieškovės neinformavo ir slėpė iki paskutinės minutės tol, kol teisme 2016 m. buvo iškelta byla dėl skolininko dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas ir šioje byloje nenorėjo, kad ieškovė dalyvautų, nes pasirašė už ieškovę jai siųstame teismo šaukime ir ieškovei jo neperdavė. Ieškinio teismui pateikimo metu atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į Vokietiją, jis gyvena pas savo mamą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė dėl iširusios santuokos patyrė gėdą, pažeminimą, stresą, nemiegojo naktimis, jaučiausi visiškai sužlugdyta, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.70 straipsnio 2 dalimi turiu teisę reikalauti atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 5000 Eur.

3.       Pasisakydama dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ieškovė nurodė, kad santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: 75,75 kv. m ploto butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 111 504,00 Eur; 3,40 kv. m ploto negyvenamoji patalpa-sandėliukas, (duomenys neskelbtini), plane pažymėta (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 846 Eur; 40,79 kv. m ploto butas/patalpa-butas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 66 613 Eur; inžineriniai tinklai-žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinė linija (50 m) (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 500 Eur; 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, nominali vertė 3000 Eur. Ieškovė, vadovaudamasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ginčo turtą prašo pripažinti asmenine jos nuosavybe. Grįsdama šį reikalavimą ieškovė nurodo, kad 2013 m. ėmė sparčiai blogėti jos mamos L. N. M. (gim. 1934 m. kovo 31 d.) sveikata. Kadangi ieškovės mama gyveno viena, buvo našlė, todėl buvo nuspręsta, kad ji turi persikelti gyventi iš (duomenys neskelbtini) pas savo dukrą (ieškovę). Tuo tikslu 2013 m. gegužės 14 d. ieškovės mama pardavė savo butą adresu (duomenys neskelbtini), už 19 500 000 rublių ir gautas lėšas pervedė į ieškovės sąskaitą, nes savo sąskaitos Lietuvoje neturėjo, o ir į savo asmeninę sąskaitą pagal Rusijos įstatymus negalėjo padaryti tarptautinio pavedimo ir 2013 m. liepos 1 d. persikraustė gyventi pas ieškovę. Už iš mamos gautus pinigus ieškovė turėjo nupirkti jai butus. Mama išsirinko du butus ir 2014 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu už 350 000 Lt nupirktas butas (duomenys neskelbtini), ir sandėliukas (duomenys neskelbtini). Taip pat 2014 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu už 300 000 Lt nupirktas antras butas (duomenys neskelbtini). Iš pradžių mama norėjo, kad šiuos butus turėtų ieškovė, nes mama jau sena ir ligota, jai viskuo sunku rūpintis, bet paskui buvo nuspręsta, kad butai turi būti registruoti mamos vardu, nes pirkti už jos lėšas. Ieškovė, esanti Rusijos pilietė, nemoka lietuvių kalbos, staiga jai paaiškėjo, kad negali ginčo turto perregistruoti savo mamos vardu, nes antstoliai jau tų pačių metų lapkričio mėnesį ginčo turtą areštavo pagal sutuoktinio (atsakovo) skolas, apie kurias ieškovė nieko nežinojo. Pasirodo, ginčo turtas buvo areštuotas dar mamai nespėjus įsikraustyti į už jos pinigus nupirktus butus ir deklaruoti gyvenamosios vietos. Gyvenamąją vietą deklaravo 2014 m. lapkričio 27 d., o pirmas areštas uždėtas 2014 m. lapkričio 14 d. Ieškovė 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių nominali vertė 5792 Eur, bei inžinerinius tinklus-žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinę liniją (50 m) (duomenys neskelbtini), kurios vidutinė rinkos vertė 500 Eur, palieka atsakovui, nereikalaudama jokios kompensacijos už savo dalį. Šalys turi solidarią skolą – pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių priteista solidariai iš L. E. ir A. E. kreditoriaus AB DNB banko (dabar Luminor bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos filialą) naudai 6380,95 Lt, skolos, 340,01 Lt palūkanų, 618,33 Lt delspinigių, 9 proc. palūkanų. Ieškinio pateikimo dienai skolos likutis yra 2693,98 Eur, iš jų 1287,29 Eur negrąžinto kredito, 98,47 Eur nesumokėtų palūkanų, 179,08 Eur nesumokėtų delspinigių, 414,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, 55,60 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 659,38 Eur procesinių palūkanų. Likusios skolos kreditorei UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar – UAB „Luminor Lizingas“), I. B., D. Y., UAB „Vilniaus vandenys“, L. B., P. G., antstolei D. M., VMI, AB LESTO (dabar UAB „Ignitis“) ir AB TEO LT yra atsakovo asmeninės skolos, todėl po santuokos nutraukimo nedalintinos ir lieka jo asmeninėmis skolomis, vykdytinomis iš asmeninio atsakovo turto.

4.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteistas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą. Ieškovė, prašydama teismo pripažinti santuoką iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės ir priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, remiasi tuo, kad atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Tačiau tai nebuvo smurtinis nusikaltimas, atsakovui nepavyko apsiginti teisme, kad viskas įvyko tik dėl nepasisekusio verslo, buvo ekonominės krizės laikai. Nors įstatymas nustato prezumpciją, tačiau kasacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad kaltę turi įrodyti tas sutuoktinis, kuris prašo pripažinti santuoką iširusia dėl kito sutuoktinio kaltės, turi būti įrodytas esminis, tęstinio pobūdžio sutuoktinio pareigų nevykdymas. Ieškovė nurodo, kad ji nežinojo apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą, tai kaip tik įrodo, kad atsakovas nenorėjo jos psichologiškai traumuoti. Ieškovė nedirbo, buvo išlaikoma iš atsakovo verslo, nejuto nepritekliaus ir buvo atsakovo pastangomis viskuo aprūpinta. Atsakovas visuomet sutuoktinę gerbė, niekada jos nežemino. Ginčo turtas buvo įsigytas kaip sutuoktinių jungtinė nuosavybė, toks buvo ieškovės sprendimas. Ieškovė žinojo apie verslo reikalais su L. B. ir pasirašytą vekselį. Iš verslo buvo uždirbama nemažai, šių pinigų dėka gyveno visa šeima, lizingu buvo nupirktas gana didelis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutiko pasirašyti lizingo sutartį, vadinasi, pasitikėjo atsakovu. Atsakovas toliau dirbo vienas, stengėsi laiku išmokėti lizingą, bet atsitiko taip, kad jo verslo partneriai pasikeitė, reikėjo lėšų atsiskaityti už gautas prekes, namas iš šalių buvo paimtas ir vėliau parduotas. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos susirgimo priežastis yra būtent patirtas stresas. Atsakovas moka už butą (duomenys neskelbtini), nors šiame bute negyvena. Pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų, atsakovas nurodo, kad teismas turi atsižvelgti į kreditorių interesus, vertinti juos savo nuožiūra. Atsakovas pasiskolintų pinigų ne iššvaistė, viską investuodavo į šeimos verslą. Atsakovo teigimu, santuoka turi būti pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestas.

5.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį VMI neprieštarauja ieškovės ieškiniui dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nurodė, kad A. E. 2020 m. vasario 7 d. VMI duomenimis valstybės biudžetui neskolinga. L. E. 2020 m. vasario 7 d. VMI duomenimis valstybės biudžetui skolingas pagal vykdomąsias bylas, bendra išieškoma suma 560,97 Eur (ATPK baudos). VMI mano, kad atsakovo išvardintos skolos yra asmeninio pobūdžio ir laikytinos asmeninėmis prievolėmis, kurios gali būti tenkinamos iš atsakovui priklausančio turto ar kitų pajamų.

6.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį L. B. prašo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl ginčo turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe ir dėl teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos L. B. ir L. E. taikos sutarties dėl 362 200 Eur skolos pagal vekselį grąžinimo, pripažinimo asmenine L. E. prievole, atmesti, o kitus patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens teigimu, 2015 m. (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi buvo patvirtinta L. B. ir L. E. taikos sutartis dėl prievolės pagal 1997 m. sausio 1 d. paprastąjį vekselį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad skola pagal 1997 m. sausio 1 d. paprastąjį vekselį, yra asmeninė L. E. prievolė. Pažymi, kad pasiskolintus pinigus L. E. panaudojo skolų grąžinimui, UAB (duomenys neskelbtini) veiklai ir šeimos poreikiams tenkinti. Kadangi L. E. pasiskolino lėšas šeimos interesams tenkinti, todėl prievolė L. B. yra solidari. Ieškovei A. E. buvo žinoma aplinkybė, kad L. E. pasiskolino iš L. B. 362 200 Eur, nes pati ieškovė ne kartą žadėjo ir laidavo, kad grąžins skolą, kai tik bus parduotas jos motinai L. M. priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. E. vienintelis rūpinosi šeimos poreikių tenkinimu, todėl ir pasiskolinti pinigai iš L. B. buvo naudojami išimtinai šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė, prašydama prievolę L. B. pripažinti asmenine L. E. prievole, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gauti pinigai buvo panaudoti išimtinai L. E. asmeniniams poreikiams tenkinti. Priešingai nei teigia ieškovė, 362 200 Eur buvo paskolinti L. E. būnant santuokoje su A. E. ir buvo panaudota jų šeimos poreikiams tenkinti: namui (duomenys neskelbtini), įsigyti, kreditui grąžinti ir šeimos verslui vystyti. Trečiasis asmuo nesutinka su reikalavimu ginčo turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, nes CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija. 2014 m. rugsėjo 3 d. pirkimo- pardavimo sutartyse nurodyta, kad ginčo turtas įgyjami bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutartys yra galiojančios ir nenuginčytos, todėl visiškai nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad ginčo turtas buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise. Ginčo turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę A. E. ir L. E. įgijo po santuokos sudarymo iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ieškovė neišreiškė valios, kad ginčo turtas yra ar taps asmenine jos nuosavybe. Ieškovė jokiais leistinais rašytiniais įrodymais neįrodo, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas pagal pobūdį ir jo įsigijimo aplinkybes galėtų būti priskiriamas prie asmeninės ieškovės nuosavybės, jog ieškovė būtų siekusi šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teisėmis, o ne bendrosios sutuoktinių nuosavybės teisėmis ir apie tai bet kokiu būdu būtų pareiškusi atsakovui. Tai teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, paneigiančių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o tik bando išvengti vykdyti santuokos metu kartu su atsakovu L. E. įgytą prievolę kreditorei L. B..

7.       Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo UAB „Luminor Lizingas“ išdėstė poziciją dėl pareikšto patikslinto ieškinio, tiek kiek ji susijusi su jo, kaip atsakovo L. E. kreditoriaus, interesais. Trečiasis asmuo prašo netenkinti ieškovės reikalavimo ginčo turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką, ginčo turtą padalinti sutuoktiniams atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją bei prioritetiniu laikomą turto padalijimo natūra principą, taip pat priteisti trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad atsakovas teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vėliau iš dalies buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Minėtais teismų procesiniais sprendimais, atsakovas solidariai kartu su kitais nuteistaisiais, buvo įpareigotas atlyginti UAB „Nordea Finance Lithuania“ nusikaltimais padarytą turtinę žalą – 118 599 Eur. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą iš L. E., trečiasis asmuo kreipėsi į teismą dėl L. E. (antstolio V. M. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su ieškove A. E., nustatymo. Akcentavo, kad vykstant teismo procesui dėl skolininko turto dalies nustatymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos su atsakovu nutraukimo, prašydama iš esmės vienintelį likvidų sutuoktinių turtą (ginčo turtą) pripažinti jos asmenine nuosavybe, tuo iš esmės pažeisdama kreditoriaus UAB „Luminor Lizingas“ interesus ir siekdama apsunkinti galimybę jam atgauti žalos atlyginimą iš atsakovo. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, trečiasis asmuo laikosi pagrįstos nuomonės, kad ieškinio dėl santuokos nutraukimo pareiškimas bei reikalavimas, kuriuo yra prašoma sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, pažeidžia trečiojo asmens, kaip kreditoriaus teises ir teisėtus interesus bei vertintinas kaip sutuoktinių siekis nesąžiningu būdu pakeisti jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto teisinį režimą, nustatant, jog jis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tokiu būdu sudaryti sąlygas atsakovui išsaugoti jam priklausančią turto dalį ir išvengti realaus prievolių įvykdymo trečiajam asmeniui. Ieškovė reikalavimą pripažinti ginčo turtą jos asmenine nuosavybe grindžia vieninteliu argumentu, neva ginčo turtas buvo nupirktas už lėšas, kurias į ieškovės banko sąskaitą pervedė jos motina L. N. M. Anot ieškovės ši aplinkybė įrodo, kad ginčo turtas jai turi priklausyti asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė minėtam savo reikalavimui pagrįsti materialinės teisės normą nurodo CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktus. Visgi atsižvelgiant į pareikšto ieškinio motyvus bei argumentaciją, išdėstytas faktines ieškinio aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinus CK 3.89 straipsnio turinį, nėra teisinio pagrindo sutikti su ieškovės reikalavimu. Ieškovė pateiktu ieškiniu neįrodė, kad ginčo turtas buvo dovanotas jai asmeniškai, nei, jog ji ginčo turtą paveldėjo asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Juo labiau, ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad įsigyjant ginčo turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia ginčo turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir, jog toks turtas buvo įsigytas už jos asmenines lėšas ir, kad tokiam turto įgijimui, ji turėjo savo sutuoktinio, šioje byloje atsakovo, sutikimą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Priešingai, visi bylos įrodymai byloja tai, kad turtas buvo įsigytas santuokos metu ir bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn: 1) ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad lėšas, už kurias vėliau sutuoktiniai bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo ginčo turtą, ji paveldėjo kaip palikimą pagal testamentą, todėl nėra pagrindo remtis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktu; 2) ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jos ir jos motinos L. M. buvo sudaryta notarinės formos dovanojimo sutartis, kuria ieškovei buvo padovanotos lėšos už kurias vėliau buvo nupirktas ginčo turtas (CK 6.469 straipsnio 2 dalis); 3) ieškovė į bylą yra pateikusi dvi 2014 m. rugsėjo 3 d. sudarytas ginčo turto įsigijimo sutartis, kurių notariniai registro numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šiose turto pirkimo-pardavimo sutartyse aiškiai nurodyta, kad ginčo turtą ieškovė perka bendrojon jungtinėn nuosavybėn kartu su sutuoktiniu L. E. (sutarčių 2.1 punktai). Taigi ieškovė, pirkdama ginčo turtą ir turėdama galimybę pasirinkti, turtą perka asmeninėn ar jungtinėn nuosavybėn, aiškiai ir neginčijamai išreiškė valią, kad ginčo turtą įsigyja ne savo asmeninėn nuosavybėn, o bendrojon jungtinėn nuosavybėn kartu su sutuoktiniu. Pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo turto įsigijimo metu ieškovė būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, taigi ir išreikšti savo valios dėl sudaromų sandorių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176, 177, 185 straipsniai). Priešingai, ieškovė sudarydama ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis aiškiai patvirtino, kad jai buvo išaiškinta, jog ginčo turtas įgyjamas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutarčių 7.16 ir 7.15 punktai). Ieškovė, sudarydama ginčo turto pirkimo sutartis, pareiškė ir patvirtino, kad sutartis sudarė laisva valia ir jai buvo išaiškintos visos sutarčių sudarymo aplinkybės (sutarčių 9.1 punktai); 4) pagal teismų formuojamą praktiką, asmeninių lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas ir jo asmeninėn nuosavybėn. Lėšų gavimo faktas ir faktas, kad panašiu laikotarpiu įsigytas kitas turtas, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga. Todėl ieškovui teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti jo teigiamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis), t. y. būtent tai, kad pagal turto pirkimo-pardavimo sutartis sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Šiuo atveju ieškovė kartu su ieškiniu tokių įrodymų nepateikė. CK trečiosios knygos normos nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet sutuoktinių turtas įgytas santuokoje yra pripažįstamas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Tiek įstatyme nustatyta (CK 3.89 straipsnis), tiek ir teismų praktikoje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokios įstatymo prezumpcijos nustatymas, be kita ko, didina teisinį apibrėžtumą sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Akcentuotina, kad pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, šiuo atveju ieškovei, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų pavedimus už įsigyjamą ginčo turtą iš ieškovės sąskaitos atliko būtent ieškovės sutuoktinis (atsakovas). Šią aplinkybę patvirtino ieškovė Vilniaus apygardos teismui adresuotame atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje siekiama nustatyti L. E. priklausančią turto dalį, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiame turte. Paminėtos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodo, kad ginčo turtą sutuoktiniai įsigijo jų bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, kad nuosavybės teisės į ginčo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams A. ir L. E. (įrašas galioja nuo 2014 m. rugsėjo 26 d.). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti (nuginčyti) oficialiame, kompetentingos valstybės institucijos tvarkomame, registre (Nekilnojamojo turto registras) esančius duomenis, taigi laikytina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys yra teisingi, t. y. ginčo turtas nuosavybės teise, lygiomis dalimis, priklauso ieškovei ir atsakovui (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepagrįstai suabsoliutina bankinių pavedimų (mokėjimus atliekant iš ieškovės motinos sąskaitos į ieškovės sąskaitą) paskirtyje nurodytus žodžius: „pavedimas giminaičiui – dukrai“. Nurodyta faktinė aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad ginčo turtas ieškovei ir jos sutuoktiniui (atsakovui) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes kaip jau minėta, vieno sutuoktinio lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas ir jo asmeninėn nuosavybėn. Pažymi, kad, kaip minėta, atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir teismų priimtais procesiniais sprendimais, solidariai su kitais nuteistaisiais, buvo įpareigotas atlygint trečiajam asmeniui padarytą turtinę žalą. Tuo pagrindu, trečiajam asmeniui, buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 120 351,20 Eur išieškojimo iš L. E., kuris vykdymui buvo pateiktas antstoliui V. M. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtent šioje vykdomoje byloje, trečiojo asmens naudai, buvo areštuotas atsakovui L. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kartu su ieškove A. E., priklausantis turtas, įskaitant ir ginčo turtas. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, siekia pakeisti aprašyto ir trečiojo asmens naudai areštuoto ginčo turto teisinį režimą, t. y. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ginčo turtas būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Trečiasis asmuo, laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės spręsti dėl šalims priklausančio ginčo turto nuosavybės teisės režimo pakeitimo iš jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę ieškovės nuosavybę.

8.       Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus nurodytais argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad santuokos nutraukimo pagrindais laikytini atsakovo nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, visus teisminius procesus atsakovas slėpė nuo ieškovės, pasirašinėjo už ją teismo šaukimuose ir netinkamas finansų tvarkymas. Ieškovė visą laiką gyveno apsupta vyro apgaulės, o teisybė išaiškėjo tik praėjus tam tikram laikui. Ieškovei nebuvo žinoma atsakovo veiklos finansinė padėtis, ar jis aukodavo pinigus vaikų žydų mokyklai ji taip pat nežinanti. Šalių šeimos pragyvenimui padėdavo ieškovės motina, siųsdama pinigus, o vaikai mokykloje gaudavo nemokamą maitinimą, šeima dėl atsakovo netinkamų veiksmų buvo iškraustyta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teko nuomotis gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, niekada nedirbo, jos vertinimu, būtent vyras turi išlaikyti šeimą, priešingu atveju ji nebūtų važiavusi iš Rusijos gyventi į Lietuvą; ieškovė augino vaikus, platino kosmetiką, iš šių lėšų mokėdavo namų tvarkytojai. Ieškovė nežino kiek kainavo namo (duomenys neskelbtini), pirkimas, jo remontas, baldai. Ieškovės teigimu, 1997 m. atsakovas ėmė dideles paskolas iš kitų asmenų, tuo metu šalims gimė antras sūnus. Anot ieškovės, atsakovas nuo jos slėpė faktą apie paskolų ėmimą. Ieškovė kategoriškai tvirtino, kad kreditorės L. B. ji nepažįsta, šeimomis nebendravo, išreiškė teiginius, kad galimai atsakovas su L. B. turėjo ne tik verslo reikalus. Tačiau vėliau pripažino aplinkybę, kad ieškovės motina buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą pas L. B., nes ieškovės sutuoktinis negalėjo šeimos aprūpinti gyvenamuoju plotu. Ieškovė nedalyvavo atsakovo ir kreditorės susitarime, paskolintų pinigų ieškovė nėra mačiusi, paskolinti pinigai buvo skirti atsakovo įmonei, kuri vykdė kavos pardavimą, kažkiek įmonė užsiėmė ir turizmo veikla. Ieškovė vekselio nepasirašė, jį pirmą kartą pamatė 2017-2018 m. santuokos nutraukimo byloje, jei apie šį vekselį būtų žinojusi prieš 24 m., tai būtų išvykusi į (duomenys neskelbtini), ten dar buvo butas. L. B. niekada nesakė apie skolą pagal vekselį. Ieškovė palaiko reikalavimą dėl 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri atsirado dėl atsakovo taikyto teroro ir psichologinio smurto. Ieškovė dar kartą akcentavo faktines aplinkybes nurodytas patikslintame ieškinyje, susijusias su ginčo turto įsigijimu: ginčo turtas nebuvo įgytas už bendras sutuoktinių lėšas. Pinigai buvo gauti iš jos motinos, kuri pardavė savo butą (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina neturėjo teisės Lietuvoje savo vardu atsidaryti banko sąskaitą, būtent todėl pinigus ir pervedė į savo dukters (ieškovės) sąskaitą. Mama norėjo sau nusipirkti turtą Lietuvoje, ieškant butų vykdavo kartu į apžiūras, bet dėl amžiaus ir dėl kalbos barjero turtą pirko ieškovė sau asmeniškai. Sudarant ginčo turto pirkimo sandorį pinigai buvo pervesti iš ieškovės sąskaitos, o į jos sąskaitą pinigus įnešė mama, pardavusi savo butą Maskvoje. Pinigus mama tiesiog pervedė į ieškovės sąskaitą, bet tai nebuvo dovana, tiesiog pagal Rusijos įstatymus reikėjo pinigus pervesti į artimo žmogaus sąskaitą. Atsakovas taip pat žinojo, kad ginčo turtas įsigyjamas už ieškovės motinos pinigus, todėl teigė ieškovei, kad ginčo turtas nėra perkamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, ginčo turto savininke turėjo būti įrašyta tik ieškovė. Ieškovės teigimu, pirkimo-pardavimo sandoris buvo įforminamas paskubomis, vertėjo nedalyvavo, o ji lietuvių kalbos nemoka. Po sandorio atsakovas ieškovės motinai patvirtino, kad ginčo turtas nupirktas jos dukters (ieškovės) vardu. Ieškovė patvirtino, kad brokerė atkalbėjo ginčo turtą pirkti ieškovės motinos vardu, o apie įgaliojimo sudarymą šalys nepagalvojo.

9.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai nurodė, kad šalių santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis be kita ko yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą. Tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 5000 Eur priteisimo neturinei žalai atlyginti, kadangi atsakovas slėpė nuo ieškovės baudžiamuosius procesus, už ją pasirašydavo teismo šaukimus, mokėjo mokesčių, tokių būdu susidarė skolos, šalių vaikus turėjo išlaikyti žydų bendruomenė. Į ieškovės motinos turtą pradėjo kėsintis atsakovo asmeniniai kreditoriai (UAB „Luminor Lizingas“). Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Šalys santuokos metu įgijo ginčo turto vienetus. 2013 m. pradėjo stipriai blogėti ieškovės motinos sveikata, ji buvo našlė, viena gyveno Rusijos Federacijoje, todėl 2013 m. liepos 1 d. atvyko gyventi pas savo dukrą (ieškovę). Pardavusi savo turėtą butą (duomenys neskelbtini), pinigus pervedė į ieškovės sąskaitą, nes pagal Rusijos Federacijos įstatymus negalėjo užsienio valstybėje turėti savo vardu sąskaitos. A. E. siekė įgyvendinti savo mamos valią – ji nenorėjo, kad ginčo turtas atitektų žentui (atsakovui), buvo sutarta, jog ginčo turtas bus perkamas ir įregistruojamas ieškovės vardu. Ieškovė ir jos motina nežinojo, kad sandoris sudaromas bendra jungtine nuosavybe, taigi atsakovas apgavo jas abi. Santuokos metu įgytas 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ieškovė palieka atsakovui, neprašydama sau kompensacijos. Šalys turi tik vieną solidarią skolą, likusios skolos yra atsakovo asmeninės. Ieškovė nesutinka, kad skola L. B. yra solidari, kreditorė pati pasirinko skolininką atsakovą, o ne ieškovę. Be to, kreditorė L. B. praleidusi 10 m. ieškinio senaties terminą ir 5 m. terminą palūkanoms. Kreditorius UAB „Luminor Lizingas“ siekia turto, kuris nepriklauso atsakovui, atsakovas yra nuteistas, taigi skola šiam kreditoriui yra asmeninė. Ieškovė prašo palikti jai santuokos metu įgytą „E.“ pavardę. Prašo netenkinti kreditorių L. B. ir UAB „Luminor Lizingas“ prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Akcentuoja, kad UAB „Luminor Lizingas“ dalyvauja tiek prieš ieškovę, tiek prieš atsakovą (CPK 47 straipsnis).

10.       Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tinkamai vykdė savo pareigas šeimoje: dirbdavo, mokėdavo mokesčius, leisdavo laiką su šeima, atostogaudavo, rūpinosi vaikais, eidavo į mokyklos susirinkimus. Kadangi atsakovas buvo žydų bendruomenės narys, jis šelpė žydų bendruomenę, todėl vaikai mokykloje ir gaudavo nemokamą maitinimą. Visą santuokos laikotarpį ieškovė nedirbo, buvo pilnai atsakovo išlaikoma. Ieškovė niekada nesidomėjo šeimos finansais, nei kiek atsakovas uždirba, nei kiek išleidžia, o jei ir sužinodavo, tai visada reikšdavo audringą reakciją. 1997-1998 m. šeima įsigijo už 200 000 Lt namą (duomenys neskelbtini). 2004-2005 m. atsiradus krizės padariniams, pasiėmė kreditą iš Snoro banko, tačiau teko užstatyti namą, vėliau kreditą išmokėjo už L. B. skolintus pinigus. Paskolos sutartis buvo pratęsta. UAB „Luminor Lizingas“ pagalba atsakovo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) gavo kreditą. L. B. ieškovė pažįsta apie 40 m., bendravo šeimomis, turi bendrų nuotraukų. Ieškovė, kalbėdama telefonu su L. B. žinojo apie paskolintus pinigus, pati ieškovė 2009-2010 m. L. prašė pagalbos. L. dar 1997-1998 m. į įmonės (duomenys neskelbtini) padarė kelis pavedimus, paskolos buvo imamos verslo gelbėjimui. Iš L. B. skolinosi ir verslui, ir šeimos pragyvenimui, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą L. pervedė 99 000 JAV dolerių, į atsakovo asmeninę banko Snoras sąskaitą padarė du pavedimus: 8000 JAV dolerių ir 16 000 JAV dolerių. Šeima taip pat gyveno ir iš pajamų, gaunamų iš UAB (duomenys neskelbtini), o ieškovės mama niekada šalių šeimos neišlaikė. Atsakovas prekiavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Kaliningrado srityje, Rusijos-Baltarusijos teritorijoje, apyvarta būdavo apie 1000 JAV dolerių/ mėn. 1998 m. prasidėjus krizei, per vieną naktį prarado virš 500 000 JAV dolerių ir šis praradimas per eilę metų žlugdyti atsakovo verslą. Vėliau buvo nesėkminga bendra veikla su Rusijos bendra įmone, ikiteisminis tyrimas truko apie 5 m., bylos nagrinėjimas teisme – apie 2 m. Taip pat atsakovo verslui atsiliepė ir 2008 m. krizė, neteisingos investicijos, ko pasėkoje prarado verslą, turtą, šeimą, atsirado skolos. Apie pinigų praradimą sutuoktinei nesakė, nenorėdamas papildomų barnių ir liguistos jos reakcijos. Tik šios bylos nagrinėjimo metu atsakovas atstatė UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Atsakovas patvirtino, kad ginčo turtas buvo perkamas už ieškovės motinos pinigus, nes jis tuo metu lėšų neturėjo, nuo 2008 m. vyko ikiteisminis tyrimas dėl įrangos pirkimo, yra nuteistas ir solidariai su kitais nuteistaisiais priteista skola. Apie 7 m. trunkantį tyrimą ir teisminį procesą ieškovė žinojo, atsakovas negavo leidimo iš prokuratūros išvykti į Maskvą spręsti šeimyninių klausimų. Atsakovas siūlė ieškovei ginčo turtą pirkti jos motinos vardu, tokia buvo ir ieškovės motinos valia – ji davė žodinį įgaliojimą, kad ginčo turtas būtų perkamas ieškovės vardu, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Bet toks atsakovo pasiūlymas buvo atmestas, nes statybos įmonės darbuotoja paaiškino, kad ieškovės motina yra senyvo amžiaus, gali būti problemų su paveldėjimu. Tvirtinant sandorį pas notarą suprato, kad sutuoktiniai bus ginčo turto bendrasavininkais, prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas jas perskaitė. Ieškovė suprato, kad ji nurodyta pirkėja, perkanti ginčo turtą savo nuosavybėn. Pinigus pardavėjui pervedė ieškovė, atlikusi vieną pavedimą. Atsakovas pavedimo negalėjo atlikti, nes jo sąskaitos areštuotos, jis neturėjo pinigų. Ieškovė pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė gera valia, niekieno neverčiama, tačiau atsakovo teigimu, niekas nepaaiškino ieškovės parašo pasekmių. Ieškovė nepasirūpino vertėju, nes nežinojo, kad taip galima, be to galvojo, jog notaras užtikrins vertėją. Šalys nežinojo, kad sutartis galima buvo sudaryti lietuvių-rusų kalba. Ieškovė Lietuvoje gyvena nuo 1989 m., o ginčo turto įsigijimo sandoriai sudaryti 2014 m., taigi ji sugebėjo perskaityti savo vardą ir pavardę. Pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo ieškovės motinos pavardės „M.“, nes ieškovė negalėjo mamos vardu pasirašyti sutarčių, be to, tuo metu nepasinaudojo galimybe konsultuotis su teisininku. Pas notarą neprašė paskirti kitą sandorio patvirtinimo datą, vertėją atsivesti turėjo galimybę, pasirašyti sutartis niekas nevertė, nei pardavėjas, nei notaras. Šalys turėjo matyti sutarčių 2.1 punktus, bet turbūt jos neužfiksavo, kad ginčo turtas perkamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Atsakovo teigimu, ieškovė, reikšdama prašymą ginčo turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, siekia atstatyti tiesą, nes sudarydama sandorį neišpildė mamos valios. Po ginčo turto sandorių sudarymo, negalėjo ginčo turto perrašyti ieškovės motinos vardu, nes jis (ginčo turtas) iš karto buvo areštuotas dėl atsakovo skolų. Dėl ginčo turto įsigijimo bendrojon jungtinėn nuosavybėn jokių pretenzijų ieškovė nereiškė, jas pradėjo reikšti tik po to, kai sužinojo, jog turtas areštuotas. Šalys nesiėmė veiksmų užginčyti sandorio, ar apskųsti notaro veiksmus. Atsakovas nori kuo greičiau nutraukti santuoką, prašo netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlygimo, savo kaltės dėl iširusios santuokos nemato.

11.       Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taigi atmestinas reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skola pagal vekselį L. B. yra asmeninė atsakovo prievolė, kreditorę ir atsakovą siejo verslo reikalai, o ieškovė tame nedalyvavo. Atsakovas nuosekliai teigė, kad ginčo turtas įsigytas už ieškovės motinos pinigus. Notarinės sutarties turinys ieškovei nebuvo išverstas, VĮ Registrų centre tik išviešintos daiktinės teisės. Atsakovas galvojo, kad pirkėja yra tik ieškovė, todėl ginčo turtas perkamas tik jos vardu, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atstovės teigimu, UAB „Luminor Lizingas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra pagrįstas, advokatai neturi pasipelnyti pasisėdėdami teismo posėdyje, prašo sumažinti bylinėjimosi išlaidas.

12.       Trečiasis asmuo L. B. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytus argumentus ir prašymus. Papildomai nurodė, kad ieškovę pažįsta iki šalių vestuvių, kai A. atvykdavo į Lietuvą, o atsakovą – nuo 1983-1984 m., juos siejo verslas ir draugystė. Abu su atsakovu užsiėmė turizmo verslu, lizinguojamais rusų lėktuvais vykdė reisus į Kiniją, Turkiją, JAE, kroviniams vežti. Taip pat vykdė spaudos veiklą, dalyvavo naujuose projektuose. L. B. pervedė pavedimu į atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą 99 900 JAV dolerių, 27 700 JAV dolerių, 26 900 JAV dolerių, 47 000 JAV dolerių. Akcentavo, kad jei ir skolino verslui, tai iš to verslo šeima gyveno, negalinti tiksliai pasakyti kokia konkreti suma buvo skiriama šeimos poreikiams, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė niekada nedirbo, buvo išlaikoma atsakovo, turėjo tarnus ir aukles. Ieškovė niekada nesidomėjo atsakovo verslo reikalais, jai reikėjo tik auklės, namų tvarkytojos, asmeninio vairuotojo ir kelionių į Turkiją. Iš atsakovo žodžių taip pat žinanti, kad skolinti pinigai buvo skiriami šeimos poreikių tenkinimui, tačiau negalinti nurodyti tikslios skiriamos sumos. Taigi skolą pagal vekselį turi grąžinti abu sutuoktiniai. Vekselį pasirašė tik su atsakovu, ieškovės nekvietė, nes jai nesvarbu iš kur pinigai, svarbiausia, kad jie būtų. L. B. sutuoktinis apie šią paskolą žinojo ir tam neprieštaravo, tačiau atvykti į teismo posėdį negalės, nes yra po 3 infarktų ir šiuo metu sunkus onkologinis ligonis. Pati ieškovė telefonu jos prašė paskolinti pinigų, neva reikėjo išsipirkti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o skolą L. B. grąžins, kai ieškovės motina parduos savo butą (duomenys neskelbtini), tuo metu kreditorė atsisakė skolinti pinigus, pasakė, kad jų neturi. Taikos sutartį, kuri patvirtinta teismo nutartimi, rengė teisininkas, L. B. nepagalvojo, kad į taikos sutarties pasirašymo procesą reikia įtraukti ir ieškovę. 

13.       Trečiojo asmens L. B. atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad kreditorė nesutinka su reikalavimu pripažinti ginčo turtą ieškovės asmenine nuosavybe. Šalys išreiškė aiškią valią ginčo turtą įsigyti bendrojon jungtinėn nuosavybėn, pirkimo-pardavimo sutartys nėra nuginčytos. Akcentuoja, kad valios išraiška aiški, įsigyta bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nors ir nurodyta, kad perka iš asmeninių lėšų. Teismo 2020 m.(duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB „Luminor Lizingas“ pareiškimą dėl skolininko L. E. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pripažinta, kad ginčo turtas šalims priklauso po 1/2 dalį. Kreditorė L. B. pinigus skolino šeimos verslui, taigi prievolė bendra. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės motina savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi pas L. B., ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentus, jog ji L. nepažįsta, su ja nieko bendro nėra turėjusi. Atstovės teigimu, kreditorė nėra praleidusi ieškinio senaties termino, taikos sutartis patvirtinta 2015 m., vykdomąjį raštą kreditorė galės pateikti. Prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

14.       UAB „Luminor Lizingas“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Prašo netenkinti ieškovės reikalavimo ginčo turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe ir nutraukiant santuoką, ginčo turtą padalinti sutuoktiniams atsižvelgiant į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją bei prioritetiniu laikomą turto padalijimo natūra principą, taip pat priteisti trečiojo asmens naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Papildomai paaiškino, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovo įsipareigojimas UAB „Luminor Lizingas“ kildinamas iš baudžiamosios bylos, t. y. jo prievolė yra asmeninio pobūdžio, o kreditorius suinteresuotas dėl ginčo turto padalijimo. Atsakovo pozicija byloje prieštaringa, o ieškovė nepaneigė CK 3.89 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos. Ieškovė siekia, kad ginčo turtas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Šį reikalavimą pripažinti ginčo turtą jos asmenine nuosavybe grindžia vieninteliu argumentu, neva ginčo turtas buvo nupirktas už lėšas, kurias į ieškovės banko sąskaitą pervedė jos motina L. N. M. Tačiau tiek pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas, tiek ir pagal teismų praktiką iš ieškovės motinos gauti pinigai tapo asmeniniais ieškovės pinigais, toks pinigų perdavimas nelaikytinas nei dovanojimu, nei paveldėjimu. Ieškovė turėjo aiškiai išreikšti savo valią, kad ginčo turtas perkamas jos asmeninėn nuosavybėn. Teigiant, kad ginčo turtas įgytas už jos asmenines lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė, būtent ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti savo teigiamas aplinkybes, tačiau ji nepateikė įrodymų ir neįrodė, jog įsigyjant ginčo turtą buvo aiškiai išreikšta jos valia ginčo turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir, kad toks turtas buvo įsigytas už jos asmenines lėšas ir, kad tokiam turto įgijimui, ji turėjo savo sutuoktinio, šioje byloje atsakovo, sutikimą. Akcentavo, kad vykstant teismo procesui dėl skolininko turto dalies nustatymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos su atsakovu nutraukimo, prašydama iš esmės vienintelį likvidų sutuoktinių turtą (ginčo turtą) pripažinti jos asmenine nuosavybe, tuo iš esmės pažeisdama kreditoriaus UAB „Luminor Lizingas“ interesus ir siekdama apsunkinti galimybę jam atgauti žalos atlyginimą iš atsakovo. Visi bylos įrodymai byloja tai, kad turtas buvo įsigytas santuokos metu ir bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, byloje taip pat nėra duomenų, jog ginčo turto įsigijimo metu ieškovė būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, taigi ir išreikšti savo valios dėl sudaromų sandorių. Priešingai, ieškovė sudarydama ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis aiškiai patvirtino, kad jai buvo išaiškinta, jog ginčo turtas įgyjamas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (sutarčių 7.16 ir 7.15 punktai). Ieškovė, sudarydama ginčo turto pirkimo sutartis, pareiškė ir patvirtino, kad sutartis sudarė laisva valia ir jai buvo išaiškintos visos sutarčių sudarymo aplinkybės (sutarčių 9.1 punktai). Tiek įstatyme nustatyta (CK 3.89 straipsnis), tiek ir teismų praktikoje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tokios įstatymo prezumpcijos nustatymas, be kita ko, didina teisinį apibrėžtumą sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Akcentuotina, kad pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, šiuo atveju ieškovei, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Trečiasis asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų pavedimus už įsigyjamą ginčo turtą iš ieškovės sąskaitos atliko būtent ieškovės sutuoktinis (atsakovas). Šią aplinkybę patvirtino ieškovė Vilniaus apygardos teismui adresuotame atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje siekiama nustatyti L. E. priklausančią turto dalį, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiame turte. Paminėtos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodo, kad ginčo turtą sutuoktiniai įsigijo jų bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, iš kurių matyti, kad nuosavybės teisės į ginčo turtą bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso sutuoktiniams A. ir L. E. (įrašas galioja nuo 2014 m. rugsėjo 26 d.). Byloje nepateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima paneigti (nuginčyti) oficialiame, kompetentingos valstybės institucijos tvarkomame registre (Nekilnojamojo turto registras) esančius duomenis, taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų ginčijusios sandorius, skųstų notaro veiksmus ir pan., taigi laikytina, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyti duomenys yra teisingi, t. y. ginčo turtas nuosavybės teise, lygiomis dalimis, priklauso ieškovei ir atsakovui (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo ir teismų priimtais procesiniais sprendimais, solidariai su kitais nuteistaisiais, buvo įpareigotas atlygint trečiajam asmeniui padarytą turtinę žalą. Tuo pagrindu, trečiajam asmeniui, buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 120 351,20 Eur išieškojimo iš L. E., kuris vykdymui buvo pateiktas antstoliui V. M. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtent šioje vykdomoje byloje, trečiojo asmens naudai, buvo areštuotas atsakovui L. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kartu su ieškove A. E., priklausantis turtas, įskaitant ir ginčo turtas. Ieškovė ieškiniu, be kita ko, siekia pakeisti aprašyto ir trečiojo asmens naudai areštuoto ginčo turto teisinį režimą, t. y. nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ginčo turtas būtų pripažintas asmenine ieškovės nuosavybe. Trečiasis asmuo, laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės spręsti dėl šalims priklausančio ginčo turto nuosavybės teisės režimo pakeitimo iš jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę ieškovės nuosavybę.

15.       Teismo posėdžio metu liudytoja apklaustas ieškovės motina L. M. paaiškino, kad gyveno Rusijoje, (duomenys neskelbtini) turėjo butą, tapo našle, kitų vaikų neturi, tik A. E.. Prastėjant liudytojos sveikatai buvo nutarta, kad ji parduos turimą butą Maskvoje ir atvyks gyventi pas ieškovę. 2013 m. atvyko į Lietuvą, už pinigus, gautus pardavus butą Maskvoje, ketino Lietuvoje įsigyti nekilnojamąjį turtą. Tačiau kadangi pagal Rusijos Federacijos įstatymus savo vardu negalėjo pervesti pinigus į užsienio sąskaitą, todėl pavedimą padarė į dukters (ieškovės) sąskaitą ir tai nebuvo pinigų dovanojimas. Liudytoja buvo aiškiai išreiškusi savo valią, kad ginčo turtas būtų perkamas dukters vardu, nes liudytoja neketino žento (atsakovo) išlaikyti. Liudytoja kartu su dukra ieškojo butų, vykdavo į jų apžiūras. Notarinėje kontoroje nebuvo, ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarčių nepasirašinėjo. Po sandorio sudarymo, atsakovas liudytojai pasakė, kad ginčo turtas nupirktas A. vardu, tik vėliau paaiškėjo, kad jis sakė netiesą ir dabar liudytoja turi atsakyti už L. E. skolas bei vaikščioti į teismus.

16.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas notaras A. D. paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), dirba vienas, kito notaro biure nėra. Sandorio sudarymo metu dalyvavo pardavėjas ir pirkėjas, nepamena ar teismo posėdžių salėje esančios šalys dalyvavo sandorio patvirtinimo metu, sandoris patvirtintas prieš daug metų. Jei santuoka įregistruota, tai turtas perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o jei sutuoktinis norėtų turtą įsigyti asmeninėm nuosavybėm, jam tektų įrodyti turimų pinigų kilmę ir pateikti notariškai patvirtintą kito sutuoktinio sutikimą. Liudytojo tvirtinamo sandorio nepamena, jis buvo tvirtinamas prieš aštuonerius metus, tačiau jei nebuvo pareikšto noro turtą įsigyti asmeninėm nuosavybėn, tai turtas buvo įsigyjamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Notaras negali priversti pirkėjų, kad jie pirktų ne asmeninėn nuosavybėn. Liudytojas akcentavo, kad prieš tvirtinant sandorį pirkėjams visada išaiškinamos jų teisės. Maždaug prieš 2-3 d., ar savaitę paruošta sutartis siunčiama pirkėjams ir pardavėjui. Šiuo atveju kam siuntė ruoštą sutartį nepamena, elektroniniai laiškai nėra išlikę. Sutarties prasmė ir visa esmė tikrai pirkėjai buvo išaiškinta, bendroji dalis gal buvo pažodžiui ir neišversta. Pirkėjo vardas, pavardė, taip pat ir šalia esantys sutuoktinio duomenys yra išryškinti, tame pačiame puslapyje, pirkėjai buvo išaiškinta, kad jei ji neturi vedybų sutarties ir jei neperka turto asmeninėn nuosavybėn, tai sandoris tvirtinamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn, t. y., kad turtas bus bendra nuosavybė kartu su vyru, tuo labiau, kad pirkėja mato šalia savo pavardės ir vyro pavardę, ir jai ši aplinkybė nekėlė abejonių, be to ir klausimų nebuvo užduota, neprašyta paaiškinti. Jeigu sandorio šalims trūksta laiko, tai sutarties pasirašymas atidedamas kitai datai. Yra ne vienas atvejis, kai pirkėjams trūksta laiko susipažinti su sutarties tekstu ar dėl kitų priežasčių nukeliamas sutarties pasirašymo laikas. O jei klausimai nesudėtingi, tai jie išsprendžiami iš karto. Vertėju turi pasirūpinti ta šalis, kuri nesupranta lietuvių kalbos, be to gali dalyvauti ir pirkėjo artimas giminaitis, ar kitas patikimas asmuo, nebūtinai profesionalus vertėjas. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad jei šalis prašytų vertėjo pagalbos, tai vertėjas turi būti įrašytas į sutarties tekstą. Šiuo atveju pageidavimų dėl vertėjo šalys neišreiškė, nes notaras nebūtų atkalbėjęs pirkėjų, kad jie pasirašytų sutartį be vertėjo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

17.       Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Šie santykiai yra santuokos pagrindas ir šeimos esmė. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

18.       Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

19.       Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Nors šiais atvejais sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau įrodinėjant sutuoktinio kaltę reikia įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija ir kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.).

20.       Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalims gimė du vaikai: G. E., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. E., gim. (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo metu abu pilnamečiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo kaltę grindė jo nuteisimu už tyčinį nusikaltimą ir netinkamu finansų tvarkymu. Atsakovas savo kaltės dėl santuokos nutraukimo neįžvelgia, jo teigimu santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi atsakovas ginčija CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją.

21.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad ieškovė dėl santuokos nutraukimo į teismą kreipiasi nuo 2017 m.: teismo 2018 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; Vilniaus apygardos teismas 2018 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo 2019 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjų A. E. ir L. E. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu. Taip pat nustatyta, kad atsakovas santuokos metu teistas už tyčinius nusikaltimus: 1) L. E. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirta galutinė subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Minėtas nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, kuriuo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir solidariai su V. K. ir L. A. civiliniam ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ atlyginti 118 599 Eur turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi nuteistojo L. E. kasacinis skundas atmestas. 2) Kauno apygardos teismo 2017 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu L. E. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, L. E. į bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 14 d., t. y. 1 (viena) diena, ir paskirta 18 754,68 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo 2017 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. ir 18 754,68 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant L. E. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu. Nuteistasis L. E. įpareigotas baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Minėtas nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi, nustatant L. E. 24 mėnesių paskirtos 18 754,68 Eur baudos sumokėjimo terminą.

22.       Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas įstatyme, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų šią įstatymo normą taikyti ieškovei. Esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimų laikytinas elgesys, nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Atsakovas buvo nuteistas už tyčinius nusikaltimus, todėl jo kaltė, kaip minėta, dėl santuokos iširimo preziumuojama. Teismas sprendžia, kad atsakovas šios prezumpcijos nepaneigė, siekdamas įrodyti, jog ir ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo, taip pat siekdamas paneigti savo kaltę, turėjo įrodinėti ne tik ieškovės kaltę, o pateikti ir argumentus, kodėl jis negali būti laikomas kaltu, tačiau atsakovas nurodytos procesinės pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis). 

23.       Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma.

24.       Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą, ieškovės reikalavimas tenkintinas, teismas taiko CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytą prezumpciją ir pripažįsta, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

25.       Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę „E.“. Nesant prieštaravimų, teismas tenkina ieškovės prašymą. Atsakovui L. E. paliktina įgimta pavardė „E.“.

Dėl kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu

26.       Pagal CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti klausimus dėl: 1) nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir bendravimo tvarkos nustatymo; 2) vieno sutuoktinio išlaikymo; 3) kreditorių; 4) turto padalijimo; 5) žalos atlyginimo, jei šis reikalavimas pareikštas.

27.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nepilnamečių vaikų, dėl kurių gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo reikėtų spręsti nutraukiant santuoką, šalys neturi. Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteisiamas.

Dėl žalos atlyginimo

28.       CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

29.       Ieškovė nurodo, kad dėl iširusios santuokos patyrė gėdą, pažeminimą, stresą, nemiegojo naktimis, jaučiasi visiškai sužlugdyta, todėl prašo iš atsakovo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Minėta, kad atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tuo pagrindu netenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

30.       Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama kaip dėl neteisėtų ir (ar) amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ir (ar) fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

31.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys, veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; o nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

32.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala – tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007). Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

33.       Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (pvz., neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

34.       Nagrinėjamu atveju nustačius, kad šalių santykiai šeimoje buvo konfliktiški, atsakovas siekė nuslėpti nuo ieškovės teisminius procesus, už ją pasirašydamas teismo šaukimus, pasak jo, tuo norėdamas apsaugoti ieškovę nuo streso ir bereikalingų šeimyninių kivirčų, o vėliau nesiekė atkurti šeimyninių santykių, teismas konstatuoja, kad viena vertus, ieškovė galėjo patirti psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą dėl atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto. Kita vertus, nurodyti ieškovės argumentai nėra patvirtinti bylos įrodymų medžiaga – nepateikti medicinos dokumentų išrašai, psichologo ir (ar) neurologo konsultacijomis, panaudotų vaistų receptų kopijomis (CPK 178 straipsnis). Taigi teismas neturi pagrindo laikyti prašomą 5000 Eur neturtinę žalą įrodytą.

35.       Teismo vertinimu, neabejotinai pirmiau sprendime aptartas atsakovo elgesys, ypač teistumai ir iš to išplaukiančios pasekmės, sukėlė ieškovei neigiamus emocinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą. Teismo manymu, ir santuokos iširimas dėl kito sutuoktinio kaltės įprastai turėtų sukelti kitam sutuoktiniui atitinkamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas.

36.       Teismas, įvertinęs ieškovės tikėtinai patirtus dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas dėl santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės, atsakovo teistumų, daro išvadą, kad ieškovė patyrė 600 Eur neturtinės žalos, kurios atlyginimas priteistinas iš atsakovo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės, nepagrįstos įrodymais, nesudaro pagrindo priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą.

Dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe

37.       CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Pirma, ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, nes ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

38.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija įtvirtinta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) bei pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti. Bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti būtina įvertinti ne tik pajamų ar turto šaltinį ir įgijimo laiką, bet ir naudojimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

39.       CK 3.88 straipsnis vertintinas kaip norma, kuri detalizuoja bendrąją normą – CK 3.87 straipsnio 1 dalį, t. y. kad visas turtas, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis taip pat nustato, kad turtui pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe neturi reikšmės, kieno vardu jis įgytas – vieno ar abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė (bendrai iki santuokos įgytas turtas bus bendroji dalinė nuosavybė). Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

41.       Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019).

42.       CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalauja, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

43.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimo ir taikymo, taip pat yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

44.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu taip pat turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

45.       Pirmiau nurodytos teisės normos ir kasacinio teismo praktiką suponuoja išvadą, kad viena iš esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu.

46.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

47.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą; 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021 65 punktą).

48.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo šį turtą: butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); negyvenamąją patalpą – sandėliuką (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); inžinerinius tinklus – žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinę liniją (50,00 m) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų.

49.       Šioje byloje ieškovė siekia nuginčyti bendro turto prezumpciją, kad ginčo turtas (butai ir sandėliukas) yra asmeninė jos nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas); atsakovas teisminio nagrinėjimo metu su tokia ieškovės pozicija sutiko, nors atsiliepime teigė, kad ginčo turtas įsigytas kaip sutuoktinių jungtinė nuosavybė, jo teigimu, toks buvo ieškovės sprendimas. Taigi atsakovo pozicija nėra nuosekli. Šalys savo poziciją grindžia iš esmės tik savo ir liudytojos L. M. paaiškinimais. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra viena iš įstatymo nustatytų įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis), tačiau vertinant šalių ir (ar) liudytojų paaiškinimus turi būti atsižvelgiama į tai, kad šalys, o šiuo atveju ir liudytoja L. M., yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, todėl jų paaiškinimai turi būti teismo pasverti, turi būti įvertinta, ar jie nuoseklūs ir patikimi, ar juos pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai.

50.       Byloje nėra ginčo, kad 2013 m. gegužės 14 d. pareiškėjos motina L. M. pardavė savo butą (duomenys neskelbtini), turėtą adresu (duomenys neskelbtini), už 19 500 000 rublių ir gautas lėšas pervedė į ieškovės sąskaitą, nes savo sąskaitos Lietuvoje neturėjo, o ir į ją pagal Rusijos Federacijos įstatymus tarptautinis pavedimas yra negalimas, ir 2013 m. liepos 1 d. persikraustė gyventi pas ieškovę. Taigi pagrindinis šalių ir liudytojos L. M. argumentas, kad ginčo turtas įsigytas už liudytojos lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra ginčo, tai liudytojos pervestos į ieškovės sąskaitą lėšos nebuvo dovanotos.

51.       2014 m. rugsėjo 3 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad butą A. E. perka kartu su sutuoktiniu L. E.; pirkėjai yra paaiškinta, jog remiantis CK 3.82 ir 3.87 straipsniais turtas, įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jei sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (sutarties 7.15 punktas). Aptariamos buto pirkimo-pardavimo sutarties X skyriuje „Žymos, daiktinės teisės ir juridiniai faktai, registruojami NTR“ nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojama daiktinė teisė/juridinis faktas, t. y. butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pirkimo-pardavimo sutarties 9.1 punkte šalys pareiškė, kad Sutartis yra sudaryta laisva valia, nenaudojant spaudimo, dėl kurio šalys būtų priverstos sudaryti šią Sutartį, taip pat pareiškė, jog Sutartis sudaryta vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, taip pat apie visas šios Sutarties sudarymo aplinkybes šalys žino. Analogiškai tokios sąlygos nurodytos 2014 m. (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini) ir negyvenamosios patalpos – sandėliuko (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties 2.1, 7.16, 9.1 punktuose ir X skyriuje. Abi pirkimo-pardavimo sutartys patvirtintos notariškai, jos nėra nuginčytos. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas sandorius tvirtinęs notaras A. D. paaiškino, kad sutarčių esmė pirkėjai buvo išaiškinta, visada pirkėjui perskaito bent pirmą ir paskutinį sutarties puslapį, kas buvo padaryta ir aptariamų sandorių tvirtinimo metu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su notaro teiginiu, kad pirkėja (ieškovė) gyvenanti Lietuvoje nuo 1989 m., sandorių sudarymo metu (2014 m.) tikrai galėjo perskaityti sutarčių 2.1 punktuose išryškintu šriftu didžiosiomis raidėmis įrašytą sutuoktinio vardą ir pavardę (L. E.). Pasak notaro, pirkėjai toks klausimas nekilo, šios aplinkybės ji nesiaiškino. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pirkėja (ieškovė), sandorio sudarymo metu buvusi kartu su sutuoktiniu L. E., būtų reiškusi pretenzijas ar reikalavimus pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinusiam notarui.

52.       Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti vertėjo pagalba, jei jai, neva kaip ji teigia, buvo neaiškus sutarties tekstas, nors kaip minėta pirmiau, pirkimo-pardavimo sutartyse ieškovė patvirtino, jog sąlygos ir pasekmės jai yra aiškios. Kaip buvo minėta, pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo ginčijamos,  

53.       CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tam, kad viešame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba turto įregistravimas abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis).

54.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2014; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

55.       Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į ginčo turtą priklauso abiem sutuoktiniams 2014 m. rugsėjo 3 d. pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutuoktinių laisva valia jų abiejų jungtinės nuosavybės teisė į ginčo turtą buvo įregistruota viešajame registre, šių duomenų šalys neginčijo. Sprendžiant dėl įsigyto turto nuosavybės formos, atkreiptinas dėmesys į tai, kad VĮ Registrų centro duomenyse nėra nurodyta aplinkybė, jog ginčo turtas ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise. Taigi Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat nepagrindžia, kad ginčo turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

56.       Be to, iš nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad šalių nekilnojamajam turtui yra pritaikytas areštas, apribojant disponavimo teisę – visa eilė antstolių, taip pat ir antstolis V. M., areštavo atsakovui L. E. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Šių antstolių veiksmų sutuoktiniai taip pat neginčijo. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas trečiųjų asmenų L. B. ir UAB „Luminor Lizingas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. E. ir L. E. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, 2018 m. (duomenys neskelbtini) nutartyje (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat konstatavo, kad teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią pareiškėjų A. E. ir L. E., tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimams bei liudytojos L. M. parodymams, o ne minėtiems rašytiniams įrodymams, kuriuose aiškiai išreikšta sutuoktinių valia įgyti turtą bendra jungtinės nuosavybės teise ir tokį turto teisinį statusą išviešinti nekilnojamojo turto registre; nes rašytiniuose įrodymuose yra aiškiai vienareikšmiai užfiksuotos aplinkybės apie sutuoktinių laisvą valią įgyti bendrą turtą, todėl, nesant prieštaravimų tarp rašytinių įrodymų, pareiškėjams nesiėmus jokių veiksmų pakeisti turto teisinį statusą iki kreditoriaus UAB „Luminor Lizingas“ išieškojimo nukreipimo į turtą, nėra pagrindo vadovautis sutuoktinių paaiškinimais, jog sandorio sudarymo metu jų valia buvo kitokia, t. y. įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

57.       Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su trečiojo asmens UAB „Luminor Lizingas“ atstovo argumentu, kad sutuoktiniai siekia pakeisti santuokos metu įgyto, inter alia (be kita ko) šiuo metu kreditoriaus UAB „Luminor Lizingas“ naudai antstolio V. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje areštuoto turto, teisinį režimą.

58.       Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo turtas buvo įsigytas santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti – šeima ten gyveno, šalys siekdamos nutraukti santuoką bendru sutuoktiniu sutarimu, teismo netgi prašė patvirtinti sąlygą, kad L. E. vienerius metus po santuokos nutraukimo turi teisę gyventi bute (duomenys neskelbtini), mokėdamas už jį 100 Eur per mėnesį ir apmokėdamas1/2 dalį komunalinių mokesčių, t. y. už elektrą, šaltą ir karštą vandenį, šilumą, dujas, telekomunikacines paslaugas, šiukšlių išvežimą, namo eksploatavimo – administravimo išlaidas namo administratoriui ir kitas susijusias išlaidas, kurios yra paskaičiuojamos už kiekvieną einamąjį mėnesį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

59.       Dėl to darytina išvada, kad ginčo turtas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, kurią, minėta, būtina įvertinti bendrajai jungtinei nuosavybei nustatyti, nes buvo įsigytas bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti, t. y. abiejų šalių valia buvo nukreipta šeimos poreikiams tenkinti, o tai laikytina dar viena aplinkybe, patvirtinančia, kad ginčo turtas buvo įsigytas ne ieškovės asmeninėn, o sutuoktinių bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-313/2021, 62 punktas).

60.       Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje surinktų įrodymų visetą ir nustatytas faktines aplinkybes, nurodytų argumentų pagrindu konstatuoja, kad bylos duomenys neteikia pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčo turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, ieškovė nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl prievolių pobūdžio nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo

61.       Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams.

62.       Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). 

63.       Nagrinėdamas kilusį ginčą dėl prievolės kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. plenarinės sesijos nutartis byloje Nr. 3K-P-186/2010). Įstatymas nereglamentuoja, koks turi būti vieno iš sutuoktinių sutikimas prievolei atsirasti, tačiau jis turi būti aiškus, leidžiantis spręsti, jog jį davęs sutuoktinis žino, dėl kokios prievolės (apimties, termino ir kitų sąlygų) jis sutinka, ir supranta tokio sutikimo davimo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-378/2016). CK 3.92 straipsnio 4 dalyje išvardinti sandoriai, kuriuos privalo sudaryti abu sutuoktiniai kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą tokį sandorį sudaryti, taip užtikrinant sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsaugą nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų.

64.       Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

65.       Minėta, kad bendros prievolės dar skirstomos į dalines ir solidariąsias. Solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena tokių išimčių yra įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje, iš kurios dispozicijos matyti, kad daugeliui sutuoktinių sudaromų sandorių (jeigu jie susiję su namų ūkio išlaikymu ir pan.) taikoma solidariosios prievolės atsiradimo prezumpcija. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka bendrus šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

66.       CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kada solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, nors pagal savo pobūdį tai galėtų būti tokia prievolė. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y., kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

67.       Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo 6380,95 Lt skolą, 340,01 Lt palūkanų, 618,33 Lt delspinigių, 9 proc. palūkanų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priteistus solidariai iš L. E. ir A. E. kreditoriaus AB DNB banko naudai, palikti solidaria šalių prievole. Kitas prievoles, be kita ko, ir prievolę L. B. pagal teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartį, pripažinti asmeninėmis atsakovo skolomis, vykdomomis iš jo asmeninio turto ir nutraukiant santuoką nedalinti (žr. šio sprendimo 6-7 punktus). Atsakovas, pasisakydamas dėl kreditorių reikalavimų, nurodė, kad teismas turi atsižvelgti į kreditorių interesus, vertinti juos savo nuožiūra.  

68.       Bylos duomenimis atsakovas skolingas kreditoriams, atitinkamai: pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš dalies šį nuosprendį pakeitusį Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. E. yra solidariai su kitais nuteistais asmenimis (L. A. ir V. K.) skolingas 120351,20 Eur kreditoriui UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar UAB „Luminor Lizingas“); pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys nesklebtini), kuriuo nuspręsta išieškoti iš L. E. 17 307 Lt skolos, 5689,80 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. (duomenys neskelbtini) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 172,48 Lt bylinėjimosi išlaidų I. B. naudai; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. (duomenys neskelbtini) preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš L. E. priteista 5100 JAV dolerių, 5 proc. procesinės palūkanos ir 540 Lt bylinėjimosi išlaidų D. Y. naudai; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš L. E. UAB „Vilniaus vandenys“ naudai priteista 1000,81 Lt skola, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 76,90 Lt bylinėjimosi išlaidų; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta L. B. ir L. E. taikos sutartis dėl 362200, skolos L. B. grąžinimo; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005 m. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš L. E. ieškovo P. G. naudai priteista 79110 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, 593,33 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 250 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės D. M. naudai priteista 299,88 Lt vykdymo išlaidų; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nutarimą, kuriuo L. E. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą ir jam skirta 144 Eur bauda, kreditorė VMI; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo kreditorės AB „Lesto“ naudai priteista 571,48 Eur skola, 5 proc. procesinės palūkanos ir 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų; pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo iš L. E. priteista AB TEO LT naudai 783,22 Lt, 5 proc. metinių palūkanų, 320 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 12,96 Lt bylinėjimosi išlaidų.

69.       Taip pat byloje nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių priteista solidariai iš L. E. ir A. E. kreditoriaus AB DNB banko naudai 6380,95 Lt skola, 340,01 Lt palūkanų, 618,33 Lt delspinigių, 9 proc. palūkanų. palikti solidaria šalių prievole

70.        Minėta, kad remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, jog: 1) L. E. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirta galutinė subendrinta 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Minėtas nuosprendis pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, kuriuo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 m., įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir solidariai su V. K. ir L. A. civiliniam ieškovui UAB „Nordea Finance Lithuania“ (dabar UAB „Luminor Lizingas“) atlyginti 118 599 Eur turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi nuteistojo L. E. kasacinis skundas atmestas. 2) Kauno apygardos teismo 2017 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr.(duomenys neskelbtini) L. E. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) ir jam paskirta 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir BPK 140 straipsnio 9 dalimi, L. E. į bausmę įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 14 d., t. y. 1 (viena) diena, ir paskirta 18 754,68 Eur bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmės subendrintos su Kauno apygardos teismo 2017 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini), pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. ir 18 754,68 Eur bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant L. E. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu. Nuteistasis L. E. įpareigotas baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Minėtas nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant L. E. 24 mėnesių paskirtos 18 754,68 Eur baudos sumokėjimo terminą.

71.       Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad atsakovo prievolės, kilusios iš nusikalstamų veikų, todėl yra jo asmeninės prievolės, nes jo sutuoktinės (ieškovės) bendrininkavimas ar kitoks prisidėjimas prie nusikaltimų įvykdymo nenustatytas, ji nėra už tai bausta, todėl neturi atsakyti už sutuoktinio padarytą žalą.

72.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką ir į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovės reikalavimą pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB „Luminor Lizingas“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Vilniaus apygardos teismo 2015 m. (duomenys  nuosprendžiu pakeistas, yra atsakovo asmeninė prievolė. Dėl prievolės pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. (duomenys neskelbtini) nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. (duomenys neskelbtini) nutartimi (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) šalys nepasisakė ir reikalavimų nereiškė, todėl teismas plačiau nepasisako.

73.       VMI duomenimis A. E. 2020 m. (duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui neskolinga. L. E. 2020 m. (duomenys neskelbtini) VMI duomenimis valstybės biudžetui skolingas pagal vykdomąsias bylas, bendra išieškoma suma 560,97 Eur (ATPK baudos). VMI mano, kad atsakovo išvardintos skolos yra asmeninio pobūdžio ir laikytinos jo asmeninėmis prievolėmis, kurios gali būti tenkinamos iš atsakovui priklausančio turto ar kitų pajamų.

74.       Nesant kitų prieštaravimų ir atsakovui nepateikus tikslių duomenų apie atsiskaitymą su kreditoriais, tenkintinas ieškovės prašymas ir prievolės tretiesiems asmenims I. B., D. Y., P. G., UAB „Vilniaus vandenys“, antstolei D. M., AB „Lesto“, AB TEO LT ir 560,97 Eur skola, išieškoma valstybės naudai (VMI), taip pat pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

75.       Šalių L. E. ir A. E. solidari prievolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimą už akių kreditorei AB DNB bankui (dabar Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių) nėra modifikuojama ir ieškovės prašymu paliktina solidaria šalių prievole.

76.       Ieškovė prašo pripažinti asmenine atsakovo skola, vykdoma iš jo asmeninio turto ir nutraukiant santuoką nedalinti 362 200 Eur skolą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartį L. B. naudai.

77.       Atsakovas nurodo, kad apie šią skolą ieškovė žinojo, priešingai nei teigia ieškovė, ji L. B. pažįsta apie 40 m., bendravo šeimomis. Visą santuokos laikotarpį ieškovė nedirbo, buvo pilnai išlaikoma iš atsakovo verslo, nejuto nepritekliaus ir buvo atsakovo pastangomis viskuo aprūpinta. Ieškovė žinojo apie verslo reikalus su L. B. ir pasirašytą vekselį. Iš verslo buvo uždirbama nemažai, šių pinigų dėka gyveno visa šeima, 1997-1998 m. už 200 000 Lt lizingu buvo nupirktas gana didelis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutiko pasirašyti lizingo sutartį, vadinasi, pasitikėjo atsakovu. Ieškovė niekada nesidomėjo šeimos finansais, nei kiek atsakovas uždirba, nei kiek išleidžia, o jei ir sužinodavo, tai visada reikšdavo audringą reakciją. 2004-2005 m. atsiradus krizės padariniams, atsakovas pasiėmė kreditą iš Snoro banko, tačiau teko įkeisti namą, vėliau kreditą išmokėjo už L. B. skolintus pinigus. L. B. dar 1997-1998 m. į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą padarė kelis pavedimus, paskolos buvo imamos verslo gelbėjimui. Iš L. B. skolinosi ir verslui, ir šeimos pragyvenimui, į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą L. pervedė 99 000 JAV dolerių, į atsakovo asmeninę banko Snoras sąskaitą padarė du pavedimus: 8000 JAV dolerių ir 16 000 JAV dolerių. Šeima taip pat gyveno ir iš pajamų, gaunamų iš UAB (duomenys neskelbtini), o ieškovės mama niekada šalių šeimos neišlaikė. Snoro banko paskolos sutartis buvo pratęsta. UAB „Luminor Lizingas“ pagalba atsakovo įmonė UAB (duomenys neskelbtini) gavo kreditą. Atsakovas patvirtino, kad ieškovė, kalbėdama telefonu su L. B. žinojo apie paskolintus pinigus, pati ieškovė 2009-2010 m. L. prašė pagalbos.

78.       Kreditorė L. B. nesutinka su ieškovės reikalavimu ir prašo prievolę pagal taikos sutartį, patvirtintą teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartį, pripažinti solidaria. Kreditorė nurodė, kad ieškovę pažįsta iki šalių vestuvių, kai A. atvykdavo į Lietuvą, o atsakovą – nuo 1983-1984 m., juos siejo verslas ir draugystė. Abu su atsakovu užsiėmė turizmo verslu, lizinguojamais rusų lėktuvais vykdė reisus į Kiniją, Turkiją, JAE, kroviniams vežti. Taip pat vykdė spaudos veiklą, dalyvavo naujuose projektuose. L. B. pervedė pavedimu į atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą 99 900 JAV dolerių, 27 700 JAV dolerių, 26 900 JAV dolerių, 47 000 JAV dolerių. Akcentavo, kad jei ir skolino verslui, tai iš to verslo šeima gyveno, negalinti tiksliai pasakyti kokia konkreti suma buvo skiriama šeimos poreikiams, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė niekada nedirbo, buvo išlaikoma atsakovo, turėjo tarnus ir aukles. Ieškovė niekada nesidomėjo atsakovo verslo reikalais, jai reikėjo tik auklės, namų tvarkytojos, asmeninio vairuotojo ir kelionių į Turkiją. Iš atsakovo žodžių taip pat žinanti, kad skolinti pinigai buvo skiriami šeimos poreikių tenkinimui, tačiau negalinti nurodyti tikslios skiriamos sumos. Taigi skolą pagal vekselį turi grąžinti abu sutuoktiniai. Vekselį pasirašė tik su atsakovu, ieškovės nekvietė, nes jai nesvarbu iš kur pinigai, svarbiausia, kad jie būtų. L. B. sutuoktinis apie šią paskolą žinojo ir tam neprieštaravo. Pati ieškovė telefonu jos prašė paskolinti pinigų, neva reikėjo išsipirkti gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), o skolą L. B. grąžins, kai ieškovės motina parduos savo butą (duomenys neskelbtini), tuo metu kreditorė atsisakė skolinti pinigus, pasakė, kad jų neturi. Taikos sutartį, kuri patvirtinta teismo nutartimi, rengė teisininkas, L. B. nepagalvojo, kad į taikos sutarties pasirašymo procesą reikia įtraukti ir ieškovę, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad pinigai buvo skolinti šeimos verslui, iš kurio visa šeima gyveno.

79.       Iš prie šios bylos prijungtos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1997 m. gegužės 1 d. paprastuoju vekseliu L. E. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti L. B. 1000 000 Lt iki 2009 m. gegužės 1 d. Vekselio terminas buvo pratęstas du kartus, atitinkamai iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir iki 2015 m. rugsėjo 20 d. Vekselyje nustatytu ir pratęstu terminu L. E. pilnai skolos L. B. negrąžino. 2015 m. rugsėjo 11 d. L. B. ir L. E. pasirašė taikos sutartį dėl pagrindinės skolos padengimo dalimis, kuri patvirtinta įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartimi.

80.       Spręsdamas klausimą dėl prievolės L. B. pobūdžio teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiais, kad ji apskritai L. B. nepažįsta, su ja neturinti nieko bendro, o ir apie skolintas lėšas nieko nežinanti. Pirmiau aptarta, kad ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, niekada nedirbo, buvo pilnai išlaikoma iš atsakovo verslo, gyveno pasiturinčiai. Teisminio nagrinėjimo metu pati ieškovė patvirtino, kad niekada nedirbo, nes pasak jos, būtent vyras turi išlaikyti šeimą ir jei su atsakovu būtų priešingai, tai ji net nebūtų važiavusi iš Rusijos Federacijos gyventi į Lietuvą, ieškovė augino vaikus ir platino kosmetiką ir iš gautų lėšų mokėdavo namų tvarkytojai. Ieškovė taip pat kategoriškai tvirtino, kad L. B. nepažįsta, tačiau uždavus klausimą, pripažino, kad jos motina L. M. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą pas L. B., nes ieškovės sutuoktinis negalėjo šeimos aprūpinti gyvenamuoju plotu.

81.       Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje esančios 2020 m. kovo 30 d. VĮ Registrų centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad ieškovės motina L. M. nuo 2012 m. vasario 9 d. iki 2013 m. spalio 9 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą pas L. B., adresu (duomenys neskelbtini). Taigi ši aplinkybė paneigia ieškovės argumentus, kad ji L. B. apskritai nepažįsta, su ja nieko bendro nėra turėjusi.

82.       Teisminio nagrinėjimo metu siekiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su L. B. atliktais pavedimais į atsakovo banko Snoras sąskaitą, atsakovas buvo įpareigotas pateikti šias aplinkybes patvirtinančius duomenis. Atsakovas, taip pat ir jo atstovė, kelis sykius kreipėsi į banko Snoras bankroto administratorių, tačiau bankroto administratorius jų prašymų nevykdė, nurodęs, kad negali pateikti duomenų dėl techninių kliūčių.

83.       Tiek atsakovas, tiek ir kreditorė teismo posėdyje paaiškino, kad L. B. pasiskolintus pinigus atsakovas panaudojo savo skolų grąžinimui, UAB (duomenys neskelbtini) veiklai, t. y. ir šeimos poreikiams, nes būtent iš šeimos verslo atsakovas ir išlaikė šeimą. Šią aplinkybę patvirtino ir ieškovė, nurodydama, kad niekada nedirbo, taigi ir neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nes, anot jos, kaip minėta, išlaikyti šeimą turi vyras. Kadangi fiziniai asmenys buhalterijos dažniausiai neveda, tai nėra galimybės tiksliai nustatyti kokia pinigų dalis buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti. Tačiau teismui nustačius, kad šalys santuokos metu gyveno iš atsakovo verslo, taigi laikytina, jog prievolė L. B. prisiimta šeimos interesų tenkinimui ir yra solidari. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ankščiau kreditorė nekėlė klausimo dėl skolos priteisimo iš ieškovės, neturi lemiamos teisinės reikšmės, nes kreditorius turi teisę pasirinkti iš kurio skolininko reikalauti skolos sumokėjimo (CK 6.5 straipsnio 5 dalis).

84.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad kreditorė L. B. praleidusi 10 m. ieškinio senaties terminą ir 5 m. terminą palūkanoms. Kreditorės atstovės teigimu, L. B. nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes taikos sutartis patvirtinta tik 2015 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi.

85.       Teismas neturi pagrindo vertinti ieškinio senaties termino (ne)praleidimą. Visų pirma, reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas šalies teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo kita šalis turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Termino praleidimo aplinkybės ir priežastys turi būti pagrįstos įrodymais, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Antra, kreditorė L. B. klausimą dėl prievolės pobūdžio kelia atsiliepime į ieškinį, be to ne tik šioje nagrinėjamoje byloje, bet ir 2017 m. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėję kreditorių L. B. ir UAB „Luminor Lizingas“ apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo. Trečia, ieškovės atstovė teiginį dėl ieškinio senaties termino praleidimo išsakė tik baigiamųjų kalbų metu, t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų, kadangi tuo metu užbaigiamas bylai svarbių faktinių aplinkybių tyrimas. Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014). Esant nurodytam, teismas plačiau nepasisako dėl ieškovės atstovės baigiamųjų kalbų metu išsakyto teiginio, susijusio su ieškinio senatimi.

86.       Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos kreditorei L. B. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. (duomenys neskelbtini) nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria patvirtinta L. B. ir L. E. taikos sutartis dėl 362 200 Eur skolos L. B. grąžinimo.

87.       Ieškovė reikšdama reikalavimą dėl turto padalijimo, prašo turtą padalinti jos siūlomu būdu: 1) ginčo turtą pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe ir priteisti ieškovei; 2) atsakovui priteisti 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų ir inžinerinius tinklus-žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinę liniją (50 m) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nereikalaudama jokios kompensacijos už savo dalį.

88.       Atsakovas tokiam reikalavimui prieštaravimų nereiškia, jo teigimu, ieškovė, reikšdama prašymą ginčo turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe, siekia atstatyti tiesą, nes sudarydama sandorį neišpildė savo motinos valios. Tretieji asmenys L. B. ir UAB „Luminor Lizingas“ priešingai, su tokiu reikalavimu nesutinka, nurodydami, kad šalių turtas turi būti padalintas nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Kiti kreditoriai pozicijos neišreiškė.

89.       Bylos duomenimis šalys santuokoje įgijo šį turtą: 1) 75,75 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 111 504 Eur; 2) 3,40 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – sandėliuką (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 846 Eur; 3) 40,79 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 66 613 Eur; 4) inžinerinius tinklus – žemos įtampos (0,4kV) elektros kabelinę liniją (50 m) (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 500 Eur; 5)  100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini) akcijų, nominali vertė 3000 Eur.