Administracinė byla Nr. A-2154-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01916-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. M. skundą atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja L. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) pirmininkės 2014 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-20 „Dėl L. M. kvalifikacijos tobulinimo“(toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėja nurodė, kad atliktas jos tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimas yra neobjektyvus ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, 2014 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo karjeros valstybės tarnautojos teisėjos padėjėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5RT-20 (toliau – ir Vertinimo išvada) nepagrįsta objektyviais duomenimis, priimta pažeidus pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėja paaiškino, kad jos veiklą vertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais pagrįstas tiesioginio vadovo įvertinimas, vadovaujantis kokiais kriterijais buvo patvirtinta tiesioginio vadovo surašyta išvada ir nustatyta, kad pareiškėjai trūksta kvalifikacijos bei gebėjimų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti ar kad pareiškėja šias funkcijas atliko netinkamai. Pareiškėja akcentavo, kad Vertinimo komisijos nariai apsiribojo pokalbiu, kurio metu ji paaiškino, jog nesupranta, kodėl tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą 2013 metais įvertino patenkinamai. Pareiškėja nurodė, kad Vertinimo komisijai jokių dokumentų ir medžiagos, galinčios patvirtinti tiesioginio vadovo išvadą, nebuvo pateikta, bent jau ji su jais nebuvo supažindinta.

Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos 2013 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) ir Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, (toliau – ir Vertinimo taisyklės) nustatyta tvarka. Pareiškėja vertinimo anketą užpildė ir vertinimo kriterijus „Lyderystė“, „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“, „Programų ir projektų valdymą“, „Analizė ir pagrindimas“ įvertino 3 balais.

Atsakovas paaiškino, kad per 2013 m. gruodžio mėnesį įvykusį tiesioginio vadovo (teismo pirmininkės) pokalbį su pareiškėja buvo aptarta jos užpildyta vertinimo anketa, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiekti rezultatai vykdant 2013 metams suformuluotas užduotis, kvalifikacijos tobulinimas. Pokalbio metu pareiškėja paaiškino, kad rašo skundų priėmimo nutarčių, apeliacinių ir atskirųjų skundų priėmimo nutarčių projektus, rengia sprendimų projektus mokestinių ginčų bylose, bylose dėl įkalinimo sąlygų, dėl pensijų grąžinimo, kitų kategorijų bylose teismo sprendimų projektų rašo mažai. Tiesioginis vadovas su karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketoje pareiškėjos nurodytu įvertinimu nesutiko ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų „Lyderystė“ įvertino 2 balais, vadovaudamasis Vertinimo taisyklių nustatytais kvalifikacijos vertinimo kriterijais padarė išvadą, kad pareiškėja nesiekia naujovių profesinėje srityje, nesugeba žinių taikyti praktikoje. Tiesioginis vadovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja nesistengė nusistatyti aiškių veiklos tikslų, nesiekė pažangos ir 2013 metais jos praktiškai nepadarė, vertinimo kriterijų „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ įvertino 2 balais. Vertinimo kriterijus „Analizė ir pagrindimas“ įvertintas 2 balais, atsižvelgus į teisėjos, su kuria dirba pareiškėja, pastabas, pareiškėjos surašytus procesinių dokumentų projektus. Atsakovas pažymėjo, kad tiesioginio pokalbio su pareiškėja metu įvertino, jog ji nesugeba savarankiškai analizuoti problemos, pagrįsti išvadų.

Atsakovas pažymėjo, kad VAAT pirmininkė, atsižvelgusi į teisėjos, su kuria pareiškėja dirbo 2013 metais, pastabas, įvertinusi pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2013 metais pareiškėjai suformuotas užduotis, padarė išvadą, kad 2013 metais pareiškėjos procesinių dokumentų projektai dažniausiai parengti laiku, tačiau ne visada kokybiškai, yra paviršutiniški, tarnautoja nesugeba teikti motyvuotų išvadų dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų, jai trūksta gebėjimų darbe pritaikyti įgytas teisines žinias bei įgūdžius. Atsakovas nurodė, kad atlikus darbo su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėja trijose administracinėse bylose sprendimus viešai paskelbė praleidusi nustatytus terminus. Atsakovas paaiškino, kad teismo sprendimai bylose dėl prieglobsčio suteikimo gali būti skelbiami internete tik pašalinus informaciją, kuria remiantis gali būti nustatyta prieglobsčio prašytojo asmenybė, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bylose Nr. I-1590-244/2013 ir I-2677-244/2013 nuasmenintuose teismo sprendimuose nepašalinti duomenys apie prašytojo kilmės šalį. Kai kuriuose sprendimuose rengiant viešai skelbtiną sprendimo versiją inicialais buvo pakeisti advokatų bei jų padėjėjų vardai, pavardės, uždarųjų akcinių bendrovių pavadinimai, juridinių asmenų atstovų vardai ir pavardės bei padarytos kitos klaidos tvarkant procesinius dokumentus Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai 2013 metais buvo nustatyta užduotis per einamuosius metus dalyvauti ne mažiau kaip trijuose bendrųjų ar specialiųjų gebėjimų tobulinimo ar kvalifikacijos kėlimo mokymuose, kelti kvalifikaciją savarankiškai, analizuoti teismų praktiką. Pareiškėja dalyvavo šiuose mokymuose: 2013 m. balandžio 15 d. – „Europos Sąjungos administracinė teisė“, 2013 m. gegužės 28 d. – „Tarptautinis civilinis procesas – Europos mokėjimo įstatymas, Europos smulkių ieškinių procedūra ir Europos vykdomasis raštas“, 2013 m. birželio 6 d. – „Teismų vaidmuo priklausomybe sergančių asmenų gydyme ir resocializacijoje“, taip pat vidiniuose mokymuose, skirtuose teisėjų padėjėjams. Tačiau atsakovas pažymėjo, kad šie mokymai nėra tiesiogiai susiję su atliekamomis funkcijomis, todėl keliant kvalifikaciją įtakos neturėjo.

Atsakovas paaiškino, kad tiesioginis vadovas įvertino, jog pareiškėja, atlikdama pavestas užduotis, stengiasi, tačiau dažnai jas įvykdo paviršutiniškai, funkcijas atlieka patenkinamai, trūksta gebėjimų darbe pritaikyti įgytas teisines žinias bei įgūdžius, profesines žinias, todėl teisinė kvalifikacija yra patenkinama. Vertinimo komisija per pokalbį su pareiškėja vertino jos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, 2013 metais keltą kvalifikaciją, užduočių vykdymo rezultatus, Vertinimo išvadą. Vertinimo komisijoje pareiškėjai buvo sudarytos galimybės išdėstyti argumentus dėl Vertinimo išvados. Vertinimo komisija, įvertinusi jai pateiktą medžiagą, per pokalbį gautą informaciją, padarė išvadą, kad pareiškėja įvykdė tik kai kurias 2013 metų užduotis; nors pareiškėja teisėjos padėjėjos pareigas eina nuo 2004 metų, pareigybės aprašyme nustatytas pagrindines funkcijas (7.1, 7.2 p.) atliko patenkinamai, atlikdama funkcijas, nesugeba valdyti informacijos, jos sisteminti, analizuoti ir daryti teisiškai pagrįstų išvadų, nors pareiškėja sugeba surinkti bylai nagrinėti reikalingus teisės aktus, tačiau juos pritaikyti konkrečioje byloje jai yra sudėtinga, surašomi teismo sprendimų projektai yra tipiniai, mintys išsakytos padrikai, neturi loginės sekos, nesugeba pateikti savo motyvų, argumentų. Pareiškėja sugeba gerai atlikti tik tas funkcijas ir įvykdyti užduotis, kurios nereikalauja gilių teisinių žinių, teisinio mąstymo, t. y. geba atlikti daugiau techninį darbą. Vertinimo komisija, atsižvelgusi į anksčiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja užduotis vykdė ne iki galo, kvalifikaciją kėlė, tačiau tai neturėjo didelės įtakos darbo kokybei, po 2012 metų tarnybinės veiklos įvertinimo – patenkinamai, pažangos nepadarė, savo darbo kokybės kritiškai nevertina, pareiškėjos veiklą įvertino patenkinamai ir pritarė tiesioginio vadovo siūlymui tobulinti kvalifikaciją.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos vertinimo procedūra vyko teisės aktais nustatyta tvarka ir terminais, tiesioginis vadovas ir Vertinimo komisija pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą atliko išsamiai ir objektyviai.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjos L. M. skundą atmetė.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytoja teisėja L. Z. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytoja VAAT pirmininkė I. K., jog rengti nesudėtingų ir paprastų procesinių dokumentų projektus pareiškėjai buvo pavesta, atsižvelgus į jos gebėjimus, sudėtingesnėse bylose teisėja pati rašo sprendimus, jog nereikėtų vėliau teisėjos padėjėjos parengtų sprendimų projektų perrašyti, padarė išvadą, kad tiesioginis vadovas vertinimo kriterijų „Analizė ir pagrindimas“ pagrįstai įvertino 2 balais, atsižvelgęs į teisėjos, su kuria dirba pareiškėja, pastabas, pareiškėjos surašytus procesinių dokumentų projektus.

Teismas pažymėjo, kad atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, jog administracinėse bylose Nr. I-1711-244/2013, I-2677-244/2013 ir I-1832-244/2013 priimti sprendimai paviešinti, praleidus nustatytą terminą, nuasmenintuose teismo sprendimuose bylose Nr. I-1590-244/2013 ir I-2677-244/2013 nepašalinti duomenys apie prašytojo kilmės šalį, teismo sprendime Nr. I-2334-244/2013 palikta nenuasmeninta fizinio asmens pavardė, administracinėje byloje Nr. I-2378-244/2013 pakeisti advokatų bei jų padėjėjų vardai ir pavardės, byloje Nr. I-2378-244/2013 pakeisti uždarųjų akcinių bendrovių pavadinimai, individualiųjų įmonių pavadinimai, bylose Nr. I-2378-244/2013 ir I-1661-244/2013 pakeisti juridinių asmenų vardai ir pavardės. Teismas nustatė, kad už šių sprendimų nuasmeninimą ir paviešinimą buvo atsakinga pareiškėja. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Vertinimo išvados išvada, jog pareiškėja 2013 metais dirbdama su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO ne visada priskirtas funkcijas atliko tinkamai, iš esmės yra pagrįsta.

Teismas nustatė, kad pareiškėja dalyvavo atsakovo nurodytuose mokymuose. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja formaliai įvykdė 2013 metų užduotį dalyvauti ne mažiau kaip trijuose bendrųjų ar specialiųjų gebėjimų tobulinimo ar kvalifikacijos kėlimo mokymuose, tačiau įvertinęs duomenis apie pareiškėjos kvalifikacijos tobulinimą 2013 metais, teismas nurodė, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos tarnybinę veiklą 2012 metais, 2013 m. sausio 21 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje rekomendavo dalyvauti mokymuose ir seminaruose, skirtuose susipažindinti su naujausia teismų praktika ir gilinti teisines žinias, suformulavo užduotį ne tik dalyvauti ne mažiau kaip trijuose bendrųjų ar specialiųjų gebėjimų tobulinimo ar kvalifikacijos kėlimo kursuose, bet ir kelti kvalifikaciją savarankiškai, analizuoti teismų praktiką.

Teismas pažymėjo, jog tiesioginis vadovas Vertinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėja per mažai domėjosi teismų praktika, teisės aktų pasikeitimais, teisine literatūra. Teikdama parodymus apie šią 2013 metų veiklos rezultatų kategoriją, liudytoja VAAT pirmininkė nurodė, jog pareiškėja, tobulindama savo gebėjimus ir keldama kvalifikaciją, pasirinko administracinio teismo darbe neaktualias mokymų temas, nors turėjo visas galimybes dalyvauti kitokio pobūdžio mokymuose, kuriose įgytas žinias galėtų panaudoti teisėjo padėjėjo tarnybinėje veikloje.

Įvertinęs byloje nustatytus duomenis, teismas padarė išvadą, kad tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjos veiklą, vadovavosi duomenimis, gautais per pokalbį su pareiškėja ir iš kitų šaltinių, ir šie duomenys buvo pakankami spręsti apie pareiškėjos tarnybinėje veikloje 2013 metais pasiektus rezultatus ir įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą. Vertindamas pareiškėjos tiesioginio vadovo išvadas pagrindžiančius duomenis, teismas atsižvelgė į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir Vertinimo taisyklės nereikalauja, jog tiesioginis vadovas savo pokalbį su valstybės tarnautoju apie jo tarnybinės veiklos rezultatus kokiu nors būdu fiksuotų (surašytų protokolą, įrašytų ar pan.).

Teismas, atsižvelgęs į VAAT pirmininkės parodymus, sprendė, kad per pokalbį su pareiškėja tiesioginis vadovas išsiaiškino esmines aplinkybes, susijusias su valstybės tarnautojos tarnybinės veiklos vertinimo kriterijuose nurodytais lyderystės, supratimo apie žmogiškųjų išteklių valdymą bei analizės ir pagrindimo aspektais. Išanalizavęs Vertinimo komisijoje vykusį pokalbį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja į klausimą, susijusį su priežastimis, lėmusiomis patenkinamą jos tarnybinės veiklos vertinimą, išsamaus, argumentais ir konkrečiais faktais pagrįsto atsakymo nepateikė, apsiribojo nurodymu, kad ji nežino, kodėl tiesioginis vadovas taip įvertino jos veiklą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja buvo susipažinusi su tiesioginio vadovo Vertinimo išvada, kurioje išvados apie pareiškėjos tarnybinės veiklos 2013 metais rezultatus suformuluotos konkrečiais ir aiškiais teiginiais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėja, žinodama savo tarnybinės veiklos vertinimą, 2014 m. vasario 6 d., kai jai buvo pranešta apie 2014 m. vasario 21 d. vyksiantį Vertinimo komisijos posėdį, turėjo galimybę jam pasirengti, tačiau bylos duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėja savo tarnybinės veiklos neanalizavo ir neapsvarstė galimų klausimų apie tai, kokios užduotys jai buvo keliamos 2013 metams, kokių veiklos rezultatų tikėjosi tiesioginis vadovas, kokie rodikliai gali parodyti, kad pareiškėja pasiekė jai nustatytas užduotis, kokių žinių reikėjo ir reikės užduotims atlikti, kokios objektyvios ar subjektyvios priežastys trukdė tinkamai įvykdyti nustatytas užduotis ir pan. Todėl teismas atmetė pareiškėjos teiginius apie tai, kad ji negalėjo tinkamai pasirengti savo tarnybinės veiklos vertinimui.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos Vertinimo išvadoje suformuluotos išvados apie pareiškėjos pasiektus pagrindinius 2013 metų veiklos rezultatus yra pagrįstos objektyviais duomenimis, o pasiektų rezultatų vykdant užduotis ir gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacijos vertinimas 2 balais, o bendras vertinimas – patenkinamai atliktas pagal sutartus vertinimo kriterijus.

Iš Vertinimo komisijos 2014 m. vasario 21 d. posėdyje su pareiškėja vykusio pokalbio įrašo, teismo posėdyje liudytojais apklaustų Vertinimo komisijos narių paaiškinimų teismas nustatė, kad Vertinimo komisijos nariai, dalyvaujant pareiškėjai, susipažino su Karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketoje pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, teisėjos L. Z. parengtu Klausimynu apie tarnautoją, Vertinimo išvada, pareiškėja atsakė į Vertinimo komisijos narių klausimus.

Teismas, išanalizavęs Vertinimo komisijos narių pokalbį su pareiškėja, padarė išvadą, kad Vertinimo komisijos nariai aiškinosi aplinkybes apie tai, kokius konkrečius darbus pareiškėja atliko vykdydama teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme nurodytas tarnybines funkcijas, koks šių darbų pobūdis; kaip pareiškėja bendradarbiavo su teisėjais; kaip kėlė kvalifikaciją ir tobulino gebėjimus, domėjosi teismine praktika, teisės aktais ir jų pakeitimais. Be to, Vertinimo komisijos per pokalbį užduotais klausimais buvo siekiama nustatyti, kokias priežastis pareiškėja vertina kaip trukdančias tinkamai vykdyti jai pavestas tarnybines funkcijas ir suformuluotas užduotis bei pasiekti nustatytų rezultatų; kokių priemonių pareiškėja turėtų imtis, gerindama savo tarnybinės veiklos rezultatus.

Teismas pažymėjo, kad Vertinimo komisija ypatingai išsamiai aiškinosi, kodėl teisėja L. Z. buvo pavedusi pareiškėjai rengti tik teismo dokumentų procesiniais klausimais ir sprendimų projektus tik kai kurių kategorijų bylose, kaip pareiškėja gilina teisines žinias ir tobulina kvalifikaciją, savarankiškai domisi teismine praktika ir naujaisiais teisės aktais.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja V. V. nurodė, kad pareiškėjos veiklą įvertino gerai, vadovaudamasi tiktai teisėjos L. Z. parengtu Klausimynu apie tarnautoją, nes teisėjos padėjėja ir teisėja dirba vienoje komandoje, todėl pasitikėjo teisėjos vertinimu. Tačiau teismas rėmėsi teismo posėdyje apklaustų liudytojų D. J., A. K., S. G., J. P. parodymais ir padarė išvadą, kad Vertinimo komisija, spręsdama dėl pareiškėjos Vertinimo išvados pagrįstumo, vertino ne tik pareiškėjos atsakymus į jai užduotus klausimus, bet ir posėdžiui pateiktą visą rašytinę medžiagą. Teismas konstatavo, kad Vertinimo komisija tinkamai patikrino pareiškėjos tiesioginio vadovo atlikto pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumą. Teismas vertino, kad pareiškėjos atsakymai suteikė Vertinimo komisijai pakankamai informacijos, kuri kartu su kitais Vertinimo komisijos turimais duomenimis leido spręsti, jog valstybės tarnautojos tiesioginio vadovo pateikta Vertinimo išvada yra pagrįsta. Išanalizavęs pareiškėjos atsakymus į Vertinimo komisijos narių klausimus apie kvalifikacijos kėlimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja pripažino apsiribojusi tik dalyvavimu VAAT organizuotuose bei pasiūlytuose mokymuose, o savarankiškai galimybių kelti kvalifikaciją ir tobulinti gebėjimus neieškojo.

Teismas nustatė, kad pagal VAAT pirmininko 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. T-76 „Dėl teismo struktūros patvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus apygardos administracinio teismo struktūrą, teismo pirmininkas tiesiogiai vadovauja teismo pirmininko tarnybai, kuriai priskiriami ir teisėjų padėjėjai. Ši nuostata įtvirtinta ir Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 8 punkte. Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 5–6 dalių, 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto bei Vertinimo taisyklių 6 ir 24 punktų nuostatomis, teismas konstatavo, kad VAAT pirmininkė, kaip pareiškėjos tiesioginis vadovas, įvertinęs jos tarnybinę veiklą 2013 metais ir parengusi Vertinimo išvadą, o po to kaip VAAT vadovė priėmusi ginčijamą Įsakymą, vykdė Valstybės tarnybos įstatymo ir Vertinimo taisyklių reikalavimus ir šioje savo veikloje vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) įtvirtintu įstatymo viršenybės principu.

Teismas akcentavo, jog pareiškėja, savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje teikdama paaiškinimus, jokių konkrečių aplinkybių apie VAAT pirmininkės išankstinį asmeninį ar tendencingą nusistatymą prieš ją nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos teiginys, jog VAAT pirmininkė yra priešiškai nusiteikusi prieš pareiškėją, vertinamas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad nenustatė aplinkybių, leidžiančių VAAT pirmininkės veiksmus, atliktus vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, vertinti kaip iš anksto tendencingus ar asmeniškai priešiškus. Teismas, susipažinęs su pareiškėjos asmens byla, pažymėjo, kad vertinant pareiškėjos veiklą 2009 metais, teisėja V. B. siūlė pareiškėjai panaikinti turimą 3 (trečią) kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją ir Vertinimo komisija 2010 m. sausio 8 d. išvadoje pareiškėjos veiklą įvertino patenkinamai bei siūlė tobulinti kvalifikaciją. Teismas konstatavo, kad nenustatė objektyvaus pagrindo VAAT pirmininkės veiklą vertinti kaip pažeidžiančią objektyvumo principą, o įvertinęs pareiškėjos rašytiniuose procesiniuose dokumentuose ir žodžiu pateiktus argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėja nenurodė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų bei bendrųjų teisės principų pažeidimus pagrindžiančių konkrečių aplinkybių, apsiribojo bendro pobūdžio ir abstrakčiais teiginiais apie šių principų pažeidimus. Teismas akcentavo, jog teismo posėdyje pareiškėja pripažino, kad atsakovas, priimdamas minėtus sprendimus, vadovavosi teisės normų reikalavimais.

Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas padarė išvadą, kad atliekant pareiškėjos tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimą, buvo parengti teisės aktų nustatyti dokumentai, šie dokumentai parengti bei vertinimo procedūros atliktos per nustatytus terminus, pareiškėja pasirašytinai supažindinta su parengtais dokumentais, jai tinkamai pranešta apie jos vertinimą Vertinimo komisijoje. Teismas konstatavo, kad nenustatė Vertinimo taisyklėse įtvirtintų procedūrinių reikalavimų pažeidimų.

III.

Pareiškėja L. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja pakartoja skunde išdėstytus argumentus – jog priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, Įsakymas prieštarauja valstybės tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintiems principams.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino ir netaikė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatų, nenagrinėjo šioje teisės normoje įtvirtintų principų ir ar atsakovo veiksmai nesudaro šių principų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar nebuvo pažeisti teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei karjeros principai. Pareiškėja sutinka, kad teismo pirmininkė pagal galiojančius įstatymus yra tiesioginis teisėjo padėjėjo vadovas, tačiau vertinimo metu jai privalu vadovautis minėtais principais, o ne subjektyviai vertinti teisėjų padėjėjus, neatsižvelgti į teisėjo, tiesiogiai dirbančio su atitinkamu padėjėju, vertinimą, pareiškėjos atveju – 9. Pareiškėja akcentuoja, kad nagrinėjant bylą nepaaiškėjo faktų, jog pareiškėja būtų dirbusi blogiau nei kiti teisėjų padėjėjai, kurie buvo įvertinti gerai ir labai gerai, kad ji neatliko ar blogai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėja pažymi, kad ne tik ji, bet ir daugelis teismo teisėjų padėjėjų sprendimų motyvų projektus rengia tik taip vadinamose tipinėse bylose, jų komandos išnagrinėja tą patį kiekį bylų ir t. t. Tai, kad ji nerašo motyvų visose bylose, negali pagrįsti išvados, jog jai trūksta teisinės kvalifikacijos.

Pareiškėja nurodo, kad liudytojais teismo posėdyje apklaustų Vertinimo komisijos narių parodymai patvirtina, jog jie neturėjo įrodymų apie pareiškėjos atliekamų pareigų kokybę, vertindami pareiškėjos tarnybinę veiklą apsiribojo formaliu pokalbiu, nenurodė argumentų, kodėl priimdami sprendimą vadovavosi tik teismo pirmininkės pateikta išvada, o ne teisėjos, su kuria dirbo pareiškėja, vertinimu.

Atsakovas Vilniaus apygardos administracinis teismas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo faktines ginčo aplinkybes, surinktų įrodymų visumą bei taikytinus teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja, teigdama, jog priimant Įsakymą buvo pažeisti bendrieji teisės principai, nenurodo konkrečių tai patvirtinančių aplinkybių. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jos nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2014 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. P-20 „Dėl L. M. kvalifikacijos tobulinimo“, kuriuo, įgyvendinant šio teismo teisėjo padėjėjos pareiškėjos L. M. tarnybinės veiklos 2013 metais atlikto tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, pareiškėjai įsakyta tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo.

            Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja nuo 2004 m. liepos 21 d. dirba VAAT teisėjo padėjėja, 2013 metais ji ėjo A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojos teisėjo padėjėjos pareigas, o jos pareigybės aprašymas buvo patvirtintas VAAT pirmininko 2012 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.  T-35. Pagal pareigybės aprašymo 4 punktą, pareiškėjos pareigybės paskirtis – patarti teisėjams įstatymų ir kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais, padėti rengti bylas nagrinėti teismo posėdyje (I t., b. l. 21). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pareiškėja yra priskirta valstybės tarnautojams, tiesiogiai padedantiems teisėjams eiti pavestas pareigas, analizuojantiems ir apibendrinantiems teismų praktiką. Teismo valstybės tarnautojų statusą nustato Valstybės tarnybos įstatymas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 108 str. 2 d.).

           Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas, kurio tikslas – kasmet įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei juos detalizuojančios inter alia Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo tvarką ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai, patvirtinti Lietuvos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909.

Pažymėtina, kad Vertinimo taisyklėse yra nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Vertinimo taisyklių 81–9 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Vertinimo taisyklių 18 p.). Vertinimo taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Vertinimo taisyklių 20 p.).

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas pareiškėjos veiklos 2013 metais vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikacija bei pasiekti rezultatai. Byloje nustatyta, kad laikantis Vertinimo taisyklių reikalavimų pareiškėjai buvo pateikta užpildyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą, kurią užpildžiusi pareiškėja vertinimo kriterijus „Lyderystė“, „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“, „Programų ir projektų valdymas“, „Analizė ir pagrindimas“ įvertino 3 balais (I t., b. l. 32). 2013 m. gruodžio mėnesį įvyko tiesioginio vadovo (pagal VAAT pirmininko 2013 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. T-76 patvirtintą teismo struktūrą teisėjų padėjėjai priklauso pirmininko tarnybai ir yra tiesiogiai pavaldūs teismo pirmininkui) ir pareiškėjos pokalbis, kurio metu buvo aptarta pareiškėjos užpildyta anketa ir pareiškėjos gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pareiškėjos kvalifikacijos tobulinimas.

VAAT pirmininkei nesutikus su pareiškėjos nurodytu įvertinimu, 2014 m. sausio 20 d. buvo surašyta Vilniaus apygardos administracinio teismo karjeros valstybės tarnautojos teisėjos padėjėjos L. M. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 5RT-20 (I t., b. l. 5–7), kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla 2013 metais buvo įvertinta patenkinamai.

Vertinimo išvados dalyje „Pagrindiniai praėjusių 2013 metų veiklos rezultatai“ nurodyta, jog pareiškėjos rengti procesinių dokumentų projektai dažniausiai parengti laiku, tačiau ne visada kokybiškai; pareiškėja geba kaupti informaciją, tačiau nemoka jos apibendrinti, analizuoti byloje esančių problemų, jų pritaikyti praktikoje sprendžiant konkrečius ginčus; pareiškėja ne visada būna atidi, nesugeba teikti motyvuotų išvadų dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų, neišgryninama byloje esanti problema; pavestos užduotys įvykdomos paviršutiniškai, funkcijos atliekamos patenkinamai; pareiškėja iš esmės yra pareiginga, tačiau trūksta gebėjimų savo darbe pritaikyti įgytas teisines žinias bei įgūdžius, kadangi trūksta profesinių žinių, prasta teisinė kvalifikacija; teismų informacinėje sistemoje LITEKO ne visos pareiškėjai priskirtos funkcijos buvo atliekamos tinkamai ir laiku; pareiškėja kėlė kvalifikaciją, dalyvaudama mokymuose, tačiau per mažai domisi teismų praktika, teisės aktų pasikeitimais bei kita teisine literatūra. Vertinimo išvadoje pasiekti rezultatai vykdant užduotis, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas bei kvalifikacija buvo įvertinti 2 balais. Vertinimo išvadoje pareiškėjos tiesioginis vadovas pateikė siūlymą pareiškėjai savo lėšomis tobulinti kvalifikaciją.

2014 m. sausio 31 d. VAAT pirmininkės įsakymu Nr. T-13 „Dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo“ (I t., b. l. 24) buvo sudaryta VAAT valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija. 2014 m. vasario 21 d. Vertinimo komisija surašė išvadą Nr. 5RT-94 (I t., b. l. 4), kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino patenkinamai ir pasiūlė pritarti tiesioginio vadovo siūlymui – savo lėšomis tobulinti kvalifikaciją. Atsižvelgusi į 2014 m. vasario 21 d. Vertinimo komisijos išvadą Nr. 5RT-94, vadovaudamasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 17 dalies 2 punktu bei Vertinimo taisyklių 54 punktu, VAAT pirmininkė 2014 m. vasario 25 d. priėmė įsakymą Nr. P-20 „Dėl L. M. kvalifikacijos tobulinimo“ (I t., b. l. 3), kuriuo įsakė pareiškėjai tobulinti valstybės tarnautojos kvalifikaciją.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Vertinimo taisyklių 54 punkte nurodyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.

Pareiškėja šioje byloje ginčija Įsakymą, kuriuo buvo įgyvendinta Vertinimo komisijos išvada (ir siūlymas), nes nesutinka su jos tarnybinės veiklos 2013 metais atliktu vertinimu, tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigdama, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, Įsakymas prieštarauja valstybės tarnybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintiems principams. Pareiškėjos teigimu, buvo pažeisti teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei karjeros principai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsniuose. Pareiškėja, nesutikdama su jos tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimu patenkinamai, akcentuoja aplinkybę, kad atliekant vertinimą turėjo būti atsižvelgta į teisėjos, tiesiogiai dirbančios su ja, vertinimą, nes teisėja L. Z., su kuria pareiškėja dirbo 2013 metais, pareiškėjos veiklą įvertino 9, bei nebuvo nustatyta, kad ji pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas atliko blogiau, nei teisėjų padėjėjai, kurie buvo įvertinti gerai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėja akcentavo, jog ji 2013 metais dirbdama tik su teisėja L. Z., įvykdė visas jai pavestas užduotis, turimas žinias ir profesinius įgūdžius panaudojo tarnybinės veiklos rezultatams pasiekti, laikėsi teisėjos, su kuria dirbo, keliamų reikalavimų ir terminų; teisėja dėl jos darbo kokybės ar įvykdymo terminų pastabų nėra pareiškusi, nėra nurodžiusi, kad pareiškėja dirba prastai ar su ja neįmanoma dirbti.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, nustatęs, kad byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog pareiškėjos tiesioginis vadovas pagrįstai vertinimo kriterijų „Analizė ir pagrindimas“ įvertino 2 balais, atsižvelgęs į teisėjos, su kuria dirbo pareiškėja, pastabas, pareiškėjos surašytus procesinių dokumentų projektus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjos veikla 2013 metais turėjo būti įvertinta patenkinamai dėl to, kad atliekant pareiškėjos vertinimą buvo nustatyta, jog pareiškėja geba rengti tik nesudėtingų procesinių dokumentų, sprendimų pagal šabloną ir pan. projektus, pareiškėjai trūksta gebėjimų darbe pritaikyti įgytas teisines žinias bei įgūdžius, procesinių dokumentų projektai dažniausiai parengti laiku, tačiau ne visada kokybiškai, yra paviršutiniški, tarnautoja nesugeba teikti motyvuotų išvadų dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų, nededa pastangų tobulinti kvalifikaciją, pareiškėjai trūko iniciatyvos, noro dalyvauti mokymuose, pareiškėja per 2013 metus nepadarė pažangos, nors jos veikla 2012 metais buvo įvertinta patenkinamai. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos atsakymus į Vertinimo komisijos narių klausimus apie kvalifikacijos kėlimą, padarė išvadą, kad pareiškėja pripažino apsiribojusi tik dalyvavimu VAAT organizuotuose bei pasiūlytuose mokymuose, o savarankiškai galimybių kelti kvalifikaciją ir tobulinti gebėjimus neieškojo. Pirmosios instancijos teismas minėtas išvadas grindė liudytojų tiesioginės vadovės I. K., teisėjos L. Z., vertinimo komisijos narių D. J., A. K., S. G., J. P. parodymais. Remiantis 2013 m. lapkričio 30 d. Patikrinimo pažyma Nr. 5RT-206 (I t., b. l. 41–44), nustatyta, kad pareiškėja, būdama atsakinga už sprendimų nuasmeninimą ir paviešinimą, 2013 metais dirbdama su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO, ne visada priskirtas funkcijas atliko tinkamai.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir prašo sprendimą palikti nepakeistą.

              Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Vertinimo taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Vertinimo taisyklių 17, 18 ir 19 p.), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.).

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Taigi šiuo atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjos tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad pareiškėja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius, pareiškėjai trūksta gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. pareiškėjai trūksta profesinių įgūdžių, jos nepakankama kvalifikacija, dažnai užduotys įvykdomos bei funkcijos atliekamos nepakankamai gerai, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais, ir ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus.

Primintina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Akcentuotina tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjos atliktu tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatavimu, kad atsakovas tinkamai išsiaiškino ir nustatė pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus 2013 metais.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, susijusius su pareiškėjos funkcijų ir konkrečių užduočių, kurios jai buvo priskirtos 2013 metais, vykdymu, kartu su įrodymais, kuriais buvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su tuo, kaip pareiškėja vykdė jai nustatytas funkcijas ir atliko jai pavestas užduotis 2013 metais, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius dėl to, kad jai nepakako profesinių gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jos kvalifikacija buvo nepakankama, o pasiekti rezultatai nėra pakankamai geri. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro, atsižvelgdama į VAAT teisėjo padėjėjų darbo specifiką, t. y. kad teisėjo padėjėjai yra paskirti dirbti su konkrečiu teisėju (-ais) ir būtent teisėjas (-ai) paveda vykdyti konkrečias užduotis teisėjo padėjėjams, ir į pareiškėjos atliktas funkcijas bei jai pavestas užduotis 2013 metais.

Kaip jau minėta, pareiškėjos pareigybės paskirtis – patarti teisėjams įstatymų ir kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais, padėti rengti bylas nagrinėti teismo posėdyje. Pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareiškėja turi gerai išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius teismų, teismų savivaldos sistemą, teismo procesą, viešąjį administravimą; būti susipažinusi su Lietuvos Respublikos bei tarptautiniais teisės aktais, Europos Sąjungos teisės sistema, išmanyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laivių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; gebėti valdyti, kaupti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, rengti išvadas; sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti dokumentų rengimo principus ir kt. (Pareigybės aprašymo 6 p.). Pareiškėjos pareigybei priskirtos šios pagrindinės funkcijos: rinkti teisėjui reikalingus įstatymus ir kitus norminius teisės aktus, teisinę bei kitą informaciją, juos analizuoti, sisteminti ir teikti išvadas (Pareigybės aprašymo 7.1 p.); analizuoti rengiamų teismo posėdžiui bylų medžiagą, įvertinti ir apibendrinti teisės problemas, teikti motyvuotas išvadas dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir problemų sprendimo (Pareigybės aprašymo 7.2 p.); rengti procesinių dokumentų projektus (Pareigybės aprašymo 7.3 p.); vykdyti šiai pareigybei pavestas funkcijas, susijusias su LITEKO informacine sistema pagal teismo pirmininko patvirtintą tvarką (Pareigybės aprašymo 7.4 p.); vykdyti teismo pirmininko pavedimus ir kt. (Pareigybės aprašymo 7.5–7.8 p.).

Taigi pareiškėja, būdama teisėjo padėjėja, turi patarti teisėjui ir padėti rengti bylas nagrinėti teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2013 metais buvo paskirta dirbti su konkrečia teisėja, darytina išvada, kad kaip ir kokiu būdu (kokia apimtimi) ji turėjo atlikti minėtas funkcijas, priklausė nuo konkrečios teisėjos nurodymų. Pažymėtina, kad teisėjui nepavedus teisėjo padėjėjui vykdyti tam tikrų funkcijų ir / ar užduočių ir teisėjo padėjėjui jų dėl to nevykdant, nėra galimybės spręsti, jog teisėjo padėjėjas tų funkcijų ar užduočių negali įvykdyti tinkamai dėl profesinių įgūdžių stokos ir / ar netinkamos kvalifikacijos.

Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, kad 2013 metais pareiškėjai buvo pavesta dirbti ir ji dirbo su teisėja L. Z.. Byloje nepateikti duomenys ir konkretūs įrodymai, kad pareiškėjai buvo pavesta dirbti ir su kitais teisėjais, kad pareiškėja vykdė tiesioginio vadovo (VAAT pirmininkės) nurodymus, kad tiesioginis vadovas yra tikrinęs bei susipažinęs su pareiškėjos 2013 metais rengtais konkrečiais procesinių dokumentų projektais. Tai reiškia, kad šiuo atveju tiek tiesioginiam vadovui, tiek Vertinimo komisijai vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą 2013 metais buvo svarbu išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tuo, kokias užduotis vykdyti pareiškėjai buvo pavedusi minėta teisėja ir kaip šias užduotis atliko pareiškėja.

Šiuo aspektu yra reikšminga 2015 m. liepos 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėta byla Nr. A-1634-756/2015, susijusi su VAAT teisėjo padėjėjos tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimu, kurioje nurodyta, kad nei Valstybės tarnybos įstatymas, nei Vertinimo taisyklės nenumato, kokiuose šaltiniuose užfiksuota informacija remdamasis tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas gali įvertinti jam pavaldaus asmens tarnybinę veiklą, ir padaryta išvada, kad tiesioginis vadovas (teismo pirmininkas), vertindamas teisėjo padėjėjos tarnybinę veiklą bei parengdamas vertinimo išvadą, iš esmės pagrįstai rėmėsi duomenimis, gautais per pokalbį su teisėjo padėjėja ir per pokalbius su teisėjais, su kuriais ji dirbo 2013 metais, ir šie duomenys buvo pakankami spręsti apie teisėjo padėjėjos tarnybinėje veikloje 2013 metais pasiektus rezultatus ir tiesioginiam vadovui įvertinti teisėjo padėjėjos tarnybinę veiklą. Pažymėtina, kad iš įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje administracinėje byloje matyti, kad kaip svarbus šaltinis vertinant teisėjo padėjėjos tarnybinę veiklą 2013 metais buvo teisėjos, su kuria dirbo teisėjo padėjėja, parengtas Klausimynas apie tarnautoją bei parodymai, duoti teismo posėdyje.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad vertinant valstybės tarnautojų veiklą ir priimant sprendimą dėl veiklos vertinimo negali turi pažeisti nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kiti principai, o esant nustatytiems identiškiems vertinimo kriterijams valstybės tarnautojai negali būti vertinami skirtingai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

Taigi šiuo atveju būtina vertinti ne tik tiesioginio vadovo gautus duomenis per pokalbį su pareiškėja, bet ir teisėjos L. Z., su kuria dirbti buvo paskirta pareiškėja ir dirbo 2013 metais, kasmetiniam vertinimui 2013 m. gruodžio 19 d. užpildytą Klausimyną apie tarnautoją, kuriame teisėja 9 balais įvertino pareiškėjos atliktas tiesiogines funkcijas; pastangas atlikti tiesiogines funkcijas; pareiškėjos pareigingumą; siekį tobulinti kvalifikaciją, tobulėjimo lygį 2013 metais palyginus su ankstesniais metais; bendravimo kultūrą su teisėjais ir kolegomis, proceso dalyviais ir kitais į teismą atvykusiais asmenimis; bendravimą ir informacijos dalijimąsi su teisėjais ir kolegomis (I t., b. l. 87). Iš Klausimyno apie tarnautoją matyti, kad teisėja yra parašiusi tik balus, bet nėra nurodžiusi pastabų / komentarų, kaip kad tai buvo padarę kiti teisėjai (tokias aplinkybes nurodė liudytoja I. K.), tačiau tai nesudaro pagrindo neatsižvelgti į teisėjos pateiktą vertinimą.

Be to, teisėjų kolegija, išklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad teisėja L. Z., apklausta liudytoja, argumentuotai paaiškino, dėl kokių priežasčių ji pareiškėjos tarnybinę veiklą 2013 metais įvertino 9 balais. Teisėja nurodė, kad pareiškėjos darbą vertina gerai. Pažymėtina, kad teisėja parodė, jog pareiškėjai duodavo rašyti skundų priėmimo nutarčių projektus, sprendimų projektus nesudėtingose bylose, t. y. bylose, kuriose teisėjai nekildavo jokių abejonių dėl sprendimų, bylose, kur suformuota praktika, nereikalinga daryti analizės, kur yra viskas aišku, tačiau tokias užduotis pareiškėjai pavesdavo ne dėl to, kad pareiškėjos kvalifikacija yra nepakankama ar pan. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėjai nebandė duoti sudėtingų bylų. Teisėja, atsakydama į teismo klausimus apie pareiškėjos atliktą darbą, nenurodė, kad ji nepasitiki pareiškėja, kad pareiškėja nesuvokia ginčo esmės, negali atlikti teisės aktų analizės ir pan. Akcentuotina ir tai, kad liudytoja nenurodė jokių konkrečių faktų apie tai, jog pareiškėja parengia nekokybiškus procesinių dokumentų projektus ir juos parengia ne laiku, kad nemoka apibendrinti informacijos, analizuoti byloje esančių problemų, jų pritaikyti praktikoje, nesugeba teikti motyvuotų išvadų dėl bylose esančių teisės aiškinimo ir taikymo problemų, pavestas užduotis vykdo paviršutiniškai, funkcijas atlieka patenkinamai, trūksta gebėjimų darbe pritaikyti įgytas teisines žinias bei įgūdžius, trūksta profesinių žinių, prasta teisinė kvalifikacija ir kt. Liudytoja nepatvirtino jokių konkrečių aplinkybių apie tai, kad tiesioginiam vadovui ar pareiškėjai būtų nurodžiusi, jog pareiškėja netinkamai atlieka savo funkcijas ar pavestas užduotis dėl netinkamos kvalifikacijos. Pažymėtina, kad liudytoja pareiškėjos daromas klaidas, jas įvardydama kaip rašymo apsirikimus, procesinių dokumentų projektuose teisino dideliu darbo krūviu.

Iš byloje pateiktos 2013 m. sausio 21 d. pareiškėjos tarnybinės veiklos išvados (I t., b. l. 25–27) matyti, kad pareiškėjai 2013 metams buvo nurodytos šios užduotys: 1) per teisėjo nustatytus terminus parengti ir pateikti teisėjui procesinių dokumentų projektus, kurie atitiktų nustatytus turinio ir formos reikalavimus; 2) laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, atlikti priskirtas funkcijas teismų informacinėje sistemoje LITEKO; 3) dalyvauti ne mažiau kaip trijuose bendrųjų ar specialiųjų gebėjimų tobulinimo ar kvalifikacijos kėlimo mokymuose per einamuosius metus, kelti kvalifikaciją savarankiškai, analizuoti teismų praktiką; 4) teikti teisėjui sprendimų projektuose motyvuotas išvadas teisės taikymo aiškinimo ir taikymo klausimais. Pažymėtina, kad buvo nustatyti ir pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai, t. y. nurodyta, kad bus tikrinami atsitiktinės atrankos būdu, taip pat atsižvelgiant į teisėjo pastabas, jei tokių būtų, parengti projektai, priskirtų funkcijų atlikimas per nustatytus terminus; remiantis teisėjo vertinimu bus tikrinama, ar sprendimų projektuose buvo teikiamos motyvuotos išvados.

Kaip jau minėta, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad buvo tikrinami ir vertinami pareiškėjos parengti procesinių dokumentų projektai, kad buvo pateiktos konkrečios teisėjos pastabos dėl pareiškėjos nekvalifikuotai ir / ar ne laiku parengtų procesinių dokumentų projektų, dėl motyvuotų išvadų neteikimo.

Įvertinus bylos medžiagą, liudytojos I. K. parodymus apie tai, kad pareiškėja iš esmės yra įsisavinusi teismų informacinės sistemos LITEKO funkcijas, darytina išvada, kad Patikrinimo pažymoje nustatyti faktai, jog nuasmenintuose teismo sprendimuose bylose Nr. I-1590-244/2013 ir I-2677-244/2013 nepašalinti duomenys apie prašytojo kilmės šalį; teismo sprendime Nr. I-2334-244/2013 palikta nenuasmeninta fizinio asmens pavardė; administracinėje byloje Nr. I-2378-244/2013 pakeisti advokatų bei jų padėjėjų vardai ir pavardės, byloje Nr. I-2378-244/2013 pakeisti uždarųjų akcinių bendrovių pavadinimai, individualiųjų įmonių pavadinimai, bylose Nr. I-2378-244/2013 ir I-1661-244/2013 pakeisti juridinių asmenų vardai ir pavardės, nebuvo esminiai, dėl kurių pareiškėjos veikla įvertinta patenkinamai. Be to, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad kiti teisėjų padėjėjai dėl tokio pobūdžio padarytų klaidų buvo įvertinti patenkinamai, o Patikrinimo pažymoje yra nurodytos ne tik pareiškėjos tvarkytos bylos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja dalyvavo mokymuose: „Europos Sąjungos administracinė teisė“, „Tarptautinis civilinis procesas – Europos mokėjimo įstatymas, Europos smulkių ieškinių procedūra ir Europos vykdomasis raštas“, „Teismų vaidmuo priklausomybe sergančių asmenų gydyme ir resocializacijoje“, taip pat VAAT vidiniuose mokymuose, skirtuose teisėjų padėjėjams, t. y. pareiškėja yra įvykdžiusi 2013 metų užduotį dalyvauti ne mažiau kaip trijuose bendrųjų ar specialiųjų gebėjimų tobulinimo ar kvalifikacijos kėlimo mokymuose. Pažymėtina, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus yra pagrindas daryti išvadą, kad 2013 metais pareiškėjai iš esmės nebuvo sudarytos galimybės rengti procesinių dokumentų projektus ir teikti išvadas sudėtingose bylose ir taip pareiškėjai panaudoti įgytas profesines žinias.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojos I. K. parodymais, kad iki 2013 metų kiti teisėjai buvo pareiškę nepasitenkinimą su jais dirbusios pareiškėjos darbu, nė vienas teisėjas nepageidavo dirbti su pareiškėja, kad 2012 metais pareiškėjos tarnybinė veikla taip pat buvo įvertinta patenkinamai, tačiau į šias aplinkybes nėra pagrindo atsižvelgti vertinant pareiškėjos veiklą 2013 metais, nes vertinimas turėjo būti atliekamas, atsižvelgiant į pareiškėjos veiklą 2013 metais. Be to, pareiškėjos asmens byloje yra duomenys, kad anksčiau pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama gerai, nurodant, kad pareiškėja geba įgytas teisines žinias ir įgūdžius pritaikyti savo darbe, sugeba kaupti, apibendrinti informaciją ir kt., pavyzdžiui, 2007 metais teisėja, su kuria dirbo pareiškėja, vertinimo išvadoje taip pat yra nurodžiusi apie tai, kad pareiškėja yra kompetentinga, užduotis atlieka tinkamai, laiku ir rūpestingai ir kt., pareiškėjos veiklą siūlė įvertinti labai gerai ir jai suteikti 3 (trečią) kvalifikacinę klasę.

Apibendrinant pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos išvada, jog Įsakymas yra pagrįstas faktiniais duomenimis, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo tenkinamas pareiškėjos skundas ir panaikinamas Įsakymas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos L. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos L. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2014 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. P-20 „Dėl L. M. kvalifikacijos tobulinimo“.

Sprendimas neskundžiamas.