Civilinė byla Nr. e2-214-407/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01260-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.9.3; 3.4.3.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Žemės ūkio agroserviso kooperatyvo „Dalksna“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Tavix“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties, priimtos atsakovės kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Žemės ūkio agroserviso kooperatyvo „Dalksna“ bankroto byloje dėl 2020 m. gruodžio 3 d. bankroto administratorės prašymo pratęsti likvidavimo procedūros terminą.

Teismas 

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi iškelta bankroto byla atsakovei kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) Žemės ūkio agroserviso kooperatyvas „Dalksna“ (toliau – ir Bendrovė); 2020 m. kovo 26 d. priimta nutartis likviduoti Bendrovę dėl bankroto ir įpareigoti nemokumo administratorę likvidavimo procedūrą užbaigti per 3 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

2.       Teismas minėtą terminą, išnagrinėjęs nemokumo administratorės atitinkamus prašymus, kelis kartus pratęsė: 2020 m. liepos 13 d. nutartimi – iki 2020 m. spalio 5 d.; 2020 m. spalio 6 d. nutartimi – iki 2020 m. gruodžio 1 d. 2020 m. lapkričio 23 d. gautas nemokumo administratorės prašymas pratęsti Bendrovės likvidavimo procedūros terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. Šio prašymo teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino.

3.       Bendrovės nemokumo administratorė 2020 m. gruodžio 3 d. dar kartą pateikė prašymą pratęsti terminą Bendrovės likvidavimo procedūrai užbaigti iki 2021 m. gegužės 1 d. Nurodė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 07-6-00004-16 Bendrovės atžvilgiu, atliktos kratos metu yra paimti Bendrovės ūkinės finansinės veiklos dokumentai. Administratorė 2020 m. lapkričio 27 d. pateikė FNTT prašymą dėl galimybės perduoti ūkinės finansinės veiklos dokumentus administratorei. Administratorė Vilniaus apygardos teismui 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-4374-614/2020), civilinė byla neišnagrinėta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi atsakovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Žemės ūkio agroserviso kooperatyvo „Dalksna“ nemokumo administratorės prašymo dėl atsakovės likvidavimo procedūros termino pratęsimo netenkino.

5.       Teismo vertinimu, Bendrovės nemokumo procedūros vykdomos neoperatyviai. Nemokumo procesas jau vyksta ilgiau kaip metus, Bendrovė turto, kurį reiktų realizuoti, neturi. Apie atsakovės atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą nemokumo administratorei jau buvo žinoma dar teikiant pirmąjį 2020 m. liepos 7 d. prašymą dėl termino likvidavimo procedūrai užbaigti pratęsimo, tačiau konkrečių veiksmų imtasi nebuvo. Teismui nepateikti apskritai kokie nors duomenys apie vykdomą ikiteisminį tyrimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad FNTT vykdomas ikiteisminis tyrimas kaip nors kliudytų Bendrovės nemokumo procedūroms. Nemokumo administratorės nurodymas, kad atsakovės finansiniai duomenys paimti kratos metu, nereiškia, kad nemokumo administratorė negali kreiptis dėl šių dokumentų kopijų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Toks nemokumo administratorės delsimas nesuderinimas su operatyviu nemokumo procesu (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Nemokumo administratorė nepagrindė įrodymais savo argumento, jog kreipėsi į FNTT dėl Bendrovės dokumentų pateikimo. Ieškinys buvusiam Bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo paduotas tik 2020 m. gruodžio 2 d. Administratorė prašyme nurodo, kad tik kreipėsi į FNTT dėl dokumentų gavimo. Tai reiškia, kad iš esmės atsakovės finansinių dokumentų stoka administratorei netrukdė paduoti ieškinį ir anksčiau.

6.       JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Tai yra maksimalus terminas likvidavimo procedūrai atlikti. Paprastai maksimalus terminas galimas tuomet, kai bendrovės likvidavimo procese reikalinga parduoti nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, išieškoti debitorines skolas ir pan. Aptariamu atveju byloje nėra duomenų, kad nemokumo procese reikėtų parduoti turtą, taip pat nėra duomenų apie kokius nors debitorius. Kitokių išimtinių aplinkybių, kurios reikalautų maksimalių JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytų likvidavimo procedūros terminų, nemokumo administratorė nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

7.       Pasisakydamas dėl administratorės pateikto 2020 m. gruodžio 7 d. įvykusio Bendrovės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolo, pagal kurį susirinkime dalyvavę kreditoriai nutarė pratęsti terminą Bendrovės likvidavimo procedūrai užbaigti dar 6 mėnesiams, teismas pažymėjo, kad pagal JANĮ nustatytą teisinį reguliavimą nei kreditorių susirinkimo nutarimas, nei nemokumo administratorės prašymas pratęsti likvidavimo procedūros terminą teismo neįpareigoja, o ir pats prašymas pratęsti terminą turi būti motyvuotas. Aptariamu atveju, teismo vertinimu, ieškinys pareikštas iš esmės tik dėl to, kad motyvuoti likvidavimo termino pratęsimo prašymą, o kreditoriai apskritai nemotyvavo būtinybės tęsti likvidavimo procedūrą.

8.       Nėra įrodymų ir duomenų, kad Bendrovės nemokumo administratorė dėl objektyvių priežasčių negalėtų per teismo nustatytus terminus užbaigti atsakovės likvidavimo procedūros. Likvidavimo procedūrai vykdyti buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas, t. y. teismas tęsė likvidavimo procedūros terminą du kartus nurodydamas tam tikras pastabas dėl nemokumo proceso eigos spartos. Kitų, termino pratęsimo pateisinimą pagrindžiančių aplinkybių nemokumo administratorė neįrodė, o teismas tokių ir nenustatė.

III. Atskirojo skundo argumentai

9.       Atsakovės likviduojamos dėl bankroto kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) Žemės ūkio agroserviso kooperatyvo „Dalksna“ nemokumo administratorė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti likvidavimo procedūros terminą. Nurodo šiuos argumentus:

9.1.                      JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju teismo nutartis pripažinti Bendrovę likviduojama dėl bankroto įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., todėl atliekamai likvidavimo procedūrai metai sueitų tik 2021 m. balandžio 7 d.

9.2.                      Byloje pateikti įrodymai buvo pakankamas pagrindas pratęsti juridinio asmens likvidavimo terminą, tačiau teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus visų įrodymų kontekste, neužtikrino galimybės administratorei įgyvendinti JANĮ numatytas juridinio asmens likvidavimo teises ir pareigas bei užtikrinti kreditorių galimybę patenkinti jų reikalavimus. 

9.3.                      Likvidavimo procedūra nėra užbaigta, kadangi FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas Bendrovės buvusio vadovo atžvilgiu. FNTT atliktos kratos metu yra paimti Bendrovės ūkinės finansinės veiklos dokumentai. FNTT nemokumo administratorei atsisakė perduoti šiuos dokumentus, tačiau leido susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, suderinta susipažinimo su dokumentais data yra 2020 m. gruodžio 18 d.

9.4.                      Bendrovė veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir / ar lėšų banko sąskaitoje neturi, tačiau kreditorių patvirtinti finansiniai reikalavimai bankroto byloje bendrai sudaro 2 165 806,98 Eur sumą. Jokie Bendrovės dokumentai ir / ar turtas administratorei nebuvo perduoti. Administratorė, siekdama, kad bankroto byloje nors iš dalies būtų tenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam Bendrovės vadovui, civilinė byla šiuo metu nėra išnagrinėta.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas nemokumo administratorės prašymas pratęsti Bendrovės likvidavimo procedūros terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo

12.       2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnio, reglamentuojančio pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Nurodytoms išimtims taikomi ĮBĮ arba Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).

13.       Nagrinėjamu atveju Bendrovės bankroto byla iškelta dar galiojant ĮBĮ, tačiau teismo nutartis likviduoti Bendrovę dėl bankroto priimta jau galiojant JANĮ. Juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūra nepatenka į JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimčių sąrašą. Kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovės likvidavimo procedūra pradėta jau galiojant JANĮ, šios procedūros termino pratęsimo klausimui spręsti taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl termino juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrai vykdyti 

14.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso. Bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu racionaliai panaudojami bankrutuojančios įmonės turtas ir lėšos ir pasiekiamas kuo maksimalesnis kreditorių reikalavimų patenkinimo rezultatas. Įmonės likvidavimo procedūrų nukėlimas neapibrėžtam laikui ir nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo laikytinas neatitinkančiu viešojo intereso ir prieštaraujančiu bankroto proceso principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

15.       Teismų praktikoje yra pažymėta, kad kuo ilgiau trunka įmonės likvidavimo procedūra, tuo didesnės administravimo išlaidos ir atitinkamai mažesnės kreditorių, kurių interesams užtikrinti pirmiausia ir yra skirta bankroto procedūra, galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, tuo ilgiau neapibrėžtoje padėtyje išlaikomi su bankroto proceso metu likviduojamu verslu susiję asmenys. Be to, kuo ilgesnis bankroto procesas, tuo didesnės valstybės sąnaudos, kurios patiriamos teisminio bankroto procese, pačiu brangiausiu būdu likviduojant įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-222-330/2017). Įmonės likvidavimo etape yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

16.       Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo (iš esmės tas pats vertintina sprendžiant ir įmonės likvidavimo termino pratęsimo klausimą), esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose bankrutavusi įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020).

17.       JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto negali trukti ilgiau kaip vienus metus nuo teismo nutarties likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Teismas turi teisę šį terminą pratęsti, jeigu dėl to su motyvuotu prašymu kreipėsi nemokumo administratorius arba kreditorių susirinkimas (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis).

18.       Nemokumo proceso tikslas – veiksmingos nemokumo procedūros, o vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų – efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą (JANĮ 3 straipsnio 4 punktas).

19.       JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatyto likvidavimo termino tikslas yra operatyvus įmonės likvidavimas. Likvidavimo procedūros metu yra siekiama operatyvaus bankrutavusios įmonės turto realizavimo, siekiant kuo greičiau baigti bankroto procedūras ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Pernelyg ilgas turto realizavimas ne tik mažina kreditorių galimybes gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimo patenkinimą, bet ir didina bankroto proceso sąnaudas, kaštus. Atsižvelgiant į formuojamą praktiką, tik objektyvios ir reikšmingos priežastys laikomos tinkamu turto realizavimo termino pratęsimo pagrindu. Atitinkamai asmuo, teikiantis prašymą pratęsti likvidavimo terminą, tokį prašymą turi motyvuoti, nurodydamas konkrečias, objektyvias priežastis (JANĮ 84 straipsnio 4 dalis).

20.       Atsižvelgiant į nemokumo proceso tikslą ir nurodytus principus, darytina išvada, kad JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų terminas užbaigti juridinio asmens likvidavimo dėl bankroto procedūrą yra maksimalus terminas, kuris, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, paprastai taikytinas tuomet, kai bendrovės likvidavimo procese reikalinga parduoti nekilnojamąjį ar kitą registruotiną turtą, išieškoti debitorines skolas ir pan. Nesant tokių išimtinių aplinkybių, teismas gali nustatyti ir trumpesnį bendrovės likvidavimo dėl bankroto procedūros terminą. Įstatyme, kaip minėta, numatyta galimybė nemokumo administratoriui arba kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą su prašymu dėl šio termino pratęsimo, tačiau, pažymėtina, kad toks prašymas turi būti motyvuotas.

21.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 26 d. priėmė nutartį likviduoti Bendrovę dėl bankroto. Šia nutartimi Bendrovės nemokumo administratorė buvo įpareigota likvidavimo procedūrą užbaigti per 3 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (nutartis įsiteisėjo 2020 m. balandžio 7 d., todėl 3 mėnesių terminas pasibaigė 2020 m. liepos 7 d.). Teismas minėtą terminą, išnagrinėjęs nemokumo administratorės atitinkamus prašymus, kelis kartus pratęsė: 2020 m. liepos 13 d. nutartimi – iki 2020 m. spalio 5 d.; 2020 m. spalio 6 d. nutartimi – iki 2020 m. gruodžio 1 d. 2020 m. lapkričio 23 d. gautas nemokumo administratorės prašymas pratęsti Bendrovės likvidavimo procedūros terminą iki 2021 m. gegužės 1 d. Šio prašymo teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi netenkino. Bendrovės nemokumo administratorė 2020 m. gruodžio 3 d. dar kartą pateikė prašymą pratęsti terminą Bendrovės likvidavimo procedūrai užbaigti iki 2021 m. gegužės 1 d. Šio prašymo teismas taip pat netenkino, tačiau apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi.

22.       Apeliantės teigimu, Bendrovės likvidavimo procedūra nėra užbaigta, kadangi FNTT atliekamas ikiteisminis tyrimas Bendrovės buvusio vadovo atžvilgiu, kratos metu paimti Bendrovės ūkinės finansinės veiklos dokumentai. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrindžia būtinybės dar kartą pratęsti Bendrovės likvidavimo procedūros terminą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas jau 2020 m. spalio 6 d. nutartyje administratorei nurodė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas savaime nėra kliūtis tinkamai bei operatyviai vykdyti nemokumo procedūras, kadangi nemokumo administratorė bankroto proceso metu turi galimybę pasinaudoti JANĮ 66 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta teise gauti iš valstybės ir savivaldybių įstaigų ir įmonių bei kitų fizinių ir juridinių asmenų savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją. Nemokumo administratorė, kaip pati nurodė savo prašyme, į FNTT dėl Bendrovės dokumentų perdavimo kreipėsi tik 2020 m. lapkričio 27 d. Pažymėtina, kad apie FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą nemokumo administratorei buvo žinoma jau teikiant pirmąjį 2020 m. liepos 7 d. prašymą dėl Bendrovės likvidavimo procedūros termino pratęsimo, tačiau beveik penkis mėnesius jokių konkrečių veiksmų nebuvo imtasi. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks nemokumo administratorės delsimas nesuderinimas su operatyviu nemokumo procesu (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas).

23.       Apeliantė taip pat nurodo, kad siekdama, jog bankroto byloje nors iš dalies būtų tenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai, pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiam Bendrovės vadovui, tačiau civilinė byla dar nėra išnagrinėta. Dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nors Bendrovės likvidavimo procedūra vyksta nuo 2020 m. balandžio 7 d., tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo teismui buvo paduotas tik 2020 m. gruodžio 2 d. Bendrovės finansinių dokumentų stoka nemokumo administratorei nebuvo kliūtis pareikšti šį ieškinį, nes atskirajame skunde nurodoma, kad FNTT nemokumo administratorei atsisakė perduoti šiuos dokumentus, tačiau leido susipažinti su dalimi ikiteisminio tyrimo medžiagos, suderinta susipažinimo su dokumentais data yra 2020 m. gruodžio 18 d. Tai reiškia, kad toks ieškinys galėjo būti paduotas ir anksčiau, tačiau nemokumo administratorė nepagrįstai delsė tai padaryti.

24.       Pažymėtina ir tai, kad vykstantis teisminis ginčas savaime nepagrindžia realios galimybės didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Jokių kitų kliūčių, dėl kurių Bendrovės likvidavimo procedūra negalėtų būti užbaigiama per teismo nustatytą terminą, apeliantė nenurodė. Kadangi Bendrovė, kaip teigia pati apeliantė, neturi jokio registruotino turto, kurį būtų galima realizuoti bankroto procese, nėra pagrindo pratęsti teismo nustatytą Bendrovės likvidavimo procedūros terminą vien dėl to, kad šiuo atveju dar nėra suėjęs JANĮ 84 straipsnio 3 dalyje nustatytas maksimalus vienerių metų terminas. Šis terminas, kaip minėta, taikytinas tik išimtiniais atvejais (žr. šios nutarties 20 punktą).

25.       Nemokumo administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė 2020 m. gruodžio 7 d. įvykusio Bendrovės pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavę kreditoriai nutarė pratęsti terminą Bendrovės likvidavimo procedūrai atlikti dar 6 mėnesiams. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagal JANĮ nustatytą teisinį reguliavimą nei kreditorių susirinkimo nutarimas, nei nemokumo administratorės prašymas pratęsti likvidavimo procedūros terminą teismo neįpareigoja. Be to, toks prašymas turi būti motyvuotas, o šiuo atveju kreditoriai apskritai nemotyvavo būtinybės tęsti Bendrovės likvidavimo procedūrą.

26.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Bendrovės likvidavimo procedūrai vykdyti buvo suteiktas pakankamai ilgas laikas, būtinybės dar kartą pratęsti teismo nustatytą terminą nemokumo administratorė neįrodė, o teismas tokių aplinkybių ir nenustatė. Šių teismo išvadų atskirojo skundo argumentai nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, ši nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                        Vigintas Višinskis