Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-14][nuasmeninta nutartis byloje][e2-812-516-2023].docx
Bylos nr.: e2-812-516/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios nuostatos.
Žyminis mokestis
Žyminio mokesčio dydis
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
Bylinėjimosi išlaidos
Dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo



Civilinė byla Nr. e2-812-516/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00676-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.7.1.1.; 3.1.11.4

 

Paveikslėlis, kuriame yra žinutė

Automatiškai sugeneruotas aprašymas 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti, civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.                      Ieškovas G. M. kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo J. P. 103 500 Eur skolą, 14 816,10 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė 2019 m. sausio 18 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria ieškovas pardavė, o atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nupirko 50 vienetų UAB  „Gusto namai“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų už 106 500 Eur sumą. Ieškovo teigimu, atsakovas 106 500 Eur kainą įsipareigojo sumokėti iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau 2019  m. gruodžio 17 d. įmokėjęs 3 000 Eur įmoką, likusios kainos dalies, t. y. 103 500 Eur, nemoka ir kategoriškai atsisako mokėti.

2.                      Atsakovas J. P. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) taikyti 2019 m. sausio 9 d. Akcijų dovanojimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Vireka“ ir G. M., niekinio sandorio teisines pasekmes – pripažinti 2019 m. sausio 18 d. Akcijų pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 352), sudarytą tarp G. M. ir J. P., niekine; 2)  taikyti 2019 m. sausio 18 d Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 352), sudarytos tarp G. M. ir J. P., niekinio sandorio teisines pasekmes – priteisti iš ieškovo 3 000 Eur; 3) priteisti iš ieškovo atsakovui 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė tuo, kad Akcijų dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas iš UAB „Vireka“ įgijo 50 vnt. UAB „Gusto namai“ paprastųjų vardinių akcijų, yra niekinė, todėl, pasak atsakovo, niekine laikytina ir Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria šios akcijos perleistos ieškovui.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

3.                      Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – už pareikštame priešieškinyje suformuluotus reikalavimus primokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.

4.                      Teismas nurodė, kad reikalavimas taikyti Akcijų dovanojimo sutarties niekinio sandorio teisines pasekmes yra susijęs su konkrečiu turtu – akcijomis, kurias priešieškinyje atsakovas įvertino 106  500 Eur suma. Būtent tokios vertės turto netektų ieškovas patenkinus atsakovo reikalavimus. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovo pareikštų priešieškinio reikalavimų suma yra 106 500 Eur, todėl už priešieškinį mokėtinas 1 774 Eur žyminis mokestis. Kadangi atsakovas sumokėjo 178 Eur, teismas nustatė terminą primokėti 1 596 Eur žyminio mokesčio dalį.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

 

5.                      Atsakovas J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023  m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria atsakovas buvo įpareigotas primokėti 1 596 Eur žyminį mokestį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Šioje byloje tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, atsakovas neįgis jokių teisių į akcijas, kurias ieškovas įgijo dovanojimo sutarties pagrindu. Tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimus, kils tik ieškovo pareiga grąžinti atsakovui 3 000 Eur sumą, kurią atsakovas sumokėjo ieškovui pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Kitų tiesioginių turtinių pasekmių priešieškinio reikalavimų tenkinimas atsakovui nesukels.

5.2.       Pripažinus niekine akcijų dovanojimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į akcijas, restitucija pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos X skyriaus nuostatas bus taikoma su tam tikromis išimtinis, kurias lemia faktas, jog UAB „Vireka“, su kuria buvo sudaryta dovanojimo sutartis, yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Teismui pripažinus, jog niekinio sandorio (dovanojimo sutarties) pagrindu ieškovas neįgijo nuosavybės teisės į dovanojimo sutarties dalyką (akcijas), bus pripažinta UAB „Vireka“, su kuria ieškovas ir sudarė dovanojimo sutartį, kreditorių teisė kreiptis dėl turto perdavimo, proporcingai jų patvirtintiems reikalavimams UAB „Vireka“ bankroto byloje. Tokia kreditorių teisė yra pripažįstama ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje.

5.3.       Iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatų matyti, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje. Atsakovas priešieškiniu nereiškia jokių reikalavimų UAB „Vireka“ bankroto byloje, tačiau teismo sprendimas taikyti dovanojimo sutarties niekinio sandorio teisines pasekmes ne tik lems pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimą, tačiau pirmiausia sudarys sąlygas bankrutavusios UAB „Vireka“ kreditoriams reikšti reikalavimą dėl turto (akcijų), į kurį nuosavybės teisės neįgijo ieškovas, perdavimo, proporcingai kreditorių patvirtintiems reikalavimams UAB „Vireka“ bankroto byloje. Juridinio asmens bankroto byloje kreditorių reikalavimų tvirtinimas ar tenkinimas nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl ir turto, kurio atsiradimo faktas paaiškėja po juridinio asmens pabaigas, perdavimas kreditoriams ar tokio kreditorių reikalavimo pareiškimas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas nebus apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK  320  straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK  329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

 

Dėl atskirojo skundo argumentų

3.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi nustatęs, kad priešieškinio antrojo reikalavimo suma sudaro 106 500 Eur, įpareigojo atsakovą (toliau – apeliantas) pašalinti priešieškinio trūkumus – primokėti 1 596 Eur žyminio mokesčio dalį. 

4.       Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis turi pareigą mokėti teismo nurodyto dydžio žyminį mokestį. Apelianto manymu, tenkinus priešieškinio reikalavimus, jis neįgis jokių teisių į akcijas, kurias ieškovas įgijo Akcijų dovanojimo sutarties pagrindu. Iš nurodytų atskirojo skundo motyvų darytina išvada, kad apelianto manymu, priešieškinio antrasis reikalavimas nėra turtinio pobūdžio.

5.       Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas” aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

6.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

7.       Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

8.       Nustatyta, kad apeliantas priešieškinyje pareiškė reikalavimą, be kita ko, ir dėl Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties (kuria apeliantas įsipareigojo sumokėti ieškovui 106 500 Eur sumą už 50 vnt. UAB  „Gusto namai“ paprastųjų vardinių akcijų) pripažinimo niekine. Kadangi apeliantas prašo pripažinti niekiniu sandorį, kuriuo apeliantui buvo sukurta piniginė prievolė sumokėti ieškovui 106 500 Eur sumą, tokį sandorį pripažinus niekiniu, apeliantas išvengtų 106 500 Eur dydžio piniginės prievolės. Taigi, priešingai nei nurodė apeliantas, priešieškinio antrojo reikalavimo patenkinimo atveju apeliantui kiltų turtinės teisinės pasekmės – jis išvengtų 106 500 Eur dydžio piniginės prievolės.

9.       Nustačius, kad priešieškinio antruoju reikalavimu apeliantas siekia turtinių teisinių padarinių išvengiant 106 500 Eur dydžio piniginės prievolės, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai antrąjį priešieškinio reikalavimą pripažino turtiniu ir įpareigojo nuo aptartos sumos sumokėti proporcinį žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10.       Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą primokėti žyminį mokestį už reikalavimą, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančia (niekine) akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, o ne už reikalavimą dėl dovanojimo sutarties kaip niekinio sandorio pasekmių taikymo, kiti apelianto atskirojo skundo argumentai (dėl UAB „Vireka“ teisinio statuso ir UAB „Vireka“ bankroto bylos) pripažįstami nesusijusiais su skundžiama nutarties dalimi išspręstu klausimu ir nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamos nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

11.       Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad antrasis priešieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir dėl to egzistavo pagrindas nustatyti apeliantui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – už tokio pobūdžio reikalavimą primokėti 1 596 Eur žyminio mokesčio dalį. Atskirojo skundo argumentai kitokios išvados nesuponuoja. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK  337  straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12.       Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas septynių dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamos nutarties įteikimo dienos, yra suėjęs, apeliacinės instancijos teismas nustato naują septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, per kurį atsakovas turi pašalinti priešieškinio trūkumus.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovui J. P. septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti – primokėti trūkstamą žyminį mokestį. 

 

 

Teisėja                        Rasa Gudžiūnienė