Baudžiamoji byla Nr. 2K-556/2007
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.22.1.; 3.1.5.13.; 3.2. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui A. Laurikėnui,
gynėjams I. Šuškevičiui, V. Barkauskui, V. Kisielienei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal skundus:
nuteistojo A. V. (A. V.) kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeistas – panaikinta nuosprendžio dalis, kuriomis, skiriant A. V. už BK 253 straipsnio 2 dalies numatytus nusikaltimus, pritaikytas BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 3 punktas ir A. V. paskirtos bausmės:
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2004 m. lapkričio 26 d. epizodas dėl 738 g sprogstamosios medžiagos PVV-5A) ketveri metai laisvės atėmimo;
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2004 m. gruodžio 21 d. epizodas dėl 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) ketveri metai laisvės atėmimo;
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2005 m. sausio 14 d. epizodas dėl 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) ketveri metai laisvės atėmimo;
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2005 m. vasario 18 d. epizodas dėl granatos F-1 ir granatos RG-42) ketveri metai laisvės atėmimo;
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2005 m. rugsėjo 15 d. epizodas dėl 32 kalibro „Smith & Wesson“ 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių) ketveri metai laisvės atėmimo;
pagal BK 253 straipsnio 2 dalį (2006 m. sausio 23 d. epizodas dėl TNT sprogstamosios medžiagos – trotilo 1684 g) ketveri metai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės bei bausmės, A. V. paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas šešeriems metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu konfiskuoti valstybės naudai A. V. iš nusikalstamų veikų gauti 7481 Lt.
nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. G. už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dvejiems metams, ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, valstybės naudai iš R. G. konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gauti 3400 Lt. R. G. priklausantys ginklai IŽ-27 (kal. 12x70/12x70, Nr. 8602848), ANSCHUTZ 1516 (kal. 22 Mag., Nr. 3009911), BLASER 97 (kal. 12x70/308 Win., Nr. 4/68019) su optiniu taikikliu Diavari Z 2,5-10x50 T, Nr. 26904791, VAMZ.BLASER 97 (kal. 3006/3006 Spr. Nr. 4/684670 su optiniu taikikliu Varipoint VM 1,1-4x24, Nr. 2306016, BRNO 1 (kal. 22 LR, Nr.103977), revolveris HOLEK mod. 341 (kal. 22 WNR, Nr. 2341040019) su vamzdžio valymo šepetėliu, pistoletas HECKLER KOCH USP (kal. 9 mm. Luger, Nr. 27-054429) su atsargine apkaba, pistoletas WALTHER PP (kal. 7,65 mm. Brow., Nr. 396099) ir 36 vnt. 22 WMR šovinių, 15 vnt. šovinių 7,65 mm kalibro, 27 vnt. šovinių Luger 2 mm kalibro, 2 vnt. šovinių 12 kal. perduoti realizuoti Ginklų fondui, savininkui sumokant kompensaciją.
Minėtu apygardos nuosprendžiu taip pat nuteisti A. M., P. I. (P. I.), P. M., A. S. (A. S.), A. M. (A. M.), H. K. (H. K.), tačiau dėl jų nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. rudens pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pistoletą WALTHER mod. 4 ir šaudmenis – 12 vnt. 7,65 mm kalibro BROWNING šovinių, kuriuos savo automobiliu „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2004 m. rudens pradžios iki 2004 m. spalio 28 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o 2004 m. spalio 28 d., apie 15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Viršuliškių g. 42, prie parduotuvės „Mada“, automobilyje „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis už 800 Lt pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį (toliau – ir NVMI).
2004 m. rudenį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), P. M. namuose Palangos m. sav., (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, jis neteisėtai įgijo, t. y. už 600 Lt iš P. M. nupirko didelį kiekį sprogstamosios medžiagos – tris pramoninės gamybos (Rusija) aktyvaus šarvo plokšteles, užpildytas pramoninės gamybos, padidinto galingumo brizantine plastine sprogstamąja medžiaga ?BB-5A (PVV-5A), kurios bendra masė 738 g, gabeno šią sprogstamąją medžiagą savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Palangos į Vilnių ir nuo 2004 m. rudens iki 2004 m. lapkričio 26 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). 2004 m. lapkričio 26 d., 10.51 val., A. V. padėjo šią sprogstamąją medžiagą į saugojimo kamerą Nr. 27, esančią Vilniaus geležinkelio stotyje Vilniuje, Geležinkelio g. 16, ir 2004 m. lapkričio 26 d., apie 12 val., susitikimo metu su tariamu ginklų pirkėju „Aleksandru“, veikusiu pagal NVIM, Vilniuje, prie restorano „McDonald‘s“, esančio Sėlių g. 3, perdavė pastarajam saugojimo kameros kvitą Nr. 27 bei gavo iš jo 750 Lt; tokiu būdu pardavė jam šią sprogstamąją medžiagą.
2004 m. gruodžio mėnesio pradžioje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), P. I. namuose Visagine, (duomenys neskelbtini), jis, neturėdamas leidimo, neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą iš P. I. įgijo šaunamąjį ginklą – Lenkijos pramoninės 7,62 mm kalibro Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. M5490 su dvejomis dėtuvėmis ir šaudmenis – 17 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, kuriuos savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno iš Visagino į Vilnių ir Vilniaus miesto gatvėmis bei nuo 2004 m. gruodžio mėnesio pradžios iki gruodžio 16 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). 2004 m. gruodžio 16 d. A. V. padėjo minėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis į saugojimo kamerą, esančią Vilniaus geležinkelio stotyje, Geležinkelio g. 16, ir 2004 m. gruodžio 16 d., apie 21 val., susitikimo su tariamu ginklų pirkėju „Aleksandru“, veikusiu pagal NVIM, metu, Vilniuje, prie restorano „McDonald‘s“, esančio Sėlių g. 3, perdavė pastarajam saugojimo kameros kvitą bei gavo iš jo 2500 Lt; tokiu būdu pardavė jam minėtus šaunamąjį ginklą ir šaudmenis.
2004 m. gruodžio mėnesio viduryje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), UAB „Remonto angaras“ patalpose, esančiose Vilniuje, Liepkalnio g. 162, neturėdamas leidimo, jis neteisėtai už 160 Lt iš H. K. įgijo didelį kiekį šaudmenų – 200 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, kuriuos savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2004 m. gruodžio mėnesio vidurio iki 2004 m. gruodžio 21 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o 2004 m. gruodžio 21 d., apie 21 val., Vilniuje, prie restorano „McDonald‘s“, esančio Sėlių g. 3, šiuos šaudmenis už 325 Lt pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal NVIM.
2005 m. sausio 12 d., apie 17.25 val., šalia namo, esančio Vilniuje, Pergalės g. 10, iš A. M. neturėdamas leidimo, neteisėtai, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą jis įgijo didelį kiekį šaudmenų – 456 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių, kuriuos savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005 m. sausio 12 d. iki sausio 14 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o 2005 m. sausio 14 d., apie 21 val., Vilniuje, prie „Spaudos rūmų“, esančių Laisvės pr. 60, minėtus šaudmenis už 456 Lt pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal NVIM.
2002–2004 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) netoli Naujosios Vilnios buvusiuose Antrojo pasaulinio karo apkasuose jis iškasė sprogmenį – F-1 tipo kovinę gynybinę skeveldrinę granatą, kurioje buvo 60 g sprogstamosios medžiagos trotilo ir kurią neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo paimdamas sau ir nuo 2002–2004 metų iki 2005 m. vasario 18 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini).
2005 m. vasario 15 d., apie 18 val., namo, esančio Visagine, (duomenys neskelbtini) rūsyje, neturėdamas leidimo, neteisėtai už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą pinigų sumą jis įgijo iš P. I. sprogmenį – RG-42 (rus. P?-42) markės kovinę puolamąją rankinę granatą su granatos degtuvu, kurioje buvo 115 g sprogstamosios medžiagos trotilo ir kurią gabeno traukiniu iš Visagino į Vilnių bei Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005 m. vasario 15 d. iki vasario 18 d. laikė savo namuose Vilniaus r.., (duomenys neskelbtini), o 2005 m. vasario 18 d., apie 14.20 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), šalia garažų, už 250 Lt pardavė šią RG-42 markės kovinę puolamąją rankinę granatą su granatos degtuvu ir už 120 litų F-1 tipo kovinę gynybinę skeveldrinę granatą tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal NVIM.
Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. V. 2005 m. vasario 18 d. ryte, prie profsąjungų rūmų, esančių Vilniuje, ant „Tauro“ kalno, iš A. M., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamojo ginklo – pistoleto WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c) detales – pistoleto spyną su mechanizmu, kurias savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005 m. vasario 18 d. iki vasario 24 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), kol 2005 m. vasario 24 d., apie 10 val., Vilniuje, prie restorano „McDonald‘s“, esančio Sėlių g. 3, susitikimo metu su tariamu ginklų pirkėju „Aleksandru“, veikusiu pagal NVIM, perdavė pastarajam polietileninį maišelį su minėtomis pistoleto dalimis bei nurodė, kad likusias pistoleto dalis „Aleksandras“ gaus tada, kai bus atsiskaityta su parduodamo šaunamojo ginklo šeimininku. Tariamas ginklų pirkėjas „Aleksandras“ A. V. sumokėjo už pistoleto WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr.8923c) dalis 2100 Lt bei susitarė po valandos susitikti Vilniuje, prie kino teatro „Lietuva“, esančio Pylimo g. 17. 2005 m. vasario 24 d., apie 10.30 val., A. V. susitiko su A. M. Vilniuje, prie parduotuvės „Rimi“, esančios Antakalnio mikrorajone, ir iš pastarojo paėmė likusias minėto pistoleto dalis, kurias 2005 m. vasario 24 d., apie 11 val., Vilniuje, prie kino teatro „Lietuva“, Pylimo g. 17, perdavė tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“ ir iš pastarojo paėmė likusius 400 Lt.
2005 m. kovo 2 d., apie 11 val., taksi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, Šilo g., neturėdamas leidimo, neteisėtai už 1400 Lt iš A. M. jis įgijo šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą (TT), Nr. BK 1211, kurį savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005 m. kovo 2 d. iki kovo 4 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o 2005 m. kovo 4 d., apie 13 val., savo namuose šį šaunamąjį ginklą už 2200 Lt pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal NVIM.
2005 m. pavasarį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta), Vilniuje, prie profsąjungų rūmų, esančių ant „Tauro“ kalno, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu Volodia, neturėdamas leidimo jis neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – Rusijos pramoninės gamybos, 7,62 mm kalibro, 1895 m. pavyzdžio revolverį NAGANT (numeris panaikintas) ir šaudmenis – 14 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, kuriuos gabeno savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2005 m. pavasario iki 2005 m. balandžio 19 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o 2005 m. balandžio 19 d., apie 11 val., tariam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal NVIM, atvykus pas A. V. į namus, A. V. pasiūlė jam už 1842 Lt pirkti šį ginklą ir 14 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių. „Aleksandrui“ sutikus, A. V. perdavė jam šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o 2005 m. balandžio 21 d. savo namuose gavo iš „Aleksandro“ 1840 Lt už 2005 m. balandžio 19 d. paimtą šaunamąjį ginklą NAGANT ir 14 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių.
2005 m. pavasarį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) prie profsąjungų rūmų, esančių Vilniuje, ant „Tauro“ kalno, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu Volodia, jis neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus – 32-o kalibro revolverį Nr. 126, 32-o kalibro sportinį revolverį „Smith & Wesson“ ir šaudmenis – 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius, kuriuos savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. KLO 065) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). 2005 m. pavasario pabaigoje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) A. V. prie profsąjungų rūmų, esančių Vilniuje, ant „Tauro“ kalno, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 44-o kalibro revolverį „Smith & Wesson“, kurį savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir visus pirmiau paminėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nuo 2005 metų pavasario iki rugsėjo 15 d. 2005 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val., prie savo namų Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), 32-o kalibro sportinį revolverį „Smith & Wesson“ ir 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius už 4000 Lt pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal NVIM, o 32-o kalibro revolverį Nr. 126 ir 44-o kalibro revolverį „Smith & Wesson“ laikė savo namuose iki 2005 m. rugsėjo 15 d., 20 val., kol šie šaunamieji ginklai buvo rasti ir paimti kratos metu.
2003 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, jis neteisėtai įgijo, t. y. už 400 Lt iš V. B. nupirko Vokietijos pramoninės gamybos 1898 m. pavyzdžio graižtvinį karabiną MAUSER Mod. 98K, Nr. 8333, kurį savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis bei nuo 2003 metų iki 2005 m. spalio 26 d. laikė savo tėvų namuose Naujojoje Vilnioje, (duomenys neskelbtini), kol 2005 m. spalio 26 d., 9.20 val., savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
2003–2004 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) miške, esančiame netoli Naujosios Vilnios, jis iškasė brizantinę sprogstamąją medžiagą – trotilą (TNT), kurios svoris 1684,68 kg, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo paimdamas ją sau ir automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus gatvėmis bei nuo 2003–2004 metų iki 2006 m. sausio 23 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o 2006 m. sausio 23 d., 9.55 val., savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
R. G. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos, pusiau automatinį 9 mm kalibro pistoletą WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c), kurį nuo 2004 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2005 m. vasario 17 d. neteisėtai laikė savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o 2005 m. vasario 17 d. vakare gabeno pistoleto WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c) detales: pistoleto spyną su mechanizmu iš savo namų Vilniaus miesto gatvėmis iki A. M. gyvenamosios vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur, turėdamas tikslą realizuoti šaunamąjį ginklą, perdavė jį A. M. 2005 m. vasario 24 d., apie 10.20 val., atgabenęs iš savo namų Vilniaus miesto gatvėmis į A. M. gyvenamąją vietą likusias pistoleto WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c) detales, jas perdavė A. M. ir 2005 m. vasario 26 d. iš jo gavo 2100 Lt už parduotą šaunamąjį ginklą – pistoletą WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c).
Tęsdamas nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, R. G. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį, 7,62 mm kalibro, 1930/33 m. pavyzdžio, Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT (Nr. BK 1211), kurį nuo 2004 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2005 m. vasario mėn. pabaigos neteisėtai laikė savo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2005 m. vasario mėn. pabaigoje gabeno šį šaunamąjį ginklą – pistoletą TT (Nr. BK 1211) Vilniaus miesto gatvėmis iki A. M. gyvenamosios vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur, turėdamas tikslą realizuoti šį šaunamąjį ginklą, perdavė jį A. M., už kurį 2005 m. kovo 6 d. iš jo gavo 1300 Lt.
Kasaciniu skundu A. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Šios instancijos teismas, nesant pakankamai įrodymų dėl 10 epizodo (32-o kalibro revolverio Nr. 126, 32-o kalibro sportinio revolverio ,,Smith&Wesson“, 44-o kalibro revolverio ,,Smith&Wesson“ ir 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių), priėmė dėl jo apkaltinamąjį nuosprendį, t. y. taikė įstatymą, kurio negalima buvo taikyti. 2005 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 8052 nurodyta, kad „pateiktas 44-ojo kalibro revolveris yra JAV pramoninės gamybos šaunamasis ginklas. Antras nenustatyto modelio 32-ojo kalibro revolveris priskiriamas pramoninės gamybos šaunamiesiems ginklams. Revolveriai turėtų būti tinkami šaudyti, tačiau kategoriškai atsakyti į šį klausimą negalima, nes nėra eksperimentui atlikti šiems ginklams skirtų šovinių“. Jis buvo įsitikinęs, kad šie revolveriai yra istoriniai eksponatai, o ne šaunamieji ginklai, jie nepritaikyti šaudyti, nes net specialistas kategoriškai negali patvirtinti, ar jie yra tinkami šaudyti, todėl lieka abejonių dėl revolverių tinkamumo šaudyti, o visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai. Dėl šio epizodo jis buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas turėjo kvalifikuoti jo šia veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, nes 32-o kalibro revolverį ir 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius jis pardavė tariamam ginklų pirkėjui ,,Aleksandrui“ ir iškart buvo sulaikytas. Nusikalstama veika nebuvo baigta, nes nutrūko pasikėsinimo stadijos metu.
Dėl 11 epizodo (1898 m. pavyzdžio graižtvinio karabino ,,Mauser“) jis pažymi, kad 2005 m. spalio 26 d. graižtvinį karabiną ,,Mauzer“ savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
Dėl 12 epizodo (1684,68 kg brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo) jis nori pabrėžti, kad 2006 m. sausio 23 d. savo noru atvyko pas policijos pareigūnus ir šią sprogstamąją medžiagą atidavė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tokias aplinkybes, neskyrė jam realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas už minėtą veiką nepagrįstai skyrė jam ketverius metus laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmes, neatsižvelgė į tai, kad visi jam inkriminuoti nusikaltimai padaryti dalyvaujant pirkėjui ,,Aleksandrui“, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Šio asmens veiksmai paskatino jį nusikalsti, nors jo vaidmuo šioje byloje buvo antraeilis. Šios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 6 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, nes tik jam vienam iš šešių kitų nuteistųjų teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Minėtų nuostatų pažeidimas rodo teismo šališkumą (BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimas), todėl atitinkamai buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, įtvirtinantis teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą. Apeliacinės instancijos teismas esant visoms sąlygoms nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatų.
Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžius dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 6 straipsnio 1 dalis, 7, 20 straipsniai, 44 straipsnio 9 punktas, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 331 straipsnis), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 22, 23, 29, 109 straipsnių pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
Nuteistasis nurodo, kad jis pistoleto WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c) ir Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT (Nr. BK 1211) neįgijo, jų neteisėtai nelaikė, A. M. šių ginklų neperdavė bei pinigų už juos negavo. A. M. buvo davęs jam remontuoti dviejų visiškai netinkamų naudoti ginklų detales, kurias jis A. M. ir grąžino. Šios ginklų detalės buvo ne pistoleto WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c) ir ne Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT (Nr. BK 1211).
Dėl A. M. parodymų. Nuteistasis teigia, kad A. M. apkalbėjo jį siekdamas nuslėpti tikrąjį ginklų įsigijimo šaltinį. A. M. jam buvo skolingas už kelionę į Švediją ir skolos grąžinimą šis traktavo kaip atsiskaitymą už ginklus. Vilniaus apygardos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė, taip pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė konkretų asmenį, iš kurio A. M. galėjo įsigyti ginklus, tačiau Apeliacinis teismas šių parodymų netyrė, dėl jų nepasisakė, taip pažeidė BPK 20 straipsnį.
Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad nėra pagrindo netikėti A. M. parodymais, nes jie patvirtinti telefoninių pokalbių įrašais, ir kad R. G. veiksmai priklausė nuo A. M. ir A. V. susitarimų. Iš baudžiamojoje byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų galima padaryti tik išvadą, kad jis su A. M. bendravo verslo reikalais. Apeliacinės instancijos teismui jis pateikė rašytinius įrodymus apie pinigų pervedimus į Švediją kaip tik tuo metu, kai buvo užfiksuoti jo ir A. M. pokalbiai telefonu, tačiau Apeliacinis teismas šiuos įrodymus atmetė. Kasatorius pažymi, kad teismai nepagrįstai grindė nuosprendį kito nuteistojo A. M. parodymais, nenurodydami, kodėl atmeta jo, R. G., parodymus, taip buvo pažeisti BPK 6, 7 straipsniai, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 331 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad negalima pripažinti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką remiantis vien kito teisiamojo parodymais.
Dėl telefoninių pokalbių įrašų pripažinimo įrodymais. Kasatorius tvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė telefoninių pokalbių įrašais, tačiau nuosprendyje nepasisakė dėl jų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo bei Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 21 d. nutarimas paskirti slaptą sekimą buvo priimtos 2005 m. kovo 8 d. ir 2005 m. kovo 21 d., pažymėdamas, kad buvo padarytos techninės klaidos ir kad tai nėra esminis pažeidimas. Kasatoriaus nuomone, minėtos nutartys buvo įsiteisėjusios ir nebuvo apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad nutartys buvo priimtos ne 2004 m., o 2005 m.
Kasatorius taip pat nurodo, kad pagal BPK 154 straipsnį maksimalus telefoninių pokalbių klausymosi terminas yra devyni mėnesiai. Kadangi pirmoji nutartis klausytis A. M. telefoninių pokalbių buvo priimta 2004 m. kovo 8 d., todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai galėjo klausytis pokalbių tik iki 2004 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje minimi A. V. ir A. M. pokalbiai 2005 m. vasario 3, 12, 13, 17, 24 dienomis, 2005 m. kovo 1, 3 dienomis bei pokalbiai tarp A. M. ir R. G. 2005 m. vasario 24 d., 2005 m. kovo 1, 6 dienomis ikiteisminio tyrimo pareigūnų įrašyti praėjus leistinam įstatymo numatytam terminui, todėl jie negalėjo būti vertinami kaip įrodymai.
Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad minėtų pokalbių buvo klausomasi remiantis ne BPK 154 straipsniu, o Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 10 straipsniu. Kasatoriaus nuomone, tokia išvada nepagrįsta baudžiamosios bylos medžiaga, nes buvo priimta Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartis dėl įrašų darymo, o iš to išplaukia, kad telefoninius įrašus buvo siekiama atlikti pagal BPK nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuria buvo leista klausytis A. M. telefoninių pokalbių. Šis teismas nurodė, kad R. G. telefoninių pokalbių klausymas nebuvo sankcionuotas, todėl, kasatoriaus nuomone, šie pokalbių įrašai galėjo būti taikomi kaip įrodymai tik dėl A. M. .
Kasatorius dar nurodo, kad iš byloje esančio 2005 m. birželio 21 d. operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo protokolo turinio negalima vienareikšmiškai nustatyti, kokiu pagrindu buvo surašytas šis protokolas. Jame nurodytas ir BPK 179 straipsnis, ir Operatyvinės veiklos įstatymas. Be to, pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį operatyvinė informacija gali būti panaudota baudžiamajame procese, jeigu ji yra įstatymų nustatyta tvarka išslaptinta. Šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie operatyvinės informacijos išslaptinimą. Dėl šios aplinkybės operatyvinės veiklos metu gautais duomenimis negalima vadovautis.
Dėl ginklų identifikavimo. Nuosprendžiuose teigiama, kad R. G. šaunamuosius ginklus perdavė A. M., kuris juos perdavė A. V., o šis ginklus pardavė įslaptintam liudytojui „Aleksandrui“. Teismai konstatavę, kad R. G. turėti ginklai yra tie patys, kuriuos nupirko nusikalstamą veiką imitavęs asmuo „Aleksandras“, ginklus privalėjo identifikuoti. Jam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti ginklai atpažinimui. Tik susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga teisme, jis turėjo galimybę pamatyti jam inkriminuojamų šaunamųjų ginklų nuotraukas. Teismo posėdžių metu jis nurodė, kad tai ne iš jam perduotų detalių surinkti ginklai, tačiau teismai šių aplinkybių nesiaiškino. A. V. ir A. M. negalėjo nurodyti nė vieno ginklo numerio. Tuo tarpu jis, R. G., jau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ginklas WALTHER buvo pažeistas rūgšties, sulaužytos vidinio mechanizmo dalys, spalva neatitiko originalios oksidacijos spalvos. Tame pačiame įtariamojo apklausos protokole jis nurodė, kad pistoletas TT buvo pažeistas gilios korozijos. Tiek pistoleto WALTHER detalės, tiek pistoletas TT, kurie jam buvo duoti remontuoti, neatitiko šaunamiesiems ginklams keliamų reikalavimų. Kasatorius teigia, kad šiuos ginklus pagal jų specifinius bruožus jis galėtų atpažinti. Teismai šių aplinkybių netyrė ir tai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.
Nuteistasis R. G. taip pat nurodo, kad teismai negalėjo remtis balistikos specialistų išvadomis dėl ginklų tinkamumo šaudyti. Ginklą WALTHER (Nr. 8923c (P38) specialistams ištirti pateikė 1-osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis, kuris nebuvo šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnas, todėl ištirti objektą bei klausimus specialistams pateikė neįgaliotas asmuo. Be to, toks ginklas nebuvo paimtas iš nusikalstamą veiką imitavusio asmens „Aleksandro“. Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens apžiūros matyti, kad pistoletas, paimtas iš „Aleksandro“, nebuvo identifikuotas nei pagal ginklo tipą, nei pagal numerį. Pistoletą TT (Nr. BK 1211) ir dvi šovinių dėtuves pateikė bei specialistams klausimus suformulavo taip pat 1-osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis. Nuteistojo teigimu, nėra aišku, kodėl, kada ir kokios būklės šis ginklas pateko minėtam pareigūnui, iš to galima daryti prielaidą, kad ginklas galėjo būti perrinktas. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 1-osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis buvo tyrimo grupės narys, įgaliotas pateikti specialistams tyrimui šaunamuosius ginklus.
Dėl BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo realizuojant pistoleto detales. Kasatorius pažymi, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog A. M. perdavė A. V. ne surinktą ginklą WALTHER, o atskiras jo detales. Kasatorius pabrėžia, kad nuosprendžiuose konstatuota, jog „Aleksandrui“ ginklas WALTHER buvo perduotas dalimis ir skirtingomis dienomis, nors pagal byloje esantį pranešimą iš „Aleksandro“ buvo paimtas surinktas ginklas. Apeliacinis teismas teigia, kad A. V. surinko pistoletą ir kad „Aleksandras“ perdavė pinigus įsitikinęs, jog visi pistoleto mechanizmai gerai veikia, tačiau ši išvada neparemta bylos medžiaga. Be to, BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę tik už šaunamojo ginklo laikymą ir realizavimą ir atskiros, gilios korozijos pažeistos ginklo detalės negali būti prilygintos šaunamajam ginklui, nes šaudymo funkcijos jos neatlieka.
Dėl neišaiškintų esminių bylos aplinkybių. Kasatorius pažymi, kad teismai nurodė, jog A. M. paskutines pistoleto WALTHER detales A. V. perdavė 2005 m. vasario 24 d., nors A. M. tvirtino, kad šias detales jis perdavė vasario 23 d. Taip teismai neišaiškino aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog A. V. 2005 m. vasario 24 d. 10.00 val. susitiko su tariamu ginklų pirkėju „Aleksandru“ prie restorano „McDonald,s“, esančio Vilniuje, Sėlių g. 3. Tačiau Sėlių g. 3 restorano „McDonald's“ nėra, todėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Taip Vilniaus apygardos teismas nenustatė nusikaltimo padarymo vietos, t. y. svarbios bylai aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl teisėtai laikomų medžioklinių ginklų. Apeliacinis teismas 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendyje nurodė perduoti R. G. priklausančius ginklus realizuoti Ginklų fondui, savininkui sumokant kompensaciją. Tačiau jau 2007 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo rašte nurodoma, kad siunčiamos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. ir Apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžių išrašų kopijos vykdyti nuosprendžių dalį dėl daiktinių įrodymų – ginklus realizuoti Ginklų fondui. Be to, vadovaujantis 2004 m. gegužės 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 634, daiktiniai įrodymai – tai daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti baudžiamosiose bylose ar ikiteisminiame tyrime. Teisėtai ir legaliai laikomi jo ginklai nebuvo daiktiniai įrodymai šioje baudžiamojoje byloje, todėl, kasatoriaus nuomone, teismas jų negalėjo konfiskuoti.
Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo. Kasatorius pažymi, kad negalėjo būti taikyta BK 72 straipsnio 2 dalis, nes jis nedalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Be to, teismai nesurinko įrodymų, kad A. M. jam perdavė 3400 Lt, nes A. M. parodymai dėl šios aplinkybės nebuvo patvirtinti kita bylos medžiaga.
Nuteistųjų A. V. ir R. G. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo A. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1, 2 dalis
BK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimą, įgijimą, laikymą, nešiojimą, gabenimą ar realizavimą neturint leidimo.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes A. V. 2005 m. pavasarį (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) prie profsąjungų rūmų, esančių Vilniuje, ant „Tauro“ kalno, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu Volodia, neturėdamas leidimo neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus – 32-o kalibro revolverį Nr. 126, 32-o kalibro sportinį revolverį „Smith & Wesson“ ir šaudmenų – 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius, kuriuos savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). 2005 m. pavasario pabaigoje (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) A. V. prie profsąjungų rūmų, esančių Vilniuje, ant „Tauro“ kalno, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 44-o kalibro revolverį „Smith & Wesson“, kurį savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir visus pirmiau minėtus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), nuo 2005 metų pavasario iki 2005 m. rugsėjo 15 d. 2005 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val., prie savo namų Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), 32-o kalibro sportinį revolverį „Smith & Wesson“ ir 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius už 4000 Lt pardavė tariamam ginklų pirkėjui „Aleksandrui“, veikusiam pagal NVIM, o 32-o kalibro revolverį Nr. 126 ir 44-o kalibro revolverį „Smith & Wesson“ laikė savo namuose iki 2005 m. rugsėjo 15 d., 20 val., kol šie šaunamieji ginklai buvo rasti ir paimti kratos metu.
Be to, jis 2003 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo, t. y. už 400 Lt iš V. B. nupirko Vokietijos pramoninės gamybos 1898 m. pavyzdžio graižtvinį karabiną MAUSER (Mod. 98K, Nr. 8333), kurį savo automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis ir nuo 2003 metų iki 2005 m. spalio 26 d. laikė savo tėvų namuose Naujojoje Vilnioje, (duomenys neskelbtini), kol 2005 m. spalio 26 d., 9.20 val. savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
Be to, 2003–2004 metais (tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta) miške, esančiame netoli Naujosios Vilnios, jis iškasė 1684,68 kg svorio brizantinės sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT), kurią, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo paimdamas sau ir automobiliu „Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) gabeno Vilniaus gatvėmis bei nuo 2003–2004 metų iki 2006 m. sausio 23 d. laikė savo namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), o 2006 m. sausio 23 d., 9.55 val., savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
Kasatorius šių teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių neginčija, tačiau mano, kad epizode dėl neteisėtai įgytų šaunamųjų ginklų – 32-o kalibro revolverio Nr. 126, 32-o kalibro sportinio revolverio „Smith & Wesson“ ir šaudmenų – 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinių – jo veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. 32-o kalibro sportinį revolverį „Smith & Wesson“ ir šaudmenis – 1776 vnt. 5,45 mm kalibro šovinius jis pardavė tariamam ginklų pirkėjui ,,Aleksandrui“ ir iškart buvo sulaikytas, t. y. nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl ji turi būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį. Be to, jis buvo įsitikinęs, kad šie revolveriai yra istoriniai eksponatai, o ne šaunamieji ginklai, nes jie nepritaikyti šaudyti. Kasatorius taip pat pažymi, kad 1898 m. pavyzdžio graižtvinį karabiną MAUSER (Mod. 98K, Nr. 8333) ir 1684,68 kg sprogstamąją medžiagą trotilą jis savanoriškai atidavė policijos pareigūnams.
2005 m. spalio 17 d specialisto išvadoje Nr. 8052 kategoriškai nurodyta, kad 32-o kalibro „Smith & Wesson“ ir 44-o kalibro „Smith & Wesson“ revolveriai vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriami šaunamiesiems ginklams, ,,B“ ginklų kategorijai.
2005 m. spalio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 8050 nurodyta, kad 1776 vnt. Rusijos pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro, 1974 metų pavyzdžio šovinių yra tinkami šaudyti šaudmenys.
BK 253 straipsnyje nurodyti veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnyje nurodytų veikų, t. y. nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo ar realizavimo momento. Taigi kasatoriaus teiginiai dėl jo veikos perkvalifikavimo nepagrįsti.
Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi ją daryti.
Nustatytos byloje aplinkybės nepatvirtina, kad kasatorius savanoriškai atsisakė pabaigti nusikaltimą, o savanoriškas šaunamojo ginklo ir sprogstamosios medžiagos grąžinimas teisėsaugos institucijai, kai jau pradėtas ikiteisminis tyrimas, neatleidžia asmens nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 3 punkto taikymo A. V.
Kasatoriaus nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl BK 62 straipsnio nuostatų netaikymo.
Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl A. V. taikyto BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 3 dalies 3 punkto nuostatų, nurodė motyvus, kodėl nuteistajam A. V. šio straipsnio nuostatos netaikytinos. Kolegija pažymi, kad BK 62 straipsnio taikymas yra teismo teisė, t. y. net ir esant minėtame straipsnyje numatytoms sąlygoms teismas gali netaikyti BK 62 straipsnio nuostatų ir neskirti švelnesnės bausmės, jei jis laiko, kad išeinant iš bausmės paskirties švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai.
Kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas, skirdamas A. V. laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, paskirta bausmė kasatoriui nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl yra teisinga ir atitinka bausmės paskirtį.
Dėl R. G. argumentų apie padarytus BPK normų pažeidimus
Kasatorius teigia, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimus, netyrė aplinkybių, jog kaltinamasis toje pačioje byloje A. M. jam buvo skolingas už kelionę į Švediją ir skolos grąžinimą pastarasis traktavo kaip atsiskaitymą už ginklus. Priešingai kasatoriaus tvirtinimui, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai tyrė šią aplinkybę. Nors apkaltinamajame nuosprendyje teismas ir nepasisakė, kodėl atmeta R. G. parodymus (pažymėtina, kad R. G. teisiamajame posėdyje pripažino, jog gavo iš A. M. pinigų, teigdamas, kad pinigai buvo sumokėti kaip skola ir pervesti į Švediją), tačiau nuosprendyje pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl remiasi būtent kaltinančiais A. M. parodymais. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus 2005 m. spalio 10 d. R. G. teigė, kad jam A. M. daug padėjo kelionės į Švediją metu (T. 4, b. l. 157–158) ir apie jokią pastarojo skolą nenurodė; teisiamajame posėdyje jis taip pat aiškino, kad A. M. jam padėjo vykti į Švediją (T. 8, b. l. 153). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad iš esmės buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas nuosprendyje nurodyti motyvus, kuriais vadovaujantis teismas atmeta kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai R. G. pateiktus naujus duomenis apie tai, kad neva A. M. jam skolingas ir dėl to jį apkalba, nepripažino jį teisinančiais įrodymais.
Be to, A. M. buvo laikinai sulaikytas 2005 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. rugsėjo 16 d. jam pranešta apie įtarimą neteisėtai įgijus iš R. G. pistoletą WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c (Vokietija) ir Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT bei juos laikius. A. M. 2005 m. rugsėjo 16 d. įtariamojo apklausos metu visiškai prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, paaiškindamas, kad du kartus neteisėtai iš R. G. įgijo šaunamuosius ginklus, juos neteisėtai laikė ir realizavo A. V. (T. 4, b. l. 62–63). Taigi A. M. parodymus prieš R. G. davė ikiteisminio tyrimo subjektui jau turint duomenų apie R. G. nusikalstamą veiką, todėl be pagrindo kasatorius teigia, kad A. M. jį apkalbėjo.
Kasatorius teigdamas, kad teismai negalėjo pagrįsti jo kaltės A. M. duotais parodymais, pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad negalima pripažinti asmens kaltu padarius nusikalstamą veiką remiantis vien kito kaltinamojo parodymais. Tačiau kasatorius neteisus, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje tokia nuostata nėra konstatuota.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam garantuojama teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalies d punkte – teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Analogiškos teisės įtvirtintos BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad buvo pažeidžiamos žmogaus teisės tais atvejais, kai žmogus nuteisiamas remiantis vien tik asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimų, ar anonimiškai liudijusio asmens parodymais arba kai tokie parodymai žymia dalimi lėmė asmens pripažinimą kaltu. Šiuo aspektu pažymėtinas 2006 m. liepos 18 d. sprendimas, priimtas Balšan prieš Čekijos Respubliką byloje, kurioje Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, taikomos kartu su 6 straipsnio 3 dalies d punktu, pažeidimą: pareiškėjas buvo nuteistas remiantis vien tik jį kaltinančiais bendrininko parodymais, kurių negalėjo veiksmingai bei pakankamai ginčyti, nes pastarasis pasinaudojo teise tylėti.
Tačiau tokių aplinkybių, kurios leistų abejoti teisminio bylos proceso teisingumu, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. BPK 7 straipsnyje įtvirtintas bylų nagrinėjimo teisme rungimosi principas nebuvo pažeistas. A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus R. G. kaltinančius parodymus patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir kasatorius turėjo galimybę užduoti klausimus A. M., ginčyti kaltinančios šalies įrodymus bei argumentus ir taip dalyvauti sprendžiant apie kaltinančių jį parodymų patikimumą, todėl jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad A. M. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo iš esmės išsamūs, nuoseklūs ir kategoriški. R. G. teiginiai apie A. M. suinteresuotumą apkalbėti R. G. yra nepagrįsti patikimais duomenimis. Be to, A. M. duoti parodymai nėra vieninteliai kaltinantys įrodymai, jie iš dalies patvirtinti ir kitais duomenimis, atitinkančiais įrodymams baudžiamajame procese keliamus reikalavimus: 2005 m. vasario 24 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (T. 2, b. l. 155–164), 2005 m. birželio 21 d. protokolu dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo (T. 1, b. l. 166–175). Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo kaltės pagrindimas kito kaltinamojo parodymais iš esmės atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 3 dalies d punkto nuostatas.
Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai rėmėsi telefoninių pokalbių įrašais pripažindami jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pažymi, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2004 m. kovo 8 d. nutartimi sankcionavo telefoninių pokalbių pasiklausymą, kuris galėjo maksimaliai tęstis tik iki 2004 m. gruodžio 8 d., nors pagal bylos medžiagą A. M. ir A. V. bei A. M. ir R. G. telefoniniai pokalbiai, kuriais rėmėsi teismai, buvo įrašinėjami ir 2005 m. vasario, kovo mėn. Todėl, kasatoriaus nuomone, šie telefoninių pokalbių įrašai neturėjo būti vertinami kaip įrodymai.
Šie argumentai yra analogiški R. G. apeliacinio skundo argumentams. Dėl jų Apeliacinis teismas išsamiai pasisakė, teismo išvados atitinka byloje esančius duomenis ir yra teisingos.
Kasatorius nepagrįstai mano, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis priimta ne 2004 m., o 2005 m. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus sprendė klausimą dėl procesinių prievartos priemonių – telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo – taikymo teisėtumo. Ištyręs su tuo susijusią bylos medžiagą teismas teisingai pažymėjo, kad surašant šią nutartį buvo padaryta techninė klaida nurodant datą, kada ši nutartis buvo priimta. Byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro A. Laurikėno 2005 m. kovo 8 d. prašymas dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, kuriuo buvo prašoma nuo 2005 m. kovo 8 d. iki birželio 8 d. leisti klausytis A. V., A. M. ir kitų nurodytų asmenų telefoninių pokalbių. Kad buvo nagrinėjamas būtent šis prokuroro prašymas, akivaizdu ir iš pačios kasatoriaus ginčijamos nutarties turinio, nes joje nurodyta, kad teismas susipažino su generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro A. Laurikėno 2005 m. kovo 8 d. prašymu. Taigi nekyla jokių abejonių, kad ši teismo nutartis buvo priimta 2005 m. kovo 8 d. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2005 m. kovo 4 d., todėl telefoninių pokalbių nuo 2005 m. kovo 8 d. buvo klausomasi BPK 154 straipsnio pagrindu. Be to, teismas nesirėmė 2005 m. kovo 8 d. – birželio 8 d. telefoninių pokalbių metu užfiksuotais duomenimis pagrindžiant R. G. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Remiantis šiuo pagrindu nepagrįstas ir kasatoriaus tvirtinimas, kad telefoninių pokalbių buvo galima klausytis iki 2004 m. gruodžio 8 d., t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatytą maksimalų devynių mėnesių terminą.
Kasatoriaus minimų telefoninių pokalbių (A. V. ir A. M. pokalbiai 2005 metų vasario 3, 12, 13, 17, 24 dienomis, 2005 metų kovo 1, 3 dienomis bei A. M. ir R. G. pokalbiai 2005 m. vasario 24 d., 2005 m. kovo 1, 6 d.) buvo klausomasi ne baudžiamojo proceso įstatymo normų pagrindu, bet vadovaujantis 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2004 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr. 2436S sankcionavo A. M. telefoninių pokalbių pasiklausymą nuo 2004 m. gruodžio 7 d. iki 2005 m. kovo 7 d. (T. 10, b. l. 48). Nėra pagrindo išvadai, kad telefoninių pokalbių įrašai, kuriuos mini kasatorius, galėjo būti panaudoti kaip įrodymai tik prieš A. M. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį operatyvinės veiklos objektai – rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos, juos rengiantys, darantys ar padarę asmenys ir kita; pagal 5 straipsnį – vienas iš operatyvinės veiklos uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas. Nors Operatyvinės veiklos įstatymo normos ir reikalauja, pvz., kreipiantis į apygardos teismą dėl sankcijos panaudoti technines priemones specialia tvarka gavimo teikime nurodyti duomenis apie asmenis, kuriems bus taikomi operatyviniai veiksmai, tai nereiškia, kad operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauta informacija apie kitų asmenų, kurie nebuvo žinomi sankcionuojant šią priemonę, daromą nusikalstamą veiką negali būti panaudota byloje prieš tuos asmenis kaip įrodymas. Kadangi telefoniniai pokalbiai buvo įrašomi vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatyme numatytais pagrindais ir tvarka, jie atitinka įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo kriterijus, todėl pagrįstai ir teisėtai buvo panaudoti baudžiamojoje byloje sprendžiant R. G. dalyvavimo veikoje ir jo kaltės klausimą.
Kasatorius taip pat nepagrįstai teigia, kad operatyvinė informacija nebuvo išslaptinta, todėl ji neteisėtai buvo panaudota byloje. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 20 punktą tarnybos paslaptį taip pat gali sudaryti operatyvinių veiksmų metu gauta informacija, jeigu tokia informacija nepriskiriama valstybės paslaptims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 9 punktą įslaptintos informacijos rengėjas – paslapčių subjektas, parengęs ir šio įstatymo nustatyta tvarka įslaptinęs informaciją, pagal 12 punktą – įslaptintos informacijos išslaptinimas – duomenims suteiktos slaptumo žymos ir nustatytos apsaugos panaikinimas. Šiuo atveju paslapčių subjektas – specialius valstybės įgaliojimus turintis vidaus reikalų sistemos padalinys, gavęs operatyvinę informaciją, išslaptino ją, nes baudžiamojoje byloje yra pateikti protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriuose pateikta išslaptinta informacija.
Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad A. V. ir A. M. negalėjo nurodyti jam, R. G., inkriminuotų šaunamųjų ginklų – pistoleto WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c) ir Tokarevo konstrukcijos pistoleto TT (Nr. BK 1211) – numerių ir kad jis, kasatorius, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pistoletas WALTHER buvo pažeistas rūgšties, sulaužytos vidinio mechanizmo dalys, neatitiko spalva, o pistoletas TT buvo pažeistas gilios korozijos, neduoda pagrindo abejoti teismų padaryta išvada, kad iš liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, „Aleksandro“, paimti pistoletai WALTHER ir TT yra ne tie, kuriuos R. G. perdavė A. M., šis A. V., o pastarasis – įslaptintam liudytojui „Aleksandrui“.
Nors LKPB ONTVV 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Makarevičiaus 2005 m. vasario 24 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens apžiūros ir nurodyta, kad apžiūrėjus „Aleksandrą“ šis turėjo maišelį, kuriame buvo pistoletas P-38 (T. 2, b. l. 154), pistoleto požymiai apibūdinti labai trumpai ir neinformatyviai, pagal teismų įvertintus bylos duomenis nekyla abejonių, kad tai R. G. perduotas A. M. pistoletas WALTHER (mod. 1938 (P38), Nr. 8923c). Tai įrodyta A. M. parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti įrodymai: A. V. parodymai, 2005 m. vasario 17, 24 d. A. M. ir A. V., vasario 24 d. A. M. ir R. G. telefoninių pokalbių turinys, 2005 m. vasario 18, 21, 24 d. protokolai dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (T. 2, b. l. 127-138, 144-152).
LKPB ONTVV 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. Makarevičiaus 2005 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pas liudytoją, kuriam taikomas anonimiškumas, „Aleksandrą“ rastas ir paimtas pistoletas TT (identifikacinis Nr. BK 1211), esantis rudos spalvos odiniame dėkle ir dvi dėtuvės šovinių (T. 2, b. l. 185). Pažymėtina, kad susitikimo su A. V. metu „Aleksandras“ nufotografavo šį pistoletą ir nuotrauka yra pridėta prie 2005 m. kovo 2 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (T. 2, b. l. 179–180). Be to, iš 2005 m. kovo 18 d. specialisto išvados Nr. 1858 tiriamosios dalies turinio matyti, kad iš dalies išardžius pistoletą TT, buvo nustatyta, jog vietomis ant užrakto, vamzdžio bei vamzdžio kanale matomi rūdžių pavidalo metalo korozijos pėdsakų (T. 2, b. l. 192–193). Tai iš dalies atitiko ir R. G. tvirtinimą, kad jo turėtas pistoletas TT buvo pažeistas korozijos. Tačiau, priešingai kasatoriaus tvirtinimui, specialisto išvadoje duota kategoriška išvada, kad pistoletas TT tinkamas šaudyti.
Kasatorius taip pat nepagrįstai mano, kad ištirti šaunamuosius ginklus specialistams pateikė neįgaliotas asmuo – LKPB ONTVV 1-osios valdybos viršininkas V. Pogorelskis, nes jis nebuvo šios baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Kasatoriui inkriminuoti šaunamieji ginklai buvo paimti operatyvinių veiksmų atlikimo metu dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą operatyvinės veiklos subjektai turi teisę naudotis specialistų paslaugomis užtikrinant operatyvinę veiklą. Taigi minėtas pareigūnas, kaip operatyvinės veiklos subjektas, turėjo teisę pateikti šaunamuosius ginklus specialistams ištirti.
Ta aplinkybė, kad šie šaunamieji ginklai nebuvo pateikti R. G. atpažinti, neduoda pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo išsamumu ir teisingumu. Šis procesinis veiksmas pagal BPK 191 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra imperatyvus. Be to, R. G. neigiant neteisėtų veiksmų padarymą, nusikaltimo dalyko atpažinimas nebūtų ir tikslingas.
Dėl kasatoriaus R. G. teiginių apie neišaiškintas esmines bylos aplinkybes
Nėra pagrindo pripažinti, kad teismas neteisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, konstatavęs, kad R. G. 2005 m. vasario 24 d., apie 10.20 val., atgabeno į A. M. gyvenamąją vietą likusias pistoleto WALTHER detales. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teismas atlikdamas nusikalstamos veikos aplinkybių tyrimą A. M. apklausos metu perskaitė ir jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 4, b. l. 65-66, T. 8. b. l. 148). Pažymėtina, kad prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo parodymai įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį neturi, jie yra reikšmingi tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamojo parodymus. Teismas, nustatydamas tiek R. G., tiek A. M. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, vertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą – ne tik A. M., bet ir kito kaltinamojo A. V., liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, – „Aleksandro“ parodymus, 2005 m. vasario 24 d. protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo (T. 2, b. l. 155–164), 2005 m. birželio 21 d. protokolą dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo (T. 1, b. l. 166–175).
Dėl kito kasatoriaus argumento, kad nuosprendyje taip pat neteisingai nustatyta, jog A. V. 2005 m. vasario 24 d., 10.00 val., susitiko su tariamu ginklų pirkėju „Aleksandru“ prie restorano „McDonald,s“, esančio Vilniuje, Sėlių g., išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas dėl analogiško apeliacinio skundo argumento, teisingai pažymėdamas, kad teismas padarė techninę klaidą nurodydamas restorano adresą, tačiau tai nedaro įtakos nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei bausmės skyrimui.
Dėl R. G. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
Priešingai nei tvirtina kasatorius, baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad R. G. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir perdavė A. M. šaunamuosius ginklus – pistoletą WALTHER ir Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT. Remiantis specialistų išvadomis šie šaunamieji ginklai tinkami šaudyti (T. 2, b. l. 176–177, 192–193). Ta aplinkybė, kurią mini kasatorius, kad pistoletas WALTHER buvo gabenamas ir perduotas išrinktas į dvi dalis skirtingu metu, veikos kvalifikavimui jokios reikšmės neturi. Šioje nutartyje jau buvo minėta, kad nėra abejonių dėl to, ar R. G. perduoti A. M. šaunamieji ginklai yra tie patys, kuriuos vėliau A. V. perdavė liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, – „Aleksandrui“. Teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodami R. G. nusikalstamą veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl teisėtai laikytų šaunamųjų ginklų paėmimo
Kasatorius (R. G.) tvirtina, kad legaliai laikomi jo medžiokliniai šautuvai nebuvo daiktiniai įrodymai šioje baudžiamojoje byloje, todėl teismas jų negalėjo konfiskuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad kratos R. G. gyvenamojoje vietoje metu, taip pat jam savanoriškai perdavus, buvo paimti medžiokliniai šautuvai, pistoletai, revolveris, šoviniai. Iš Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos 2005 m. gruodžio 30 d. rašto Nr. 10-8-R2-2955 matyti, kad 2005 m. gegužės 3 d. R. G. buvo išduotas leidimas Nr. 2422 laikyti (nešiotis) šiuos ginklus (T. 4, b. l. 206).
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte išaiškinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Pagal šio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 5 punktą policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, šaudmenis, jų dalis gali paimti, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką. Tinkami saugiai naudoti ginklai ar fabrikinės gamybos šaudmenys realizuojami per Ginklų fondą arba įmones, turinčias teisę pardavinėti tokių rūšių ginklus, o per 10 dienų nuo jų realizavimo savininkams, atskaičius realizavimo išlaidas, sumokama ginklo kaina (minėto įstatymo 41 straipsnio 3 dalis). Kadangi R. G. buvo kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir už ją nuteistas, jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir turėti šaunamųjų ginklų ar šaudmenų. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas paimti iš R. G. šaunamuosius ginklus ir šovinius, juos realizuoti įstatymo nustatyta tvarka, sumokant savininkui ginklo kainą, o ne konfiskuoti, kaip neteisingai teigia kasatorius, yra teisėtas.
Pažymėtina, kad 2007 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos teismo rašte, kuriuo Ginklų fondui išsiųstos Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 29 d. ir Apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžių išrašų kopijos nuosprendžių dalies dėl ginklų realizavimo, akivaizdžiai klaidingai nurodyta data (T. 10, b. l. 117).
Dėl BK 72 straipsnio 2 dalies taikymo
Teismas nustatė, kad R. G. iš A. M. 2005 m. vasario 26 d. gavo 2100 Lt už parduotą pistoletą WALTHER bei 2005 m. kovo 6 d. – 1300 Lt už Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. R. G. iš nusikalstamos veikos gavo 3400 Lt, todėl teismas, pritaikęs imperatyvią įstatymo normą, pagrįstai konfiskavo iš nusikalstamos veikos gautus pinigus.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistųjų A. V. ir R. G. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Pranas Kuconis
Albinas Sirvydis
Viktoras Aidukas