Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-487-881-2013].doc
Bylos nr.: 2A-487-881/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
BTA Insurance Company SE 300665654 atsakovas
adv. Egidijus Balčiūnas ieškovo atstovas
Lietuvo teismo ekspertizės centras 111952632 kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl draudimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Draudimas:
Bendrosios draudimo nuostatos
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui:
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Bylos sustabdymas (bylos sustabdymo pagrindai, terminai, teisiniai padariniai ir bylos nagrinėjimo atnaujinimas):
Fakultatyvus bylos sustabdymas:
Bylos sustabdymas, kai teismas paskiria ekspertizę
Bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodinėjimo priemonės:
Eksperto išvada:
Papildoma ir pakartotinė ekspertizė
Įrodymų vertinimas
Teismo sprendimas:
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas

Civilinė byla Nr. 2A-487-881/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14375-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija: 73.1.; 114.11.  

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. liepos 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2314-779/2012 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui BTA Insurance Company SE dėl draudimo išmokos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

 

Ieškovas V. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo BTA Insurance Company SE 16 600 Lt draudimo išmoką, 166 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. birželio 5 d. iki rugpjūčio 5 d., 340 Lt transportavimo išlaidų, 251 Lt automobilio saugojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 3 d. apie 19.30 val. Pasvalio rajone Puškonių kaimo ribose kelyje „Viabaltica“ įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo sūnus R. S., vairuodamas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamu A. Š., kuris pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš automobilių stovėjimo aikštelės įvažiuodamas į pagrindinį kelią ir nepraleisdamas pirmumo teisę turinčio automobilio Audi A6. Šio eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, eismo įvykio dalyviai sužaloti nebuvo. Po įvykio buvo iškviesti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kuriems dalyvaujant buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Dėl eismo įvykio kaltę pripažino automobilio Ford Focus vairuotojas. Ieškovas kreipėsi į eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudiką UAB „BTA draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau atsakovas pranešė, kad draudiminė išmoka nebus mokama, nes atlikus ekspertinį tyrimą nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavę automobiliai buvo apgadinti ne šio eismo įvykio metu, o kitomis aplinkybėmis. Ieškovas kreipėsi į UAB „Porix“, kuris atliko automobilio Audi A6, atstatymo vertės įvertinimą ir nustatė, kad šio eismo įvykio metu padaryta turtinė žala yra 16 600 Lt, išlaidos, susijusios su vertinimu – 822 Lt. Dėl atsakovo elgesio atsisakant mokėti draudimo išmoką ieškovas patyrė ir turtinę žalą. Kadangi sugadintą transporto priemonę reikėjo transportuoti, ieškovas patyrė 340 Lt transportavimo išlaidų bei 251 Lt automobilio saugojimo išlaidų, už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 1 d.

Atsakovas BTA Insurance Company SE su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo išmoka nebuvo išmokėta, nes draudikui kilo pagrįstų abejonių, jog automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai atsirado eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Apie 2010 m. gegužės 3 d. įvykusį eismo įvykį atsakovui pranešė kitas eismo dalyvis, automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. S.. Žalų bylų reguliavimo eigoje palyginus ieškovo transporto priemonės apgadinimus su Ford Focus apgadinimais bei įvykio aprašymu, taip pat abiejų eismo įvykio dalyvių nurodytą transporto priemonių padėtį po eismo įvykio, atsakovui kilo abejonių dėl ieškovo pateiktų duomenų teisingumo, todėl abu eismo įvykio dalyviai buvo paprašyti papildomai atvykti į atsakovo būstinę bei duoti papildomus paaiškinimus. Taip pat bendradarbiaujant su AB „Lietuvos draudimas“ buvo atliktas eismo įvykio aplinkybių tyrimas. Atlikto tyrimo rezultatai įgalino teigti, jog automobiliai Audi A6 ir Ford Focus buvo sugadinti ne 2010 m. gegužės 3 d. apie 19.30 val. Puškorių kaime užregistruoto eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis.

 

 

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad iš UAB ‚Lietuvos draudimas“ atlikto tyrimo medžiagos matyti, jog įvykį sumodeliavus kompiuterine programa PC-crash 9.3, po susidūrimo automobiliai turėjo sustoti vienas šalia kito ir patirti sugadinimus, atitinkančius 41-44 km/h pagal EES, tačiau vairuotojų nurodomos automobilių padėtys po susidūrimo neatitinka padėčių, gautų atlikus įvykio modeliavimą. Atlikto tyrimo rezultatai įgalino ekspertą M. S. padaryti išvadą, jog automobiliai Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti ne 2010 m. gegužės 3 d., apie 19.30 val., Puškonių k., užregistruoto eismo įvykio aplinkybėmis, bet kitomis aplinkybėmis. Teismas, ieškovo prašymu, skyrė eismo įvykio ekspertizę. Ekspertas byloje pateikė ekspertizės aktą. Eksperto išvadose nurodoma, kad automobilio Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Ford Focus, v. n. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti ne 2010 m. gegužės 3 d., apie 19.30 val., Pasvalio rajone, kelyje „Viabaltica“ deklaruoto eismo įvykio metu, šio eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas M. M. patvirtino ekspertizės akte konstatuotas aplinkybes, nurodęs, kad įvertinęs automobilių sugadinimo mastą, pobūdį, kryptis, sugretinęs automobilius, priėjo išvadą, jog visi sugadinimai negalėjo atsirasti eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, todėl manytina, jog automobiliai dar prieš eismo įvykį buvo sugadinti arba eismo įvykio iš viso nebuvo, jis galėjo būti inscenizuotas. Teismas, ieškovo prašymu, paskyrė papildomą autotechninę ekspertizę. Ekspertas pateikė ekspertizės aktą, kuriame pateikė tikėtiną išvadą, jog automobilis Audi A6 priekinės dalies dešine puse susidūrė su automobilio Ford Focus priekinės dalies dešine puse. Automobilių sugadinimų visoje apimtyje negalima paaiškinti tik šių transporto priemonių tarpusavio kontaktu. Tikėtina, kad šio susidūrimo metu buvo padaryti įmušimai ant automobilio Ford Focus variklio dangčio bei įmušimai ant automobilio Audi A6 variklio dangčio. Abu automobiliai, jų priekinės dalys, jau buvo sugadintos prieš jų tikėtiną tarpusavio kontaktą. Automobilių sugadinimo nesuderinamumo negalima paaiškinti prieš jų deklaruotą susidūrimą atliktu (ar netinkamai atliktu) remontu. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertizę atlikęs ekspertas V. M. patvirtino ekspertizės akte nustatytas aplinkybes, paaiškino, jog teismo paskirtų ekspertizių išvados nėra prieštaringos, tiesiog ekspertams buvo pateikti kiti klausimai, nurodė, kad didžiausi sugadinimai: automobilio Audi A6 dešinio sparno, variklio dangčio, priekinio bamperio sugadinimai, jau buvo padaryti iki tikėtino transporto priemonių kontakto, jų tikėtino kontakto metu buvo padaryti tik nežymūs, lokalūs sugadinimai, t. y. ant automobilio Audi A6 variklio dangčio jau susiformavusios priekinės briaunos ties viduriu ir kairėje pusėje įstrižas įlenkimas. Atsižvelgiant į teismo ekspertų duotus paaiškinimus, kritiškai vertintini liudytojų S. M., G. Č. parodymai apie tai, jog iki eismo įvykio jie matė, jog automobilis Audi A6 buvo nedaužtas. Nors liudytoja apklausta automobilių saugojimo aikštelės darbuotoja E. L. parodė, kad dirbdama balandžio 29-30 dienomis matė nesugadintą ieškovo automobilį, stovintį aikštelėje, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykis registruotas 2010 m. gegužės 3 d. vakare, apie 19.30 val., bet ne balandžio 29-30 dienomis, o kadangi tikslaus automobilio Audi A6 sugadinimo laiko negalėjo pasakyti ir ekspertai, nors ekspertas A. M. nurodė, jog nesant korozijų, automobilio Audi A6 sugadinimai buvo padaryti nedideliu laiko tarpu, taigi, neatmestina tikimybė, jog eismo įvykis galėjo įvykti net ir tą pačią 2010 m. gegužės 3 dieną. Nors ieškovas teigia, jog transporto priemonės susidūrė 2010 m. gegužės 3 d., apie 19.30 val., tačiau tokio pobūdžio bylose esminę reikšmę turi ne pats transporto priemonių susidūrimo faktas, bet transporto priemonių sugadinimo nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis faktas. Teismo vertinimu, į bylą pateikti UAB „Lietuvos draudimas“ atlikto tyrimo aktas, teismo paskirtų ekspertizių aktai ir ekspertų paaiškinimai teismo posėdyje visiškai paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes, kad automobilis Audi A6 buvo sugadintas kontakto su Ford Focus metu. Aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į policiją dėl eismo įvykio buvimo fakto fiksavimo, nepatvirtina ieškinio pagrįstumo. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti klausimo, kokio konkretaus autoįvykio metu padaryti ieškovo automobiliui įvardyti ir reikalaujami atlyginti sužalojimai, nes šis klausimas nėra susijęs su ieškinio faktiniu pagrindu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad intensyvus ieškovo automobilio sugadinimo pobūdis nesiderina ir su ta aplinkybe, kad autoįvykyje dalyvavę vairuotojai iš viso nepatyrė jokių sužalojimų.

Taigi teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai duoda pagrindą pagrįstai manyti, kad neįrodytas ieškovo nurodytos žalos ir aprašyto 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio priežastinis ryšys, dėl to ieškovo nurodytas eismo įvykis pagrįstai atsakovo nepripažintas draudiminiu. Nesant nustatyto draudiminio įvykio, neatsiranda draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką (CK 6.987 str.).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui. Vadovaujantis materialinės teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad ieškovo automobilis prieš pat įvykį turėjo kitą eismo įvykį, kuris pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą priskirtinas prie nedraudžiamųjų įvykių. Ekspertizės aktai, kuriais rėmėsi teismas, nei patvirtino, nei paneigė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, nes ekspertai išvadose nurodė tikėtinas automobilių sugadinimų versijas. Be to, ekspertizės darytos su atsakovu susijusio Lietuvos teismo ekspertizės centro, kuris pagal atsakovo užsakymus atlieka komercinius ekspertinius tyrimus. Teismas, skirdamas ekspertizę, privalėjo ištirti atsakovo pateiktas Ford Focus nuotraukas, o tik po to remtis šiuo įrodymu ir skirti ekspertizę. Taigi teismas rėmėsi įrodymu, kuris yra nepatikimas, neaiškus, pateiktas atsakovo, teismo neištirtas, todėl tiek ekspertai, tiek vėliau teismas galėjo padaryti klaidingas išvadas tirdami iš nuotraukų ne tą objektą, kuris susijęs su ginčo dalyku. Teismas visų ieškovo prašytų apklausti liudytojų parodymus vertino kritiškai, tačiau nenurodė, kodėl šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Jeigu automobilio esminiai sugadinimai buvo padaryti kitoje vietoje, tai jį būtų reikėję atgabenti į eismo įvykio vietą kita transporto priemone. Pažymėtina, kad eismo įvykis įvyko Via Baltica kelyje apie 19.30 val., kai tokiu metu ypatingai intensyvus automobilių judėjimas, todėl šioje vietoje daryti kažkokias eismo įvykio inscenizacijas yra labai pavojinga. Kaip ir visus įrodymus, ekspertų išvadas teismas taip pat privalėjo vertinti kritiškai. Ieškovas pateikė teismui visus jam prieinamus įrodymus, o jeigu teismui nepakako šių įrodymų pripažinti, kad būtent nurodyto eismo įvykio metu buvo sugadintas ieškovo automobilis, jis privalėjo iškviesti liudyti eismo įvykio dalyvius R. S. ir A. Š., automobilio Ford Focus keleivį V. S. bei policijos pareigūnus, atvykusius į eismo įvykio vietą. Teismas turėjo įtraukti į bylos nagrinėjimą eismo įvykio dalyvius R. S. ir A. Š., nes bylos išsprendimas turi įtakos jų materialinėms teisėms ir pareigoms.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas BTA Insurance Company SE ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visomis leistinomis priemonėmis įrodinėjo, jog ieškinys yra nepagrįstas. Šioje byloje yra atliktos dvi ekspertizės dviejų skirtingų ekspertų. Abiejų ekspertizių aktai yra išsamūs ir motyvuoti, neprieštaraujantys vienas kitam, todėl atsakovui visiškai nesuprantama, kodėl, apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo jais vadovautis. Apelianto teiginys, jog ekspertizės darytos su atsakovu susijusio asmens Lietuvos teismo ekspertizės centro, yra nekorektiškas ir netgi absurdiškas. Vien ta aplinkybė, kad tiek ekspertizė, tiek papildoma ekspertizė buvo atlikta ieškovo iniciatyva, visiškai nereiškia, kad įrodinėjimo naštą teismas perkėlė ieškovui. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas visiškai nepasisakė dėl nuotraukų kaip įrodymo ir jo neginčijo. Nė vienas ieškovo liudytojas paties eismo įvykio nematė (išskyrus asmenis, deklaravusius eismo įvykį, ir V. S., kuris, jo paties teigimu, kelionėje vartojo alkoholinius gėrimus), todėl neaišku, kodėl, ieškovo nuomone, teismas, vertindamas įrodymus, turėjo pirmenybę skirti liudytojų parodymams. Be kita ko, teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, ne kartą nustatė, kad ekspertizės aktas šios kategorijos bylose pagal savo prigimtį patikimesnis įrodymas. Teismas neturėjo jokios pareigos įtraukti apelianto nurodytų asmenų į bylą trečiaisiais asmenimis, nes bylos išsprendimas neturi įtakos jų teisėms arba pareigoms.

 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

 

                 Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčas kilo dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pripažįstant eismo įvykį nedraudžiamuoju. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bei netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant išsiaiškinti 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio aplinkybes, o kartu ir šio įvykio pripažinimą draudžiamuoju, bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi teismo paskirtos ekspertizės. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. gegužės 3 d. ekspertizės akto išvadose teigiama, kad automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti ne 2010 m. gegužės 3 d. deklaruoto eismo įvykio metu, šio eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 144-148). Atlikus pakartotinę teismo ekspertizę, 2012 m. vasario 9 d. ekspertizės akte pateikta išvada, kad abu automobiliai, jų priekinės dalys, jau buvo sugadintos prieš jų tikėtiną tarpusavio kontaktą (1 t., b. l. 196-201). Taigi šiomis ekspertų išvadomis patvirtinta, kad žala dėl automobilių apgadinimo atsirado dar iki deklaruoto 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio. Tai sutampa su atsakovo pateikta AB ,,Lietuvos draudimas“ 2010 m. birželio 23 d. ekspertinės pažymos išvada, kuria remdamasis draudikas atsisakė mokėti draudimo išmoką (1 t., b. l. 54-59). Apelianto teiginiai, kad ekspertizės atliktos šališkai, nes jas atlikusi ekspertizės įstaiga taip pat atlieka ekspertizes pagal atsakovo komercinius užsakymus, vertinami tik kaip subjektyvia apelianto nuomone pagrįstos prielaidos, tuo tarpu konkrečių argumentų, dėl kurių būtų pagrindas abejoti ekspertizės išvadų nešališkumu, apeliantas nenurodė. Pateiktos ekspertizių išvados buvo ištirtos teismo posėdyje, jame taip pat apklausti jas atlikę ekspertai, jokių abejonių dėl automobilių nuotraukų patikimumo apeliantas neišreiškė, jo atstovas patvirtino, kad su byloje esančiais įrodymais yra susipažinęs (2 t., b. l. 28). Taigi, nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo nesutikti su ekspertizių išvadomis ir jomis nesivadovauti. Pažymėtina, kad nė vienas iš liudytojų, kurių parodymus teismas vertino kritiškai, nėra matęs paties eismo įvykio, todėl jų parodymai neprieštaravo ekspertų išvadoms. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai taip pat negalėtų patvirtinti tikrųjų jo aplinkybių, todėl jų parodymai būtų teisiškai nereikšmingi, tuo tarpu pačių eismo įvykio dalyvių parodymai, atsižvelgiant į tai, kad rašytiniai bylos įrodymai nuosekliai patvirtino žalos ir priežastinio ryšio nebuvimą, negalėtų būti vertinami kaip patikimi.

Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad neįrodytas ieškovo nurodytos žalos ir 2010 m. gegužės 3 d. eismo įvykio priežastinis ryšys, dėl to ieškovo nurodytas eismo įvykis negali būti pripažintas draudžiamuoju. Nesant nustatyto draudžiamojo įvykio, neatsiranda draudiko prievolės sumokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). Pažymėtina, kad faktas, jog abi ekspertizės buvo paskirtos ieškovo prašymu, negali būti vertinamas kaip įrodinėjimo pareigos jam perkėlimas. Nėra taip pat pagrindo teigti, kad atsakovas nevykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos, nes ginčydamas ieškinio pagrįstumą jis pateikė savo rašytinius įrodymus.

Teismas taip pat atmeta apelianto argumentą, kad į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis turėjo būti įtraukti eismo įvykio dalyviai R. S. ir A. Š., nes bylos išsprendimas neturi įtakos jų teisėms ar pareigoms (CPK 47 str. 1 d.).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

 

 

   Teisėjai                                                                                                             Virginijus Kairevičius

        

 

Danutė Kutrienė

 

                                                                                                                               

          Vilija Mikuckienė