Administracinė byla Nr. I-1110-562/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02593-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 8.1.1, 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „Verslo projektų valdymas“ atstovei advokatei Astai Bajorienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo projektų valdymas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Verslo projektų valdymas“ skunde (b. l. 1-6) prašo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2012-09-20 sprendimą Nr. S-167(7-76/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011-10-07 sprendimą Nr. 69-238 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus apskrities VMI) 2011-07-04 sprendimą Nr. (4.65)-400-311 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad 2005 m. rugpjūčio mėnesį sudarė sandorius su UAB „Traseris“ ir UAB „Atstata“ dėl paslaugų teikimo ir šių įmonių išrašytas pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras įtraukė į PVM apskaitą. Pagal UAB „Traseris“ 2005-08-31 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą buvo padarytas avansinis mokėjimas, tačiau pareiškėjos kontrahentas sutartinių įsipareigojimų taip ir neįvykdė. Nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad dėl to, kad UAB „Atstata“ darbuotojas M. N. neatsimena teikęs pareiškėjai paslaugų, laikytina, kad paslaugos nebuvo suteiktos. Mokesčių administratorius pareiškėjos veiklą už 2005 m. laikotarpį tiesiogiai ir netiesiogiai nagrinėjo ir tyrė 2006-2007 m., tačiau pasiūlymas patikslinti deklaracijas buvo pateiktas tik 2010 m. liepos mėnesio, t. y. po 5 metų. Pareiškėja nuolat teiravosi dėl UAB „Traseris“ ir UAB „Atstata“ veiklos tyrimų ir ar nėra pretenzijų dėl pareiškėjos veiklos 2005 m. rugpjūčio mėnesį, tačiau jokių siūlymų patikslinti PVM ar pelno mokesčio deklaracijas už 2005 m. pareiškėja iš mokesčių administratoriaus nebuvo gavusi. To nebuvo pasiūlyta net po tiesiogiai su pareiškėjos veikla susijusių įmonių mokestinių tyrimų atlikimo. Pareiškėjos mokestinis tyrimas už 2005 m. rugpjūčio mėnesį buvo atliktas tik 2010 m. liepos mėnesį, t. y. baigiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytam 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminui. 2010 m. liepos 8 d. pareiškėja pateikė patikslintą PVM deklaraciją už 2005 m. rugpjūčio mėnesį ir sumažino 23 428 Lt PVM atskaitą dėl sandorių su UAB „Traseris“ ir UAB „Atstata“, deklaravo 21 307 Lt mokėtiną į biudžetą PVM. Ši suma pareiškėjos buvo iš karto sumokėta. 2010 m. liepos 8 d. pareiškėja taip pat pateikė patikslintą pelno mokesčio deklaraciją už 2005 m., sumažino nuostolį 132 618 Lt suma ir apskaičiavo 19 554 Lt pelno mokesčio. Ši suma pareiškėjos taip pat buvo iš karto sumokėta. Pareiškėjai buvo priskaičiuota delspinigių suma, sudaranti 61 proc. papildomai apskaičiuotos mokesčių sumos. Pareiškėja nesutinka, kad negali būti atleista nuo priskaičiuotų delspinigių, nes Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 6 straipsnis kaip vieną iš pagrindinių apmokestinimo taikymo principų nurodo teisingumo principą, o šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis įpareigoja mokesčių administratorių administruojant mokesčius vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Pareiškėja visą laiką nuo 2006 m. vasario mėnesio bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė dokumentus, paaiškinimus, teiravosi dėl savo veiklos mokestinio teisinio vertinimo, mokesčių administratoriui pasiūlius patikslinti deklaracijas, iš karto tai padarė ir papildomai deklaruotus mokesčius sumokėjo, dėl geranoriško ir sąžiningo pareiškėjos elgesio mokesčio administratorius nepatyrė jokių papildomų darbo ar finansinių sąnaudų dėl priverstinio mokestinės prievolės išieškojimo. Net ir atlikus mokestinį tyrimą ir pareiškėjai geranoriškai sutikus patikslinti mokesčių deklaracijas, pareiškėja nebuvo informuota apie delspinigius, iš dalies susidariusius ir dėl mokesčių administratoriaus nepakankamai operatyvaus pareiškėjos veiklos vertinimo ir tyrimo. Pareiškėjos veiklos vertinimas ir tyrimas iš mokesčių administratoriaus pusės tęsėsi pakankamai ilgą laiko tarpą (nuo 2006 m. vasario iki 2010 m. liepos mėnesio), o tai nėra visiškai suderinama su nuostatomis, jog mokesčių administravimas turi būti atliekamas nepažeidžiant mokesčio mokėtojo teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą bei stengiantis įvykdyti valstybės priskirtas funkcijas kuo operatyviau. Pareiškėjai apskaičiuoti delspinigiai, sudarantys 61 procentą nuo pačių papildomai deklaruotų mokesčių sumos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, yra neadekvatūs tam tikslui, kurio yra siekiama. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika: 2011-10-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-2343/201 1, 2011-09-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-3447/201, 2011-10-10 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-2544/2011, 2011-09-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-2144/2011.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 50–51) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindus nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalis ir VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 7 punktas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka nei vieno iš šiuose aktuose išvardintų pagrindų, o mokesčių įstatymai nenumato jokių papildomų atleidimo nuo delspinigių ar baudų pagrindų, išskyrus nurodytus Mokesčių administravimo įstatyme ir minėtose taisyklėse. Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas baigtinis atleidimo nuo delspinigių ir baudų pagrindų sąrašas. Prašymas atleisti nuo delspinigių gali būti tenkinamas tik tada, jei yra nors viena aplinkybė, numatyta ir įtvirtinta nurodytose teisės normose. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėja nėra kalta dėl padarytų pažeidimų ar kad mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu pateiktos klaidingos konsultacijos mokesčio mokėjimo klausimais. Iš 2010-07-09 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-89-752 matyti, kad pareiškėja pateikė patikslintą PVM deklaraciją ir sumažino PVM atskaitą dėl sandorių su UAB „Traseris“ ir UAB „Atstata“, deklaravo mokėtiną į biudžetą PVM, t. y. pašalino tyrimo metu nustatytus trūkumus. Pareiškėja, pašalindama nustatytus trūkumus, išvengė galimo mokestinio patikrinimo – pripažino savo kaltę. Patikrinimas buvo atliktas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, o faktų, kad mokesčių administratorius būtų vilkinęs procesą, ėmęsis kitokių neteisėtų veiksmų nagrinėjant šį mokestinį ginčą, nenustatyta. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktą  atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių poveikio pasekoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl pareiškėja nuo delspinigių negali būti atleista. Pareiškėja nurodo, kad yra pilnai atsiskaičiusi su valstybės biudžetu, tačiau atsakovė pažymi, kad mokesčių administratoriaus nustatytų mokestinių pažeidimų pašalinimas netaikant priverstinio išieškojimo galimybės ar pareiškėjai nepradėjus mokestinio ginčo iš esmės, neturi jokios lemiamos įtakos pareiškėjos atleidimui nuo delspinigių, nes nuo pareiškėjos mokestinės prievolės atsiradimo pradžios iki jos pašalinimo (mokestinės prievolės sumokėjimo) valstybė savo biudžete neturėjo piniginių lėšų, kurios jai teisėtai priklausė. Tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-11 nutartyje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 33), palaikydama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Verslo projektų valdymas“ direktorius T. Č. 2011 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VMI prašydamas atleisti UAB „Verslo projektų valdymas“ nuo delspinigių, susidariusių patikslinus PVM ir pelno mokesčio deklaracijas (Mokestinių ginčų komisijos byla Nr. 6.11-02 (7-132/2012), b. l. 26). Vilniaus apskrities VMI 2011 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (4.65)-400-311 bendrovė neatleista nuo 14 566,39 Lt PVM ir 11 486,82 Lt pelno mokesčių delspinigių. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų delspinigių ar jų dalies, kai yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatyti pagrindai, tačiau UAB „Verslo projektų valdymas“ nurodomos aplinkybės neatitinka nė vieno pagrindo. Šį sprendimą UAB „Verslo projektų valdymas“ apskundė centriniam mokesčių administratoriui – VMI, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą ir nenustačiusi pagrindų, kuriais remiantis UAB „Verslo projektų valdymas“ galėtų būti atleista nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, 2011 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 69-238 patvirtino Vilniaus apskrities VMI sprendimą Nr. (4.65)-400-311. Nesutikdama su šiuo sprendimu pareiškėja kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją, kuri 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. S-167 (7-76/2012) patvirtino VMI 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 69-238 (b. l. 8-13).

Pareiškėja nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. S-167 (7-76/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 69-238 bei Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (4.65)- 400-311 ir prašo juos panaikinti. 

Ginčo esmė – ar teisėtai ir pagrįstai UAB „Verslo projektų valdymas“ nebuvo atleista nuo delspinigių, susidariusių patikslinus PVM ir pelno mokesčio deklaracijas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (2006 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. VA-20 redakcija).

Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) yra nustatyta galimybė atleisti mokesčių mokėtoją nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas pagrindas. Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija) nustatyti šie atleidimo nuo pagal to paties įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai: 1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; 2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti (tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas); 3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; 4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais.

Nė viena iš pareiškėjos prašymus (skundus) atleisti UAB „Verslo projektų valdymas“ nuo delspinigių, susidariusių patikslinus PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, nagrinėjusių institucijų nenustatė pagrindų, kuriais remiantis ši bendrovė galėtų būti atleista nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo.

Vertinant pareiškėjos motyvus dėl atleidimo nuo delspinigių ir baudų mokėjimo tuo pagrindu, kad ji nėra kalta dėl padaryto pažeidimo (MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pažymėtina, kad pareiga įrodyti šios aplinkybės egzistavimą tenka mokesčių mokėtojui. Mokestinės prievolės neįvykdymą gali lemti įvairios priežastys, ir šioje byloje aktualu tai, ar pareiškėja buvo kalta dėl padaryto mokestinio pažeidimo, t. y. mokesčių nesumokėjimo dėl kurio buvo apskaičiuoti delspinigiai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2005-08-01 iki 2005-08-31 buvo atliktas mokestinis tyrimas ir surašytas 2010-07-09 mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 90-1237 (mok. bylos b. l. 33-37). Joje nurodyti duomenys, kad UAB „Verslo projektų valdymas“ turėjo sandorius su fiktyviomis įmonėmis UAB „Traseris“ ir UAB „Atstata“, kurios paslaugų nesuteikė, dėl to pareiškėja išvengė PVM ir PM mokėjimo į biudžetą.  Pranešimas 2010-07-09 apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.26)-89-752 patvirtina, kad pareiškėja pateikė patikslintą PVM deklaraciją ir sumažino 23 428 Lt PVM atskaitą dėl sandorių su UAB „Traseris“ ir UAB „Atstata“ bei deklaravo 21 307 Lt mokėtiną į biudžetą PVM (mok. bylos b. l. 38-39). Šie byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad UAB „Verslo projektų valdymas“ pašalino tyrimo metu nustatytus trūkumus, išvengiant galimo mokestinio patikrinimo. Kadangi UAB „Verslo projektų valdymas“ turėjo sandorių su realių operacijų nevykdančiomis įmonėmis UAB „Traseris“ ir UAB „Atstata“, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovė nėra kalta dėl padaryto pažeidimo. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos veiklos trūkumų pripažinimas taip pat patenka į kaltės sąvoką, todėl atmestini argumentai dėl galimybės MAĮ 141 str. 1 d.1 p. nuostatų taikymo ginčo situacijai. Pažymėtina, kad už tinkamą mokesčių sumokėjimą ir apskaičiavimą yra atsakingas mokesčių mokėtojas (MAĮ 40 str. 1 p., 4 p.). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Taigi pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 – 2255/11 ir kt.). Todėl sutiktina su atsakove, kad ginčo atveju pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie mokestinį tyrimą dėl PVM analizės laikotarpiu 2006-07-01 – 2006-12-31 nepaneigia pareiškėjos atsakomybės bei kaltės MAĮ 141 str. 1 d. 1 p. nuostatų taikymo prasme. Kartu pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta duomenų, kad mokesčių administratorius administruodamas mokesčius elgėsi neteisingai ar nesąžiningai pareiškėjos atžvilgiu.

Vertinant pareiškėjos prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pažymėtina, kad šioje normoje įtvirtinta taisyklė nustato atleidimą nuo delspinigių, jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas. Dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad  „šis atleidimo pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė ir numatyti negalėjo ir šių aplinkybių poveikio pasekoje atsiradę padariniai negalėjo būti įtakojami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tuomet eliminuoja mokesčio mokėtojo valią, kai prieš jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali išvengti, jam pasipriešinti ar nuo jo apsiginti“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15 -141/2005). Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kad pareiškėjos padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai buvo padaryti dėl nenugalimos jėgos (gamtos jėgų, valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir/ar kitų asmenų poveikio) ar tam tikrų atsitiktinių aplinkybių, kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei numatyti negalėjo, o dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Nenustačius byloje aplinkybių, kurias būtų galima prilyginti force majeure ar cas fortuit, pareiškėja MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negalėjo būti atleista nuo delspinigių.

Dėl atleidimo nuo delspinigių 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pasisakytina, kad nustatytų mokestinių pažeidimų pašalinimas neturi įtakos atleidimui nuo delspinigių, nes delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (Mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurie  pradedami skaičiuoti tada, kai atsiranda įstatymų nustatyti pagrindai - mokestinės prievolės neįvykdymas. Teismas konstatuoja, kad mokesčių nesumokėjimas nustatyta tvarka savaime paneigia pareiškėjos teiginius, kad ji savo veika nepadarė žalos biudžetui, todėl nors reikalavimas ir įvykdytas gera skolininko valia, šis faktas pagal įstatymą nėra teisinis pagrindas atleisti nuo  delspinigių.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pripažino, kad nėra pagrindo atleisti pareiškėjos nuo apskaičiuotų 14 66 Lt pridėtinės vertės mokesčio bei 11 487 Lt pelno mokesčio delspinigių mokėjimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos UAB „Verslo projektų valdymas“ skundas  atmetamas kaip nepagrįstas.  

              Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,                                                   

                                 n  u  s  p  r  e  n  d  ė:

pareiškėjos UAB „Verslo projektų valdymas“ skundą atmesti. 

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                          Rosita Patackienė