Civilinė byla Nr. e2A-97-372/2022
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00385-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5..;
2.6.8.10.; 2.6.26.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.;
3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 23 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovarikliai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3834-952/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Everdas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autovarikliai“ dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autovarikliai“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Everdas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jutonas“, dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Everdas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Autovarikliai dėl nuostolių atlyginimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės 20021,46 Eur nuostolių, 1690,00 Eur už krovinio pervežimą, 960,00 Eur krovinio sulaikymo išlaidų, 988,00 Eur išlaidų, patirtų siekiant sureguliuoti ginčą ikiteismine tvarka, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020-09-20 atsakovė pateikė užsakymą Nr. 20200930-UK-LT, užsakė pervežti naudotų senų variklių krovinį iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Krovinys buvo pervežamas su CMR važtaraščiu Nr. 0006963 (49 varikliai) ir su CMR važtaraščiu Nr. 0006962 (43 varikliai), iš viso gabenti 92 varikliai. Ieškovė nurodė, jog Vokietijoje ieškovės vairuotojas sustojo privalomojo poilsio, o ryte prie transporto priemonės pastebėjo išbėgusius tepalus, tepalų žymes, tepalai išbėgo iš gabenamo krovinio – naudotų variklių. Atvyko policija, vairuotojui buvo uždrausta važiuoti, 2020-10-03 B. policijos inspekcija surašė „Draudimą vairuoti“ Nr. 20200114970. Iš vairuotojo buvo paimti transporto priemonės bei krovinio dokumentai, surašytas 2020-10-03 „Kratos, sulaikymo, konfiskavimo protokolas. Vairuotojui buvo nurodyta vykti į įmonę Arnke GmbH krovinio sutvarkymui ir paruošimui tolesniam transportavimui. Įmonėje Arnke GmbH krovinys – naudoti varikliai buvo išvalyti, supakuoti ir sudėti į metalinius konteinerius, tik tada buvo leista krovinį gabenti toliau.
3. Ieškovė nurodė, kad sukrovus visus 92 variklius į vieną transporto priemonę, buvo nustatytas viršsvoris ir ieškovė negalėjo visų perpakuotų variklių atgabenti į Lietuvą viena transporto priemone; 9 varikliai buvo iškrauti, likusieji 83 atgabenti į Lietuvą. Krovinys buvo gabenamas su Jungtinėje Karalystėje išrašytais CMR važtaraščiais Nr. 0006963 ir Nr. 0006962. Likę 9 varikliai liko kaip dalinis krovinys, kurio pargabenimui ieškovė specialiai turėjo siųsti kitas transporto priemones, šie varikliai buvo pargabenti į Lietuvą pagal CMR važtaraščius Nr. 0007013 (8 varikliai) ir Nr. 0007120 (1 variklis).
4. Ieškovė pažymėjo, kad dėl susidariusios situacijos patyrė nuostolių ir išlaidų, todėl atsakovei 2020-11-18 buvo pareikšta pretenzija. Pakartotinė pretenzija buvo pareikšta 2020-12-17. Atsakovei taip pat buvo nurodyta, kad ieškovė sulaiko krovinį iki nuostolių atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė jos patirtų išlaidų ir nuostolių neatlygino. Kadangi tarp šalių yra susiklostę tarptautinio krovinių pervežimo teisiniai santykiai, šalių teisės, pareigos bei atsakomybė turi būti kvalifikuojamos remiantis 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija).
5. Ieškovė nurodė, kad 2020-10-03 B. policijos inspekcijos surašytame „Draudime vairuoti“ Nr. 20200114970 nurodyta, kad uždrausta toliau vairuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini) dėl šių priežasčių: netinkamas krovinio tvirtinimas; dėl kitų priežasčių; pagrindimas: išsipylę variklio tepalai iš nepritvirtintų variklių ir kiti galimi defektai; transporto priemonė vėl gali būti eksploatuojama viešojoje transporto erdvėje tik pašalinus nustatytus trūkumus. Ieškovės vertinimu, dėl krovinio sulaikymo yra kalta krovinio siuntėja, kadangi būtent jos pareiga yra perduoti krovinį, taip pat paruošti krovinį transportavimui. Naudoti seni automobilių varikliai turėjo būti pateikti gabenimui, tinkamai juos paruošus, pašalinus naudoto tepalo likučius bei atitinkamai variklius supakavus. Ieškovė sutartimi įsipareigojo tik pristatyti transporto priemonę ir nugabenti krovinį iki nurodytos iškrovimo vietos. Ieškovė pažymėjo, jog atsakovė, žinodama krovinio specifiką ir puikiai suprasdama, kad gabenami jau naudoti automobilių varikliai, kad gali būti tepalo likučių, buvo neatidi, neapžiūrėjo krovinio, jo nesutvarkė, krovinys nebuvo tinkamai paruoštas transportavimui ir atsakovė prisiėmė su tuo susijusią riziką, taigi ieškovė nėra atsakinga už krovinio paruošimą transportavimui, pakrovimą ir sutvirtinimą, ši pareiga tenka atsakovei – siuntėjai. 2020-09-30 krovinio pervežimo užsakymą Nr. 20200930-UK-LT su vežėja – ieškove pasirašė atsakovė, kuri įsipareigojo ieškovei sumokėti už pervežimą; atsakovė tapo siuntėja CMR konvencijos prasme, ji atsako už siuntėjo veiksmus, taip pat privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius ir išlaidas.
6. Ieškovė nurodė, kad už krovinio sutvarkymą, supakavimą, pakrovimą, tvirtinimą, transporto priemonės sutvarkymą nuo užteršimo jai buvo pateikta 2020-12-03 sąskaita Nr. 22501, kurios suma 15682,36 Eur, ieškovė šią sumą sumokėjo 2020-11-19 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 5392 (13810 Eur) ir 2020-12-09 lėšų pervedimo nurodymu Nr. 5415 (1872,26 Eur). Už žalą aplinkai Aplinkosaugos tarnyba ieškovei pateikė 2020-10-21 reikalavimą sumokėti 1705,70 Eur, ieškovė šią sumą sumokėjo 2020-11-19 mokėjimo nurodymu Nr. 120. Ieškovės vairuotojui pagal Vokietijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 326 straipsnį Neleistinas atliekų tvarkymas ir Atliekų tvarkymo įstatymo 18a straipsnį paskirta piniginė bauda ir proceso išlaidų atlyginimas – 300,00 Eur, pinigų sumokėjimo faktas užfiksuotas 2020-10-05 užstato davimo protokole. Ieškovės vairuotojas laikotarpiu nuo 2020-10-05 iki 2020-10-07 imtinai gyveno viešbutyje, buvo pateiktos sąskaitos: 2020-10-05 sąskaita-faktūra Nr. 105945 82,00 Eur sumai; 2020-10-06 sąskaita Nr. 23.009 69,00 Eur sumai; 2020-10-07 sąskaita-faktūra Nr. 106024 71,00 Eur sumai, iš viso už vairuotojo apgyvendinimo paslaugas ieškovė sumokėjo 222,00 Eur. Ieškovės transporto priemonė ir priekaba laikotarpiu nuo 2020-10-03 iki 2020-12-10 (69 dienos) stovėjo Vokietijoje, todėl ieškovė patyrė transporto priemonės prastovas ir negavo pajamų, kurias gaudavo šiai transporto priemonei dirbant, iš viso už laikotarpį nuo 2020-10-03 iki 2020-12-10 ieškovė negavo 2111,40 Eur grynojo pelno. Ieškovė pažymėjo, jog iš viso dėl atsakovės kaltų veiksmų, netinkamai paruošiant krovinį pervežimui, patyrė 20021,46 Eur nuostolių.
7. Ieškovė nurodė, kad šalys, pasirašydamos užsakymą, susitarė, kad už krovinio pervežimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ieškovei bus mokamas 1100,00 Eur užmokestis. Krovinys iš Jungtinės karalystės iki Vokietijos buvo atgabentas su CMR važtaraščiais Nr. 0006963 (49 varikliai) ir Nr. 0006962 (43 varikliai). Iš Vokietijos į Lietuvą 83 variklių krovinys atgabentas su taip pačiais CMR važtaraščiais, o 8 varikliai atgabenti su CMR važtaraščiu Nr. 0007013, 1 variklis – su CMR važtaraščiu Nr. 0007120, kadangi perpakavus ir tinkamai paruošus krovinį transportavimui, variklius sudėjus į specialius konteinerius, anksčiau viena transporto priemone gabenti 92 varikliai į vieną transporto priemonę jau nebetilpo, todėl pirmiausia į Lietuvą buvo pargabenti 83 varikliai. Ieškovės vertinimu, susitartas 1100,00 Eur užmokestis už pervežimą skirtas vienos transporto priemonės vykimui maršrutu Jungtinė Karalystė - Lietuva, todėl už papildomą dėl viršsvorio likusių 9 variklių atgabenimą į Lietuvą atsakovė privalo sumokėti papildomai. Papildomas užmokestis skaičiuojamas pagal krovinio užimamą vietą transporto priemonėje, kadangi 9 likę varikliai yra tik dalinis krovinys, jų atgabenimo iš Vokietijos į Lietuvą kaina sudaro 400,00 Eur. Už papildomą 9 variklių krovinio pakrovimą ir sutvirtinimą Vokietijoje ieškovei buvo pateikta 2021-01-22 sąskaita, kurios suma 190,00 Eur, ieškovė šią sumą sumokėjo 2021-01-22 lėšų pervedimo nurodymu. Iš viso už 92 naudotų variklių krovinio transportavimų atsakovė ieškovei turi sumokėti 1690,00 Eur.
8. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė privalo atlyginti visas su krovinio transportavimo sutarties vykdymu susijusias išlaidas, todėl, nesulaukusi patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo, ieškovė įgijo teisę sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį. Dėl krovinio sulaikymo ieškovė patyrė 150,00 Eur krovinio iškrovimo išlaidų, krovinį iškraunant ieškovės sandėlyje, taip pat ieškovė patiria ir krovinio saugojimo išlaidų. Už laikotarpį nuo 2020-12-14 iki 2021-03-12 ieškovė patyrė 810,00 Eur nuostolių (viena saugojimo diena – 9 Eur, saugoma 90 dienų). Ieškovės vertinimu, atsakovė turi atlyginti sulaikyto krovinio sandėliavimo išlaidas, iš viso dėl krovinio sulaikymo ieškovė patyrė 960,00 Eur išlaidų.
9. Ieškovė nurodė, kad siekdama išspręsti ginčo klausimą dėl nuostolių atlyginimo, patyrė 988,00 Eur išlaidų, skirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės. Iš viso dėl kaltų atsakovės veiksmų ieškovė patyrė 23659,46 Eur nuostolių.
10. Atsakovė uždaroji UAB „Autovarikliai“ pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės negautas pajamas už nutrauktą pirkimo-pardavimo sandorį, įskaitant gražintą variklių pirkėjui užstatą (10000,00 Eur), už sugadintus bei nepristatytus variklius sumokėtą sumą – 6563,61 Eur, už nepristatytas prekes sumokėtus delspinigius pirkėjui, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį dėl ieškovės kaltės laiku nepristačius prekių, 5683, 20 Eur, iš viso 25923,20 Eur žalos atlyginimo; priteisti 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovė nurodė, kad 2020-09-30 su ieškove buvo pasirašytas užsakymas dėl senų naudotų automobilių variklių pervežimo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Atsakovė 2020-10-01 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“ dėl 92 vnt. naudotų variklių su greičių dėžėmis pardavimo ir pristatymo, išrašė pirkėjui PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui ir priėmė užstatą. 2020-10-03 ieškovės vairuotojas su kroviniu buvo sulaikytas Vokietijoje dėl netinkamai pritvirtinto krovinio, dėl ko, pervežant krovinį, išsiliejo tepalai. 2020-11-16 atsakovė gavo pretenziją iš UAB „Jutonas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sutartu laiku nepristačius krovinio, užstato grąžinimo ir delspinigių sumokėjimo. Atsakovė 2020-11-16 UAB „Jutonas“ grąžino užstatą, o 2020-11-20 sumokėjo ir priskaičiuotus delspinigius.
12. Atsakovė nurodė, kad 2020-11-18 gavo pretenziją iš ieškovės atlyginti patirtus nuostolius dėl Vokietijoje sulaikyto variklių krovinio perkrovimo ir pervežimo. 2020-11-23 atsakovė atsakė į pretenziją ir pateikė savo pretenziją, 2020-12-08 pretenziją pateikė pakartotinai. 2020-12-17 ieškovė atsakė į pretenziją, atlyginti žalą atsisakė, pareikalavo atlyginti žalą jai. 2020-12-21 ir 2021-01-05 atsakovė pateikė reikalavimą ieškovei pristatyti krovinį; 2021-01-06 ieškovė pakartotinai atsiuntė jau anksčiau siųstą pretenziją dėl patirtos žalos atlyginimo; 2021-01-06 ieškovei išsiųstas pakartotinis pareikalavimas pristatyti krovinį. Negavusi jokio atsakymo, 2021-01-20 atsakovė kreipėsi į Alytaus AVPK su prašymu ištirti įvykį dėl neteisėto krovinio pasisavinimo. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė neatlygino jai žalos dėl patirtų nuostolių; atsakovės žala susidaro iš: negautų pajamų už nepristatytas prekes – 12576,39 Eur, sumokėtų delspinigių, nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį laiku nepristačius prekių, 5683,20 Eur; bendra suma – 18259,59 Eur.
13. Atsakovė nurodė, jog dėl pakrovimo procedūrų susitarta nebuvo, todėl krovinį Jungtinėje Karalystėje pakrovė variklių pardavėjai, prižiūrint ieškovės atstovui, taip pat buvo papildomai pripiltas smulkių medžio pjuvenų sluoksnis, kad būtų išvengta galimos taršos. Pakrovimo metu apie neišleistus tepalus jokios informacijos variklių pardavėjai nepateikė, iš kraunamų naudotų variklių jokie skysčiai ir tepalai nebėgo. Nesant susitarimo dėl pakrovimo procedūrų, vežėjo pareigos, siuntėjui kraunant krovinį, apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole. Pažeidus šias vežėjo pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės. Ieškovė jokių pastabų dėl krovinio įpakavimo ir pakrovimo neturėjo, nors ieškovės vairuotojas turėjo visas galimybes patikrinti krovinio supakavimą, pakrovimą ir tvirtinimą bei nurodyti apie trūkumus važtaraštyje.
14. Atsakovė nurodė, jog dėl ieškovės kaltės buvo nepristatytas ir be pagrindo sulaikytas krovinys, todėl atsakovė patyrė žalą. Dėl pakrauto krovinio ieškovės vairuotojas jokių pretenzijų nei atsakovei, nei variklių pardavėjams neturėjo, jokių pastabų dėl krovinio įpakavimo ir/ar tvirtinimo važtaraštyje nenurodė bei su kroviniu išvyko iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Atsakovės vertinimu, dėl krovinio sulaikymo kalta ieškovė, nes kelionės metu jos darbuotojas netikrino krovinio tvirtinimo. Ieškovė krovinį turėjo pristatyti iki 2020-10-06. Dėl šio krovinio atsakovė buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“ ir įsipareigojusi pristatyti pirkėjui krovinį iki 2020-10-10. Dėl ieškovės kaltės laiku nepristačius krovinio, pirkėjas, nesulaukęs užsakytų variklių, nutraukė sutartį su atsakove ir pareikalavo sugrąžinti sumokėtą užstatą bei sumokėti sutartyje numatytus delspinigius.
15. Atsakovė nurodė, kad pirkėjas buvo įsipareigojęs nupirkti variklius už 20240,00 Eur be PVM, sumokėjo 10000, 00 Eur užstatą, o krovinio laiku nepristačius, pirkėjas pareikalavo grąžinti 10000,00 Eur užstatą bei priskaičiavo 5683,20 Eur delspinigių. Dėl laiku nepristatyto krovinio ir patirtų nuostolių bei patirtų papildomų išlaidų atsakovė 2020-11-23 ieškovei pateikė pretenziją dėl patirtos žalos ir nuostolių atlyginimo bendrai 18259,58 Eur sumai. 2020-12-17 atsakovė gavo ieškovės atsakymą į pretenziją ir sužinojo, jog krovinys parvežtas į Lietuvą ir savavališkai sulaikytas, kažkur sandėliuojamas, kol nebus sumokėti ieškovės patirti nuostoliai dėl Vokietijoje sulaikyto krovinio.
16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu atsakovė priešieškinį patikslino ir nurodė, kad atsisako reikalavimo dalies dėl 6563,61 Eur priteisimo už nepristatytus variklius ir prašė įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei pas ieškovę esančius atsakovės (92 vnt.) variklius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
17. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei UAB „Everdas“ iš atsakovės UAB „Autovarikliai“ 17910,06 Eur nuostolius, 1690,00 Eur išlaidas už krovinio pervežimą, 960,00 Eur krovinio sulaikymo išlaidas, 988,00 Eur išlaidas už ikiteisminį ginčo reguliavimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (21548,06 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2800,07 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmesti; įpareigoti ieškovę UAB „Everdas“, atsakovei UAB „Autovarikliai“ visiškai atsiskaičius su ieškove, grąžinti atsakovei sulaikytas prekes – 92 vnt. naudotus variklius, pargabentus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. užsakymą Nr. 20200930-UK-LT; priteisti atsakovei UAB „Autovarikliai“ iš ieškovės UAB „Everdas“ 472,33 Eur atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje priešieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės UAB „Everdas“ valstybės naudai 1,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; priteisti iš atsakovės UAB „Autovarikliai“ valstybės naudai 10,65 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
18. Teismas nurodė, kad krovinio pervežimo paslaugas iš ieškovės užsakė atsakovė, todėl būtent atsakovė laikytina pagal pateiktus CMR važtaraščius gabento krovinio siuntėja ir jai tenka prievolė atlyginti ieškovės, kaip vežėjos, patirtus nuostolius.
19. Teismas nurodė, kad vežėja elgėsi tinkamai, t. y. nustatytu laiku nuvyko į pakrovimo vietą, pakrovė krovinį, jį sutvirtino. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad būtent dėl ieškovės vairuotojo netinkamo variklių sutvirtinimo jie pasislinko ir dėl to išbėgo tepalai. Teismas vertino, jog transportuojant tikėtina, kad dėl natūralios vibracijos vežami naudoti varikliai galėjo kažkiek pasvirti, tačiau jei gabenami varikliai būtų tinkamai paruošti pervežimui (supakuoti, išleisti tepalai), nebūtų susidariusios papildomos išlaidos dėl variklių perpakavimo ir tinkamo paruošimo pervežimui, tepalų valymo, baudų mokėjimo, o atsakovė nebūtų praradusi užsakymo.
20. Teismas nurodė, kad vežėjui nenustačius akivaizdžiai matomų krovinio pakuotės trūkumų, vežėjas neturėjo pareigos patikrinti, ar naudotuose varikliuose nebuvo likę tepalų likučių. Šiuo atveju ieškovės vairuotojas neprivalėjo žinoti, kaip turi būti paruoštas pervežimui naudotų variklių krovinys, nes už produkcijos paruošimą pervežimui atsako užsakovas, o ne pervežimo paslaugas teikiantis vairuotojas. Teismas sutiko su ieškovės išsakytais argumentais, kad dėl netinkamo krovinio – naudotų automobilių variklių paruošimo, ieškovė patyrė papildomas išlaidas.
21. Teismas nurodė, jog ieškovės patirtų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) paskaičiavimai negali būti laikomi pakankamu įrodymu reikalavimo dėl nuostolių negautų pajamų forma tenkinimui, kadangi į bylą nepateikta įrodymų, jog buvo sudarytos atitinkamos sutartys dėl pervežimų laikotarpiu, kada ieškovės vairuotojas dėl prastovos vėlavo grįžti iš Vokietijos, kad užsakymai buvo atšaukti ar buvo atsisakyta sudaryti naujas sutartis, ir kad tai įvyko būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y., kad galimybės vykdyti sutartis, pasitelkus kitus įmonės vairuotojus, kitas transporto priemones, nebuvo. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai yra hipotetinio pobūdžio.
22. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė už stovėjimo vietą, transporto priemonės iškrovimą ir pakrovimą, sunkvežimio su puspriekabe bei stovėjimo vietos plovimą, senų tepalų šalinimą, krovinio tvirtinimo diržus, naudotų variklių transportavimą, už žalą aplinkai, ieškovės vairuotojui paskirtą piniginę baudą, už vairuotojo apgyvendinimą, krovinio sulaikymo išlaidas bei išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti.
23. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje tenkintinas atsakovės reikalavimas dėl sulaikyto 92 vnt. naudotų variklių krovinio grąžinimo atsakovei, tačiau šis reikalavimas gali būti įvykdytas tik atsakovei apmokėjus ieškovės visas patirtas papildomas krovinio pristatymo išlaidas.
24. Teismas nurodė, kad ieškovė negalėjo daryti įtakos atsakovei sudarant naudotų variklių pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėju; ieškovės kaltės dėl laiku nepristatytų naudotų variklių krovinio nebuvo; ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad krovinys būtų supakuotas tinkamai ir parvežtas į Lietuvą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė negalėjo daryti įtakos atsakovės sudaromos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygoms, o atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad nebūtų priskaityti neproporcingai dideli delspinigiai, todėl, nesant ieškovės kaltės dėl laiku nepristatytos naudotų variklių siuntos, negali būti iš ieškovės atsakovei priteisiamos ir atsakovės negautos pajamos, grąžintas trečiajam asmeniui užstatas bei delspinigiai.
25. Teismas nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos tenkinto ieškinio dalyje, o iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos tenkinto priešieškinio dalyje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
26. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Autovarikliai“ prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria ieškinys patenkintas, ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vežėjo pareigas reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga už nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės. Teismas neįvertino, kad teisės aktai bei teismų praktika numato ir vežėjo pareigas priėmimo pervežti krovinį bei jo pervežimo metu, kurių šiuo atveju vežėja (ieškovė) neįvykdė, ir kurių neįvykdymas lėmė ieškovės nuostolius (išlaidas). Teismas vežėjo pareigos žinoti atitinkamų krovinių saugaus transportavimo reikalavimus ir jos pažeidimo, vykdant ginčo pervežimą, priimant pervežimui krovinį, visiškai nevertino. Ieškovei dar iki krovinio priėmimo pervežimui buvo žinoma, koks krovinys bus gabenamas (krovinys – naudoti/seni automobilių varikliai buvo nurodytas užsakyme). Ieškovė, kaip profesionali vežėja, už atlygį teikianti krovinių tarptautinio pervežimo paslaugas, privalėjo žinoti reikalavimus, kurie taikomi saugiam tokių krovinių gabenimui. Ieškovė neturėjo ir negalėjo priimti pervežimui krovinio, kurio parengimas gabenimui (įskaitant pakuotę ar ir/tvirtinimą) neatitiko saugiam naudotų variklių gabenimui taikomų reikalavimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalė, iki krovinio priėmimo pervežimui būtų informavusi siuntėją apie krovinio neatitikimą krovinių saugaus transportavimo reikalavimams, prašiusi supakuoti krovinį. Gabenti krovinio ieškovė taip pat neatsisakė. Ieškovė ne tik neinformavo apie esamą situaciją užsakovės (atsakovės), bet net nepadarė jokių žymų CMR važtaraštyje. Ieškovė pažeidė jai, kaip vežėjai, tenkančias pareigas krovinio priėmimo pervežimui ir jo pervežimo metu, dėl to ji pati yra atsakinga už bet kokius dėl to jai galėjusius atsirasti ar atsiradusius nuotolius, papildomas išlaidas.
26.2. Teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė, kaip vežėja, elgėsi maksimaliai rūpestingai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, juose užfiksuotas aplinkybes, tai lėmė klaidingo sprendimo priėmimą. Teismas darė išvadą, kad pervežimo metu varikliai galėjo pasislinkti, dėl ko ir išsiliejo tepalai, kilo žala. Su tokia išvada negalima sutikti. Vežėjas, kaip savo srities profesionalas, krovinio priėmimo pervežti metu turi įvertinti krovinio tvirtinimo tinkamumą, taip pat tai, ar toks tvirtinimas atitinka krovinių saugiam gabenimui keliamus reikalavimus. Teismo išvada, kad už dėl krovinio pervežimo metu patirtą žalą, papildomas išlaidas, krovinio pervežimo sustabdymą laikytina atsakinga atsakovė ir visiškai neatsakinga ieškovė (profesionali vežėja), neatitinka teisingumo, protingumo principų, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai bei vežėjo pareigas reglamentuojančioms imperatyvioms teisės normoms. Skundžiamu sprendimu yra kuriamas precedentas, iš esmės paneigiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamą vežėjo pareigą būti ypač pareigingu. Net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, jog iš dalies už žalą yra atsakinga ir krovinio siuntėja, skundžiamas sprendimas neturėtų būti paliktas nepakeistas. Tokiu atveju turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė ir ieškovės prašytų priteisti nuostolių suma sumažinama, atsižvelgiant į ieškovės atsakomybės už žalą mastą, kuris turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc.
26.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę sulaikyti atsakovės krovinį ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei vien pačios ieškovės surašytais dokumentais grįstas krovinio sulaikymo išlaidas. Šiuo atveju neegzistavo pagrindas ieškovei teisėtai sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį, nes ieškovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Be to, ieškovė sulaikymo teise naudojosi nesąžiningai. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė atlygintų (kompensuotų) ne dėl jos kaltės pervežimo metu patirtas papildomas išlaidas. Krovinio sulaikymo metu tarp šalių nebuvo sudarytas joks susitarimas, nebuvo teismo sprendimo ar kito dokumento, nustatančio atsakovei pareigą sumokėti (kompensuoti) ieškovei visas ar dalį jos pervežimo metu patirtų papildomų išlaidų. Nebuvo ir nėra galima daryti išvados, kad ieškovė turėjo vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovę. Krovinio sulaikymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Vienintelė suma, kurios sumokėjimo užtikrinimui ieškovė būtų galėjusi teisėtai sulaikyti krovinį, yra už vykdytą pervežimą atsakovės mokėtina suma – pervežimo kaina. Bet tik tuo atveju, jeigu krovinio sulaikymo metu šios prievolės įvykdymo terminas jau būtų buvęs suėjęs. To nebuvo. Pats krovinio pervežimas, už kurį ieškovė būtų galėjusi reikalauti sumokėti, dar nėra užbaigtas, krovinys atsakovei dar nėra pristatytas. Atsakovei dar nėra ir negali būti kilusi pareiga sumokėti už krovinio pervežimą, o tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti teismo sprendimo dalį dėl prašyto priteisti užmokesčio už pervežimą priteisimo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovė neatsisakė atsiskaityti už krovinio pervežimą. Atsakovė negalėjo to padaryti dėl to, kad ieškovė ne tik nepristatė krovinio, bet net ir neišrašė sąskaitos už krovinio pervežimą. Atsakovė pripažino ir pripažįsta, kad ji turės pareigą sumokėti už krovinio pervežimą, kai ieškovė įvykdys pareigą pristatyti krovinį. Ieškovei neturint teisėto pagrindo sulaikyti krovinį, ji neturėjo pagrindo ir reikalauti iš atsakovės atlyginti dėl krovinio sulaikymo esą patirtas išlaidas, kurias patyrė dėl savo kaltės. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė realiai patyrė ieškiniu prašytas priteisti krovinio sulaikymo išlaidas. Tariamai patirtas krovinio saugojimo išlaidas ieškovė grindė savo pačios vienašališkai parengtomis ir jokiais pirminiais dokumentais nepagrįstomis pažymomis. Pažymose pati ieškovė deklaratyviai nurodė esą patirtas variklių iškrovimo išlaidas, sandėliavimo išlaidas, bet nepateikė tokias išlaidas, jų patyrimo faktą, dydį patvirtinančių įrodymų. Pačios ieškovės surašytos ir pasirašytos pažymos, nepagrįstos jokiais pirminiais dokumentais, teismo negalėjo būti laikomos patikimais įrodymais.
27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Everdas“ prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
27.1. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį ir nustatė, kad pervežimo sustabdymas ir jo nulemta žala kilo dėl netinkamai įvykdytų siuntėjos pareigų, o vežėja (ieškovė) savo pareigas vykdė tinkamai, todėl negali būti laikoma atsakinga už pervežimo metu patirtas papildomas išlaidas, susijusias su krovinio perkrovimu, transporto priemonės išvalymu, paskirtų baudų sumokėjimu ir kt. Tokia teismo išvada padaryta tinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias vežėjo pareigas, bei tinkamai vertinant byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės (krovinio siuntėjos) veiksmus bei elgesį. Teismas tinkamai nustatė ieškovės ir atsakovės pareigas krovinio paruošimo transportavimui, pakrovimo ir vežimo metu, bei pagrįstai neįžvelgė vežėjos atsakomybės dėl atsiradusių nuostolių, padarytų tepalų išbėgimu iš neparuoštų transportavimui naudotų variklių.
27.2. Ieškovė patyrė išlaidų ir nuostolių būtent dėl atsakovės, kaip krovinio siuntėjos, kaltės, todėl įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Reikalavimas yra vykdytinas, kadangi nuostoliai yra patirti, atlyginta žala gamtai, sumokėtos Vokietijos institucijų paskirtos baudos, sumokėta už krovinio sutvarkymą. Be to, ir be apmokėjimo už pervežimą yra pakankamai nuostolių, kurių reikalauti ieškovė turi teisę. Atsakovė turėjo visas teises bendrauti su Vokietijos institucijomis; paaiškėjus padarytos žalos dydžiui aplinkai bei paskirtos baudos dydžiui ir visų trūkumų pašalinimo kaštų dydžiui, kad būtų leista gabenti krovinį toliau, siuntėja atsisakė toliau imtis krovinio administravimo proceso ir perkėlė visą atsakomybę vežėjai. Ieškovei teko sumokėti visas baudas ir išlaidas. Ieškovė, dar kroviniui esant Vokietijoje, turėjo pagrindo manyti, kad atsakovė neatlygins jos patirtų nuostolių, kadangi pati atsakovė turėjo galimybę tiesiogiai susimokėti baudas bei susimokėti už variklių tvarkymą. Sumokėjusi mokėjimus, susijusius su atsakovės kroviniu, ieškovė patyrė realių išlaidų ir pagrįstai manė, kad nuostoliai jai gali būti neatlyginti. Nesulaukusi patirtų nuostolių ir išlaidų atlyginimo, ieškovė įgijo teisę sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį.
27.3. Varikliai buvo kraunami ieškovės darbuotojų, varikliai saugomi ieškovės įmonės patalpose, todėl nebuvo pateikta jokių sutarčių ir sąskaitų. Buhalterinėse pažymose nurodytos ieškovės buhalterijos paskaičiuotos sąnaudos. Buhalterinė pažyma yra dokumentas, ieškovės pateiktas įrodymas, kuriuo abejoti nėra pagrindo. Be to, pirmojoje instancijoje atsakovė visiškai neginčijo ieškovės reikalaujamų sumų dydžio, todėl vertintina, kad su sumų dydžiu sutiko. Su ieškovės reikalavimu sutikus pirmojoje instancijoje, su krovinio saugojimo išlaidomis reikšti reikalavimą apeliacinėje instancijoje negalima.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
29. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Autovarikliai“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškovei UAB „Everdas“ užsakymą Nr. 20200930-UK-LT, kuriuo ieškovė turėjo parvežti atsakovei naudotus automobilių variklius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Ieškovei pagal pateiktą užsakymą buvo pakrauti 92 vnt. naudotų automobilių variklių. Šalys susitarė, kad už krovinio pervežimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ieškovei bus mokamas 1100,00 Eur užmokestis. Krovinys buvo pervežamas su CMR važtaraščiu Nr. 0006963 (49 varikliai) ir su CMR važtaraščiu Nr. 0006962 (43 varikliai), iš viso gabenti 92 vnt. variklių.
30. 2020 m. spalio 3 d. B. policijos komisariatas ieškovės vairuotojui A. P. uždraudė vairuoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nes buvo netinkamai pritvirtintas krovinys ir dėl kitų priežasčių. Surašytas sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad sulaikyta transporto priemonė su priekaba bei pagal tarptautinius važtaraščius (CMR) Nr. 0006963 bei Nr. 0006962 vežtas krovinys.
31. Ieškovė už stovėjimo vietą, transporto priemonės iškrovimą ir pakrovimą, sunkvežimio su puspriekabe bei stovėjimo vietos plovimą, senų tepalų šalinimą, krovinio tvirtinimo diržus sumokėjo 15682,36 Eur mokėjimo pavedimais: 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimas Nr. 5392 – 13810,00 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 9 d. mokėjimo pavedimas Nr. 5415 – 1872,36 Eur sumai.
32. Už žalą aplinkai L. apskrities viršininkas Aplinkosaugos tarnyba ieškovei 2020 m. spalio 21 d. pateikė išlaidų kompensaciją už žalos aplinkai kontrolę 1705,70 Eur sumai, kurią ieškovė sumokėjo 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 120.
33. Ieškovės vairuotojui buvo paskirta piniginė bauda ir proceso išlaidų atlyginimas – 300,00 Eur, kuris užfiksuotas 2020 m. spalio 5 d. Užstato davimo protokole.
34. Ieškovės vairuotojas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 5 d. iki 2020 m. spalio 7 d., kai jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemonę ir vežti netinkamai supakuotą krovinį, gyveno viešbutyje. Ieškovė apmokėjo už vairuotojo apgyvendinimą: pagal 2020 m. spalio 5 d. sąskaita – faktūra Nr. 105945 - 82,00 Eur sumą, pagal 2020 m. spalio 6 d. sąskaitą Nr. 23.009 – 69,00 Eur sumą, pagal 2020 m. spalio 7 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 106024 - 71,00 Eur sumą. Iš viso ieškovė už vairuotojo apgyvendinimą apmokėjo 222,00 Eur.
35. Perpakavus variklius, buvo nustatytas viršsvoris ir ieškovė negalėjo visų perpakuotų variklių atgabenti į Lietuvą viena transporto priemone, todėl 9 varikliai buvo iškrauti, likusieji 83 atgabenti į Lietuvą. Krovinys buvo gabenamas su Jungtinėje Karalystėje išrašytais CMR važtaraščiais Nr. 0006963 ir Nr. 0006962. Likę 9 varikliai liko kaip dalinis krovinys, šie varikliai buvo pargabenti į Lietuvą pagal CMR važtaraščius Nr. 0007013 (8 varikliai) ir Nr. 0007120 (1 variklis).
36. Ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovei pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, kad iš krovinio, t. y. senų automobilių variklių, išbėgo tepalai, kurie padarė žalos ne tik vežėjo transporto priemonei, bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkosaugai, dėl ko vežėjui buvo uždrausta toliau važiuoti, kol nebus pašalinta padaryta žala ir tinkamai supakuotas krovinys, kad būtų galima toliau tinkamai vykdyti pervežimą. 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl susidariusios skolos apmokėjimo, pateikė dokumentų vertimus, išrašytas sąskaitas bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovei taip pat buvo nurodyta, kad ieškovė sulaiko krovinį iki nuostolių atlyginimo. Už advokato suteiktas paslaugas ieškovė 2021 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 148 sumokėjo 988,00 Eur.
37. Dėl variklių pardavimo atsakovė buvo sudariusi pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“. Ieškovė 2020-10-01 pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Jutonas“ dėl 92 vnt. naudotų variklių su greičių dėžėmis pardavimo ir pristatymo, išrašė pirkėjui PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjimui ir priėmė užstatą. 2020-11-16 atsakovė gavo pretenziją iš UAB „Jutonas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sutartu laiku nepristačius krovinio, užstato grąžinimo ir delspinigių sumokėjimo. Atsakovė 2020-11-16 UAB „Jutonas“ grąžino užstatą, o 2020-11-20 sumokėjo ir priskaičiuotus delspinigius (dėl ieškovės UAB „Everdas“ laiku nepristatytų prekių UAB „Jutonas“ atsakovei UAB „Autovarikliai“ pateikė pretenziją dėl priskaičiuotų 6583,20 Eur delspinigių).
Dėl ginčo esmės
38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovės patirtus nuostolius dėl krovinio pervežimo bei ieškovės pareigos atlyginti atsakovei patirtus nuostolius, laiku nepristačius naudotų variklių krovinio.
39. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas, išsprendęs tarp šalių kilusį ginčą, netinkamai taikė ir aiškino vežėjo pareigas reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra atsakinga už nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės. Atsakovės vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad teisės aktai bei teismų praktika numato ir vežėjo pareigas priėmimo pervežti krovinį bei jo pervežimo metu, kurių šiuo atveju vežėja (ieškovė) neįvykdė, ir kurių neįvykdymas lėmė ieškovės nuostolius (išlaidas).
40. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
41. Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punktą ši Konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.
42. Taigi tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).
43. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių susiklostę vežimo teisiniai santykiai reglamentuojami CMR konvencijos, kadangi krovinys buvo vežamas kelių transporto priemone už užmokestį maršrutu Jungtinė Karalystė – Lietuva. Byloje nustatyta, jog atsakovė UAB „Autovarikliai“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškovei UAB „Everdas“ užsakymą Nr. 20200930-UK-LT, kuriuo ieškovė turėjo parvežti atsakovei naudotus automobilių variklius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą. Ieškovei pagal pateiktą užsakymą buvo pakrauti 92 vnt. naudotų automobilių variklių. Šalys susitarė, kad už krovinio pervežimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą ieškovei bus mokamas 1100,00 Eur užmokestis.
44. CMR konvencijai būdingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į šios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties šalių civilinė atsakomybė, yra išsamiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo šio reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobūdis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumą klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie šios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra išskirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
45. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad tiek, kiek susiję su tarptautinio vežimo sutarties šalių civiline atsakomybe, išsamus teisinis reglamentavimas pasireiškia ir atsakomybės sąlygų, ir atsakomybės ribų požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008; 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019, 27 punktas).
46. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją prasideda nuo to momento, kai krovinys yra priimtas vežti, tačiau ne kitais tikslais (pvz., pateikus automobilį kroviniui pakuoti, saugoti prieš pervežant ir panašiai). CMR konvencijos nuostatos nereguliuoja visų iš vežimo sutarties kylančių teisinių santykių: pagrindiniai klausimai, reglamentuojami šia konvencija, yra susiję su transportavimo dokumentais ir vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą ar nuostolio kroviniui sukėlimą, taip pat ir už pavėluotą krovinio pristatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
47. Taigi, jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka šios nutarties 42 punkte nurodytas sąlygas, jai taikytina CMR konvencija, tačiau Konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimą nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. Tokiam CMR konvencijos taikymo aiškinimui neturi įtakos tarptautinio vežimo sutarties sudarymo momentas. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 26 punktas).
48. CMR konvencijos IV skyrius reglamentuoja vežėjo atsakomybės atvejus ir apimtį. Konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti (CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalis).
49. Vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalis). Jei vežėjas įrodo, jog susidarius aplinkybėms krovinys prarastas ar sugadintas dėl vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai dėl to ir buvo patirti (CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalis).
50. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkte numatyta, jog pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas dėl ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkybėmis: kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai (b punktas); jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu (c punktas).
51. Kaip jau minėta, atsakovė UAB „Autovarikliai“ 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė ieškovei UAB „Everdas“ užsakymą Nr. 20200930-UK-LT, kuriuo ieškovė turėjo parvežti atsakovei naudotus automobilių variklius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą už 1100,00 Eur užmokestį. Krovinys buvo pervežamas su CMR važtaraščiais Nr. 0006962 ir Nr. 0006963, kuriuose ieškovė buvo nurodyta kaip krovinio vežėja, o atsakovė – kaip krovinio gavėja.
52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį sutartinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (pvz., CMR konvencijos 4, 9 straipsniais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013; 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 16 punktas).
53. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 20 punktą).
54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. atsakovei pateikus užsakymą, ieškovė įsipareigojo iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą pervežti krovinį, o atsakovė – už tai sumokėti. Taigi ieškovė teikė atsakovei tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. Nors važtaraščiuose nurodytas krovinio siuntėjas yra kitos bendrovės, faktiškai perdavusios krovinį ieškovei vežti, tačiau atsakovė, užsakiusi krovinio vežimo paslaugas iš ieškovės, šiuo atveju laikytina siuntėja, kuriai taikytinos CMR konvencijoje nustatytos pareigos.
55. Siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų (CMR konvencijos 10 straipsnis).
56. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje (a punktas); krovinio ir pakuotės išorinę būklę (b punktas). Jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti įrašų, minėtų šio straipsnio 1 punkto „a“ papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuotės būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 2 dalis).
57. Jeigu vežėjas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų dėl krovinio ir pakuotės būklės, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo tinkamos būklės ir kad krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus (CMR konvencijos 9 straipsnio 2 dalis).
58. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CMR konvencijos 10 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos ir aiškinamos kartu su CMR konvencijos 8 ir 9 straipsnyje nustatytais įpareigojimais vežėjui. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio nuostatas, vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti pakuotės būklę. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkto nuostatas vežėjo pareigos apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012). Taigi krovinio ir pakuotės būklės patikrinimas apima visus aspektus, kurie gali būti nustatyti atidžiai apžiūrėjus krovinį ir pakuotę ar juos palietus, tačiau tokia apžiūra jokiais atvejais neapima specialių prietaisų naudojimo. Šios nuostatos tikslas supakuoto krovinio atveju yra įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista ir ar tai neturės įtakos tinkamam krovinio transportavimui, todėl iš esmės ši nuostata siejama su atvejais, kai yra priimamas vežti supakuotas krovinys. Atitinkamai, pagal CMR konvencijos 9 straipsnį pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).
59. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė, jog dėl patirtų išlaidų yra atsakinga atsakovė, kuri yra siuntėja ir atsako kaip siuntėja už visus siuntėjo veiksmus ir padarytą žalą. Ieškovė pažymėjo, jog krovinį transportavimui paruošti turėjo siuntėja, o vežėja įsipareigojo perduotą krovinį nugabenti; pervežimo sutartyje nebuvo sutarta, kad krovinį supakuos ir paruoš pervežimui vežėja, todėl siuntėja turi atsakyti už išlaidas dėl netinkamai paruošto krovinio. Ieškovė nurodė, jog atsakovė, žinodama, kad krovinys yra naudoti varikliai, kuriuose galėjo būti tepalų likučiai, jų nepatikrino ir jie buvo pakrauti neparuošti, nesupakuoti, paruošti pervežimui netinkamai, todėl atsakovė yra atsakinga už netinkamą krovinio paruošimą transportavimui. Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės poziciją, nurodė, jog krovinių pervežimą atliko profesionali pervežimo kompanija, žinanti, kas ir kaip vežama; vairuotojai žino, kaip pakrauti krovinį, į ką atkreipti dėmesį, todėl pamačius bet kokius trūkumus, yra privaloma daryti žymas CMR dokumentuose, kas nebuvo padaryta. Atsakovės vertinimu, šiuo atveju už patirtus nuostolius yra atsakinga pati vežėja (ieškovė), kurios vairuotojas buvo nubaustas už netinkamą krovinio tvirtinimą, todėl atsakovės kaltės nėra.
60. Byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip vežėja įsipareigojusi krovinį atgabenti iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, nuvyko į krovinio pakrovimo vietą, į kurią atvyko ir ten buvęs atsakovės atstovas, stebėjęs naudotų variklių pakrovimą ir tvirtinimą. Į bylą pateikti CMR važtaraščiai Nr. 0006962 Nr. 0006963 patvirtina, kad nei vežėja nenurodė jokių pakraunamo krovinio išorinių trūkumų, nei užsakymą pateikusi atsakovė nenurodė, kad varikliai gali būti su neišleistais tepalais. Šiuo atveju vežėjai nenustačius akivaizdžiai matomų krovinio pakuotės trūkumų, ji neturėjo pareigos tikrinti, ar naudotuose varikliuose nebuvo likę tepalų likučių. Minėta, kad pastabos apie pakuotės neatitikimus į važtaraštį įrašomos tada, kai yra pakuotės pažeidimų arba kai vežėjui pateikiamas vežti krovinys yra nesupakuotas, nors pakuotė tokiam kroviniui vežti yra būtina. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovės vairuotojas neprivalėjo žinoti, kaip turi būti paruoštas pervežimui naudotų variklių krovinys, nes už produkcijos paruošimą pervežimui atsako užsakovas, o ne pervežimo paslaugas teikiantis vairuotojas. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad atsakovė naudotų variklių pardavimo verslu užsiima virš dešimt metų, yra profesionalė savo srityje, ne kartą yra pirkusi, gabenusi ir pardavinėjusi naudotus variklius, todėl tikrai turėjo numanyti, kad naudotuose varikliuose gali būti likę tepalų, kuriuos privaloma pašalinti prieš pakraunant krovinį.
61. Byloje nustatyta, kad Vokietijoje ieškovės vairuotojas sustojo poilsio, o ryte prie transporto priemonės pastebėjo išbėgusius tepalus, tepalų žymes, tepalai išbėgo iš gabenamo krovinio – naudotų variklių. 2020 m. spalio 3 d. B. policijos komisariatas ieškovės vairuotojui uždraudė vairuoti transporto priemonę ir priekabą, nes buvo netinkamai pritvirtintas krovinys ir dėl kitų priežasčių. Surašytas sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad sulaikyta transporto priemonė su priekaba bei pagal tarptautinius važtaraščius (CMR) Nr. 0006963 bei Nr. 0006962 vežtas krovinys. Vairuotojui buvo nurodyta vykti į įmonę Arnke GmbH krovinio sutvarkymui ir paruošimui tolimesniam transportavimui. Įmonėje Arnke GmbH krovinys – naudoti varikliai buvo išvalyti, supakuoti ir sudėti į metalinius konteinerius, tik tada buvo leista krovinį gabenti toliau. Nurodytas aplinkybes patvirtina ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai dėl patirtų išlaidų.
62. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nors 2020 m. spalio 3 d. B. policijos departamento draudime vairuoti nurodyta, kad yra netinkamas krovinio tvirtinimas, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės nurodyti nuostoliai kilo būtent dėl netinkamai paruošto krovinio (dėl iš variklių neišleistų tepalų). Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, krovinys nebuvo papildomai tvirtinamas, o buvo išvis iškrautas, išvalyti tepalai iš senų variklių, krovinys tinkamai supakuotas ir vėl pakrautas vežėjai. Taigi pagrindinė krovinio sulaikymo priežastis buvo ne netinkamas krovinio tvirtinimas, o išsilieję tepalai. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog dėl krovinio sulaikymo laikytina kalta krovinio siuntėja (atsakovė), kadangi būtent jos pareiga buvo paruošti krovinį transportavimui.
63. CMR konvencijos 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki krovinio perdavimo vežėjui siuntėjas privalo prie važtaraščio pridėti visus reikiamus dokumentus ir vežėjui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitinės bei kitiems formalumams atlikti. Vežėjas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siuntėjas atsako vežėjui už visus nuostolius, atsiradusius dėl to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vežėjas (CMR konvencijos 11 straipsnio 2 dalis).
64. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad siuntėja (atsakovė) turėjo pareigą suteikti vežėjai (ieškovei) visą informaciją apie krovinį bei instrukcijas, reikalingas krovinio gabenimui, kadangi jai, kaip kroviniu disponuojančiam asmeniui, yra geriausiai žinoma, koks krovinys yra perduodamas vežti. Tad šiuo atveju jei gabenami varikliai būtų buvę tinkamai paruošti pervežimui, nebūtų susidariusios papildomos išlaidos dėl variklių perpakavimo ir tinkamo paruošimo pervežimui, tepalų valymo, baudų mokėjimo, o atsakovė nebūtų praradusi užsakymo.
65. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų arba kurios įrodinėjimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
66. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant kaltės, prilyginamos tyčiniams veiksmams, klausimą, remiantis CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalimi, taikytina bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-943/2021).
67. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį pažymėta, jog vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009).
68. Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2009; 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
69. Plėtodamas CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant konstatuoti sąmoningą netinkamą vežėjo elgesį turi būti atsižvelgiama tiek į objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius kriterijus. Objektyviaisiais kriterijais gali būti laikomas nustatytų taisyklių nepaisymas ar pažeidimas (kelių eismo taisyklių, krovinio apsaugos taisyklių, darbo ir poilsio režimo taisyklių, krovinio pristatymo nurodymų). Subjektyviuoju kriterijumi – sąmoningas vežėjo elgesys (veikimas ar neveikimas) žinant, kad dėl tokio elgesio veikiausiai kils neigiamų padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-378/2015).
70. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad tepalai iš naudotų variklių išsiliejo būtent dėl ieškovės kaltės. Byloje nenustatyta, kad pakrovimo metu vežėjai turėjo būti žinoma, jog vežant tokį krovinį veikiausiai bus padaryta žala (kadangi iš variklių nebuvo tinkamai pašalinti tepalai), bet ji sąmoningai veikė nerūpestingai, taip pat nenustatyta, kad kokie nors ieškovės vairuotojo veiksmai turėjo įtakos žalai kilti, kad ieškovė neatliko kokių nors veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog iš dalies už žalą yra atsakinga ir krovinio siuntėja, ir, kaip apeliaciniame skunde pažymėjo atsakovė, taikyti dalinę atsakomybę, ieškovės prašytų priteisti nuostolių sumą sumažinti, atsižvelgiant į ieškovės atsakomybės už žalą mastą.
71. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė, kaip vežėja, elgėsi maksimaliai rūpestingai, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, juose užfiksuotas aplinkybes, tai lėmė klaidingo sprendimo priėmimą.
72. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
73. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kuriuos įvertinus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė šiuo klausimu pasisakęs pirmosios instancijos teismas.
74. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog dėl netinkamo krovinio (naudotų automobilių variklių paruošimo) ieškovė patyrė papildomas išlaidas – už stovėjimo vietą, transporto priemonės iškrovimą ir pakrovimą, sunkvežimio su puspriekabe bei stovėjimo vietos plovimą, senų tepalų šalinimą, krovinio tvirtinimo diržus, už žalą aplinkai, ieškovės vairuotojui paskirtą piniginę baudą ir proceso išlaidų atlyginimą, vairuotojo apgyvendinimą, naudotų variklių transportavimą, advokato suteiktas paslaugas, kurios pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir priteistinos iš atsakovės. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl šių pirmosios instancijos teismo argumentų savo pozicijos neteikė, šių teismo išvadų neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų pagrįstumo neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
75. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė turėjo teisę sulaikyti atsakovės krovinį ir nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei vien pačios ieškovės surašytais dokumentais grįstas krovinio sulaikymo išlaidas. Atsakovės vertinimu, neegzistavo pagrindas ieškovei teisėtai sulaikyti atsakovei priklausantį krovinį, nes ieškovė neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovę. Be to, ieškovė sulaikymo teise naudojosi nesąžiningai. Ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovė atlygintų (kompensuotų) ne dėl jos kaltės pervežimo metu patirtas papildomas išlaidas. Be to, nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė realiai patyrė ieškiniu prašytas priteisti krovinio sulaikymo išlaidas. Tariamai patirtas krovinio saugojimo išlaidas ieškovė grindė savo pačios vienašališkai parengtomis ir jokiais pirminiais dokumentais nepagrįstomis pažymomis. Pažymose pati ieškovė deklaratyviai nurodė esą patirtas variklių iškrovimo išlaidas, sandėliavimo išlaidas, bet nepateikė tokias išlaidas, jų patyrimo faktą, dydį patvirtinančių įrodymų. Pačios ieškovės surašytos ir pasirašytos pažymos, nepagrįstos jokiais pirminiais dokumentais, teismo negalėjo būti laikomos patikimais įrodymais.
76. CK 6.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK ketvirtosios knygos XIII skyriaus, reglamentuojančio daikto sulaikymo institutą, 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas.
77. Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
78. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sulaikymo teisė atsiranda tais atvejais, kai kreditorius įgyja reikalavimo teisę į skolininką ir valdo skolininko daiktą; daikto sulaikymo teisę turi kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas. Sulaikymo teisės objektu gali būti visi daiktinės teisės objektai, neišimti iš apyvartos, įskaitant ir nekilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, pinigus ir kt. Daikto sulaikymo teise kreditorius gali pasinaudoti tik tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės kreditoriui ir tik jei yra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).
79. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2013).
80. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. lapkričio 18 d. atsakovei pareiškė pretenziją, kurioje nurodė, kad iš krovinio, t. y. senų automobilių variklių, išbėgo tepalai, kurie padarė žalos ne tik vežėjo transporto priemonei, bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos aplinkosaugai, dėl ko vežėjui buvo uždrausta toliau važiuoti, kol nebus pašalinta padaryta žala ir tinkamai supakuotas krovinys, kad būtų galima toliau tinkamai vykdyti pervežimą. 2020 m. gruodžio 17 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl susidariusios skolos apmokėjimo, pateikė dokumentų vertimus, išrašytas sąskaitas bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovei taip pat buvo nurodyta, kad ieškovė sulaiko krovinį iki nuostolių atlyginimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė akcentavo, jog krovinys yra nesugadintas, varikliai yra tinkami parduoti, jie saugomi ieškovės patalpose ir gali būti grąžinti atsakovei.
81. Byloje konstatavus, kad ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl neapmokėtų ieškovės patirtų papildomų išlaidų, susijusių su naudotų variklių krovinio pervežimu iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, darytina išvada, kad ieškovė, siekdama užtikrinti savo reikalavimą, pasinaudojo daiktų (variklių) sulaikymo teise. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė – teisėta atsakovei priklausančių daiktų valdytoja, turinti vykdytiną reikalavimo teisę į daiktų savininkę – atsakovę.
82. Ieškovė nurodė, kad dėl krovinio sandėliavimo (90 dienų) patyrė 810,00 Eur naudotų variklių sandėliavimo išlaidų bei 150,00 Eur iškrovimo išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės, pateikė minėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl 960,00 Eur krovinio sulaikymo išlaidos priteistinos iš atsakovės. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentavo, jog pačios ieškovės surašytos ir pasirašytos pažymos, nepagrįstos jokiais pirminiais dokumentais, teismo negalėjo būti laikomos patikimais įrodymais.
83. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog varikliai buvo kraunami ieškovės darbuotojų, varikliai saugomi ieškovės įmonės patalpose, tad ieškovės pateiktose buhalterinėse pažymose nurodytos ieškovės buhalterijos paskaičiuotos sąnaudos. Šiuo atveju buhalterinė pažyma yra dokumentas, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo. Atsakovė jokių ieškovės patirtas išlaidas paneigiančių įrodymų neteikė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės reikalaujamų sumų dydžio neginčijo.
84. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl bylos procesinės baigties
85. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
87. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2022 m. sausio 14 d. sąskaitą už teisines paslaugas (teisinės paslaugos, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas), kurios suma 847,00 Eur, bei 2022 m. sausio 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 847,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.
88. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
89. Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Everdas“ iš atsakovės UAB „Autovarikliai“ priteistina 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Autovarikliai“ (įmonės kodas 304888829) ieškovei UAB „Everdas“ (įmonės kodas 149676540) 847,00 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Lina Muchtarovienė
Birutė Simonaitienė