Civilinė byla Nr. e2-1062-407/2019
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00112-2019-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Jonvaida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsakovei mažajai bendrijai „Jonvaida“ iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. eB2-501-856/2019 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Jonvaida“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti mažajai bendrijai (toliau – MB) „Jonvaida“ bankroto bylą.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų. Atsakovės skola 2019 m. balandžio 2 d. sudarė 5 483,23 Eur. Siekdamas išieškoti iš atsakovės nesumokėtas įmokas, VSDFV Šiaulių skyrius 2019 m. vasario 27 d. raštu informavo atsakovę apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei nebus sumokėtas įsiskolinimas, tačiau atsakovė per nustatytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis atsakovė už 2016 m. ir 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI) duomenimis atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma 2019 m. balandžio 2 d. sudarė 6 638,42 Eur. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė negali vykdyti įstatymais numatytų privalomų mokėjimų į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus bei vykdyti kitus trumpalaikius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė atsakovei MB „Jonvaida“ bankroto bylą.
4. Teismas, nustatęs, kad atsakovė neįvykdė 2019 m. balandžio 24 d. nutarties įpareigojimo pateikti įrodymus apie finansinę padėtį; aplinkybę, kad atsakovė nevykdo draudėjo pareigų mokėti privalomas socialinio draudimo įmokas; atsakovės įsiskolinimas ieškovui sudarė
5 483,23 Eur, o VMI – 6 638,42 Eur; duomenų apie atsakovei 2018-2019 metais iškeltas bylas teismuose nėra; Juridinių asmenų registrui atsakovė paskutinį kartą balansą pateikė už 2015 metus, 2016 m. ir 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentų atsakovė neteikė; VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu įregistruota 18 transporto priemonių, iš kurių 17 yra draudžiamas dalyvavimas viešajame eisme; 2019 m. balandžio 2 d. duomenimis MB „Jonvaida“ dirbo penki darbuotojai, iš kurių du atleisti 2019 m. pirmą ketvirtį, sprendė, kad atsakovė neatsiskaito su kreditoriais, turto neturi, galimai veiklos nevykdo, pajamų negauna, todėl yra nemoki.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė MB „Jonvaida“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priimti naujus įrodymus. Nurodo šiuos argumentus:
5.1. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė 2018 finansinių metų bei 2019 m. I ketvirčio balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitas; ataskaitas, detalizuojančias 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu gautas sumas; ataskaitas, detalizuojančias 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu sumokėtas sumas; įrodymus, patvirtinančius dalinį atsiskaitymą su ieškovu. Prašo prijungti prie bylos, nes šie įrodymai patvirtina, kad atsakovės faktinę turtinę padėtį, vykdomą veiklą.
5.2. Nurodo, kad atsakovė 2018 finansinius metus baigė turėdama 71 161 Eur vertės turto, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 646 Eur, 2019 m. I ketvirtį atsakovės turto vertė sudarė 112 990 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 13 692 Eur. Tiek 2018 m., tiek 2019 m. I ketvirtį atsakovės veikla buvo pelninga.
5.3. Atsakovės teigimu, iki 2019 m. gegužės 8 d. ji ieškovui sumokėjo 2 500 Eur, apmokėdama dalį įsiskolinimo. Atsakovės skola ieškovui 2019 m. gegužės 21 d. sudarė 3 792,04 Eur, t. y. skola sumažėjo. Be to, atsakovė apmokėjo dalį skolos VMI, t. y. 2019 m. balandžio 2 d. atsakovės deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma siekė 6 638,42 Eur, o 2019 m. gegužės 23 d. sudarė 6 610,80 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamų. Atsakovė kitų kreditorių neturi, taip pat neturi ir turtinių prievolių, teisminiai procesai atsakovės atžvilgiu nėra inicijuoti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria MB „Jonvaida“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
3. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
4. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2018 finansinių metų bei 2019 m. I ketvirčio balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitas; ataskaitas, detalizuojančias 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu gautas sumas; ataskaitas, detalizuojančias 2018 m. rugsėjo 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu sumokėtas sumas; įrodymus, patvirtinančius dalinį atsiskaitymą su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą
5. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalimi, bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas ĮBĮ apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve.
6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė iškelti bankroto bylą atsakovei MB „Jonvaida“ nustatęs, kad ši bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
7. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės veiklos rezultatai, atspindintys galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1284-381/2018).
8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą būti aktyvų ir imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, tai apima ir teisę rinkti įrodymus. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012, kt.). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016).
9. Atskirajame skunde teigiama, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamas, mažina turimus įsipareigojimus, skolos neviršija turimo turto, todėl atsakovė neatitinka nemokios įmonės statuso. Taigi atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad ji yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).
10. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi įpareigojo atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo nutarties gavimo pateikti teismui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus (praėjusių ir einamųjų finansinių metų balansus (2018 m. ir 2019 m.), kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, deklaracijas; duomenis apie visą turimą turtą; duomenis apie įkeistą turtą; informaciją, ar yra teismuose įmonei iškeltos bylos; duomenis apie išieškojimus ne ginčo tvarka, informaciją apie vykdomus išieškojimus iš įmonės ir kitus įsipareigojimus; duomenis apie pradelstus įsipareigojimus, nurodant kreditorius, jų adresus, buveines, sumas ir atsiskaitymo terminus su kiekvienu kreditoriumi; įrodymus, ar yra kreipęsis į teismus dėl debitorinių skolų išieškojimo ir duomenis apie išieškojimus įmonės naudai). Tačiau atsakovė teismo įpareigojimų laiku neįvykdė, t. y. atsakovė nepateikė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų galėjęs nustatyti įmonės turimo turto bei įsipareigojimų santykį, kaip svarbiausią atsakovės mokumo įrodymą. Atsakovė, nevykdydama pirmosios instancijos teismo įpareigojimų, nepasinaudojo savo procesine teise įrodyti, kad yra moki.
11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2018 m. ir 2019 m. I ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentus, nurodydama, kad turi turto, jos veikla pelninga, vykdo atsiskaitymus su ieškovu. 2018 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta, kad atsakovės turto vertė
71 161 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 10 646 Eur, 2019 m. kovo 31 d. balanse nurodoma, kad atsakovės turto vertė siekia 112 990 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 13 692 Eur. Taip pat atsakovė pateikė mokėjimo kvitus bendrai 2 500 Eur sumai, teigdama, jog vykdo atsiskaitymus su ieškovu bei apmokėjo dalį skolos VMI, todėl mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui sumažėjo nuo 6 638,42 Eur iki 6 610,80 Eur. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė ilgą laiką negali sumokėti santykinai nedidelių įsiskolinimų VMI ir VSDF biudžetams. Net ir po atsakovės bankroto bylos iškėlimo, jos įsiskolinimai tik didėjo. Vertindamas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pateiktos 2018 m. ir 2019 m. I ketvirčio finansinės atskaitomybės ataskaitos yra fiktyvios ir neparodo tikrosios atsakovės finansinės padėties.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nepaneigia atsakovės nemokumo. Pagal pateiktus 2018 m. ir 2019 m. kovo 31 d. balansų duomenis, MB „Jonvaida“ neturi jokio nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį realizavus būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus. Taip pat byloje nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 2 d. atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų ieškovui, t. y. nemoka įmokų į VSDF biudžetą. Nors atsakovė pateikia įrodymus, kad ji sumokėjo 2 500 Eur skolos dalį ieškovui ir jos skola 2019 m. gegužės 21 d. sudarė 3 792,04 Eur, tačiau pagal viešai prieinamus duomenis nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. atsakovės skola VSDF biudžetui yra 4 162,31 Eur. Be to, atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad atsakovė yra apmokėjusi dalį skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai, nes pagal viešai skelbiamą VMI informaciją apie asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, atsakovės skola valstybės biudžetui sudaro 7 042,32 Eur. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės mokestiniai įsiskolinimai nuosekliai didėja. Taigi, nurodytos aplinkybės nepašalina teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovės nemokumo.
13. Atsakovė atskirajame skunde nenurodė kitų pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios teisės ar proceso teisės normų pažeidimų, nepateikė duomenų, kurie galėtų paneigti skundžiamoje nutartyje teismo nurodytus faktinius ir teisinius argumentus dėl įmonės nemokumo ir pagrindo iškelti jai bankroto bylą egzistavimo.
14. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis apie atsakovės turimą turtą bei skolas ir teisingai nustatė, kad įmonė galimai veiklos nevykdo, pajamų negauna, negali vykdyti prisiimtų įpareigojimų ir yra nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl pagrįstai ir teisėtai nusprendė dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
15. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 27 straipsnį, jei bankrutuojanti įmonė atsiskaito su savo kreditoriais, visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas priima nutartį priimti atsisakymus, pasirašoma taikos sutartis ir teismas ją patvirtina, bankroto byla yra nutraukiama. Taigi, pasikeitus aplinkybėms ir atsiradus vienai iš ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, atsakovei MB „Jonvaida“ iškelta bankroto byla galės būti nutraukta.
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Vigintas Višinskis