Baudžiamoji byla Nr. 1-2891-961/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40924-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.1; 2.12.2.8                                 

(S)                                               

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant prokurorui Ryčiui Ivanauskui,

kaltinamajam T. A.,

kaltinamojo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2000 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003-05-01) 271 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams; vadovaujantis 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

2) 2001 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams; pritaikius 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės;

3) 2002 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki 2003-05-01) 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams su 400 Lt vertės turto konfiskavimu; 2003-05-20 nutartimi veika pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į 2000 m. BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė be turto konfiskavimo;

4) 2004 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmę subendrinus su 2002 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

5) 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 2007 rugsėjo 14 d. nuosprendžiu 2007 m. birželio 19 d. nuosprendis pakeistas, iš nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalintas sprendimas dėl išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (kitame epizode), likusi nuosprendžio dalis nepakeista; 2007 m. spalio 18 d. nutartimi 2007 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 7 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

7) 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

8) 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams;

9) 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

10) 2011 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams;

11) 2015 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

12) 2015 m. sausio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 2015 m. birželio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

13) 2015 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

14) 2016 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; bausmę atliko 2018-06-29,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

T. A., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugsėjo 23 d., apie 11.56 val., būdamas parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, paėmė prie kasos gulėjusią juodos spalvos odinę piniginę 70 eurų vertės, su joje esančiais 185 eurų pinigais ir nuolaidų kortelėmis „Euro vaistinės senjoro kortele“, „Ačiū Maxima nuolaidų kortele“ ir „Gintarinės vaistinės“ nuolaidų kortele, neturinčiomis materialinės vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, J. B. priklausantį 255 eurų vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pirmadienį buvo Naujininkų „Maxima“ parduotuvėje, stovėjo eilėje prie kasos nusipirkti cigarečių ir pamatė, kad ant grindų guli piniginė. Ją įsikišo į kišenę, susimokėjo už savo pirkinius ir išėjo. Piniginėje buvusios tikslios sumos neprisimena, bet pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė. Piniginės nevogė, iš kišenės neėmė, o rado. Kaltę pripažįsta. Nematė, kieno piniginė. Tą močiutę komisariate pamatė ir prisiminė, kad ji buvo žmonių eilėje, o pirkėjai ją praleido į priekį. Bet būtent, kad tai tos močiutės piniginė, jis nežinojo. Piniginė gulėjo ant grindų. Sutinka, kad paėmė svetimus pinigus. Supranta, kad tai svetima piniginė. Ją išmetė už parduotuvės, o pinigus sau pasiėmė. Paskui jį sulaikė, jis parodė, kur guli piniginė, o pinigus grąžino, nespėjo jų išleisti. Buvo problemų su narkotinėmis medžiagomis, bet jau 3 mėnesiai kaip nebevartoja. Neprisimena, ar buvo pokalbis su močiute. Jis asmeniškai su močiute nekalbėjo, į jos piniginę nežiūrėjo. Močiutė jo neklausė, ko jis žiūri. Jis jos piniginę tik ant grindų pamatė, jeigu būtų žinojęs, kad tai tos močiutės piniginė, tikrai jos neimtų. Pamatė, kad guli, ir pasisavino, bet su močiute jis nekalbėjo. Kai paėmė piniginę, tos močiutės nebuvo. Nesakė jai, kad nebijotų, kad viskas gerai, nebuvo jokio pokalbio tarpusavyje. Suprato, kad piniginė svetimas daiktas. Pinigus pasiėmė, įsidėjo į krepšį. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, jei būtų žinojęs, kad tai močiutės tos pinginė, neimtų, paduotų atgal.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis T. A. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 11.45 val., laiko tiksliai nenurodys, neatsimena, atvyko į parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Šaltkalvių g., Vilniuje, apsipirkti. Priėjo prie kasos tikslu atsiskaityti už prekes, šalia jo stovėjo senyvo amžiaus moteris, apie 80 metų amžiaus ir irgi už kažką atsiskaitinėjo. Po ko minėta moteris pasišalino, o jis pastebėjo, kad prie kasos, ant grindų guli juodos spalvos piniginė, jis pasiėmė minėtą piniginę, įdėjo į savo striukės kairės pusės kišenę ir išėjo iš minėtos parduotuvės. Negali pasakyti, ar matė tai kas nors, bet žino, kad parduotuvėje yra vaizdo stebėjimo kameros. Po ko užėjęs už parduotuvės kampo patikrino piniginę, joje buvo 185 eurai, jis juos pasiėmė sau, kadangi rado pamestą piniginę. Rodos piniginėje dar buvo įvairios nuolaidų kortelės, kokios, nepamena, nurodyti negali, jų neėmė. Piniginę išmetė šalia minėtos parduotuvės ir ėjo link stotelės. Minčių jam nebuvo nunešti apsaugos darbuotojams piniginę ir pranešti, kad ją rado. Darbininkų gatvėje prie jo priėjo du policijos pareigūnai, jis jiems iškart prisipažino, kad rado piniginę ant grindų, iš jos pasiėmė 185 eurų grynųjų pinigų, o piniginę išmetė, pinigus įdėjo į savo striukės kišenę. Po ko jį sulaikė ir apie 14.00 val. pristatė į Vilniaus aps. Vilniaus m. antrąjį policijos komisariatą, o vėliau uždarė į areštinę. Daugiau jokių papildymų neturi ir neturės apie įvykį, vertingos informacijos daugiau nesuteiks. Savo parodymus tvirtina ir nekeičia, prašo jais vadovautis. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, savo parodymus palaikė (b.l. 47-49, 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. parodė, kad esanti senyvo amžiaus žmogus, jai sunku vaikščioti, savijauta bloga, tai atvykti apklausai ar į teismą pačiai sudėtinga. Ji turi invalidumą, vaikų neturi, kurie galėtų ja rūpintis. Vertėjo jai nereikia, gerai kalba lietuviškai, skaito, rašo. 2019 m. rugsėjo 23 d. apie 12:00 val. atėjo į parduotuvę „Maxima“", esančią adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, atsiskaityti už komunalines paslaugas. Stovėdama eilėje pajuto, kad ją stebėjo nepažįstamas vyriškis, jis stovėjo jai už nugaros, ir žiūrėjo į jos atidarytą piniginę. Jai nepatiko, kad vyras taip įdėmiai apžiūrinėja jos piniginę, todėl paklausė: „Ko jūs taip žiūrite?“, jis jai atsakė: „močiute nebijokite, viskas gerai“. Ji atsiskaičiusi už komunalines paslaugas, rodos, padėjo piniginę prie kasos ir išsigandusi išėjo. Neužilgo pamatė, kad neturi piniginės, ir tuoj pat grįžusi prie kasos kasininkės paklausė, ar nematė jos piniginės. Kasininkė atsakė, kad matė, kaip vyras, kuris stovėjo jai už nugaros, paėmė lyg tai nuo grindų piniginę ir pasišalino. Nuėjusi pas parduotuvės apsaugą papasakojo kas nutiko ir jie iškvietė policiją. Kiek pinigų turėjo būti piniginėje, neprisimena, apie 180 eurų tikrai. Piniginė buvo odinė, ją pirko seniai, kokiais metais nepamena, negali nurodyti, mokėjo 70 eurų. Dar piniginėje buvo įvairios nuolaidų kortelės: Euro vaistinės senjoro kortelė, „Ačiū“ Maxima nuolaidų kortelė ir Gintarinės vaistinės nuolaidų kortelė. Minėtos kortelės materialinės vertės neturi, išduotos buvo jai nemokamai, tai nevertina. Po įvykio policijos pareigūnai nuvežė į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-ają policijos komisariatą ir pareigūnai jai grąžino pagrobtą piniginę ir 185 eurus bei nurodytas nuolaidų korteles. Pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, turtinė žala jai nepadaryta, nors patyrė stresą įvykio dieną, bei ieškinio neteiks už moralinę žalą. Daugiau neturi papildymų apie įvykį ir neturės, savo parodymus tvirtina ir nekeičia, prašo jais vadovautis. Prašo netrukdyti daugiau jos, jos sveikatos būklė sunki, į teismą nenori vykti ir fiziškai negalės. Prašo nubausti minėtą asmenį, kuris pagrobė jai priklausančią piniginę su joje esančiais pinigais (b.l. 28-31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. J. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d. dirbant kartu su tyrėju T. Š. apie 14.00 val. iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, ką tik iš senyvo amžiaus moters buvo pavogta piniginė. Atvykus nurodytu adresu, Vilniuje, Šaltkalvių g. 2, priešais prekybos centrą „Maxima“ pastebėjo požymius atitinkantį vyriškį, kuris juos pastebėjęs akivaizdžiai sutriko bei apsisukęs bandė eiti į kitą pusę. Priėjus prie minėto asmens ir prisistačius policijos pareigūnais, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo T. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris pokalbio metu prisipažino, kad prekybos centre „Maxima“ paėmė prie kasos ant grindų gulėjusią piniginę ir išmetė ją prie minėtos parduotuvės, netoli Darbininkų g. 16, Vilniuje, o joje esančius pinigus pasiėmė sau. Pinigus įdėjo į savo striukės kišenę. Atlikus minėto asmens paviršutinę apžiūrą, striukės kišenėje buvo surasti 185 eurai, kurie buvo pridėti prie tarnybinio pranešimo. Daugiau jokių papildymų neturi apie įvykį ir neturės, vertingos informacijos daugiau nesuteiks. Savo parodymus tvirtina ir nekeičia, prašo jais vadovautis. Esant būtinumui prašo kviesti duoti parodymus tik į teismą (b.l. 16-18).

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas M. J. nurodė tarnybiniame pranešime (b.l. 14).

2019 m. rugsėjo 23 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji J. B. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 23 d., apie 12:00 val. atėjo į parduotuvę „Maxima“ adresu Šaltkalvių g. 2, Vilniuje atsiskaityti už komunalines paslaugas. Stovėdama eilėje pajuto, kad ją stebi vyras, stovintis jai už nugaros, žiūri į jos atidarytą piniginę. Jai nepatiko, kad vyras taip įdėmiai apžiūrinėja jos piniginę, todėl paklausė „Ko jūs taip žiūrite?“, jis jai atsakė: „Močiute, nebijokite, viskas gerai“. Ji atsiskaičiusi už komunalines paslaugas, padėjo piniginę prie kasos ir išėjo. Neužilgo pamatė, kad neturi piniginės, ir tuoj pat grįžusi prie kasos kasininkės paklausė, ar nematė jos piniginės. Kasininkė atsakė, kad matė, kaip vyras, kuris stovėjo jai už nugaros, paėmė piniginę ir pasišalino. Nuėjusi pas parduotuvės apsaugą, papasakojo kas nutiko ir jie iškvietė policiją. Kiek pinigų turėjo būti piniginėje, neprisimena. Ją pristatė į policijos komisariatą ir grąžino piniginę, kurioje buvo 185 eurai ir įvairios nuolaidų kortelės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio (b.l. 1-8).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, 2019 m. rugsėjo 23 d., 12.09 val. gauta informacija, kad Maximoj parduotuvėje prieš 5 min. iš senyvo amžiaus moters buvo pavogta piniginė. Praneša apsaugos darbuotojas, per kameras matė, kad galimai moteriai stovint eilėje ją apvogė vyras 40-45 m. a., trumpi šviesiai rudi plaukai, šviesiai mėlynos sp. Treningai „Adidas“, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Moteris laukia pas apsaugą (b.l. 13). 

2019 m. rugsėjo 23 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėta T. A. nurodyta vieta Darbininkų g. 16, rasta juodos spalvos atverčiama piniginė, nuolaidų kortelės ir asmens tapatybės dokumento kopija (b.l. 19), pridėtos nuotraukos (b.l. 20-21).

2019 m. rugsėjo 25 d. Daiktų apžiūros protokolu užfiksuota, kad atlikta vaizdo įrašo apžiūra. Nustatytas įtariamasis T. A. (b.l. 33-37).

2019 m. rugsėjo 23 d. Pakvitavimas patvirtina, kad nukentėjusiajai J. B. grąžinti 185 eurai, piniginė ir nuolaidų kortelės (b.l. 25).

Dėl įrodymų vertinimo, kaltinamojo T. A. veiksmų kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. A. kaltė įrodyta posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Pats kaltinamasis T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad kaltinime nurodytu metu ir vietoje pamatęs ant grindų prie kasos gulinčią piniginę, ją pasiėmė ir įsidėjo į kišenę, išėjęs iš parduotuvės išėmė iš piniginės joje buvusius pinigus, o piniginę su joje buvusiomis nuolaidų kortelėmis išmetė netoliese. Pasisavindamas piniginę suvokė, kad tai svetimas turtas, tačiau neketino piniginės grąžinti, nunešti apsaugos darbuotojams. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jai apsiperkant parduotuvėje, į jos piniginę žiūrėjo už jos stovėjęs eilėje pirkėjas, į jos klausimą, kodėl taip žiūri, jis atsakė, kad viskas gerai; atsiskaičiusi ji padėjo piniginę prie kasos ir nuėjo, tačiau netrukus pastebėjo, kad paliko piniginę, ir grįžo, bet piniginės jau nebuvo, kasininkė pasakė, kad ją pasiėmė už jos stovėjęs vyriškis. Taip pat įrodyta vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo turiniu, iš kurių matyti, kad dar močiutei nepasišalinus kaltinamasis žvilgteli į grindis, pasilenkęs pakelia nuo grindų piniginę, atsiskaitęs už pirkinius išeina iš parduotuvės; policijos pareigūno M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei tarnybiniu pranešimu, jog su kolega gavę pranešimą nuvyko prie parduotuvės ir pamatė požymius atitinkantį asmenį, kaip vėliau nustatyta – T. A., pas kurį rado 185 eurus, asmuo pripažino pavogęs piniginę su pinigais, nurodė, kad iš piniginės išimtus pinigus laiko striukės kišenėje, piniginę išmetė Darbininkų g. 16; bei įvykio vietos apžiūros duomenimis, iš kurių matyti, kad kaltinamojo nurodytoje vietoje buvo surasta numesta piniginė su nuolaidų kortelėmis ir asmens tapatybės dokumento kopija. 

Taigi kaltinamasis buvo parduotuvėje, matė, kad prieš jį apsipirko senyvo amžiaus moteris, suvokė, kad ant grindų gulinti piniginė priklauso šiai pirkėjai ar kuriam kitam pirkėjui, tačiau ją pasiėmė, paslėpė savo kišenėje, išėjęs iš parduotuvės nedelsdamas išsiėmė pinigus, o piniginės atsikratė. Tokie byloje nustatyti faktiniai duomenys bei vaizdo įraše užfiksuoti kaltinamojo veiksmai sudaro pagrindą daryti kategorišką išvadą, kad jis suvokė, jog neteisėtai pasisavina kitam asmeniui priklausantį turtą, kad savo veiksmais daro turto savininkui žalą, ir nori taip elgtis. Kadangi kaltinamasis pavogtu turtu pilnai disponavo, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas tyčinis nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Pirmiausia teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam T. A., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas (BK 54 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pagrobė svetimą turtą, turėdamas tikslą gauti asmeninės naudos. Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam klausimą, atsižvelgia į jo asmenybę bei jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis T. A. iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas keturiolika kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas turtui, turtinėms teisės ir turtiniams interesams, pastarąjį kartą iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos paleistas atlikęs bausmę 2018 m. birželio 29 d.; jam 2019 metais yra pradėti dar trys ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, plėšimo (b. l. 72-102); daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilietu, taip pat baustas už vairavimą kaip įtariama apsvaigus nuo narkotikų arba vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, sumokėtos tik dvi baudos, apie kitų baudų sumokėjimą duomenų nėra (b. l. 103-110); nedirba (b. l. 71), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. 

Nurodytų teistumų skaičius ir nusikalstamų veikų pobūdis rodo, kad toks sistemingas priešingas teisei kaltinamojo elgesys apibūdintinas kaip stabilus ir susiformavęs nusikalstamas kaltinamojo gyvenimo modelis, kuriam iš esmės švelnesnės bausmės, negu laisvės atėmimo bausmė, jokios įtakos nepadarys. Nors pavogtas turtas grąžintas nukentėjusiajai, vis tik žala nepadaryta ne dėl kaltinamojo sąžiningumo, o tik dėl to, kad kaltinamasis sulaikytas netrukus po nusikalstamos veikos padarymo ir pavogtų pinigų nesuspėjo išleisti ar paslėpti. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veika ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi, nurodytos T. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kartu iš paminėtų faktų galima spręsti, kad jis nėra saistomas artimais socialiniais ryšiais, neturi legalaus pajamų šaltinio. Šios aplinkybės didina T. A. pavojingumą visuomenei. Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti T. A. paskyrus  griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 14.15 val. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. 13.34 val. (viena diena) (b. l. 38, 52), laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam T. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 50-51) – naikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-305, 307, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. A. laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. 14.15 val. iki 2019 m. rugsėjo 24 d. 13.34 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Ilona Mateikienė