Civiline byla Nr. 3K-3-247/2011

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12994-2009-7

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 11.7.4;

                                                                                                                                                 11.9.5 (S)

                                                                                                         

 

LIETUVOS AUKŠCIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegu˛es 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju: Algio Norkuno, Antano Simniškio (pranešejas) ir Janinos Stripeikienes (kolegijos pirmininke),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal atsakovo Lietuvos ir Kanados u˛darosios akcines bendroves ,,Pajurio mediena“ kasacini skunda del Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 20 d. sprendimo per˛iurejimo civilineje byloje pagal ieškoves I. G. ieškini atsakovui Lietuvos ir Kanados u˛darajai akcinei bendrovei ,,Pajurio mediena“ del darbo sutarties nutraukimo pripa˛inimo neteisetu ir išmoku, susijusiu su darbo santykiais, priteisimo.

 

Teiseju kolegija

 

n u s t a t e :

 

I. Ginco esme

 

Byloje nagrinejami klausimai del DK normu, reglamentuojanciu prastova, apmokejima u˛ prastovos laika bei u˛delsimo atsiskaityti laika, aiškinimo bei taikymo.

Ieškove praše darbo sutarties nutraukima pripa˛inti neteisetu, priteisti iš atsakovo neišmoketo darbo u˛mokescio skirtuma u˛ laikotarpi nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. spalio 1 d. – 11 339,75 Lt, darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos, 3000 Lt neturtine ˛ala. Pagal šaliu 2001 m. rugsejo 4 d. sudaryta darbo sutarti ieškove dirbo prekiu ˛inove – sandelininke, darbo sutarties pakeitimu nustatyta, kad nuo 2007 m. liepos 1 d. ieškoves darbo u˛mokestis yra 2200 Lt menesine alga. Atsakovas 2008 m. spalio 6 d. iteike ieškovei ispejima, kad del strukturiniu pertvarkymu nutrauks darbo sutarti nuo 2009 m. sausio 6 d. pagal DK 129 straipsnio l dali, taciau, ieškovei kreipusis i valstybine darbo inspekcija, ispejima atšauke. 2009 m. kovo 17 d. atsakovas prieme isakyma, kuriuo paskelbe ieškovei prastova nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. kovo 31 d., o 2009 m. baland˛io l d. pateike ieškovei pasiulyma prastovos metu eiti valytojos pareigas, taciau ši pasiulyto darbo, kaip akivaizd˛iai neatitinkancio jos kvalifikacijos, atsisake. Ieškove 2009 m. baland˛io 16 d. iš atsakovo gavo 2009 m. kovo 31 d. data pasirašyta isakyma, kuriuo atsakovas paskelbe ieškovei prastova nuo 2009 m. baland˛io l d. iki 2009 m. gegu˛es 31 d., nustate pareiga buti darbo vietoje, nurode, jog mokes ne ma˛iau kaip 30 proc. Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda. Ieškoves teigimu, atsakovo 2009 m. kovo 31 d. isakymas yra priimtas velesne, nei nurodyta data, atsakovas kryptingai sieke atlikti veiksmus, nukreiptus prieš ieškove, sudarydamas nepalankias, diskriminacines darbo salygas, kad ieškove atsisakytu darbo. Atsakovas 2009 m. gegu˛es 29 d. prieme isakyma, kuriuo paskelbe ieškovei prastova nuo 2009 m. bir˛elio l d. iki 2009 m. rugsejo 30 d., be to, 2009 m. bir˛elio l d. atsakovas ispejo ieškove, kad nuo 2009 m. spalio l d. nutrauks darbo sutarti pagal DK 129 straipsnio l dali. 2009 m. spalio l d. atsakovas nutrauke darbo sutarti su ieškove DK 129 straipsnio l dalies pagrindu. Ieškove teige, kad jos etatas nepanaikintas, jos vykdytas darbo funkcijas atlieka naujai priimti darbuotojai, atlikti strukturiniai pertvarkymai neturejo itakos jos darbo funkciju vykdymui. Ieškove nurode, kad per prastovos laikotarpi atsakovas jai sumokejo: u˛ 2009 m. kovo men. – 414,31 Lt, u˛ 2009 m. baland˛io men. – 125,79 Lt, u˛ 2009 m. gegu˛es men. – 218,40 Lt, u˛ 2009 m. bir˛elio men. – 218,40 Lt, u˛ 2009 m. liepos men. – 218,40 Lt, u˛ 2009 m. rugpjucio men. – 218,40 Lt, u˛ 2009 m. rugsejo men. – 246,55 Lt. Ieškoves teigimu, atsi˛velgiant i tai, kad realios prastovos nebuvo, jai priklauso visas darbo u˛mokestis u˛ laikotarpi nuo 2009 m. kovo 17 d. iki atleidimo iš darbo dienos, todel iš atsakovo turi buti priteistas neišmoketo darbo u˛mokescio skirtumas, ivertinant tai, jog nuo 2009 m. baland˛io l d. iki baland˛io 17 d. ji sirgo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacines instancijos teismo sprendimu esme

 

Klaipedos miesto apylinkes teismas 2010 m. baland˛io 30 d. sprendimu ieškini atmete. Teismas nustate, kad atsakovas atliko imones reorganizavima, kuriuo buvo panaikintas ieškoves etatas, šie darbo organizavimo pertvarkymai buvo realiai atlikti; atleidus ieškove iš darbo, i jos dirbta ir darbdavio panaikinta darbo vieta nebuvo priimta nuolatiniu darbuotoju, ieškoves etatas atkurtas nebuvo. Teismas konstatavo, kad del atliktu darbo organizavimo pertvarkymu panaikinus ne tik ieškoves etata, bet ir gamybinius padalinius, ieškoves darbo funkciju atlikimas tapo nereikalingas, del to tolesnis jos palikimas darbe, perdavus vykdytas funkcijas kitiems darbuotojams, reikštu darbuotojo faktine prastova ir tai lemtu nuolatinius darbdavio patiriamus darbuotojo atlyginimo dyd˛io nuostolius. Teismo vertinimu, šios aplinkybes pripa˛intinos galinciomis iš esmes pa˛eisti darbdavio turtinius interesus, todel, siekdamas išvengti nuostoliu, darbdavys gali inicijuoti tokio darbuotojo atleidimo iš darbo procedura DK 129 straipsnio 1 dalies pagrindais. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atleisdamas ieškove iš darbo, nepa˛eide darbo teisinius santykius reglamentuojanciu istatymu.

Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija 2011 m. sausio 20 d. sprendimu panaikino Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010 m. baland˛io 30 d. sprendima ir prieme nauja sprendima – ieškini patenkino iš dalies: priteise ieškovei iš atsakovo 7064,23 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio skirtuma u˛ laikotarpi nuo 2009 m. kovo 17 d. iki rugsejo 30 d. ir 11,52 Lt/val. vidutinio darbo u˛mokescio nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo ivykdymo dienos; kita ieškinio dali atmete. Del atleidimo iš darbo pripa˛inimo neteisetu kolegija konstatavo, jog byloje atsakovo pateikti irodymai – 2007 m. spalio 17 d. isakymas del imones strukturinio reorganizavimo, pranešimas apie darbuotoju atleidima nuo 2007 m. rugsejo 30 d. iki 2008 m. rugsejo 30 d., darbuotoju sarašai nuo 2007 metu iki 2010 metu, pelno (nuostolio) ataskaitos nuo 2007 metu iki 2009 metu, VSDFV Klaipedos skyriaus asmenu pas atsakova sarašas u˛ laikotarpi nuo 2007 m. spalio 17 d. iki 2009 m. spalio 29 d. – leid˛ia nustatyti, jog strukturiniai pakeitimai imones viduje buvo atlikti realiai, darbuotoju skaicius del imones reorganizavimo buvo ma˛inamas nuosekliai, šiuo metu bendrove jokios veiklos faktiškai nevykdo, joje liko dirbti tik du darbuotojai – šios aplinkybes pripa˛intinos svarbiomis DK 129 straipsnio 2 dalies kontekste, todel ieškoves atleidimas iš darbo pagal DK 129 straipsnio 1 dali egzistuojant darbdavio valiai yra laikytinas pagristu. Kolegija konstatavo, jog darbdavys nepa˛eide DK 130 straipsnyje nustatytos darbuotojo atleidimo tvarkos; atmetus ieškoves reikalavima pripa˛inti atleidima iš darbo neteisetu, netenkinamas ir ieškoves reikalavimas priteisti vidutini darbo u˛mokesti u˛ priverstines pravaikštos laika nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo isigaliojimo dienos. Del darbo u˛mokescio skirtumo nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. spalio 1 d. priteisimo kolegija, ivertinusi byloje surinktus irodymus, padare išvada, kad atsakovas teisetai ir pagristai paskelbe ieškovei prastova (DK 122 straipsnis). Kolegija nustate, kad atsakovo 2009 m. kovo 31 d. isakymas, kuriuo nurodyta u˛ kiekviena prastovos valanda ieškovei moketi ne ma˛iau kaip 30 proc. Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio, buvo priimtas anksciau, nei ieškovei buvo pateiktas pasiulymas atlikti valytojos darbo funkcijas, kuris buvo pateiktas 2009 m. baland˛io 1 d. Kolegija padare išvada, jog tokio isakymo priemimui neturejo jokios itakos ieškoves velesnis atsisakymas dirbti pasiulyta darba. Kolegijos teigimu, pasiulymas vertintinas kaip formalus, pa˛eid˛iantis darbo teisiniu šaliu pareiga igyvendinant savo teises bei vykdant pareigas, laikytis istatymu, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sa˛iningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sa˛iningumo principu (DK 35 straipsnio 1 dalis), todel darbuotojo atsisakymas nesukelia padariniu, nustatytu DK 195 straipsnio 4 dalyje. Kolegija, atsi˛velgusi i tai, kad ieškove dirbo kvalifikuota darba, kuriame reikalingos specialiosios ˛inios, konstatavo, kad atsakovo pasiulytas valytojos darbas kvalifikuotinas kaip neatitinkantis ieškoves kvalifikacijos, jos (ieškoves) atsisakymas nuo šio pasiulyto darbo taip pat nesukelia padariniu, nustatytu DK 195 straipsnio 4 dalyje. Atsi˛velgusi i tai, kad atsakovas prastovas ieškovei paskelbe trimis isakymais, kiekvienu isakymu nustatydamas kiekvienos prastovos prad˛ios ir pabaigos termina, kolegija padare išvada, kad atsakovas skelbe ieškovei prastovas, o ne pakeisdavo pirmuoju isakymu nustatytos prastovos termina. Kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybes patvirtina, jog atsakovas nepagristai nemokejo ieškovei DK 195 straipsnio 3 dalyje nustatyto atlygio. Kolegija sprende, kad ieškoves reikalavimas priteisti neišmoketa darbo u˛mokescio dali tenkintinas iš dalies, priteisiant skirtuma tarp dvieju trecdaliu ieškoves vidutinio valandinio darbo u˛mokescio, buvusio iki prastovos, dyd˛io ir faktiškai išmoketo darbo u˛mokescio. Kolegija nustate, kad ieškoves vidutinis darbo u˛mokestis iki prastovos buvo 11,52 Lt u˛ valanda, nuo 2009 m. kovo 17 d. iki atleidimo iš darbo dienos ieškovei buvo išmoketa 1660,25 Lt, o turejo buti sumoketa 8724,48 Lt, todel ieškovei priteistina 7064,23 Lt neišmoketo darbo u˛mokescio. Del apeliacinio teismo teises viršyti apeliacinio skundo ribas kolegija sprende, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta darbuotojo teisiu gynimo buda, taip pat nurode, jog šis darbuotojo teisetu interesu gynimo budas neatskiriamai susijes su reikalavimu priteisti darbo u˛mokescio skirtuma u˛ laikotarpi nuo 2009 m. kovo 17 d. iki spalio 1 d. Kolegija, nustaciusi, kad atsakovas, atleisdamas ieškove iš darbo, pa˛eide savo pareigas ir neišmokejo ieškovei 7064,23 Lt, sprende, jog ieškovei, taikant DK 141 straipsnio 3 dali, priteistinas jos vidutinis darbo u˛mokesti, kuris yra 11,52 Lt/val., u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo ivykdymo dienos. Del reikalavimo priteisti neturtine ˛ala kolegija konstatavo, kad ieškove iš darbo buvo atleista teisetai ir pagristai, todel jis atmestinas.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo i kasacini skunda teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 20 d. sprendima ir palikti galioti Klaipedos miesto apylinkes teismo 2010 m. baland˛io 30 d. sprendima. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Del mokejimo u˛ prastovos laika (DK 122 straipsnis, 195 straipsnio 3, 4 dalys). Kasatorius mano, kad apeliacines instancijos teismo išvada, jog sandelininkes pareigas ejusiai ieškovei prastovos metu pasiulytas valytojos darbas neatitiko jos kvalifikacijos ir valytojos darbo atsisakymas nesuteike teises darbdaviui moketi ma˛esni atlyginima u˛ prastova, prieštarauja darbo teises normoms (DK 122 straipsnis, 195 straipsnio 3, 4 dalys) ir neatitinka Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teises aiškinimo bei taikymo praktikos. Kasatoriaus teigimu, pagal DK 122 straipsni, 195 straipsnio 3 dali prastovoje esanciam darbuotojui gali buti siulomas kitas darbas atsi˛velgiant i jo profesija, specialybe, kvalifikacija, reikiamais atvejais – i sveikatos bukle, o, jeigu tokiu laisvu darbo vietu nera, – darbuotojui gali buti siulomas bet koks kitas darbas, kuri, atsi˛velgiant i jo sugebejimus ir sveikatos bukle, darbuotojas galetu dirbti, netgi ˛emesnes kvalifikacijos darbas, jeigu darbuotojo sveikata leid˛ia ji dirbti. DK 195 straipsnio 4 dalyje nenustatyta, kad tik lygiavercio darbo atsisakymas leid˛ia darbdaviui prastovos metu moketi darbuotojui 30 proc. Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio. Taigi ieškovei prastovos metu galejo buti siulomas kitas tokios pacios ar ˛emesnes kvalifikacijos darbas, taip pat ir valytojos darbas, kuri ieškove galejo dirbti nekenkdama savo sveikatai, gaudama iki perkelimo buvusi vidutini darbo u˛mokesti, o tokio darbo atsisakymas ieškovei sukele DK 195 straipsnio 4 dalyje nustatytus padarinius del ma˛esnio apmokejimo u˛ prastovos laika.

Kasatorius, nurodes i darbo teises teorijoje ir teismu praktikoje pateiktus savoku „profesija“, „specialybe“, „kvalifikacija“ aiškinimus, teigia, kad ieškoves, kaip sandelininkes, kvalifikacija leido jai dirbti valytojos darba, kuriam nereikalingas atskiras išsilavinimas, specialios teorines ˛inios, išankstinis pasirengimas, praktiniai igud˛iai, kita ypatinga patirtis ir kt. Apeliacines instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieškovei pasiulytas valytojos darbas neatitiko jos kvalifikacijos, neanalizavo ir nelygino ieškoves konkrecios išsilavinimo srities ˛iniu su reikalaujamomis pagal valytojos darbo vietos funkcija ˛iniomis ir pan., nemotyvavo, kuo sandelininkes darbui keliama kvalifikacija skiriasi nuo valytojos darbui keliamos kvalifikacijos.

Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismo išvada, kad pasiulytas valytojos darbas neatitiko ieškoves kvalifikacijos, reiškia, jog prastovos metu nebuvo jokio kito darbo, kuri ieškove galejo dirbti, todel turi buti taikoma DK 195 straipsnio 1 dalis, pagal kuria prastovos ne del darbuotojo kaltes laikas apmokamas ne ma˛esniu nei Vyriausybes nustatytu minimaliuoju atlygiu u˛ kiekviena prastovos valanda, o ne apeliacines instancijos teismo taikyta DK 195 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. S. v. AB „Vakaru laivu gamykla“, bylos Nr. 3K-3-282/2006).

Anot kasatoriaus, 2009 m. kovo 26 d. pasiulymas eiti valytojos pareigas ieškovei buvo iteiktas kelis kartus, pirma karta – 2009 m. kovo 30 d. Taigi nera jokio pagrindo teigti, kad 2009 m. kovo 31 d. isakymas ,,Del prastovos“ buvo priimtas anksciau, nei ieškovei buvo iteiktas kito darbo pasiulymas. Priešingos apeliacines instancijos teismo išvados neatitinka irodymu visumos duomenu (CPK 177, 185 straipsniai).

Kasatorius nurodo, kad prastovos ieškovei skelbimo pagrindas nesikeite iki pat jos atleidimo iš darbo dienos. 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. gegu˛es 29 d. isakymai del prastovos buvo priimti tos pacios prastovos metu, yra testinio pobud˛io, buvo priimti atsi˛velgiant i besitesiancia prastova ir nereiške nauju prastovu ieškovei skyrimo. Del to ieškoves 2009 m. kovo 30 d. atsisakymo jai pasiulyto valytojos darbo teisiniai padariniai galiojo visos prastovos metu iki pat atleidimo iš darbo dienos. Kasatoriaus nuomone, kitokia apeliacines instancijos teismo išvada prieštarauja faktinems bylos aplinkybems, darbo teises normu, reglamentuojanciu prastova, esmei, teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principams (DK 2, 35 straipsniai).

2. Del u˛delsimo atsiskaityti su atleid˛iamu iš darbo darbuotoju. Kasatoriaus nuomone, apeliacines instancijos teismas, taikydamas DK 141 straipsnio 3 dali, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teises aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, pa˛ymeta, kad, nustacius, jog su atleid˛iamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo diena nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad del tokio u˛delsimo darbuotojas nera kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius, taciau tais atvejais, kai atleid˛iamam darbuotojui nebuvo išmoketa tik dalis jam priklausancio darbo u˛mokescio, u˛ u˛delsta atsiskaityti laika taikomos sankcijos dydi sudaro neišmoketa darbo u˛mokescio dalis. Anot kasatoriaus, byloje nustatyta, kad ieškovei u˛ prastova buvo išmoketa 1660,25 Lt darbo u˛mokescio, taciau apeliacines instancijos teismas, iš atsakovo priteisdamas visa 11,52 Lt valandini vidutini darbo u˛mokesti nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos, neatsi˛velge i tai, kad prastovos metu ieškovui buvo moketas atlyginimas.

3. Del vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika suma˛inimo. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija darbdaviui gali buti efektyvi ir pasiekti tikslus, del kuriu ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teises pa˛eidimui, u˛ kuri yra skiriama (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegu˛es 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsejo 30 d. nutartis, priimta civilineje byloje J. J. v. Vilniaus visuomenine parapsichologijos akademija, bylos Nr. 3K-3-341/2009). Darbdaviui nurodyta sankcija taikoma, kai del tokio u˛delsimo atsiskaityti su darbuotoju nera pastarojo kaltes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007; 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). Kasatoriaus teigimu, apeliacines instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ieškoves kaltes, del kurios jai atleidimo diena nebuvo išmoketas visas atlyginimas u˛ prastova DK 195 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. kad ieškove atsisake jai pasiulytu analogiškos kvalifikacijos – valytojos – pareigu. Kasatorius nurodo, kad iš bylos dokumentu matyti, jog jo turtine padetis yra bloga, taciau apeliacines instancijos teismas nevertino šiu aplinkybiu. Kasatoriaus nuomone, u˛ u˛delsima atsiskaityti su ieškove jam taikyta sankcija, kurios bendra pinigine išraiška – apie 55 000 Lt, yra neproporcinga, išieškojus tokia suma jis gali tapti nemokus. Apeliacines instancijos teismas nesprende del ieškovei priteistino vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsta atsiskaityti laika suma˛inimo, pa˛eide DK 2, 35 straipsniuose itvirtintus darbo teises principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegu˛es 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsejo 28 d. nutartis, priimta civilineje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010).

Atsiliepimu i kasacini skunda ieškove prašo atmesti atsakovo kasacini skunda, Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 20 d. sprendima palikti nepakeista. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Kasacinio skundo argumentai del netinkamo DK 122, 195 straipsniu aiškinimo ir taikymo yra nepagristi. Tai, kad DK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytos dvi alternatyvios galimybes perkelti darbuotoja jo sutikimu i kita darba, aiškiai patvirtina, jog perkelimas i kita darba, kai atsi˛velgiama i darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija, yra siejamas ne su perkelimu i bet koki darba, o tik toki, kuris atitinka darbuotojo turima profesija, specialybe, kvalifikacija. DK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta salyga ,,atsi˛velgiant i ju specialybe, profesija, kvalifikacija“ negali buti aiškinama išimtinai darbdavio interesu naudai, ši salyga gina darbuotojo interesus, darbuotojo teise pasirinkti darba, atitinkanti jo profesija, specialybe ir kvalifikacija. Aplinkybe, kad kasatorius savo siulymo perkelti ieškove i valytojos darba nesiejo su ieškoves profesija, specialybe ir kvalifikacija, patvirtina kasatoriaus argumentai, kad dirbti valytojos darba nereikalingas atskiras išsilavinimas, specialios teorines ˛inios, išankstinis pasirengimas ir kt. Tai patvirtina, kad kasatorius, nepasiules ieškovei darbo pagal ieškoves profesija, specialybe ir kvalifikacija, negalejo remtis DK 195 straipsnio 4 dalyje nustatytomis mokejimo u˛ prastovos laika salygomis. Byloje nustatyta, kad kasatorius ieškoves prastovos metu iš viso nesiule jokio ieškoves profesija, specialybe, kvalifikacija atitinkancio darbo, be to, neirode, kad tokio darbo neturejo, todel teismas teisetai taike DK 195 straipsnio 3 dalies nuostatas. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos, kai darbuotojui prastovos metu siulomas nekvalifikuotas darbas ir darbuotojui atsisakius tokio darbo taikomos DK 195 straipsnio 4 dalyje nustatytos apmokejimo salygos, nesuformuota. Teismas nepa˛eide proceso teises normu, reglamentuojanciu irodinejimo ir irodymu vertinimo taisykles. Kasatoriaus nurodytame ieškoves 2009 m. kovo 30 d. atsakyme nebuvo išreikštas jos atsisakymas prastovos metu dirbti valytojos darba, jame tik buvo išreikštas nusivylimas atsakovo elgesiu. Teismo išvada, kad buvo nustatytos kelios prastovos, pagrista irodymais – atsakovo isakymais del prastovos nustatymo.

2. Byloje nenustatyta jokiu aplinkybiu, kad ieškovei priklausancios su darbo santykiais susijusios išmokos butu neišmoketos del ieškoves kaltes. Jeigu tokiu aplinkybiu nenustatyta, tai nera pagrindo del ju pasisakyti teismo procesiniame dokumente. Teismas remesi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, aiškindamas ir taikydamas darbdavio pareiga moketi u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika. Kasatoriaus nurodytose Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegiju nutartyse, priimtose 2007 m. vasario 26 d. civilineje byloje I. G. v. AB „Vilniaus Vingis“, bylos Nr. 3K-3-70/2007, bei 2007 m. bir˛elio 22 d. civilineje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007, buvo nagrinetos visai kitos situacijos. Kasatoriaus turtine padetis negali lemti DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo ypatumu, nes tokiu ypatumu nenustatyta istatyme. Ma˛inti priteisto vidutinio darbo u˛mokescio taip pat nera jokio pagrindo. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje A. V. T. v. UAB „Diena Media news“, bylos Nr. 3K-3-66/2011, išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsikaityti laika – moketina tik tais atvejais, kai atleid˛iamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmoketas visas jam priklausantis darbo u˛mokestis. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo išmoketa ma˛esne u˛ jo vidutini darbo u˛mokesti suma, tai tokiu atveju pagal DK 141 straipsnio 3 dali moketinos išmokos dydi sudaro neišmoketo darbo u˛mokescio dalis, išieškoma u˛ u˛delsimo laika. Ieškovei neišmoketas daugiau kaip triju menesiu dyd˛io vidutinis darbo u˛mokestis, todel nera jokio pagrindo u˛ u˛delsimo laika jai priteisti ma˛esni nei vidutini darbo u˛mokesti u˛ visa u˛delsimo laika.

 

Teiseju kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

III. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Del prastovos ir mokejimo u˛ prastovos laika

 

Prastova ne del darbuotojo kaltes yra tokia padetis darbovieteje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo del tam tikru objektyviu prie˛asciu (gamybiniu ar kt.) (DK 122 straipsnio 1 dalis). Taigi, prastovai budinga tai, kad darbdavys del objektyviu prie˛asciu vienašališkai nevykdo isipareigojimo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygta darba, o darbuotojas butent del šios prie˛asties nebegali vykdyti darbo sutartimi nustatyto savo isipareigojimo – dirbti tam tikros profesijos, specialybes, kvalifikacijos darbo arba eiti tam tikru pareigu. Tokia padetis neatitinka nei darbuotojo, nei darbdavio interesu, prieštarauja darbo sutartimi sulygtu salygu privalomumo principui. Istatymo leidejas, pripa˛indamas, kad tokia padetis darbovieteje yra objektyviai galima, ja sureguliavo DK 122, 195 straipsniuose, derindamas abieju darbo sutarties šaliu interesus. Butent atsi˛velgiant i darbdavio interesa išvengti darbo laiko nuostoliu ir papildomu negamybiniu išlaidu arba juos minimalizuoti, nurodyti DK straipsniai nustato prastovos atveju darbdaviui galimybe del prastovos nedirbanti darbuotoja laikinai perkelti i kita tinkama darba, o šiam atsisakius pasiulyto kito darbo ar iš viso nepasiulius kito tinkamo darbo, atitinkamais atvejais darbuotojui moketi ma˛esni nei sulygtas darbo u˛mokesti. Kita vertus, atsi˛velgiant i darbuotojo interesus, nurodytos teises normos nustato tam tikras teises i darba, darbo u˛mokesti garantijas darbuotojui, negalinciam del nuo jo nepriklausanciu prie˛asciu dirbti darbo sutartimi sulygto darbo. Toks darbo teisiniu santykiu reguliavimas prastovos atveju leid˛ia derinti darbdavio ir darbuotojo interesus. Esant DK 122 straipsnio 1 dalyje apibre˛tai padeciai darbovieteje, darbdavys negali ignoruoti darbuotojo interesu ir istatyme numatytu garantiju.

Perkelima i kita darba prastovos atveju reglamentuoja DK 122 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad prastovos laikui darbuotojai, atsi˛velgiant i ju profesija, specialybe, kvalifikacija ir sveikatos bukle, ju raštišku sutikimu perkeliami i kita darba; jeigu darbuotojai sutinka, jie gali buti perkeliami i kita darba neatsi˛velgiant i profesija, specialybe, kvalifikacija. Kasacinis teismas yra konstataves, kad DK 122 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas, kaip sprend˛iamas darbuotojo, esancio prastovoje, u˛imtumo klausimas. Šioje teises normoje nustatyta darbuotojo, esancio prastovoje, perkelimo i kita darba galimybe, kuri gali buti ir nesiejama su darbuotojo profesija, specialybe ir kvalifikacija (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. S. v. AB „Vakaru laivu gamykla“, bylos Nr. 3K-3-282/2006). Teiseju kolegija konstatuoja, kad pagal DK 122 straipsnio 2 dalyje itvirtinta teisini reglamentavima darbuotojas prastovos laikui i kita darba gali buti perkeliamas tik gavus jo rašytini sutikima; kitas darbas, i kuri darbuotojas gali buti laikinai perkeliamas, gali buti bet koks kitas darbas, kuri darbuotojas galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, tiek atitinkantis jo (darbuotojo) profesija, specialybe, kvalifikacija, tiek ir neatitinkantis jo profesijos, specialybes bei kvalifikacijos, svarbu, kad darbuotojas butu raštu išreiškes savo valia buti laikinai perkeltas i ta darba; maksimalus perkelimo i kita darba terminas ribojamas ne tam tikru kalendoriniu laikotarpiu, o prastovos trukme. Tai konstatavusi, teiseju kolegija iš esmes sutinka su kasacinio skundo argumentais, kuriais teigiama, kad pagal DK 122 straipsni prastovoje esanciam darbuotojui gali buti siulomas kitas darbas atsi˛velgiant i jo profesija, specialybe, kvalifikacija, reikiamais atvejais – i sveikatos bukle, o jeigu tokiu laisvu darbo vietu nera, – darbuotojui gali buti siulomas bet koks kitas darbas, kuri, atsi˛velgiant i jo sugebejimus ir sveikatos bukle, darbuotojas galetu dirbti, netgi ˛emesnes kvalifikacijos darbas, jeigu darbuotojo sveikata leid˛ia ji dirbti.

Darbdavio mokejima darbuotojui u˛ prastovos laika reglamentuoja DK 195 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje itvirtinta bendroji taisykle, kad prastovos ne del darbuotojo kaltes laikas apmokamas ne ma˛esniu nei Vyriausybes nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u˛ kiekviena prastovos valanda. Nurodyto straipsnio 2–5 dalyse tiesiogiai reglamentuojami atvejai, kuriems esant taikomos kitokios apmokejimo u˛ prastovos laika taisykles, nei nustatyta straipsnio 1 dalyje, taip pat reglamentuojama konkreti, kiekvienam iš šiu atveju taikytina apmokejimo tvarka. Šioje byloje aktualus DK 195 straipsnio 3 ir 4 dalyse itvirtintas teisinis reglamentavimas. Jose nustatyta, kad: jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiuloma imoneje esancio kito darbo pagal jo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam u˛ kiekviena prastovos valanda mokamas jo dvieju trecdaliu vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne ma˛esnis nei Vyriausybes patvirtintas minimalus valandinis atlygis u˛ kiekviena prastovos valanda (3 dalis); jeigu darbuotojas raštiškai atsisako pasiulyto darbo pagal savo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne ma˛iau kaip trisdešimt procentu Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda (4 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas del DK 195 straipsnio 1, 3 daliu aiškinimo ir taikymo, yra konstatves, kad darbdavys negali moketi darbuotojui prastovos atveju Vyriausybes nustatyto minimalaus valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda, kai jis turi galimybe pasiulyti darbuotojui prastovos atveju imoneje esanti kita darba pagal jo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; nepasiules tokio darbo darbdavys privalo moketi darbuotojo 2/3 vidutinio valandinio darbo u˛mokescio dyd˛io, buvusio iki prastovos, atlyginima, bet ne ma˛iau nei Vyriausybes patvirtintas minimalus valandinis atlygis u˛ kiekviena prastovos valanda (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 19 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. S. v. AB „Vakaru laivu gamykla“, bylos Nr. 3K-3-282/2006). Teiseju kolegija, aiškindama DK 195 straipsnio 3 dali, konstatuoja, kad jos taikymui turi egzistuoti šiu aplinkybiu visetas: 1) darbuotojo buvimas prastovoje ne del jo kaltes; 2) darbovieteje egzistavimas kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkancio prastovoje esancio darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis (darbuotojas) galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; 3) tokio egzistuojancio kito darbo nepasiulymas prastovoje easnciam darbuotojui. DK 195 straipsnio 4 dalies taikymui turi egzistuoti šiu aplinkybiu visetas: 1) darbuotojo buvimas prastovoje ne del jo kaltes; 2) darbovieteje egzistavimas kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkancio prastovoje esancio darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis (darbuotojas) galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai; 3) tokio egzistuojancio kito darbo pasiulymas prastovoje esanciam darbuotojui; 4) darbuotojo rašytinis atsisakymas nuo tokio pasiulyto darbo. Atvejis, kai darbovieteje nera (neegzistuoja) kito darbo (laisvos darbo vietos), atitinkancio prastovoje esancio darbuotojo profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri jis (darbuotojas) galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, nepatenka i DK 195 straipsnio 3, 4 daliu reguliavimo sriti. Tokiu atveju, jeigu prastovoje esantis darbuotojas jo rašytiniu sutikimu neperkeliamas i kita darba, u˛ prastovos laika, išskyrus buvima darbo vietoje darbdavio reikalavimu (DK 195 straipsnio 5 dalis), jam mokama pagal DK 195 straipsnio 1 dali, t. y. apmokama ne ma˛esniu nei Vyriausybes nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u˛ kiekviena prastovos valanda. Taip pat pagal DK 195 straipsnio 1 dali prastovos laikas, išskyrus buvima darbo vietoje darbdavio reikalavimu (DK 195 straipsnio 5 dalis), apmokamas ir tuo atveju, kai darbuotojas atsisako (neduoda rašytinio sutikimo) buti perkeltas i darbdavio pasiulyta kita darba, kuris neatitinka jo (darbuotojo) profesijos, specialybes, kvalifikacijos. Tai konstatavusi teiseju kolegija atmeta kaip nepagristus kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad DK 195 straipsnio 4 dalis taikytina visais atvejais, kai prastovoje esantis darbuotojas atsisako bet kokio pasiulyto darbo, kuri jis galetu dirbti nepakenkdamas savo sveikatai.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškove dirbo prekiu ˛inove–sandelininke. Pagal kasatoriaus patvirtintus sandelininko pareiginius nuostatus šioms pareigoms nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, be kita ko, aukštojo arba aukštesniojo komercinio prekybinio išsilavinimo turejimas, taip pat reikalavimai specialiu ˛iniu turejimui: sandelininkas turi ˛inoti sandeliu ukio organizavimo norminius aktus, nuostatus ir instrukcijas, prekiu–materialiniu vertybiu technines salygas ir standartus, rušis, kokybes savybes ir sunaudojimo normas, kroviniu perve˛imo sutarciu sudarymo salygas ir kt. (T. 1, b. l. 55, 56). Taip pat nustatyta, kad ieškove nuo 2009 m. kovo 17 d. iki rugsejo 30 d. imtinai buvo prastovoje ne del jos kaltes (atleista iš darbo 2009 m. spalio 1 d.), prastovos metu kasatorius ieškovei pasiule valytojos darba, taciau ieškove jo atsake.

Teiseju kolegija, ivertinusi kasacinio skundo, atsiliepimo i kasacini skunda argumentus bei faktinius bylos duomenis, pripa˛ista pagrista apeliacines instancijos teismo išvada, kad ieškovei pasiulytas valytojos darbas neatitiko jos kvalifikacijos (CPK 185 straipsnis). Padares tokia išvada apeliacines instancijos teismas pagristai sprende, kad ieškoves atsisakymas pasiulyto valytojos darbo nesukelia DK 195 straipsnio 4 dalyje nustatytu padariniu del mokejimo u˛ prastovos laika, darbdavys ieškoves prastovos laika apmokejo netinkamai taikydamas DK 195 straipsnio 4 dali. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad ieškoves prastovos metu darbovieteje buvo kitas darbas (laisva darbo vieta), atitinkantis ieškoves profesija, specialybe, kvalifikacija, kuri ji galetu dirbti nepakenkdama savo sveikatai, ir kad darbdavys nepasiule ieškovei šio darbo. Apeliacines instancijos teismas, nekonstataves tokiu faktiniu bylos aplinkybiu egzistavimo, netinkamai taike DK 195 straipsnio 3 dali. Faktiniai bylos duomenys neteikia pagrindo pripa˛inti, kad yra pagrindas konstatuoti ju (aplinkybiu) egzistavima, todel sprestina, kad ieškoves prastovos laikas turi buti apmokamas ne pagal DK 195 straipsnio 3 dali, o pagal šio straipsnio 1 dali, t. y. ne ma˛esniu nei Vyriausybes nustatytu minimaliuoju valandiniu atlygiu u˛ kiekviena prastovos valanda.

Aplinkybes, kad ieškoves testine prastova buvo iforminta trimis darbdabavio isakymais, bei kada ieškovei buvo pasiulytas valytojos darbas ir kada ji šio darbo atsisake, šioje byloje neturi reikšmes materialiosios teises normu del apmokejimo u˛ prastovos laika taikymui ir ginco išsprendimui.

Ieškoves atsiliepime i kasacini skunda teisingai nurodoma, kad Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje nepasisakyta del DK 195 straipsnio nuostatu aiškinimo bei taikymo tokiomis kaip šios bylos aplinkybemis, kai darbuotojui prastovos metu siulomas jo kvalifikacijos neatitinkantis (nekvalifikuotas) darbas ir, darbuotojui atsisakius tokio darbo, darbdavys taiko DK 195 straipsnio 4 dali. Civilines bylos P. S. v. AB „Vakaru laivu gamykla“, bylos Nr. 3K-3-282/2006, kurioje buvo priimta Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. baland˛io 19 d. nutartis, ir šios bylos faktines aplinkybes yra skirtingos. Del to nera pagrindo pripa˛inti pagristu kasatoriaus argumenta, kad šia byla nagrinejes apeliacines instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartyje išdestytu teises aiškinimo bei taikymo išaiškinimu.

Nustatytas netinkamas materialiosios teises normu taikymas yra pagrindas pakeisti apskusta apeliacines instancijos teismo sprendimo dali, kuria ieškoves naudai priteistas darbo u˛mokescio u˛ pavaikštos laika skirtumas (neišmoketa pagal teises aktus priklausancio darbo u˛mokescio dalis) (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenu matyti, kad ieškoves prastovos laikas 2009 m. kovo menesi (nuo 17 dienos) buvo pagristai apmoketas pagal DK 195 straipsnio 1 dali, todel nera pagrindo konstatuoti, kad u˛ nurodyta menesi ieškovei neišmoketas pagal teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (jo dalis), ir ieškoves reikalavimas priteisti u˛ 2009 m. kovo menesi neišmoketa darbo u˛mokesti atmestinas. U˛ ieškoves prastovos laika 2009 m. baland˛io 1 d.–rugsejo 30 d. laikotarpiu kasatorius, mokedamas trisdešimt procentu Vyriausybes nustatyto minimaliojo valandinio atlygio u˛ kiekviena prastovos valanda, ieškovei išmokejo 1245,94 Lt (T. 1, b. l. 30, 73). Del šiu išmoku byloje pateikti tik abieju šaliu saskaitu bankuose išrašai (T. 1, b. l. 30, 73), iš kuriu matyti kasatoriaus atitinkama menesi ieškovei pervestos sumos, taciau byloje nera pateikto detalizuoto nurodytu išmoku apskaiciavimo, be kita ko, kaip ir duomenu apie išmokas, susijusias su ieškoves nedarbingumu 2009 m. baland˛io 1–17 d. laikotarpiu. Teiseju kolegija vertina, kad šios bylos gra˛inimas apeliacines instancijos teimui tikrinti kasatoriaus ieškovei išmoketu išmoku paskirti bei apskaiciuoti priteistina neišmoketo darbo u˛mokescio dydi neatitiktu ekonomiškumo principo bei šaliu teiseto intereso minimalizuoti bylinejimosi išlaidas. Del to teiseju kolegija, vadovaudamasi koncentracijos ir ekonomiškumo principais, remiasi nurodyta 1245,94 Lt suma (atitinkamu apeliacines instancijos teismo veiksmu šalys negincija) ir sprend˛ia, kad kasatorius, mokedamas Vyriausybes nustatyta minimaluji valandini atlygi u˛ kiekviena prastovos valanda, u˛ ieškoves prastovos laika 2009 m. baland˛io 1 d.–rugsejo 30 d. laikotarpiu turejo jai išmoketi 4153,13 Lt darbo u˛mokescio (1245,94 Lt x 100 : 30) bei neteisetai neišmokejo pagal teises aktus priklausancios darbo u˛mokescio dalies – 2908 Lt (DK 195 straipsnio 1 dalis). Šis neišmoketas darbo u˛mokestis, iš dalies tenkinant ieškoves reikalavima, priteistinas jos naudai iš kasatoriaus.

 

Del DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinejamoje byloje

 

DK 141 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleid˛iamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo diena, jeigu istatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (1 dalis); darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju diena privalo išmoketi visas jam priklausancias pinigu sumas, nustatyta tvarka u˛pildyti darbuotojo darbo sutarti (2 dalis); kai u˛delsiama atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo laika (3 dalis, 2005 m. gegu˛es 12 d. istatymo Nr. X-188 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegu˛es 28 d.).

Kasacinis teismas yra konstataves, kad DK 141 straipsnio 3 daliai taikyti butina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku fakta; antra, fakta, kad del neatsiskaitymo nera darbuotojo kaltes. Šioje teises normoje nustatytu padariniu taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltes nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos moketi darbuotojui vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsta atsiskaityti laika nebuvimui konstatuoti istatyme nereikalaujama nustatyti, jog del neatsiskaitymo nera darbdavio kaltes. Ši darbdavio prievole neatsiranda tik darbuotojo kaltes konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltes nera, tai darbdaviui kyla neigiamu padariniu del neatsiskaitymo laiku (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. gruod˛io 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje A.  C. v. UAB „Stelalita“, bylos Nr. 3K-3-625/2008; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilineje byloje D.  J. v. UAB „Geotechnikos grupe“, bylos Nr. 3K-3-305/2009). Jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomi DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisiniai padariniai, nepaisant to, buvo šaliu gincas del tam tikros išmokos mokejimo ar ne, jeigu jis u˛delse atsiskaityti ne del darbuotojo kaltes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. bir˛elio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007). Jeigu su atleid˛iamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo u˛mokescio sumokejimas u˛ visa u˛delsimo laika atitiks teises normos tikslus, taciau jeigu atleid˛iamam darbuotojui neišmokama tik dalis jam priklausanciu sumu, nesiekianciu jo vidutinio darbo u˛mokescio dyd˛io, tada DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu moketinos išmokos dyd˛io nustatymas taikant vien gramatini šios normos aiškinima prieštarautu teisingumo, protingumo ir sa˛iningumo principams bei reikštu neproporcingos teises pa˛eidimui sankcijos darbdaviui taikyma. DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo u˛mokestis u˛ visa u˛delsimo atsiskaityti laika – moketina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleid˛iamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmoketas visas jam priklausantis vieno menesio (ar daugiau) darbo u˛mokestis. Jeigu atleid˛iamam darbuotojui nebuvo išmoketa ma˛esne u˛ jo vidutini darbo u˛mokesti suma, tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dali moketinos išmokos dydi sudaro neišmoketo darbo u˛mokescio dalis, išieškoma u˛ u˛delsimo laika (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegu˛es 12 d. nutartis, priimta civilineje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilineje byloje A. V. T. v. UAB „Diena Media news“, bylos 3K-3-66/2011; kt.). Šioje byloje teiseju kolegija neturi pagrindo pripa˛inti pagristais kasacinio skundo argumentu, kad apeliacines instancijos teismas apskustoje nutartyje nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikos. Apeliacines instancijos teismas šioje byloje pagristai nustate kasatoriaus u˛delsimo atsiskaityti su ieškove fakta, nes atleidimo iš darbo diena su ieškove nebuvo visiškai atsiskaityta, jai nebuvo išmoketa dalis pagal teises aktus priklausancio darbo u˛mokescio – 2908 Lt. Faktiniai bylos duomenys neteikia pagrindo pripa˛inti, kad del u˛delsimo atsiskaityti yra ieškoves kalte (CPK 185 straipsnis), todel apeliacines instancijos teismas pagristai nekonstatavo ieškoves kaltes del u˛delsimo atsiskaityti egzistavimo. Ieškovei neišmoketa jos atleidimo iš darbo diena darbo u˛mokescio suma – 2908 Lt – yra didesne u˛ jos vieno menesio darbo u˛mokesti, kuris pagal šaliu darbo sutarti buvo 2200 Lt (T. 1, b. l. 10–12), todel išmokos pagal DK 141 straipsnio 3 dali dydis apskaiciuotinas ieškoves vidutini darbo u˛mokesti (ne jo dali) dauginant iš u˛delsimo atsiskaityti laiko. Pagal Vyriausybes 2003 m. gegu˛es 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybes tarnautojo vidutinio darbo u˛mokescio apskaiciavimo tvarkos aprašo nuostatas ir byloje pateiktus duomenis apie ieškovei apskaiciuota darbo u˛mokesti (T. 1, b. l. 108) ieškoves vidutinis vienos darbo dienos u˛mokestis yra 92,19 Lt, o pagal ji, taikant socialines apsaugos ir darbo ministro isakymais (2008 m. gruod˛io 30 d. isakymas Nr. A1-429, 2009 m. gruod˛io 24 d. isakymas Nr. A1-694, 2010 m. gruod˛io 27 d. isakymas Nr. A1-623) patvirtintus metinius vidutinio menesio darbo dienu skaicius, apskaiciuotas ieškoves vidutinis menesinis darbo u˛mokestis 2009 metais buvo 1945,21 Lt, 2010 m. – 1954,43 Lt, 2011 m. – 1945,21 Lt. Pagal bylos duomenis šios kasacinio teismo nutarties priemimo diena (2011 m. gegu˛es 17 d.) kasatoriaus u˛delsimas atsiskaityti su ieškove, prasidejes 2009 m. spalio 2 d., tesiasi 18 pilnu kalendoriniu menesiu ir 33 darbo dienas, taigi pagal DK 141 straipsnio 3 dali apskaiciuotos išmokos u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika dydis – 38 166,69 Lt.

Šios bylos kontekste teiseju kolegija pa˛ymi, kad teismas, pagal DK 141 straipsnio 3 dali priteisdamas darbuotojui (ieškovui), su kuriuo darbdavys teismo sprendimo priemimo diena vis dar nera visiškai atsiskaites (u˛delsimas atsiskaityti tesiasi), vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika privalo apskaiciuoti ir priteisti darbuotojui (ieškovui) konkrecia suma, apskaiciuota u˛ u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi nuo tos dienos, kuria darbdavys privalejo atsiskaityti, iki teismo sprendimo priemimo imtinai. Darbuotojas (ieškovas) taip pat turi teise gauti iš darbdavio (atsakovo) vidutini darbo u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi nuo teismo sprendimo priemimo iki u˛delsimo atsiskaityti pasibaigimo dienos, taciau teismas, priimdamas sprendima, apskaiciuoti konkrecia šios išmokos suma neturi galimybes, nes nera ˛inoma, kada darbdavys (atsakovas) sumokes darbuotojui (ieškovui) u˛delstas išmoketi sumas. Priteisdamas pastaraja išmoka, teismas sprendimo (nutarties) rezoliucineje dalyje turi nurodyti priteisiama vidutini darbo dienos u˛mokesti u˛ u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi po teismo sprendimo priemimo, šio laikotarpio prad˛ios diena ir pabaigos momenta, darbuotojo (ieškovo) savaites darbo laiko re˛ima (darbo dienu skaiciu per savaite). Konkrecia darbuotojui (ieškovui) išieškotino vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi, buvusi po teismo sprendimo priemimo, suma apskaiciuoja antstolis vykdymo procese. Konstatuotina, kad šioje byloje apeliacines instancijos teismas, išmoka pagal DK 141 straipsnio 3 dali ieškovei priteisdamas kaip vidutini valandini darbo u˛mokesti u˛ laikotarpi nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo ivykdymo dienos, netinkamai taike teises normas.

Kasacinis teismas, pletodamas savo DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktika, 2010 m. rugsejo 28 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje F. B. ir kt. v. UAB „Neo ranga“, bylos Nr. 3K-3-365/2010, yra išaiškines, kad taikant šia teises norma butina atsi˛velgti i DK 2, 35 straipsniuose itvirtintus darbo teises principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutini darbo u˛mokesti apskaiciuota išmoka u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika teismo gali buti priteisiama suma˛inta, jeigu jos priteisimas reikštu pernelyg didele disproporcija, nepagristai dideli neadekvatuma tarp teises pa˛eidimo ir sankcijos, nebutu suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose itvirtintais darbo teises principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teises principu. Šioje byloje kasatorius kasaciniame skunde nepagristai remiasi nurodyta nutartimi kaip precedentine ir šia prasme napagristai teigia apie apeliacines instancijos teismo nukrypima nuo nurodyta nutartimi suformuotos praktikos, nes šia nutartimi išnagrinetos civilines bylos ir nagrinejamos bylos teisiškai reikšmingos aplinkybes turi esminiu skirtumu – be kita ko, nurodytoje byloje atsi˛velgta i nustatyta trumpa darbuotojus ir darbdavi siejusiu darbo santykiu laikotarpi. Del tos pacios prie˛asties – bylu teisiškai reikšmingu aplinkybiu esminiu skirtumu – teiseju kolegija atmeta kaip nepagristus kasacinio skundo argumentus, kad šia byla nagrinejes apeliacines instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008, bei 2008 m. gegu˛es 12 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008, pateiktu teises aiškinimo ir taikymo išaiškinimu. Taciau teiseju kolegija, atsi˛velgdama i DK 2, 35 straipsniuose, 36 straipsnio 1, 2 dalyse, 141 straipsnio 3 dalyje itvirtinta teisini reglamentavima bei nurodyta šiu teises normu aiškinimo ir taikymo praktika, kaip tokia, taip pat i nustatytas bylos faktines aplinkybes, tarp ju – i u˛delstos išmoketi išmokos ir apskaiciuotos išmokos u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika dyd˛ius, i tai, kad kasatorius faktiškai nevykdo jokios veiklos, pas ji like dirbti tik du darbuotojai (186 darbuotojai atleisti), bei i byloje pateiktus duomenis apie kasatoriaus turtine padeti, konstatuoja, kad apskaiciuotos išmokos u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika – 38 166,69 Lt – priteisimas reikštu pernelyg didele disproporcija, nepagristai dideli neadekvatuma tarp teises pa˛eidimo ir sankcijos, nebutu suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose itvirtintais darbo teises principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teises principu. Del to teiseju kolegija pripa˛ista pagristais kasacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama i DK normu pa˛eidima, apeliacines instancijos teismui nesuma˛inus ieškovei priteistinos išmokos u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika, skaiciuotinos iki teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprend˛iamas gincas, priemimo dienos, ir sprend˛ia, kad nurodyta išmoka yra ma˛intina, ieškoves naudai iš atsakovo priteistina 19 083 Lt u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika (DK 2, 35 straipsnis, 36 straipsnio 1, 2 dalys, 141 straipsnio 3 dalis). Darbdavys, u˛delsdamas atsiskaityti su atleid˛iamu iš darbo darbuotoju arba nevykdydamas teismo sprendimo, prisiima jam galinciu kilti neigiamu padariniu rizika. Vidutinio darbo u˛mokescio priteisimas u˛ u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi, einanti po teismo sprendimo (nutarties) priemimo, be kita ko, skatina darbdavi (atsakova) greiciau eliminuoti teises pa˛eidima ir ivykdyti savo pareiga darbuotojui (ieškovui). Darbdaviui (atsakovui) operatyviai ivykd˛ius teismo procesini sprendima, kuriuo darbuotojui (ieškovui) priteistos u˛delstos išmoketi išmokos, po teismo sprendimo isiteisejimo darbdavys (atsakovas) gali apskritai jau nebetureti pareigos moketi darbuotojui (ieškovui) u˛ u˛delsima atsiskaityti arba šios terminuotos išmokos mokejimas laiko at˛vilgiu gali buti minimalizuotas. Del to teiseju kolegija sprend˛ia, kad šioje byloje ieškoves, dirbusios penkiu darbo dienu savaites re˛imu, naudai iš kasatoriaus priteistina po 92,19 Lt vidutinio darbo dienos u˛mokescio u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika (kiekviena u˛delsimo atsiskaityti laikotarpio darbo diena) nuo 2011 m. gegu˛es 18 d. iki tol, kol kasatorius sumokes ieškovei u˛delsta išmoketi 2908 Lt darbo u˛mokesti (DK 141 straipsnio 3 dalis).

Nustatytas netinkamas materialiosios teises normu taikymas yra pagrindas pakeisti apskusta apeliacines instancijos teismo sprendimo dali, kuria, taikant DK 141 straipsnio 3 dali, ieškoves naudai priteistas vidutinis darbo u˛mokestis u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Del bylinejimosi išlaidu

 

Teiseju kolegija pa˛ymi, kad teismas, priteisdamas darbuotojui (ieškovui) konkrecia suma, apskaiciuota u˛ u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi iki teismo sprendimo priemimo dienos imtinai, turi nuo šios sumos pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkta, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkta apskaiciuoti ˛ymini mokesti ir ji priteisti i valstybes biud˛eta iš darbdavio (atsakovo), neatleisto nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis), nesant galimybes nustatyti ieškinio sumos del darbuotojui (ieškovui) priteisiamo vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsimo atsiskaityti laikotarpi po teismo sprendimo priemimo, ˛yminis mokestis nuo šios terminuotos išmokos i valstybes biud˛eta iš darbdavio (atsakovo) nepriteisiamas. Šioje byloje apeliacines instancijos teismas neapskaiciavo ieškovei priteistinos konkrecios sumos u˛ u˛delsima atsiskaityti ir nuo jos nepriteise iš kasatoriaus valstybes naudai ˛yminio mokescio, taip netinkamai pritaikes proceso teises normas. Ši teises taikymo klaida ištaisytina, apskusto sprendimo dalis del bylinejimosi išlaidu priteisimo pakeistina ir iš kasatoriaus priteistinas valstybes naudai ˛yminis mokestis, apskaiciuotas nuo priteisiamos 19 083 Lt sumos, t. y. 572,49 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Apskusto sprendimo dalis, kuria išsprestas šaliu turetu bylinejimosi išlaidu paskirstymas ir ieškovei iš kasatoriaus priteista 332 Lt bylinejimosi išlaidu, paliktina nepakeista.

Iš pateiktu rašytiniu irodymu matyti, kad kasaciniame teisme kasatorius turejo 2212 Lt bylinejimosi išlaidu, o ieškove – 1000 Lt bylinejimosi išlaidu. Atsi˛velgdama i bylos išsprendimo kasaciniame teisme rezultata, teiseju kolegija sprend˛ia, kad, atlikus iskaityma, iš ieškoves kasatoriaus naudai priteistina 767 Lt bylinejimosi išlaidu (CPK 93, 98 straipsniai).

Kasaciniame teisme patirta 35,50 Lt bylinejimosi išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2011 m. gegu˛es 17 d. pa˛yma apie išlaidas, susijusias su procesiniu dokumentu iteikimu). Šios bylinejimosi išlaidos, atsi˛velgisnt i ju dydi, ginco esme bei jo išsprendimo rezultata, valstybes naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

 

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Pakeisti Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 20 d. sprendimo dalis del neišmoketo darbo u˛mokescio, vidutinio darbo u˛mokescio u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika bei bylinejimosi išlaidu priteisimo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Kanados UAB „Pajurio mediena“ (j. a. k. 110601096) ieškoves I. G. (duomenys neskelbtini), dirbusios penkiu darbo dienu savaites re˛imu, naudai 2908 (du tukstancius devynis šimtus aštuonis) Lt neišmoketo darbo u˛mokescio, 19 083 (devyniolika tukstanciu aštuoniasdešimt tris) Lt u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2011 m. gegu˛es 17 d. imtinai, po 92,19 Lt (devyniasdešimt du litus 19 ct) vidutinio darbo dienos u˛mokescio u˛ u˛delsimo atsiskaityti laika nuo 2011 m. gegu˛es 18 d. iki tol, kol atsakovas sumokes ieškovei u˛delsta išmoketi 2908 Lt darbo u˛mokesti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Kanados UAB „Pajurio mediena“ (j. a. k. 110601096) 572,49 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt du litus 49 ct) ˛yminio mokescio valstybes naudai.

Likusia Klaipedos apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. sausio 20 d. sprendimo dali palikti nepakeista.

Priteisti iš ieškoves I. G. (duomenys neskelbtini) 767 (septynis šimtus šešiasdešimt septynis) Lt bylinejimosi išlaidu atsakovo Lietuvos ir Kanados UAB „Pajurio mediena“ (j. a. k. 110601096) naudai.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos ir Kanados UAB „Pajurio mediena“ (j. a. k. 110601096) 35,50 Lt (trisdešimt penkis litus 50 ct) bylinejimosi išlaidu valstybes naudai.

Ši Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis yra galutine, neskund˛iama ir isiteiseja nuo priemimo dienos.

 

 

Teisejai                                                                                                           Algis Norkunas

 

 

                                   Antanas Simniškis

 

 

                                   Janina Stripeikiene