Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-870/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32586-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.4; 2.1.7.4; 2.4.6.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Reginos Pocienės,

sekretoriaujant Agatai Minkel, 

dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,

nuteistajam T. Š. (T. Š.),

gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, 

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 350 MGL (17 500 Eur) dydžio bauda. T. Š. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams bausmių apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė T. Š. paskirta laisvės atėmimas 2 metams ir 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       T. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, bei „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Estijos Respublikoje, vieninteliu valdybos nariu (vadovu), iš anksto žinodamas, kad realiai jokių prekių bendrovė „duomenys neskelbtini“ neužsakė, jo vadovaujamos UAB „duomenys neskelbtini“ ir „duomenys neskelbtini“ neturi jokių sutarčių su tariamu prekių savininku/pirkėju, t. y. bendrove „duomenys neskelbtini“, „duomenys neskelbtini“ vardu 2018 metais, tiksliau nenustatytu laiku, užsakė prekes (vaistus) iš Indijos, kurias pagal susitarimą su „duomenys neskelbtini“ ekspeditorius UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. balandžio 9 d. atgabeno iš Indijos (Mumbajaus) su oro važtaraščiu (OVZ) 235-68674443 (sąskaita S/6 (2018 m. kovo 27 d.), svoris 900 kg) į Talino oro uostą, iš kurio prekės (vaistai) buvo išgabentos su tranzito deklaracija T1 MRN 18EE1210EEN0380047, tranzito procedūrą užbaigus 2018 m. balandžio 9 d. Estijos muitinės Muuga sandėlyje, po ko 2018 m. balandžio 12 d. minėtų prekių (vaistų) išvežimui įforminus Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 18EE1210EEN0394209 (CMR Nr. 4W/6, sąskaita Nr. 4W/6), kurioje prekių (vaistų) siuntėjas nurodomas „duomenys neskelbtini“, prekių gavėjas bendrovė „duomenys neskelbtini“ (ul. (duomenys neskelbtini) Ukraina), prekių (vaistų) į Ukrainą per šioje tranzito deklaracijoje nurodytą Vengrijos muitinės kontrolės postą Zahony-Chop neišvežė, o pagal CMR važtaraštį Nr. 4W/6 (2018 m. balandžio 11 d.) su transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 13 d. 9.35 val. UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atvežė (vaistus pagal minėtą sąskaitą S/6) į UAB „duomenys neskelbtini“ laikinojo saugojimo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), tuomet 2018 m. balandžio 13 d. 12.19 val. jo nurodymu prekės (vaistai) buvo perkrautos į transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo K. K., nežinojęs apie nusikalstamą veiką, pakrovimo darbo lape nurodžius klientą UAB „duomenys neskelbtini“, o krovinio (vaistų) vežimui įforminus tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį 21662 (siuntėjas „duomenys neskelbtini“, o gavėjas bendrovė „duomenys neskelbtini“, krovinio iškrovimo vieta „duomenys neskelbtini“), prekių (vaistų, įvežtų pagal sąskaitą S/6, 2018 m. kovo 27 d.), kurių vertė 53450,90 Eur, muitinės vertė 1193400 Eur, iš Lietuvos Respublikos neišvežė, tokiu būdu jis neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių (vaistų), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 200 straipsnio 2 dalyje.

2.       T. Š. buvo kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, tuo, kad būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu, kurios veikla – tarpininkavimo paslaugos bei kita veikla, taip pat „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Estijos Respublikoje, vieninteliu valdybos nariu (vadovu), kurios veikla yra transporto priemonių priežiūra ir remontas, neturėdamas licencijų, žinodamas, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamybai, importui, didmeniniam vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimui, vaistinės veiklai ir farmacinių atliekų tvarkymui (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla Lietuvos Respublikoje, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – FĮ) 19 straipsnio 1 dalyje, neturėdamas gamybos licencijos, kaip to reikalauja FĮ 24 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad juridinis asmuo gali verstis vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba ir (ar) importu iš trečiųjų šalių tik gavęs šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą gamybos licenciją, neturėdamas didmeninio platinimo licencijos kaip tai numatyta FĮ 30 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad juridinis asmuo turi teisę verstis didmeniniu vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, naudojamų vaistinių preparatų ar ekstemporalių vaistinių preparatų gamybai, platinimu tik turėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą didmeninio platinimo licenciją, jis ekspeditoriaus UAB „duomenys neskelbtini“ pagal susitarimą su „duomenys neskelbtini“ 2018 m. balandžio 9 d. iš Indijos (Mumbajaus) į Talino oro uostą atgabentas prekes (vaistus) su oro važtaraščiu (OVZ) 235-68674443 (sąskaita S/6 (2018 m. kovo 27 d.), svoris 900 kg), 2018 m. balandžio 12 d. minėtų prekių (vaistų) išvežimui įforminus Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 18EE1210EEN0394209 (CMR Nr. 4W/6, sąskaita Nr. 4W/6), kurioje prekių siuntėjas nurodomas „duomenys neskelbtini“, prekių gavėjas įmonė „duomenys neskelbtini“ (ul. (duomenys neskelbtini) Ukraina), prekių (vaistų) į Ukrainą per šioje tranzito deklaracijoje nurodytą Vengrijos muitinės kontrolės postą Zahony-Chop neišvežė, o pagal CMR važtaraštį Nr. 4W/6 (2018 m. balandžio 11 d.) transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 13 d. 9.35 val. UAB „duomenys neskelbtini“ vardu atvežė prekes (vaistus pagal minėtą sąskaitą S/6) į UAB „duomenys neskelbtini“ laikinojo saugojimo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), tuomet 2018 m. balandžio 13 d. 12.19 val. jo nurodymu prekės (vaistai) buvo perkrautos į transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo K. K., nežinojęs apie nusikalstamą veiką, pakrovimo darbo lape nurodžius klientą UAB „duomenys neskelbtini“, o krovinio (vaistų) vežimui įforminus tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį 21662 (siuntėjas „duomenys neskelbtini“, o gavėjas įmonė „duomenys neskelbtini“, krovinio iškrovimo vieta „duomenys neskelbtini“), prekes (vaistų, įvežtų pagal sąskaitą S/6, 2018 m. kovo 27 d.), kurių vertė 53450,90 Eur, muitinės vertė 1193400 Eur, išplatino Lietuvos Respublikos rinkoje, tokiu būdu jis stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neturėdamas licencijų veiklai, kuriai jie reikalinga, iš Lietuvos Respublikos neišvežė, o realizavo Lietuvos Respublikos rinkoje.

3.       Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu T. Š. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuojant tuo, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys nepatvirtina, jog T. Š. iš Lietuvos neišvežtas prekes (vaistus) išplatino Lietuvos Respublikos rinkoje. Apygardos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad K. K. kitiems asmenims platino prekes, kurių neteisėtai neišvežė T. Š., jog K. K. nurodymus paimti prekes ir jas nuvežti kitiems asmenims duodavo apeliantas. Apygardos teismas, išteisindamas T. Š. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, atsižvelgė ir į tai, kad pagal byloje užfiksuotus duomenis neįmanoma identifikuoti asmens (galimai ir asmenų), kuris duodavo nurodymus K. K., o prekių likimas apskritai nėra nustatytas, yra nežinomas. 

II.       Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.       Nuteistasis T. Š. (toliau – apeliantas/nuteistasis) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

4.1.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagristos prielaidomis ir neatitinka faktinių aplinkybių. Apelianto teigimu, įmonė „duomenys neskelbtini“ tik formaliai buvo vaistų pirkėja, ji tik sumokėjo už prekių pristatymą į Talino oro uostą, tačiau reali prekių užsakovė ir savininkė buvo įmonė „duomenys neskelbtini“. Pasak apelianto, liudytojas R. S. paaiškino, kad prekių iš Indijos užsakovė buvo įmonė „duomenys neskelbtini“, kuri kaip užsakovą nurodė įmonę „duomenys neskelbtini“. Įmonė „duomenys neskelbtini“ sumokėjo UAB „duomenys neskelbtini“ už suteiktas paslaugas. Apelianto vertinimu, nėra duomenų, kad jis rūpinosi, kontroliavo ar prisidėjo prie krovinio įgijimo ir atgabenimo iš Talino oro uosto iki Lietuvos muitinės sandėlių, kadangi su asmeniu, vardu „S.“, kuris Talino oro uoste pasitiko krovinį iš Indijos, jis nėra susijęs. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nebuvo nustatyta, kokiu automobiliu prekės buvo atgabentos iki Estijos muitinės sandėlio.

4.2.       Apelianto teigimu, nuo tada, kai krovinys buvo nugabentas į Estijoje esantį muitinės sandėlį, buvo parduotas Ukrainai ir išgabentas iš sandėlių, įmonė „duomenys neskelbtini“ buvo atsakinga už krovinį. Nurodo, kad, krovinį pardavus, jis buvo pakrautas į transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir išgabentas. Pasak apelianto, kroviniui išvykus iš sandėlio, įmonė „duomenys neskelbtini“ nebebuvo jo savininkė, atsakinga už jo gabenimą ar pristatymą į paskirties vietą, dokumentų forminimą, tranzito vykdymą. Nurodoma, kad kita apelianto įmonė UAB „duomenys neskelbtini“ teikia sandėliavimo paslaugas, todėl buvo pasinaudota minėtos įmonės iš UAB „duomenys neskelbtini“ nuomojamu sandėliu, kuriame vyko krovinio perkrovimas. Nuteistasis pažymi, kad krovinį iš Estijos į Lietuvą atvežęs vairuotojas viešbutyje vartojo alkoholį ir negalėjo vairuoti, todėl jis (T. Š.), būdamas suinteresuotas gauti papildomų pajamų, leisdamas naudotis UAB „duomenys neskelbtini“ nuomojamu sandėliu, atgabeno krovinį nuo viešbučio iki UAB „duomenys neskelbtini“. Jo teigimu, jis nežino, kas užsakė krovinio pervežimo paslaugą. Nuteistojo vertinimu, nuo tada, kai prekės buvo iškrautos UAB „duomenys neskelbtini“ iki tada, kai šis krovinys išvyko iš sandėlio, UAB „duomenys neskelbtini“ galėjo laikinai būti atsakinga už krovinį.

4.3.       Akcentuoja, kad krovinį iš minėto sandėlio paėmė K. K., su kuriuo apeliantas jokiais ryšiais nėra susijęs. Nuteistasis nurodo, kad jis negalėjo žinoti, kas ir kur išgabeno krovinį, neturėjo duomenų, jog minėtas krovinys neišvyko iš Lietuvos Respublikos.

4.4.       Apelianto vertinimu, įmonė „duomenys neskelbtini“ krovinį pardavė Estijoje ir nuo to momento jis (nuteistasis) nebuvo nei krovinio savininkas, nei vežėjas. Vien aplinkybė, jog jis įtarė, kad tranzito procedūra Estijoje nebuvo užbaigta, tačiau žinodamas, jog už tai atsakingas vežėjas (Estijos įmonė) arba savininkas, jis (nuteistasis) negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. 

4.5.       Skunde teigiama, kad teismo padaryta išvada, jog į Lietuvą įvežtų prekių nebuvo ketinama išvežti į Ukrainą, yra pagrįsta prielaida. Pasak apelianto, įmonė „duomenys neskelbtini“ buvo tik formali prekių pirkėja, todėl apie tikrosios prekių savininkės „duomenys neskelbtini“ realius ketinimus – parduoti ar pristatyti krovinį Ukrainos bendrovei „duomenys neskelbtini“, nebuvo žinoma.

5.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis tvirtino, jog yra nekaltas.

IV.       Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išklausiusi proceso dalyvių pateiktus paaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė bei pagrįstai pripažino T. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 2 dalyje. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, kaip teigiama apeliaciniame skunde, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados.

7.       T. Š. nesutinka su teismo išvadomis dėl jo atsakomybės už prekių neišvežimą iš Lietuvos Respublikos, tai yra byloje kilo ginčas, ar apeliantas gali būti pripažintas BK 200 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektu.

8.       BK 200 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą neišvežimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių ar produkcijos, kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad paprastai tokia veika siekiama nesumokėti mokesčių, kuriuos privalu būtų sumokėti, jei prekės būtų skirtos realizuoti Lietuvoje, gauti iš to turtinės naudos, įgyti ekonominių pranašumų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad šios nusikalstamos veikos subjektas pirmiausia yra tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą įvykdymą (pvz., įmonės vadovas, prekių gabentojas ar kitas atsakingas darbuotojas). Pažymėta, kad prekių neišvežimas dažnai yra susijęs su tokiais veiksmais, kaip prekių iškrovimas ar sukeitimas, gabenimas nenustatytu maršrutu arba gabenimo nustatytu maršrutu imitavimas, dokumentų klastojimas ir jų pateikimas, poveikis muitinės pareigūnams, tarnybinis piktnaudžiavimas tikrinant krovinį arba patvirtinant tranzito ir eksporto procedūrų pabaigimą ir pan. Bet kuris fizinis asmuo, atliekantis tokius ar panašius veiksmus ir suprantantis, kad šie veiksmai atliekami tam, kad prekės nebūtų išvežtos iš Lietuvos Respublikos, taip pat gali būti pripažintas kaltu pagal BK 200 straipsnį. Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Pareigos išvežti minėtas prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Aplinkybėmis, rodančiomis, kad prekių ir produkcijos nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, gali būti jų realizavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-190/2008, Nr. 2K-306/2014, Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-7-9-976/2020). 

9.       Šioje byloje aktualus 2018 m. balandžio mėnesį į Europos Bendriją atgabentas 900 kg krovinys. Atskleidžiant nuteistojo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką ir jo atliktų veiksmų, susijusių su aptariamų prekių neišvežimu iš Lietuvos Respublikos, chronologiją, pirmiausia aptartini byloje surinkti objektyvūs duomenys apie atvykusį krovinį iš Indijos, jo gabenimo seką. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš šių duomenų aiškiai matyti, kad nuteistasis yra susijęs su krovinio įgijimu bei jo tolimesne logistika, yra prisidėjęs prie krovinio atgabenimo iš Talino oro uosto iki Lietuvoje esančių sandėlių, nežiūrint į tai, prekės iš Lietuvos Respublikos į paskirties vietą išvežtos nebuvo, nors pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos, todėl jis tinkamas subjektas BK 200 straipsnio prasme. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais remiantis apygardos teismas padarė motyvuotą išvadą dėl T. Š. kaltės, todėl teisėjų kolegija detaliai jų nekartoja, akcentuoja esminius aspektus.

10.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to iš esmės neginčija ir apeliantas, nusikalstamos veikos dalyko, t. y. 900 kg prekių (vaistų) krovinio iš Indijos užsakovas buvo bendrovė „duomenys neskelbtini“, kurios vienas iš steigėjų, valdybos narys ir akcininkas buvo T. Š. (13 t., b. l. 116–125). Bylos duomenimis, prekės pagal 2018 m. kovo 27 d. sąskaitą S/6 (svoris 900 kg) buvo atgabentos į Talino oro uostą. Tai, kad būtent bendrovė „duomenys neskelbtini“ iš Indijos (Mumbajaus) užsakė prekių patvirtina 2018 m. balandžio 3 d. oro važtaraštis 235BOM68674443 (NCS/22003720) (13 t., 41–42). Pagal 2018 m. balandžio 5 d. sąskaitą Nr. RM 1804026 už prekių transportavimą Estijos įmonė „duomenys neskelbtini“ UAB „duomenys neskelbtini“ sumokėjo 2266,82 Eur (10 t., b. l. 153). Šią sąskaitą apmokėjo  įmonė „duomenys neskelbtini“, mokėjimas atliktas 2018 m. balandžio 5 d. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. spalio 6 d. rašto duomenimis, Estijoje registruotos įmonės „duomenys neskelbtini“ (nurodo „duomenys neskelbtini“) sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 19 d. nuotoliniu būdu atidarė Lietuvos pilietis T. Š., pateikdamas savo asmens dokumentą (13 t., b. l. 163–164). Pagal tranzito/saugumo dokumentą T1 MRN 18EE210EEN0394209, prekių, kurių svoris 900 kg, siuntėjas „duomenys neskelbtini“, prekės gavėjas „duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), Ukraina, pakrovimo vieta Muuga, išvykstanti transporto priemonė, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 26). Iš 2018 m. balandžio 9 d. sąskaitos – faktūros Nr. 4W/6 matyti, kad eksportuotoja Estijos įmonė „duomenys neskelbtini“, prekių pirkėja Ukrainos įmonė „duomenys neskelbtini“, bendras kiekis 990,28, vertė 53450,90 Eur (13 t., b. l. 39–40). Pagal 2018 m. balandžio 11 d. išleidimo orderį Nr. 2018V-365, prekių (vaistų), kurių kiekis 900 kg, siuntėjas „duomenys neskelbtini“ (išsiuntimo šalis EE), gavėjas „duomenys neskelbtini“ (paskirties šalis UA), prekės vežamos transporto priemone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 125). Iš 2018 m. balandžio 11 d. tarptautinio važtaraščio CMR Nr. 4W/6 matyti, kad Estijos įmonė „duomenys neskelbtini“ pagal užsakymą turėjo eksportuoti 900 kg vaistų Ukrainos įmonei „duomenys neskelbtini“. Prekės buvo pakrautos į transporto priemonę (priekabą), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 22). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto duomenimis, iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, pagal (duomenys neskelbtini) srities valstybinės muitinės tarnybos atsakymą, pagal 2018 m. kovo 27 d. sąskaitą Nr. S/6 ir 2018 m. balandžio 9 d. sąskaitą Nr. 4W/6, duomenų apie vaistų muitinį įforminimą nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. nėra (6 t., b. l. 4).

11.       Taigi, pagal pirminius krovinio dokumentus nei prekės siuntėjas, nei jos galutinis gavėjas nebuvo Europos Bendrijos valstybių įmonės. Aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad prekes (vaistus) iš Indijos užsakė Estijos įmonė „duomenys neskelbtini“, taip pat ši įmonė užsakė prekių transportavimo paslaugas iš UAB „duomenys neskelbtini“, galutinė prekių paskirties vieta –  Ukrainos įmonė „duomenys neskelbtini“. Prekių gabenimo procesas buvo vykdomas įmonės „duomenys neskelbtini“ vardu ir užsakymu, o prekių krovinio įgijimo, pristatymo klausimus derino nuteistasis T. Š., įmonės „duomenys neskelbtini“ valdybos narys ir akcininkas, iš esmės veikęs kaip faktinis įmonės vadovas. Nežiūrint į tai, kad aptartuose dokumentuose nurodyta, jog prekių (vaistų) galutinis gavėjas Ukrainos įmonė, bylos duomenimis aiškiai nustatyta, jog prekės nepasiekė jos paskirties vietos Ukrainoje. Pasak apelianto, kroviniui išvykus iš Estijos sandėlio, įmonė „duomenys neskelbtini“ nebuvo jo savininkė, atsakinga už jo gabenimą ar pristatymą į paskirties tašką, dokumentų forminimą, tranzito vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tolesnė krovinio judėjimo eiga, krovinio pristatymo į Lietuvoje esantį sandėlį aplinkybės, aiškiai rodo, jog T. Š. aktyviais veiksmais prisidėjo, kad prekės būtų iškrautos su nuteistuoju susijusiame UAB „duomenys neskelbtini“ terminale. Bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad prekių neketinta pristatyti Ukrainos bendrovei, jos nebuvo išvežtos iš Europos Bendrijos (Lietuvos Respublikos).

12.       Nuteistojo vaidmenį padarant inkriminuotą veiką patvirtina faktinės aplinkybės, rodančios jo sąsajas su sandėlio, kuriame buvo iškrautos neišvežtos prekės, patalpomis. Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“, registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje vadovas T. Š. (13 t., b. l. 76–77). Bylos duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl prekių laikymo sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo sudaryta prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartis tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio sandėlio užsakymo lapo, 2018 m. balandžio 13 d., 09:30:03 val., UAB „duomenys neskelbtini“ užsakė prekių, kurių svoris 900 kg, iškrovimą komerciniame sandėlyje. Nurodytas automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir užsakovo telefono numeris – (duomenys neskelbtini). Liudytojas V. K. teisme patvirtino, kad tai yra T. Š. telefono numeris (24 t., b. l. 193). Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje CMR 21662 užfiksuota: krovinys pagal dokumentą INV:4W/6 (2018  m.  balandžio 9 d.), kurio siuntėjas „duomenys neskelbtini“, gavėjas „duomenys neskelbtini“, krovinio iškrovimo vieta UAB „duomenys neskelbtini“, krovinio pakrovimo vieta ir data 2018 m. balandžio 13 d., UAB „duomenys neskelbtini“, automobilio modelis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. K. (12 t., b. l. 4). Liudytoja J. L. parodė, kad įmonė UAB „duomenys neskelbtini“ užsiima muitinės sandėlių veikla, laikino saugojimo sandėlių veikla, nuomoja patalpas. Liudytojos žiniomis įmonė neturėjo santykių su UAB „duomenys neskelbtini“ ir Estijos įmone „duomenys neskelbtini“. Dėl važtaraščio Nr. 21662, liudytoja paaiškino, jog krovinys įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo gautas, jų įmonė vaistinių preparatų negali gauti (25 t., b. l. 7). Svarbu tai, šią aplinkybę akcentavo ir apygardos teismas, jog pats apeliantas krovinį atvežė ir dalyvavo jo iškrovime UAB „duomenys neskelbtini“ sandėlyje. T. Š. teisme patvirtino, kad krovinys buvo užsakytas „duomenys neskelbtini“ vardu ir Estijoje buvo parduotas Ukrainos įmonei. Tarpininkas tą krovinį atvežė jam į Vilnių, pasakė, jog jis (apeliantas) krovinį turi perkrauti į kitą mašiną, kurį išveš toliau. Krovinys buvo pakrautas į UAB „duomenys neskelbtini“ komercinį sandėlį UAB „duomenys neskelbtini“ vardu. Transporto priemonę, kuria buvo atgabentas krovinys į Vilnių, jis perėmė prie Karoliniškių viešbučio. Kadangi vairuotojas buvo girtas, apeliantas iki sandėlio krovinį nuvežė pats, dalyvavo prekių iškrovime (25 t., b. l. 101–106). Iškrovimo darbo lapo duomenimis, 2018 m. balandžio 13 d., 09:35:28 val., pagal kliento UAB „duomenys neskelbtini“ užsakymą UAB „duomenys neskelbtini“ komerciniame sandėlyje (rampos Nr. 24) buvo iškrautas krovinys, kurio svoris 900 kg, iš transporto priemonės, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Dokumente nurodyta „skambinti man“ ir telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 26). Byloje esantis pakrovimo darbo lapas patvirtina, kad 2018 m. balandžio 13 d., 12:19:50 val., krovinys, kurio svoris 900 kg, iš UAB „duomenys neskelbtini“ sandėlio, klientui UAB „duomenys neskelbtini“, buvo pakrautas į transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 10). Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 11 d. sutarties, K. K. išsinuomojo automobilį, „MB VITO“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Nuomos laikotarpis 2018 m. balandžio 11 d., 8:00 val., pabaiga 2018 m. balandžio 12 d., 8:00, automobilis iš kliento priimtas buvo 2018 m. balandžio 13 d., 19:30 val. Sutartyje nurodyta ir tai, kad automobiliu leidžiama važiuoti tik Lietuvoje, draudžiama vykti į Ukrainą (12 t., b. l. 196–201). Liudytojas K. K. parodė, jog iš matymo pažįstamo asmens gavo pasiūlymą už pervežimą užsidirbti pinigų, jam nurodė kur yra krovinys. Išsinuomojo autobusiuką, nuvažiavo į sutartą vietą, jam pakrovė krovinį, kurį jis nuvežė į Lazdynuose esančius garažus (25 t., b. l. 14–16). Pateikti duomenys iš Ukrainos institucijos patvirtina, kad Ukrainos bendrovės TOV „duomenys neskelbtini“ (juridinis adresas (duomenys neskelbtini) sritis) darbuotojai neužsakinėjo vaistinių preparatų iš Estijos įmonės „duomenys neskelbtini“ ir Lietuvos įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ (25 t., b. l. 67–98).

13.       Kaip minėta, šio sprendimo 8 punkte, nusikalstamos veikos, numatytos BK 200 straipsnyje, subjektas pirmiausia yra tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą įvykdymą. 

14.       Nuteistasis laikosi pozicijos, kad už krovinį, kuris atvyko iš Indijos ir pateko į Estijos sandėlius, „duomenys neskelbtini“ atsakinga buvo tol, kol šis krovinys buvo parduotas ir pakrautas, o UAB „duomenys neskelbtini“ buvo atsakinga už krovinį nuo to, kai jis pateko į komercinį sandėlį, iki to momento, kai buvo perkrautas. Vis tik byloje surinktų duomenų visetas patvirtina, kad būtent apeliantas yra atsakingas už visą prekių judėjimą bei krovinio neišvežimą iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismo pakankamai detaliai aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad tranzitinių prekių (vaistų) gabenimas buvo vykdomas T. Š. vadovaujamų įmonių vardu ir užsakymu. Pagal byloje esančius krovinių gabenimo važtaraščius matyti, kad prekės buvo siunčiamos iš Estijos bendrovės „duomenys neskelbtini“ į Ukrainą bendrovei „duomenys neskelbtini“, nors nustatyta, kad realiai Ukrainos bendrovė jų neužsakė, o krovinys iš tiesų buvo iškrautas nuteistojo valdomos įmonės UAB „duomenys neskelbtini“ išnuomotame sandėlyje. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog nėra duomenų, kad T. Š. rūpinosi, kontroliavo ar prisidėjo prie krovinio įgijimo ir atgabenimo iš Talino oro uosto iki Lietuvos muitinės sandėlių, priešingai aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apelianto vaidmuo prekių gabenimo procese buvo aktyvus. Būtent T. Š. ėmėsi konkrečių organizacinio ir koordinuojančio pobūdžio veiksmų, kad prekės atsidurtų Lietuvoje, iškrovė prekes ne muitinės sandėlyje, taip neišveždamas krovinio iš Lietuvos Respublikos į jos paskirties vietą. Ikiteisminio tyrimo metu T. Š. patvirtino, kad jis pats susirašinėjo dėl „Viagra“ ir kitų krovinių su UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotoju V. G.. Jis pats ir jo darbuotojai siuntė V. G. CMR, sąskaitą (invoice) deklaraciją, krovinio važtaraštį dėl krovinio saugojimo (24 t., b. l. 41). Nustatyta, jog prekės turėjo būti išgabentos iš Europos Sąjungos į Ukrainą, tačiau 2018 m. balandžio 13 d., pagal 2018 m. balandžio 11 d. CMR važtaraštį Nr. 4W/6, pristatytos į UAB „duomenys neskelbtini“ laikinojo saugojimo sandėlį, kuris buvo išnuomotas UAB „duomenys neskelbtini“, minėtą krovinį atvežė apeliantas bei dalyvavo jo iškrovime. Tą pačią dieną (balandžio 13 d.) prekės buvo pakrautos į transporto priemonę, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuria leidžiama važiuoti tik Lietuvoje ir kurią K. K. išsinuomojo dar balandžio 11 d. Po ko, prekės K. K. išvežtos į Vilniuje esantį garažą. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, kad jis nėra susijęs su K. K.. Pažymėtina, ši aplinkybė buvo vertinta pirmosios instancijos teisme. Apygardos teismui konstatavus, jog nenustatytas prekių likimas, neidentifikuotas asmuo (asmenys), kuris duodavo K. K. nurodymus paimti prekes ir jas nuvežti kitiems asmenims, nenustačius, kad K. K. kitiems asmenims platino tas prekes, kurių neteisėtai neišvežė apeliantas, T. Š. dėl jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, tai yra dėl prekių realizavimo Lietuvoje, skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas. Tai, kad prekių nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, patvirtina ir tai, jog Lietuvos muitinės veiklos zonoje jokie muitinės dokumentai prekėms įforminti nebuvo. Akcentuotina, apeliantas pripažino, jog įtarė, kad neužbaigtas tranzitas, jog krovinys vis dar tranzitinis, žinojo, kad krovinį reikėjo laikyti muitinės sandėlyje. Šios aplinkybės aiškiai rodo, jog padarant inkriminuojamą veiką T. Š. vaidmuo nebuvo antraeilis, kad jo veiksmai buvo aiškiai sąmoningi, jis suprato, kad prekės negali likti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, jog jos yra tranzitinės, kad tokių prekių įvežimas į Lietuvą ir neišvežimas iš Europos Bendrijos yra apmokestinamas. Įvežtų prekių pagal sąskaitą suma yra 53450,90 Eur, muitinės vertė 1193400 Eur, tai yra didesnė nei 250 MGL, todėl T. Š. veiksmai pagal BK 200 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai. T. Š., sprendžiant iš jo parodymų visumos, suprato, kad krovinys tranzitinis, tačiau prekių iš Lietuvos Respublikos neišvežė, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog apeliantas veikė tiesiogine tyčia.

15.       Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl kito subjekto atsakomybės, o būtent, kad su krovinio atgabenimu iš Indijos į Talino oro uostą jo įmonė „duomenys neskelbtini“ susijusi tik tiek, jog už paslaugas – prekių pristatymą iki Talino oro uosto apmokėjo UAB „duomenys neskelbtini“, nors reali prekių užsakovė ir savininkė buvo įmonė „duomenys neskelbtini“. Nuteistasis pagrįsdamas šį teiginį, iš esmės remiasi tik liudytojo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo R. S. paaiškinimu, jog prekių iš Indijos užsakovė buvo įmonė „duomenys neskelbtini“, kuri kaip užsakovą nurodė įmonę „duomenys neskelbtini“. Iš tiesų, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. S. nurodė šias aplinkybes, tačiau teisiamojo posėdžio metu teigė, jog nežino, kaip „duomenys neskelbtini“ yra susijusi su „duomenys neskelbtini“. Pasak liudytojo, „duomenys neskelbtini“ nurodė, kad už paslaugą mokės gavėjas. Ant sąskaitos (invoice) gavėju nurodytas – „duomenys neskelbtini“, ant oro važtaraščio taip pat nurodyta „duomenys neskelbtini“. UAB „duomenys neskelbtini“ klientas buvo „duomenys neskelbtini“, nes ši įmonė sumokėjo už paslaugą, todėl ši įmonė ir yra krovinio gavėjas. Baudžiamojoje byloje yra elektroniniai susirašinėjimai su įmone „duomenys neskelbtini“, tačiau liudytojas R. S. teisme negalėjo paaiškinti, kaip minėta įmonė susijusi su „duomenys neskelbtini“ (25 t., b. l. 23–26). Svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu T. Š. aiškino, jog apie įmonę „duomenys neskelbtini“ jis nieko nežino (24 t., b. l. 25–26), jo bendrovės „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ jokių finansinių sąsajų su „duomenys neskelbtini“ neturi (24 t., b. l. 35–36), teigė, kad krovinį pirko įmonės vardu iš Indijos, t. y., kas nurodyta išankstinio apmokėjimo dokumente 4W/6 (24 t., b. l. 12). Nagrinėjamu atveju, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad reali prekių (900 kg vaistų) užsakovė ir savininkė buvo įmonė „duomenys neskelbtini“. Priešingai, aukščiau aptartų duomenų analizė patvirtina, kad prekių gabenimo procesas buvo vykdomas apelianto vadovaujamų (atstovaujamų) įmonių vardu ir užsakymu, jis tai darė sąmoningai, suprasdamas, jog krovinys yra tranzitinis ir nesumokėjus mokesčių, nesutvarkius kitų procedūrų, negali likti Lietuvos Respublikoje. Šių aplinkybių nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad T. Š. su asmeniu, vardu „S.“, kuris Talino oro uoste neva pasitiko krovinį iš Indijos, nėra susijęs. Liudytojas R. S. teisme negalėjo paaiškinti ir šios aplinkybės, kodėl nurodė, jog krovinį atsiėmė „duomenys neskelbtini“ atstovas „S.“ (25 t., b. l. 26).

16.       Apeliantas tvirtina, kad nebuvo nustatyta, kokiu automobiliu prekės buvo atgabentos iki Estijos muitinės sandėlio. Tačiau iš byloje esančio gavimo orderio Nr. 2018S-482 matyti, kad 2018 m. balandžio 9 d. iš Indijos gavėjai Estijos įmonei „duomenys neskelbtini“ siųstos prekės, kurių masė 900 kg, buvo nuvežtos į sandėlį transporto priemone, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 123). Interpolo Estijos nacionalinis biuras pateikė informaciją, susijusią su automobiliu, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nurodė automobilį „Renault Master MY 2018“ (14 t., b. l. 8). Remiantis įmonės „duomenys neskelbtini“ atstovo elektroniniu laišku, 2018 m. balandžio 9 d. prekės iš Estijos muitinės buvo atvežtos transporto priemone, kurios valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o 2018 m. balandžio 12 d. šios prekės buvo pakrautos į transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Prekės buvo atvežtos į sandėlį pagal sąskaitas-faktūras įmonei „duomenys neskelbtini“, o prekės pakrautos buvo pagal sąskaitas faktūras įmonei „duomenys neskelbtini“ (t. 14, b. l. 143). Iš Interpolo Estijos nacionalinio biuro buvo gautas pranešimas, kad patikrinus Estijos valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), nustatytas automobilis „Citroen Jumper My 2013“, VIN: (duomenys neskelbtini) (14 t., b. l. 6). Pažymėtina, kad konkretaus automobilio modelio, kuriuo (kuriais) buvo vykdomas prekių gabenimo procesas, nustatymas (nenustatymas) veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

17.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų ir ištirtų įrodymų visuma, patvirtina T. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į tai, naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

18.       Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą. Apeliaciniame skunde nuteistasis dėl paskirtos bausmės (rūšies, dydžio), nuosprendžių subendrinimo jokių argumentų nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija išsamiau dėl to nepasisako, tik konstatuoja, jog Vilniaus apygardos teismas taikydamas įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo T. Š. baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                               Jūratė Jakubonienė

Virginija Liudvinavičienė

Regina Pocienė