Civilinė byla Nr. e2YT-15818-639/2017
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13162-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.2.4.; 3.3.2.6.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gruodžio 29 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas,
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ skundą suinteresuotiems asmenims T. K., L. K., uždarajai akcinei bendrovei „4finance“, VĮ „Registrų centras“, antstolei Santai Selezniovienei, dėl antstolio veiksmų.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi į antstolę ir prašė panaikinti antstolės Santos Selezniovienės 2017 m. rugsėjo 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti ½ dalį piniginių lėšų Nr.S1b-43345.
Pavaduojanti antstolė J. Ž. patvarkymu skundą atmetė ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalis).
2017 m. spalio 13 d. nutartimi nutarta civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka 2017 m. lapkričio 9 d., 8.30 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
2017 m. spalio 17 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašo teismo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinės kasacine tvarka skundą analogiškose bylose.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į skundą kuriame pažymėjo, kad į PLAIS galima pateikti nurašymo nurodymą tik konkrečiai sumai, todėl nurodymo teikėjas, šiuo atveju antstolė Santa Selezniovienė, siekdama nurašyti ½ lėšų iš T. K. sąskaitos, turėtų tokiais pačiais būdais ir priemonėmis, kaip buvo daroma iki PLAIS veiklos pradžios, sužinoti kredito įstaigoje, kurioje yra skolininko ar bendraturčio sąskaita, kokia lėšų suma yra toje sąskaitoje, nustatyti reikiamą konkrečią sumą nurašymo nurodymui atlikti, ir nedelsiant pateikti nurodymą PLAIS nurašyti lėšas. Jei kredito įstaiga, šiuo atveju AB „Swedbank“, įvykdytų tiesiogiai ne per PLAIS pateiktą antstolės Santos Selezniovienės nurašymo nurodymą, būtų pažeisti reikalavimų patenkinimo eilės ir proporcingo lėšų paskirstymo nurodymų teikėjams principai (CPK 754 str.). Be to, būtų pažeistos ir CPK 689 str. normos. Taip pat pažymėjo, kad visiems antstoliams yra sudaryta galimybė vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinio, nurašant konkrečią piniginių lėšų sumą naudojantis AIS, o ginčai dėl tokių nurašymų kyla tik su antstolių Aleksandro Selezniovo ir Santos Selezniovienės kontora. Paaiškino, kad neprieštarauja, kad byla būtų sustabdyta iki bus priimtos nutartys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamose bylose CIK 751/2017; CIK-746/2017; CIK-874/2017.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
bylos nagrinėjimas atnaujintas ir byla išnagrinėtina iš esmės.
Teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka bus išnagrinėti minėti pareiškėjos akcinės bendrovės „Swedbank“ kasaciniai skundai civilinėse bylose Nr. CIK-746/2017, Nr. CIK-751/2017, Nr. CIK-874/2017.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo nurodytus kasacinius skundus, todėl bylos nagrinėjimas atnaujintinas (LR CPK 167 straipsnis).
Teismas pažymi, kad ginčijamu teisės taikymo ir aiškinimo klausimu pateikti kasacinio Teismo išaiškinimai bei suformuota kasacinio teismo praktika yra reikšminga šios bylos išnagrinėjimui.
Be to Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad „[...] teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga [...]“ (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 26/07). Bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose, žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Pagal Konstituciją teismų praktika formuojama tik teismams patiems sprendžiant bylas (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad CPK 689 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
LR CPK 689 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS pateikia atitinkamai įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Teismas pažymi, kad reikalavimas nurodyti priverstinai nurašytinų piniginių lėšų sumą išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1R-126 patvirtintų Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos nuostatų (2015 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. 1R-197 redakcija; toliau – ir PLAIS nuostatai) 4.9 punkto, kuriame apibrėžta, kad nurašymo nurodymas – nurašymo nurodymų teikėjų elektroninių ryšių priemonėmis pateiktas ir informacinės sistemos suformuotas besąlygiškas nurodymas nurašyti konkrečią sumą iš skolininko sąskaitų kredito įstaigose ir pervesti į nurašymo nurodymo teikėjo nurodytą sąskaitą kredito įstaigoje.
Pirmiau išdėstytos proceso įstatymo nuostatos, be kita ko, patvirtina, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS.
Nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė pateikė pareiškėjai vykdyti 2017 m. rugsėjo 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Antstolė šiuo nurodymu nurodė priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į skolininkės sutuoktinio vardu atidarytą sąskaitą, papildomai nurodydama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatyta, jog skolininkei priklauso ½ dalis jo sutuoktinio lėšų, esančių ir (ar) įplaukančių į jo vardu atidarytą sąskaitą. Šis nurodymas dėl priverstinio lėšų nurašymo pateiktas vykdyti tiesiogiai pareiškėjai (ne per PLAIS).
Kaip minėta, antstolio nurodyme priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, be kitų privalomų duomenų, turi būti nurodyta piniginių lėšų, kurios priverstinai nurašomos, suma. CPK 689 straipsnyje ir šį straipsnį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra išlygų dėl kitokio nurodymo suformavimo negu nurodant konkretų piniginį ekvivalentą, kuris priverstinai nurašytinas pagal pateiktąjį nurodymą. Teismas pažymi, kad ir negali būti tokių išlygų, nes, ką yra patvirtinusi ir PLAIS tvarkytoja, t. y. valstybės įmonė Registrų centras (PLAIS nuostatų 13 punktas), šioje sistemoje nėra įdiegtos funkcijos, kuri leistų pateikti ir vykdyti tokius nurodymus, pagal kuriuos priverstinai nurašytinos lėšos galėtų būti apibrėžtos procentine išraiška ar atitinkama dalimi. Kitaip tariant, tiesiog nėra techninių galimybių pateikti ir vykdyti tokius nurodymus per PLAIS.
Pirmiau nurodytų techninių galimybių nebuvimas apsunkina išieškojimo procesą tais atvejais, kai išieškojimas turi būti nukreiptas į piniginių lėšų, esančių trečiojo asmens (pvz., skolininko sutuoktinio) sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui (CPK 667 straipsnis). Antstolė ir pareiškėja, t. y. nurodymų teikėja ir gavėja, siūlo skirtingus išeities iš aptariamos situacijos variantus: antstolės siūlymu, kurį ji, beje, ir įgyvendino, nurodymas priverstinai nurašyti lėšų, esančių trečiojo asmens sąskaitoje, dalį, priklausančią skolininkui, turi būti vykdomas senąja, t. y. iki PLAIS sukūrimo ir įdiegimo egzistavusia, tvarka, pateikiant tokį nurodymą vykdyti tiesiogiai įstaigai, kurioje yra trečiojo asmens vardu atidaryta sąskaita; pareiškėja laikosi pozicijos, kad toks nurodymas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais; t. y. skolininkui priklausančią lėšų dalį įvardijus konkrečia pinigų suma) turi būti pateiktas ir vykdomas bendra tvarka, t. y. per PLAIS.
LR CPK 689 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) neišskiria atvejų, kuriais egzistuotų pagrindas nukrypti nuo taisyklės, nurodančios, kad išieškojimas iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje (sąskaitose), vykdomas per PLAIS. Tokios išlygos nėra nustatytos ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje, PLAIS nuostatuose, kituose teisės aktuose, kurie įgyvendina pirmiau nurodytas proceso įstatymo normas. Teismo vertinimu, siekiant atsakyti į klausimą, ar, nepaisant tiesioginių nuorodų į galimybę pateikti nurodymą vykdyti ne per PLAIS nebuvimo, yra galimas kitokio pateikimo būdo parinkimas, svarbu atskleisti ir įvertinti pačios PLAIS įdiegimo tikslus, uždavinius ir pagrindines funkcijas.
PLAIS tikslas – centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš šių sąskaitų (PLAIS nuostatų 8 punktas). Be kitų uždavinių, išskiriami tokie PLAIS uždaviniai: automatizuoti piniginių lėšų apribojimo, nurašymo procesus (PLAIS nuostatų 9.2 punktas); automatizuoti piniginių lėšų apribojimų procesų kontrolę (PLAIS nuostatų 9.3 punktas); centralizuotai tvarkyti informaciją apie sąskaitų kredito įstaigose apribojimus ir reikalavimus priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš sąskaitų kredito įstaigose (PLAIS nuostatų 9.5 punktas). Be kitų šios sistemos funkcijų, išskiriama funkcija proporcingai paskirstyti iš skolininko išieškomas pinigines lėšas (PLAIS nuostatų 10.4 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-490-690/2017, apibendrindama pirmiau išdėstytus PLAIS uždavinius ir funkcijas, konstatavo, kad ši sistema sukurta ir įdiegta, siekiant užtikrinti centralizuotą ir automatizuotą apribojimų ir nurašymų procesų valdymą, tvarkymą ir kontrolę, taip sudarant sąlygas garantuoti proporcingą visų išieškotojų teisių apsaugą, skolininkui neturint reikiamų finansinių išteklių visiems įsipareigojimams padengti (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Šiems tikslams pasiekti, ką patvirtina travaux préparatoires (parengiamoji medžiaga) – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.927 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 63, 102 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 21 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas, ir buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje (2014 m. gruodžio 16 d. įstatymo Nr. XII-1452 redakcija).
Pirmiau išdėstytais argumentais paaiškintinas ir išlygų dėl išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos sąskaitoje, kitu negu per PLAIS būdu nebuvimas, kitaip tariant, taisyklės dėl tokių išieškojimo veiksmų atlikimo per PLAIS absoliutumas: išieškojimo veiksmų vykdymas ne per PLAIS neatitiktų tikslų, kuriems įgyvendinti buvo įtvirtintas teisinis reguliavimas, nustatytas CPK 689 straipsnyje.
Minėta Kasacinio Teismo Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytus argumentus ir išaiškinimus, konstatavo, kad ankščiau analogiškas bylas nagrinėję teismai netinkamai aiškino CPK 689 straipsnio, reglamentuojančio disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimą ir išieškojimą iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų, nuostatas. Antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias sąskaitoje, nepriklausomai nuo tos aplinkybės, ar skolininkui priklauso visos lėšos ar dalis, turi būti pateiktas vykdyti ir vykdomas per PLAIS.
Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, be kitų funkcijų, suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas šios funkcijos tinkamam vykdymui užtikrinti yra, be kita ko, suteikęs antstoliui teisę į neatlygintinį informacijos gavimą (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis, kuris pirmiausia ex officio (pagal pareigas) privalo užtikrinti efektyvų išieškojimo proceso įgyvendinimą, turi imtis veiksmų, kurių, nesant įdiegtos pirmiau aptartos PLAIS funkcijos, reikia nurodymui priverstinai nurašyti pinigines lėšas įstatymo nustatyta tvarka pateikti.
Taigi teismas, įvertinęs Kasacinio Teismo išaiškinimą dėl CPK 689 straipsnio nuostatų aiškinimo pripažįsta antstolės veiksmus – skundžiamą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas – neteisėtais (CPK 513 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 167, 290, 291, 513 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Bylos nagrinėjimą atnaujinti.
Pareiškėjos skundą tenkinti ir pripažinti antstolės Santos Selezniovienės veiksmus – 2017 m. rugsėjo 18 d. nurodymą priverstinai nurašyti 1/2 dalį piniginių lėšų Nr. S1b-43345 – neteisėtais.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos, atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Saulius Zajarskas