Civilinė byla Nr. e2-907-302/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00240-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kukras“ ieškinį atsakovui G. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Forest brothers“,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Kukras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo G. J. 45 890,54 Eur skolą pagal 2009 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartį bei 2011 m. liepos 14 d. skolos perkėlimo sutartį, 49 734,06 Eur skolą pagal 2012 m. sausio 1 d. paskolos sutartį, 5 % dydžio metines palūkanas nuo skolos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo trečiojo asmens BUAB „Forest brothers“ naudai, bei bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra trečiojo asmens kreditorė, trečiasis asmuo turi turtinę teisę į atsakovą G. J., tačiau jos nerealizuoja, tuo pažeisdamas tiek ieškovės, tiek kitų kreditorių interesus.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 95 624,60 Eur sumai areštuoti atsakovo G. J. turtą. Nurodė, kad grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui gali lemti didelė ieškinio suma, nes atsakovas yra fizinis asmuo, o nors ir turi nemažai nekilnojamojo turto, tačiau jis visas yra areštuotas. Be to, atsakovo nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 3 d. (nutartyje nurodyta 2016 m. kovo 3 d.) nutartimi ieškovės UAB „Kukras“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – areštavo atsakovui G. J. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 95 624,60 Eur reikalavimo ribose, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims.
4. Įvertinęs ieškovės ieškinį bei su juo pateiktus rašytinius įrodymus pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o ieškiniu prašoma priteisti skolos suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Tokią išvadą jis padarė iš byloje esančių duomenų, kurie patvirtina, kad atsakovas turi keletą nekilnojamojo turto objektų, tačiau jie visi yra areštuoti, be to, dar ir apsunkinti hipoteka. Teismas pažymėjo, jog teismų praktikoje didelė reikalavimo suma savaime preziumuoja būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas G. J. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Netenkinus atskirojo skundo prašo leisti atsiskaityti su kreditoriumi AB Swedbank pagal kredito sutartis 4 000 Eur apimtyje bei išsiimti 380 Eur būtinosioms išlaidoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas klaidingai konstatavo ieškinį esant preliminariai pagrįstu. Šiuo atveju neegzistuoja būtinosios sąlygos pareikšti netiesioginį ieškinį, t. y. nėra suėję prievolių įvykdymo terminai. Be to, trečiojo asmens bankroto byloje atsakovas yra ne tik jo skolininkas bet ir kreditorius, jam suteiktas terminas pateikti bankroto administratoriui taikos sutartį, pagal kurią atsakovo skola trečiajam asmeniui galėtų pasibaigti.
2. Ieškovė nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog prašoma priteisti suma atsakovui yra didelė. Nepaisant taikomų suvaržymų, bendra atsakovui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė yra 493 936,23 Eur, o turto balanse nėra mažėjimo tendencijos.
3. Jei teismas visgi laikytų, jog yra pagrindas palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas prašo leisti atsiskaityti su kredito įstaigomis, kurioms yra mokamas kreditas pagal sutartis (4 000 Eur) ir leisti nusiimti lėšų skirtų kasdieniams poreikiams tenkinti (380 Eur).
6. Ieškovė UAB „Kukras“ atsiliepime su pateiktu atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Prievolių įvykdymo terminai jau yra suėję, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti atsakovo atžvilgiu netiesioginį ieškinį. Aplinkybė, kad atsakovo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas ieškovės bankroto byloje nėra pagrindas ieškinį laikyti preliminariai nepagrįstu.
2. Kartu su atskiruoju skundu pateiktu kreditorių susirinkimo protokolu atsakovas paneigė aplinkybę, jog buvo pritarta jo pasiūlytam taikos sutarties projektui.
3. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodė turintis didelės vertės nekilnojamojo turto, iš antstolio 2017 m. kovo 8 d. patvarkymo dėl vykdymo veiksmų matyti, kad beveik visas atsakovui priklausantis registruotinas turtas (išskyrus 2 869 Eur vertės akcijas) yra įkeistas ir areštuotas.
4. Atsakovas neįrodė lėšų, kuriomis prašo leisti jam disponuoti pagrįstumo, nepateikė duomenų, jog turi ir kokio dydžio kreditorinius įsipareigojimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

8. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. 
9. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – BUAB „Forest brothers“ 2016 m. gruodžio 23 d. kreditorių susirinkimo protokolą ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą su istorija apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, o ieškovė UAB „Kukras“ kartu su atsiliepimu pateikė teismui antstolio patvarkymus dėl vykdymo veiksmų. Atsižvelgęs į tai, jog iki atskirojo skundo padavimo apeliantas G. J. neturėjo galimybės pateikti teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir į tai, kad ieškovės pateikti antstolio patvarkymai susiję su atsakovo įrodinėjimu, apeliacinės instancijos teismas visus minėtus dokumentus priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Kukras“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. J. viso 95 624,60 Eur sumą trečiojo asmens BUAB „Forest brothers“ naudai. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumos ribose. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą.
11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos matyti, kad įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas G. J., nesutikdamas su teismo nutartimi, ginčija abi aukščiau paminėtas sąlygas, būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pasisakydamas dėl ieškinio preliminaraus nepagrįstumo atsakovas nurodo, kad ieškinio padavimo metu nebuvo suėję prievolių įvykdymo terminai, todėl ieškovė negalėjo reikšti teisme netiesioginio ieškinio, be to, trečiojo asmens BUAB „Forest brothers“ bankroto byloje atsakovas yra įtrauktas kreditoriumi, bankroto administratorius jo kreditorinio reikalavimo neginčijo, bankroto bylą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas; tačiau tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1563-302/2016; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014;). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
14. Teismo vertinimu, ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl ieškinys pagrįstai vertintas kaip preliminariai pagrįstas. Apelianto nurodytos aplinkybės šios išvados nepaneigia. Bylos duomenys patvirtinta, jog ieškinio padavimo metu prievolių, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, įvykdymo terminai buvo suėję – 2009 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartyje nurodytas paskolos gražinimo terminas 2015 m. rugpjūčio 18 d. (sutarties 3.1. p.), o 2012 m. sausio 1 d. paskolos sutartyje – 2016 m. gruodžio 31 d. (sutarties 3 p.). Aplinkybės, jog atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Forest brothers“ yra patvirtintas įmonės bankroto byloje ar kad joje tikimasi sudaryti taikos sutartį įtakos įsipareigojimų pagal paskolos sutartis galiojimui neturi. Dėl išvardintų priežasčių aptartas atsakovo atskirojo skundo argumentas atmestinas, o pirmosios instancijos teismas laikytinas pagrįstai sprendusiu, jog šiuo atveju ieškinys yra prima facie pagrįstas.
15. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo apdaryta išvada, kad ieškinio suma jam laikytina didele ir tai rodo grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jam ši suma yra didelė, atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto, o šiam turtui taikomas areštas ir hipoteka jo vertės nemažina. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kritiškai.
16. Sutiktina su apelianto argumentu, jog vien didelė ieškinio suma savaime nėra pagrindas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos konkrečios faktinės bylos aplinkybės, atsižvelgta į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino ir nustatė, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu yra didelė.
17. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovui G. J. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 493 936,23 Eur. Tačiau visas šis turtas yra areštuotas kito teismo nutartimi, didžiajai jo daliai taikoma hipoteka. Nors hipoteka ar turto areštas nėra priemonės savaime mažinančios atsakovo turto masę, išieškoti sprendimu priteistą sumą iš tokio turto būtų iš esmės neįmanoma. Kitų duomenų apie savo turimą turtą (pinigines lėšas, vertingus kilnojamuosius daiktus), kuris būtų pakankamas ieškovės interesams užtikrinti, atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė. Dėl minėtų priežasčių laikytina, jog atsakovui ieškinio suma yra didelė. Aplinkybė, jog atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto masė kurį laiką nemažėja šios išvados nepaneigia. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
18. Apeliantas skunde taip pat prašo teismo, nusprendus nepanaikinti laikinųjų apsaugos priemonių, leisti disponuoti piniginėmis lėšomis, reikalingomis mokėti kredito įsipareigojimus (4 000 Eur) bei pragyventi (380 Eur). Apeliacinės instancijos teismas paaiškina atsakovui, jog skundžiamoje nutartyje buvo nustatytas ne tik arešto mastas, bet ir leidimas atsakovui iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove, taip pat įpareigojimas antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, kurią atsakovas kas mėnesį galės naudoti pragyvenimui. Todėl dėl bet kokių lėšų, reikalingų kasdieniniams poreikiams tenkinti (tarp jų ir kredito įsipareigojimų vykdymui), nustatymo atsakovas turi kreiptis tiesiogiai į antstolį ar į pirmos instancijos teismą CPK 148 str.).  
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. (nutartyje nurodyta data – 2016 m. kovo 3 d.) nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Romualda Janovičienė