Baudžiamoji byla Nr. 2K-585/ 2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
1.2.23.2.
2.6.7.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Vytauto Piesliako ir pranešėjo
Valerijaus Čiučiulkos,
kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. D. kasacinį
skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010
m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo H. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio
1 dalį ( už 2007 m. spalio 20 d. nusikaltimą) laisvės atėmimu trejiems metams, 260
straipsnio 1 dalį ( už2007 m. spalio 24 d. nusikaltimą) laisvės atėmimu
ketveriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies
1 punkto b papunkčiu, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008
m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 76
straipsnio 1 dalį, H. D. atleistas nuo bausmės dėl ligos.
Skundžiamas
ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m.
gegužės 26 d. nuosprendis, kuriuo Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario
11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje H. D.
atleistas nuo bausmės dėl ligos, pritaikius BK 76 straipsnio 1 dalį; H. D.
paskirtą galutinę subendrintą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo
bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,
n u s t
a t ė :
H. D.
nuteistas už tai, kad:
2007 m. spalio
20 d. apie 00 val., Kaune prie (duomenys neskelbtini) namo, iš
ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, jis
neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – kokainą, kurio masė 0,645 g., gryna
kokaino masė 0,324 g, jas neteisėtai laikė ir 2007 m. spalio 20 d.
apie 01:00 val. Kauno rajone, Ringaudų sen., Karkiškių k., prie baro „Timejas“
pardavė už 200 Lt asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono
apylinkės teismo teisėjo 2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį
atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;
2007 m. spalio 24
d. apie 16 val., Kaune prie (duomenys neskelbtini) namo, iš ikiteisminio
tyrimo metu nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti, jis neteisėtai įgijo
narkotines medžiagas – kokainą, kurio masė 0,734 g, gryna kokaino masė 0,247 g.
(33,6%), jas neteisėtai laikė ir 2007 m. spalio 24 d. apie 17 val., Kaune,
Karaliaus Mindaugo pr., prie prekybos centro „Akropolis“ pardavė už 200 Lt
asmeniui slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo
teisėjo 2007 m. spalio 3 d. priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką
imituojančius veiksmus.
Kasaciniame
skunde nuteistasis H. D. prašo: panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010
m. vasario 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nuosprendį; perkvalifikuoti jam
inkriminuotą veiką iš baigtos nusikalstamos veikos į pasikėsinimą padaryti
nusikalstamą veiką ir paskirti švelnesnę bausmę, negu numatyta sankcijoje,
neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės. Savo prašymą nuteistasis
motyvuoja tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminių
baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie lėmė neteisėto ir nepagrįsto
nuosprendžio priėmimą. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas
neteisingai kvalifikavo jo veiką, kadangi narkotinė medžiaga buvo parduota
asmeniui slapyvardžiu Nr.1, kuris veikė pagal nusikalstamą veiką imituojantį
modelį. Apeliacinės instancijos teismas, pasak nuteistojo, nurodydamas, kad
veikos kvalifikacija ir bausmės dydis teisingi, neatsižvelgė į tai, kad veika
nebuvo baigta, neįvertino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir paskyrė bausmę,
kurios dydis prieštarauja BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo
principui. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002
m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-562/2002) kasatorius teigia, kad, jeigu
nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta veikiant pagal nusikalstamą
veiką imituojantį modelį, tokia veika kvalifikuojama ne kaip baigta, o kaip
pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, nes kaltininkas, nors ir atlieka viską,
ką jo manymu turi atlikti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo
valios nepriklausančių aplinkybių, nes objektyviąją pusę sudarančius veiksmus
jis atlieka kontroliuojamas teisėsaugos institucijų pareigūnų. Dėl to, pasak
kasatoriaus jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 22
straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
Be to,
nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė jo
ligos istoriją, neatkreipė dėmesio, kad jo sveikata pablogėjo ir, kad jam bus
sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis
serga sunkia nepagydoma liga, kuri patvirtinta Mykolo Riomerio universiteto
Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus ekspertų aktu Nr. EKG46/09 (02); pagal
šiuo aktu nustatytą ligą jis gali būti atleistas nuo bausmės. Nuteistasis
skunde pažymi, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui jo sveikata pablogėjo ir
realiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu bausmės paskirtis nebus pasiekta. Pasak
kasatoriaus, paskirtos bausmės atlikimas, kai nuteistasis serga sunkia
nepagydoma liga, gali prieštarauti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio nuostatoms ir Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 21 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms
kankinti, žaloti žmogų, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis bei nustatyti
tokias bausmes.
Atsiliepime Lietuvos Respublikos
generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Arūnas Meška
prašo nuteistojo H. D. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras teigia, kad
nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota, kaip baigtas nusikaltimas, nes jis
nuteistas ir už narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą bei laikymą turint tikslą
jas parduoti. Todėl, pasak prokuroro, pats narkotikų pardavimas asmeniui,
atlikusiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, atsižvelgiant į tai, kad
jų įgijimas ir laikymas jau yra baigti nusikaltimai, neduoda pagrindo sutikti
su kasatoriaus prašymu. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad
nuteistasis apeliacine tvarka veikos kvalifikavimo pagrįstumo neginčijo, šis
klausimas nebuvo nagrinėjamas, todėl pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį šio
klausimo skųsti kasacine tvarka negalima.
Prokuroras
atsiliepime nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti
motyvai, jog H. D. sirgo jau nusikaltimo padarymo metu ir tai jam
nesutrukdė nusikalsti, todėl nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio nuostatas,
yra pagrįsti. Prokuroro manymu, H. D. liga negali būti pagrindu švelninti
bausmę, o į kitas aplinkybes, tokias kaip prisipažinimą ir nuoširdų
gailėjimąsi, teismai jau atsižvelgė.
Kasacinis
skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies taikymo
Ši byla
apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriame
jis ginčijo tik BK 76 straipsnio 1 dalies pritaikymą nuteistajam H. D. Jokių
kitų klausimų prokuroras savo apeliaciniame skunde nekėlė, o nuteistasis H. D.
jam priimto nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė. Todėl kasaciniame skunde
keliamas H. D. paskirtos bausmės griežtumo klausimas nebuvo nagrinėtas
apeliacine tvarka. Dėl šios priežasties jis paliktinas nenagrinėtas, nes BPK 367
straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį
nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti
apeliacinės instancijos teisme.
Dėl H.
Dailidei inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Kasatorius
neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 260
straipsnio 1 dalį. Jis ginčija tik tų veikų baigtumą, tvirtindamas, kad dėl to,
jog narkotinės medžiagos buvo parduotos ne tikram jų pirkėjui, o tik
imituojančiam nusikalstamą veiką asmeniui, nusikaltimai liko nebaigti ir turėtų
būti papildomai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimas
padaryti nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šis
kasatoriaus argumentas yra nepagrįstas. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti,
kad H. D. yra nuteistas ne tik už narkotinių medžiagų pardavimą asmeniui
slapyvardžiu Nr. 1, veikusiam pagal Kauno rajono apylinkės teismo teisėjo 2007
m. spalio 3 d. priimtą nutartį atlikti nusikalstamą veiką imituojančius
veiksmus, bet ir už tų medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti.
Kasatorius yra nuteistas už trijų alternatyvių veiksmų – įgijimo, laikymo ir
pardavimo – atlikimą. Narkotinių medžiagų įgijimas ir laikymas, tutint tikslą
jas parduoti ar kitaip platinti, yra baigtas nusikaltimas. Todėl trečiojo
alternatyvaus veiksmo įvykdymo stadija (baigtumas) negali pakeisti visos nusikalstamos
veikos kvalifikavimo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002
m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-562/2002 buvo priimta byloje, kurioje
kaltininkas buvo nuteistas pagal 1961 m. BK 327 straipsnio 1 dalį už netikrų
pinigų paleidimą apyvarton. Toje nutartyje plenarinė sesija nurodė: nusikaltimo,
numatyto BK 327 str., rūšiniu objektu yra Lietuvos Respublikos finansų sistema,
o tiesioginiu objektu – normali pinigų ir vertybinių popierių apyvarta; teisėsaugos
institucijų pareigūnams, veikiantiems pagal nusikalstamos veikos imitavimo
elgesio modelį, iš M.U. įsigijus netikrus pinigus, esminė žala baudžiamojo
įstatymo saugomiems objektams nebuvo padaryta; šiuo atveju netikri pinigai
apyvarton nebuvo paleisti ir reali žala finansų sistemai bei normaliai pinigų
apyvartai nebuvo padaryta, nes M.U. veika buvo kontroliuojama teisėsaugos
institucijų pareigūnų; M.U. parduodamas netikrus pinigus liudytojams “R.” ir “M.”,
buvo įsitikinęs, jog netikrus pinigus paleidžia apyvarton ir tokie jo veiksmai
kėlė grėsmę BK 327 str. saugomam objektui, tačiau dėl priežasčių,
nepriklausančių nuo jo valios, reali žala BK 327 str. saugomam objektui nebuvo
padaryta, t.y. nusikaltimas nebuvo baigtas, todėl veika, už kurią jis nuteistas,
perkvalifikuotina iš BK 327 str. 1 d. į BK 16 str. 2 d., 327 str. 1 d., kaip
pasikėsinimas padaryti šį nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis
kasatoriaus pateiktas pavyzdys iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
negali būti laikomas precedentu nagrinėjamoje byloje, nes kasatoriaus nurodytos
ir nagrinėjamos bylos aplinkybės iš esmės skirtingos. Kasatoriaus nurodytoje
byloje buvo kontroliuojamas visas kaltininko nusikalstamas elgesys, nes jis
buvo teisiamas tik už paleidimą netikrų pinigų apyvarton. Nagrinėjamoje byloje
buvo kontroliuojamas ne visas kasatorius nusikalstamas elgesys, nes narkotinių
medžiagų įgijimo ir laikymo teisėsaugos institucijų pareigūnai nekontroliavo.
Jie kontroliavo tik tų medžiagų pardavimą.
Dėl BK 76
straipsnio 1 dalies taikymo
Byloje
nustatyta, kad H. D. dėl stuburo ir kojų sužalojimų išliko stabilus kojų
paralyžius. Kasatoriaus paminėtame ekspertizės akte yra nurodyta, kad dėl šios
ligos jis galėtų būti atleistas nuo bausmės atlikimo, nes ta liga patenka į Nepagydomų
ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio
laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, sąrašą, patvirtintą Lietuvos
Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2
d. įsakymu Nr. 969/578. Tokį sprendimą ir priėmė pirmosios instancijos teismas.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 76 straipsnio 1
dalies pritaikymui nepakanka nustatyti, kad nuteistojo liga patenka į paminėtą
sąrašą. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės
dėl ligos, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo
asmenybę, sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos
gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, nepagydomos ligos požymių paaiškėjimo
laiką. H. D. nuteistas už dviejų nusikaltimų, kuriuos įstatymo leidėjas
priskiria prie sunkių, padarymą. Už tokio pat pobūdžio nusikaltimą jis buvo
teistas ir Kauno miesto apylinkės teismo
2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu. Pagal bylos duomenis H. D. sunkios
nepagydomos ligos požymiai paaiškėjo dar 1992 m., t. y. nuteistasis ja
jau sirgo nusikalstamų veikų darymo metu ir tai nesutrukdė jam tokias veikas
padaryti. Bausmės atlikimo vietoje yra ligoninės, t. y. yra galimybė stebėti
nuteistojo sveikatos būklę. H. D. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas,
nuteistojo asmenybė (teistas už analogiškos veikos padarymą) ir aplinkybė, kad
sunkia liga nuteistasis jau sirgo nusikaltimų padarymo metu, patvirtina, kad
apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
dalį, kurioje H. D. atleistas nuo bausmės dėl ligos, pritaikius BK 76
straipsnio 1 dalį. Toks sprendimas atitinka tiek BK 76 straipsnio 1 dalies
nuostatas, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-95/2010, 2K-92/2010,
2K-337/2010, 2K-69/2009, 2K-496/2008, 2K-438/2008 ir kt.).
Dėl BK 63
straipsnio 9 dalies, 66 straipsnio taikymo
Subendrindamas bausmes
pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, nes
nusikaltimai, už kuriuos H. D. buvo teisiamas skundžiamu nuosprendžiu, padaryti
2007 m. spalio mėnesį, t. y. iki priimant 2008 m. liepos 8 d. Kauno
miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo H. D. buvo nuteistas laisvės apribojimu
dvejiems metams. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad
H. D. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas dar ir Vilniaus
miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiu taip pat
laisvės apribojimo bausme ir tuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su naujai
paskirtomis bausmėmis nesubendrino. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė
ir į tai, kad BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, kad jos taikymo atveju į
bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį
nuosprendį. Byloje yra duomenys apie tai, kad 2008 m. liepos 8 d. Kauno
miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę H. D.
pradėjo atlikti 2008 m. rugpjūčio 6 d. (tą dieną jis buvo įrašytas į Kauno
miesto ir rajono Pataisos inspekcijos įskaitą). Iš kasacinės instancijos teismo
papildomai pareikalautų duomenų matyti, kad: H. D. Kauno miesto apylinkės
teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę nuo
2008 m. rugsėjo 8 d. vykdė jau ne Kauno, o Vilniaus miesto ir rajono Pataisos
inspekcija; Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio
8 d. nuosprendžiu už 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo
nusižengimo padarymą H. D. buvo nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams;
ta bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su neatlikta dalimi bausmės,
paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. nuosprendžiu, ir
subendrinta bausmė buvo paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams; subendrintą
laisvės apribojimo bausmę pradėjo vykdyti Vilniaus, o baigė Kauno miesto ir
rajono Pataisos inspekcija; H. D. paskirta laisvės apribojimo bausmė pagal
paminėtus du nuosprendžius buvo vykdoma nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. iki 2010 m.
birželio 3 d., t. y. vienerius metus devynis mėnesius 28 dienas. Tinkamai
taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį pirmosios instancijos
teismas turėjo iš laisvės apribojimo bausmę vykdžiusių institucijų pareikalauti
duomenų apie tai, kokią dalį jam paskirtos bausmės H. D. yra atlikęs, ir tą
atliktąją dalį (ar visą atliktą bausmę) įskaityti į paskirtos laisvės atėmimo
bausmės laiką, taikydamas BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių keitimo
taisykles, t y. įskaitydamas vieną laisvės atėmimo dieną už dvi laisvės
apribojimo dienas. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė. Šios
klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to aptariamos BK
normos buvo pritaikytos netinkamai. Netinkamai buvo pritaikytas ir BK 66
straipsnis, kadangi į bausmės laiką teismas neįskaitė ir H. D. laikino
sulaikymo laiko (pagal bylos duomenis H. D. buvo sulaikytas nuo 2007 m.
lapkričio 7 d. iki tų pačių metų lapkričio 9 d., t. y. dvi dienas). Šios
klaidos taisytinos, skundžiamus teismų sprendimus pakeičiant (BPK 383 straipsnis).
Vadovaudamasi BPK 382
straipsnio 6 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 11
d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. gegužės 26 d. nuosprendžius pakeisti: pritaikius BK 63 straipsnio
9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, Kauno rajono apylinkės
teismo 2010 m. vasario 11 d. nuosprendžiu H. D. paskirtas laisvės atėmimo
bausmes ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 8 d. bei Vilniaus
miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 8 d. nuosprendžiais jam
paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę H. D. paskirti
laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos
namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno miesto apylinkės
teismo 2008 m. liepos 8 d. bei Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo
2009 m. sausio 8 d. nuosprendžius, t. y. laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d.
iki 2010 m. birželio 3 d., taikant BK 65 straipsnyje nustatytas bausmių
keitimo taisykles, t y. už dvi laisvės apribojimo dienas įskaitant vieną
laisvės atėmimo dieną – viso įskaityti dešimt mėnesių 29 dienas atliktos
laisvės atėmimo bausmės. Pritaikius BK 66 straipsnį, į H. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laikotarpį
nuo 2007 m. lapkričio 7 d. iki tų pačių metų lapkričio 9 d., t. y. dvi
dienas.
Kitą skundžiamų
nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Egidijus
Bieliūnas
Vytautas
Piesliakas
Valerijus
Čiučiulka