Baudžiamoji byla Nr. e1-3237-1078/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40237-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.12.1.4.                

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S

Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą pavežėju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė :

A. N. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o būtent:

2021 m. lapkričio 18 d., apie 01.00 val., Sierakausko gatvėje, prie namo Nr. 24, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. lapkričio 18 d. apklaustas kaip įtariamasis A. N. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. 2021 m. lapkričio 17 d., apie 22.00 val. jis būdamas namuose išgėrė vyno, apie butelį su puse. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 00.50 val. jis norėjo važiuoti pas draugą ir todėl nuėjo į savo automobilį ,,Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie namo. Atsisėdęs į automobilį jis pradėjo važiuoti link draugo. Važiuojant Kudirkos gatve, dėl šlapios kelio dangos jis nesuvaldė automobilio ir priekiu atsitrenkė į prie Vokietijos ambasados esantį apsauginį stulpelį. Atsitrenkęs jis buvo šoko būsenoje ir neatsimena tiksliai, ką po to darė. Pamena, kad išlipo iš automobilio ir ėjo, tačiau pabėgti jis nenorėjo, tiesiog nesuprato ką daro. Jį vėliau sulaikė pareigūnai, neatsimena kurioje vietoje, jis neketino išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau iš karto nenorėjo duoti parodymų, juos ketino pateikti išsiblaivęs. Atsimena, kad jam du kartus tikrino blaivumą, jis įpūtė apie dvi promiles. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam (t. 1, b. l. 62-64).

Be A. N. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 7), liudytojos A. S. parodymais (b. l. 18-20), A. N. paaiškinimu (b. l. 13), D. P. paaiškinimu (b. l. 14), Vilniaus apskrities VPK rinktinės ,,Vytis“ pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio T. B. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 21), VšĮ ,,Emprekio“ duomenimis (b. l. 35), patikrinimo ir apžiūros aktu (b. l. 25-30) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. N. 2021 m. lapkričio 18 d., apie 01.00 val., Sierakausko gatvėje, prie namo Nr. 24, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus A. N. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b. l. 67-69).

Skiriant bausmę A. N. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. N. – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. N. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. N. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,98 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,98 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2021 m. lapkričio 18 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. N. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ši transporto priemonė atitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. N. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Byloje yra pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto Valdymo poskyrio tarnybinis pranešimas, dėl proceso išlaidų, kuriame nurodyta, kad už automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimą ir saugojimą patirtos išlaidos – 9,80 Eur (b. l. 37). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad proceso išlaidomis pripažįstamos išlaidos, patirtos dėl daiktų laikymo ar persiuntimo. Už A. N. vairuoto automobilio nuvežimą bei jo saugojimą susidarė 9,80 Eur išlaidos, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, perduoti VĮ „Regitra“.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės A. S. 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą transporto priemonės konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 18 d. iki 2022 m. gegužės 18 d. apribotos A. N. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis (b. l. 39-40). Kadangi automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas, ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 18 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam turtui paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, t. y. 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. skirti bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti A. N. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, A. N. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. 

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės A. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. N. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Priteisti iš A. N. 9,80 Eur proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, šias lėšas pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB SEB bankas (mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį, vardą ir pavardę).

A. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

A. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti ir prie baudžiamosios bylos galinio viršelio saugomą vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti A. N., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                  Ieva Narbutaitė