Administracinė byla Nr. eI-8301-583/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01619-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3                                (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5  d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2019 m. lapkričio 11 d. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui S. B., dėl skolos priteisimo.

Teismas 

n u s t a t ė:

        Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi prašymu į teismą, prašydama iš atsakovo S. B. (toliau – ir atsakovas) priteisti:

        1) 352,16 Eur susidariusią skolą;

        2) 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu bei 15.1 papunkčiu, nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. nuo negrąžintos lėšų dalies, iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

        Pareiškėja nurodo, kad 2018 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-3716 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo vadovaujantis atsakovas privalo NMA grąžinti susidariusią skolą. Apie priimtą sprendimą atsakovas buvo informuotas 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. BR6-8664 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Pabrėžia, jog atsakovas 2018 m. birželio 19 d. sprendimo neskundė, todėl jis yra galiojantis bei jam sukeliantis teisines pasekmes.

Paaiškino, jog atsakovas 2016 m. balandžio 25 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kuria deklaravo 4,29 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį buvo mokamos tiesioginės išmokos. Iki 2017 m. spalio 17 d. atsakovui išmokėta 476,19 Eur tiesioginių išmokų suma, o pagal minėtos paraiškos duomenis turėjo būti išmokėta 124,03 Eur t. y. susidarė 352,16 Eur dydžio tiesioginių išmokų permoka.

        Pažymi, jog 2017 m. gruodžio 14 d. NMA atliko 2017 m. paraiškos duomenų patikrą vietoje ir informacija apie patikros rezultatus buvo paskelbta NMA informaciniame portale, kartu su nuotraukose užfiksuotais pažeidimų vaizdais. Taip pat atsakovas apie patikros metu nustatytus neatitikimus buvo informuotas 2017 m. gruodžio 19 d. pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 44094.

        Patikrinimo metu buvo nustatyti žemės ūkio veiklos vykdymo pažeidimai šiuose kontroliniuose žemės sklypuose: 1) kontroliniame žemės sklype Nr. 136393-9769 lauke Nr. 1, kuriame deklaruota 1,48 ha DGP, nustatyta, jog jis iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo nušienautas, nuganytas; 2) kontroliniame žemės sklype Nr. 137393-2585 lauke Nr. 1, kuriame deklaruota 0,73 ha DGP, nustatyta, kad jis iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo nušienautas, nuganytas. Kadangi atsakovas nesilaikė žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijų, dalis jam išmokėtos paramos (352,16 Eur) nepriklauso.

         Pareiškėja akcentuoja, jog Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės nustato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis Europos Sąjungos reglamento (EB) Nr. 809/20144 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos. NMA vadovaudamasi teisės aktų normomis, nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. pradėjo atsakovui skaičiuoti 5 proc. dydžio palūkanas nuo 352,16 Eur dydžio negrąžintos sumos.

Atsakovas S. B. atsiliepimo į Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą nepateikė, prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo nepareiškė.

Teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nutarė administracinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Byloje nagrinėjamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo iš atsakovo priteisti 352,16 Eur dydžio įsiskolinimą ir 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, pradedant palūkanas skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos, pagrįstumas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėja atsižvelgdama į atsakovo pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016-2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) nutarė atsakovui skirti tiesioginės išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. NMA atsakovui iš viso išmokėjo 476,19 Eur tiesioginių išmokų sumą.

NMA Kontrolės departamento Tauragės patikrų vietoje skyrius 2017 m. gruodžio 14 d., siekdamas patikrinti ar atsakovas tinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, atliko paraiškos duomenų patikrą vietoje. Patikros vietoje metu nustatyta, kad dalis deklaruotų laukų bei ganyklų yra nenuganytos bei nenušienautos. Apie atliktą patikrą vietoje atsakovas buvo informuotas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 44094 „Pranešimas apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus“.

Pareiškėja įvertinusi patikros vietoje nustatytus duomenis, 2018 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. SP1-3716 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė nei priklauso tiesioginių išmokų suma, todėl susidarė 352,16 Eur grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA. Minėtame sprendime teigiama, jog didesnė nei priklauso paramos suma išmokėta dėl atliktos patikros vietoje rezultatų t. y. dviejuose laukuose, kuriuose deklaruotos ganyklos ar pievos, nesilaikoma reikalavimo jas nuganyti, o nenuganytas visiškai nušienauti iki rugpjūčio 1 d. Taip pat nustatytas neteisingo deklaravimo atvejis, kai deklaruotas plotas viršija faktinį plotą daugiau kaip 50 proc. 2018 m. birželio 19 d. sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas Taisyklių 95 punktas. Atsakovas su anksčiau nurodytu sprendimu buvo supažindintas 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. BR6-8664 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

Taisyklių 8.1 punkte numatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektas privalo pievas (klasifikatoriaus kodai GPŽ, DGP) nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos (skaitytinai). Taisyklių 95 punktas reglamentuoja, jog Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai) skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų prieš tai darytų ortofotografinių žemėlapių metų – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad NMA turi teisę priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti dalį išmokėtos paramos sumos tada, kai paramos gavėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” (toliau – ir  Grąžintinų lėšų taisyklės). Aptariamų taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Teisminėje praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 d. nutarties 35 punkte nurodyta, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs NMA 2018 m. birželio 18 d. sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis nagrinėjamoje byloje esančiais rašytiniais duomenimis bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ turima informacija nustatyta, kad nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis į teismą su skundu, kuriuo reikalaujama panaikinti pareiškėjos 2018 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. SP1-3716 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, jog sprendimas yra galiojantis, neapskųstas bei atsakovui sukeliantis teisines pasekmes.

Paaiškėjus, kad atsakovas sprendimo neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėja dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovo priteisti ir 5 proc. metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamas. Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos  teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos  teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Byloje nustatyta, kad atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Kaip ir anksčiau minėta, NMA 2018 m. liepos 11 d. atsakovui išsiuntė raštą Nr. BR6-8664 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo jį informavo, kad jis turi prievolę per 60 kalendorinių dienų padengti susidariusi įsiskolinimą, todėl sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2018 m. rugsėjo 10 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui S. B. dėl skolos priteisimo tenkinti.

Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovo S. B. 352,16 Eur gražintiną paramos lėšų sumą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, šias palūkanas pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo dienos.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjas                                                                                                                       Remigijus Arminas