Administracinė byla Nr. A2.6.-767-215/2014
Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00447-2014-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. rugsėjo 12 d. Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S.,
sekretoriaujant S. D.,
dalyvaujant Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui J. P.,
administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Ž.,
jo atstovei advokatei K. A.,
teismo posėdyje išnagrinėjo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1952-08-09, Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. Mažeikių m., , vedusio, dirbančio , bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
nustatė:
A. Ž. 2014 m. d., apie 10.23 val., Mažeikių m., ties Tirkšlių g. namu Nr. 5A, vairuodamas automobilį „R. E.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko saugaus tarpo, kliudė stovinį automobilį ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai nuvažiavo.
Tokiais savo veiksmais A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 231.1. ir 234 punktų reikalavimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du A. Ž. administracinius teisės pažeidimus, padarytus realiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas J. P. teismo posėdyje paaiškino, kad 2014 m. 3 d. Mažeikių mieste A. Ž. vairuojamas automobilis atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Apie įvykį A. Ž. policijai nepranešęs, nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Jam už tai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Protokolas buvo surašytas po dviejų dienų po įvykio. Tą pačią dieną pažeidėjas nebuvo nustatytas. Pažeidėjas aiškino, kad nejuto kliudęs kito automobilio. Apie eismo įvykį pranešė liudytojas A. V.. Prašo skirti nuobaudas.
A. Ž. teismo posėdyje paaiškino, kad gegužės 5 dieną atvažiavo policija į jo namus. Paklausė, ar buvau tam tikroje vietoje. Jie pasakė, kad apgadinau kitą automobilį. Jis to nejuto. Jo mašinai nebuvo žymesnių pabrėžimų. Šeštadienį vyko į turgų. Išvažiuojant iš aikštelės negalėjo paprastai išvažiuoti. Reikėjo manevruoti. Atgal važiuodamas priartėjo prie kitos mašinos. Pro veidrodėlį matė, kad yra per arti. Tarpelis dar buvo. Kažkokia moteris jam beldė į langą, manė, kad ji nori perspėti, kad jis arti kitos mašinos. Jam atleidus stabdžius, mašina pariedėjo truputį atgal. Pariedėdamas atgal automobilis galėjo kliudyti kitą automobilį. Garso, ar atsirėmimo nejuto. Jis juto, kad jam sunku pajudėti į priekį. Užtraukė rankinį stabdį. Grįžo kito automobilio vairuotojas, kuris kliudė jam išvažiuoti, jis ant jo pyko vairuotojas pasakė, kad jam reikėtų perlaikyti egzaminą, nes visi taip Europoje pastato automobilius. Po to jis sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Jam priekyje kliūties nebuvo ir jis išvažiavo. Buvo įsitikinęs, kad nieko neatsitiko. Automobiliui buvo pažeista dažų danga. Vairuotojui žalą atlygino draudimo kompanija. Draudimo kompanija dabar kreipėsi į mane dėl išmokėtos sumos žalai atlyginti. Mano, kad pažeidimo protokolas surašytas neteisėtai. Pagal schemą nesimato jokios kliūties. Nesutinku, kad pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai, nes nieko nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Tai padarė ne piktybiškai. Jis nešioja akinius, turi problemų su klausa, buvo nuvykęs į Kauno klinikas kur jam buvom nustatytas pirmo laipsnio negirdėjimas. Pats jaučia, kad nelabai girdi. Žmona, kuri buvo su juo kartu, taip pat negirdėjo smūgio, dar mašinoje buvo įjungta radiją. Pareigūnai surašė, ką jis sakė. Schemoje jo automobilio vieta neteisingai nurodyta. Schemoje nurodyta, kad kliudė priekine dalimi, o ne atgaline. Pažeidimo protokolo neskaitė, tik permetė akimis. Tik pareigūnui išsakė mintis dėl schemos. Pareigūnas sutiko, kad kelias duobėtas, automobilis galėjo pariedėti.
L. V. R parodė apklaustas teisme parodė, kad gegužės 3 dieną atvažiavo į turgų. Pastatė automobilį prie parduotuvės. Nuėjo į turgų. Paskui grįžo prie mašinos. Parduotuvės darbuotojas atėjo ir jam pasakė, kad matė, kas apgadino jo automobilį. Jis pasakė kitos mašinos numerį. Apžiūrėjus mašiną nematė didelių apgadinimų. Nutarė paskambinti į policiją dėl įvykio, kad nekiltų problemų ateityje. Jo automobilis tamsiai mėlynos spalvos „Honda“ markės. Buvo nežymus automobilio apgadinimas, žalą jam atlygino draudimo kompanija, jokių pretenzijų pažeidėjui neturi, pažeidėjas yra bendradarbis, geras, sąžiningas žmogus, jis sakė, kad nieko nejuto, bet taip galėjo būti. Jis nežino, ar pažeidėjas galėjo justi kontaktą, bet piktybiškai negalėjo pasišalinti.
Liudytojas D. S. parodė apklaustas teisme parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad yra apgadintas automobilis ir kaltininkas nuvažiavo. Atvažiavę į įvykio vietą, rado apgadintą automobilį. Automobilio savininkas nurodė, koks automobilis galėjo apgadinti, nurodė automobilio numerį. Savininkas pasakė, kad ne jis matė įvykį. Priėjo prie jų kitas žmogus ir nurodė automobilį, kuris įvykdė eismo įvykį. Nusibraižė įvykio schemą. Policijos komisariate apklausė liudytoją. Paieškų bazėje ieškojo nurodyto automobilio, kuris kliudė kitą mašiną. Nustačius pažeidėją, nuvažiavo pas jį, rado jo apgadintą automobilį. Pažeidėjas neneigė, kad tą dieną buvo įvykio vietoje. Jis neneigė, kad galėjo tai atsitikti. Įvykio schemą policijos komisariato kabinete perbraižė, tik juodraštinis įvykio schemos braižymas buvo atliekamas įvykio vietoje. Kaip rado nukentėjusį automobilį atvažiavęs į įvykio vietą, taip nubraižė įvykio schemą. Įvykio schemoje nurodytos judėjimo kryptys, apklausiant pažeidėją nebuvo jam rodoma įvykio schema. Tarnybiniame automobilyje apsiklausė A. Ž.. Nematė, ar A. Ž. skaitė surašytą paaiškinimą. Toje vietoje, kur įvyko įvykis, yra daug duobių. Buvo apgadintas pažeidėjo automobilis ir nukentėjusiojo automobilis.
Liudytojas A. V. apklaustas teisme parodė, kad tą dieną jis matė kaip automobilis atgaline eiga atsitrenkė į kitą automobilį ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Jis įsidėmėjo automobilio numerius ir pasakė tai kito apgadinto automobilio savininkui, nes jis buvo jo kaimynas.
Liudytojas E. M. apklaustas teisme parodė, kad jis paėmė paaiškinimą iš A. Ž., rašė jį iš jo žodžių, kurį A. Ž. pasirašė. Minėjo, lyg atsitrenkimo jis negirdėjo.
A. Ž. kaltė padarius šiuos administracinius teisės pažeidimus, yra įrodyta 2014 m. gegužės 5 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, bendra įvykio informacija, Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK VPS PB vyriausiojo patrulio D. S. tarnybiniais pranešimais, foto lentelėmis, eismo įvykio vietos schema, A. V., V. R., paaiškinimais, liudytojų A. V. parodymais, kuris nurodė, kad jis matė, kaip atbuline eiga atsitrenkė automobilis į kitą automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos, liudytojų V. R. parodymais, kuris patvirtino, kad jo automobilis buvo apgadintas, koks automobilis tai padarė jam pasakė parduotuvės darbuotojas ir vėliau paaiškėjo, kad tai jo bendradarbis, kuris neneigė, kad taip galėjo nutikti, tik teikė, kad negirdėjo. Tai patvirtina ir liudytojo E. N. parodymai, kad jis rašydamas A. Ž. paaiškinimą užrašė, kad toks įvykis įvyko, tyk A. Ž. teigė, kad susidūrimo negirdėjo. Tai patvirtina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duoti parodymai teismo posėdžio metu, kai jis neneigė, kad taip galėjo būti, tik tvirtina, kad negirdėjo atsitrenkimo, o jei tai būtų jutęs, jis iš įvykio vietos nebūtų pasitraukęs.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.
LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato (duomenys neskelbtini) straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos A. T. administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Teismui įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Ž., vertinant jo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas vietoje, kurioje yra apsunkintas važiavimas dėl didelio transporto priemonių skaičiaus (turgaus diena), dėl padaryto pažeidimo nekilo realių padarinių, kad A. Ž. praeityje už tokio pobūdžio pažeidimo padarymą nebuvo baustas, kad neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, atlieka religine apeigas Mažeikių (35 b.l.), yra dirbantis, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, daro išvadą, kad byloje nustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas A. Ž. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas šiuo atveju gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos A. T. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismas remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai bus pasiekti A. Ž. neskyrus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 287 ir 330 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pripažinti A. Ž. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti administracines nuobaudas:
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;
– pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 3000,00 litų (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirti A. Ž. galutinę subendrintą nuobaudą – 3000,00 litų (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti A. Ž., kad baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo pažeidėjui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, Swedbank, AB; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, Akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, D. B. A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius, nurodant mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitą pateikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui.
Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.
Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.
Teisėjas K. S.