Civilinė byla Nr. e2A-135-450/2024

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00054-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1;

2.6.10.5.1; 2.6.18.3

(S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (šiuo metu bankrutuojančios) uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTCHEM“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTCHEM“ dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. G..

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „BALTCHEM“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Losrita“ 20 855,55 Eur skolą, 2 600 Eur netesybas ir po 200 Eur netesybų už kiekvieną kalendorinę dieną nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. lapkričio 29 d.) iki sprendimo įvykdymo (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2924-807/2022). 

2.       Ieškovė UAB „Losrita“ prašė priteisti iš atsakovės „BALTCHEM“ 14 700 Eur baudą ir 43 885,31 Eur išlaidas atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti (Šiaulių apygardos teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-344-883/2022). 

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2924-807/2022 prijungė prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-344-883/2022. 

4.       Ieškovė UAB „BALTCHEM“ pareiškė ieškinį anksčiau, todėl teismai atsakovės UAB „Losrita“ pareikštą ieškinį laikė priešieškiniu.

 

5.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu UAB „BALTCHEM“ ieškinį dėl skolos priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei UAB „BALTCHEM“ iš atsakovės UAB „Losrita“ 13 623,03 Eur skolą, 3 600 Eur netesybas ir 2 009 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė. UAB „Losrita“ priešieškinį dėl baudos ir darbų trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo atmetė.

6.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-236-912/2023) pakeitė Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BALTCHEM“ ieškinį. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BALTCHEM“ (juridinio asmens kodas 110779191) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ (juridinio asmens kodas 303255361) 15 747,55 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 55 ct) skolos, 2 600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) baudos. Atmesti kitą ieškinio dalį. Atmesti atsakovės UAB „Losrita“ priešieškinio dalį dėl baudos už sutarties nutraukimą priteisimo.“ Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo bei ir perduoti nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.“

7.       Nurodytą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš naujo, buvo sprendžiamas ginčas pagal ieškovės BUAB „Losrita“ (rangovės) ieškinio (priešieškinio) reikalavimas priteisti iš atsakovės UAB „BALTCHEM“ (subrangovės) 43 885,31 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti.

8.       Ieškovė paaiškino, kad ji ir atsakovė 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė statybos subrangos sutartį Nr. SUB210906/03 dėl (duomenys neskelbiami) kapitalinio remonto darbų (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutartis, sutartis). UAB „BALTCHEM“  2021 m. lapkričio 9 d. neteisėtai nutraukė šalių sudarytą 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutartį. Atsakovės atliktų darbų aktuose nurodyti darbai atlikti su trūkumais, dėl kurių padaryta žala ir neremontuotoms patalpoms. Ieškovė nepasirašė atliktų darbų aktų, todėl neturi pareigos atsiskaityti su subrangove. UAB „BALTCHEM“ neteisingai taikė 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutarties 9.2 papunktį ir neteisėtai nutraukė sutartį, atsakovė vengė pašalinti atliktų darbų trūkumus, atsisakė pašalinti žalą neremontuotoms patalpoms, kurios buvo apgadintos lietaus vandens, prasiskverbusio pro netinkamai plėvele uždengtą stogą. Trūkumams pašalinti ieškovė patyrė 43 885,31 Eur.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

9.       Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei BUAB „Losrita“ iš atsakovės UAB „BALTCHEM“ 20 469,74 Eur patirtas išlaidas darbų trūkumams pašalinti, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. pradėjo statybos darbus; 2021 m. spalio 11 d. pateikė rangovei 2021 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame užfiksuota atliktų darbų vertė be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) – 15 623,03 Eur (18 903,87 Eur su PVM). Šio akto pagrindu 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą.

11.       Ieškovė, gavusi statinio techninės priežiūros vadovo A. V. ir užsakovės Pasvalio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir užsakovė) raštus, 2021 m. spalio 20 d. raštu nurodė atsakovei atliktų darbų trūkumus ir pareikalavo juos pašalinti iki 2021 m. spalio 27 d.: 1) nesilaikoma projektinių sprendinių, atliekant grindų ant grunto įrengimo darbus (neparuoštas pagrindas, nesupilti reikalingi inertinių medžiagų kiekiai, neatlikti tankinimo darbai); 2) nepateiktos naudojamų medžiagų atitikties deklaracijos; 3) netinkamai šalinamos atliekos; 4) neįvykdytas reikalavimas perduoti techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui paslėptus darbus; 5) nepateikti dokumentai, susiję su įmonės atestavimu ir statybos vadovo paskyrimu; 6) darbo projekte trūksta duomenų apie naudojamų medžiagų charakteristikas, jų technines specifikacijas.

12.       Atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė rangovei atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame užfiksavo 2021 m. spalio mėn. atliktus darbus, išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų vertė – 7 232,52 Eur be PVM (8 751,35 Eur su PVM). Atsakovė 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniu laišku išsiuntė rangovei raštą dėl sutarties nutraukimo ir pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo–priėmimo, jame nurodė, kad vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, nes rangovė nepasirašė akto Nr. 1 dėl jame esančių aritmetinių klaidų, išsiuntė pataisytą aktą rangovei. Atsakovė 2021 m. lapkričio 9 d. raštu vienašališkai nutraukė sutartį, nes rangovė daugiau negu 20 kalendorinių dienų, gavusi lėšas iš užsakovės (Pasvalio rajono savivaldybės administracijos), neatsiskaitė už atliktus darbus (2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutarties 9.2 papunktis). Subrangovė PVM sąskaitose faktūrose ir darbų priėmimo aktuose nurodė, kad juos rangovė atsisakė pasirašyti, neįvardindama priežasties.

13.       2021 m. lapkričio 10 d. rangovės atstovai, statinio techninės priežiūros vadovas A. V. apžiūrėjo subrangovės atliktus darbus ir surašė Defektų aktą Nr. 2. Nustatyti subrangovės atliktų darbų trūkumai: 1) vertikalus sienų šiltinimas pastogėje įrengtas ne pagal techninio projekto sprendinius; 2) stogo naujai įrengta antikondensacinė plėvelė vietomis nuplėšta, neužtikrintas stogo sandarumas tiek virš remontuojamų patalpų, tiek virš patalpų, kurios nenumatytos remontuoti; 3) pastogės šiltinimas minkšta mineraline vata atliktas nekokybiškai (vata suklota netvarkingai, su tarpais), vietomis pro nesandariai difuzine plėvele uždengtą stogą prasiskverbiantis lietaus vanduo drėkina vatą; 4) dėl nesandaraus stogo ir lietaus vandens sugadintos neremontuojamos patalpos (nuo drėgmės atšokę dažai, nukritęs tinkas, užpilta elektros instaliacija); 5) nepateikti statybos darbų žurnalas su fiksuotais darbų įrašais ir panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijos. Atsakovė dalyvavo apžiūroje, bet atsisakė defektų aktą pasirašyti.

14.       Teismas pažymėjo, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.663 straipsnis).

15.       Teismas iš dalies pritarė atsakovės argumentams, kad BUAB „Losrita“ į bylą pateiktose V. G. išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.) ir atliktų darbų aktuose nenurodyti konkretūs faktiškai atlikti darbai, jų vieneto kaina bei darbų bei sunaudotų medžiagų kiekiai (nenurodyti konkrečių darbų ir išlaidų aprašymai). Paslaugų pavadinime nurodoma – valymo darbai, už stogo kapitalinio remonto darbus pagal projektinę dokumentaciją, pavedimuose nurodoma mokėjimo paskirtis – už valymo darbus pagal sutartį SUB211201/03. Atsakovė teigia, o ieškovė nepaneigė, kad V. G. nebuvo PVM mokėtojas. Kai kurios prekės galėjo būti pristatytos ne (duomenys neskelbiami), adresu.

16.       Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad dėl atsakovės statybos darbų trūkumų, įvardijamų 2021 m. lapkričio 10 d. defektų akte (atliktų darbų aktas Nr. 2), buvo reikalinga atlikti fasado tinko remontą ir demontuoti gipso kartoną. Ieškovė įrodinėjo, kad už šių darbų atlikimą sumokėjo trečiajam asmeniui V. G. 11 500,02 Eur, už darbų priežiūrą 21 948 Eur darbo užmokestį sumokėjo statybos vadovui R. T., o įsigydama reikalingas medžiagas, techniką ir nuomodama įrankius patyrė 16 694,36 Eur išlaidas.

17.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje pažymėjo, kad subrangovės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, jog kiti darbai atlikti be trūkumų. Subrangovė darbus atliko su trūkumais, kurie užfiksuoti defektų akte. Sulyginus atliktų darbų akte Nr. 2 užfiksuotus darbus ir defektų akte nustatytus trūkumus, teismas padarė išvadą, kad subrangovė atliko dalį darbų be trūkumų, todėl turi teisę reikalauti už juos atlyginti. Be trūkumų subrangovė atliko tokius darbus: asbesto lakštų, apskardinimų nuardymas (vertė – 1 000 Eur), cinkuotos skardos lietvamzdžių nuardymas (vertė – 45 Eur); cinkuotos skardos lietlovių nuardymas (vertė – 80 Eur); metalinės kopėtėlės (prie pastogės lango) su tvirtinimo elementais (vertė – 200 Eur); esamos stogo konstrukcijos ardymas (vertė – 500 Eur); metalinių stogo kopėčių įrengimas (vertė – 299,52 Eur). Bendra nurodytų darbų vertė – 2 124,52 Eur (be PVM) (1 000 + 45 + 80 + 200 + 500 +299,52 = 2 124,52). Iš pateiktų duomenų negalima nustatyti, kiek kitų darbų rangovė atliko kokybiškai, už kuriuos galėtų būti jai atlyginta.

18.       Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, subrangovės nurodyta aplinkybė, kad rangovė, gavusi atliktų darbų aktą Nr. 2, tą pačią dieną nurodė akte padarytą aritmetinę klaidą, bet neįvardijo kitų darbų trūkumų, nepagrindžia, jog statybos darbai buvo atlikti be trūkumų. Rangovė dar nebuvo apžiūrėjusi atliktų darbų, o nurodyta aritmetinė klaida susijusi su ankstesniu atliktų darbų aktu Nr. 1. Nustačius, kad subrangovė pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2, nesant CK 6.694 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto pagrindo, nepasibaigus sutarties 6.1.4, 6.1.5, 7.3 papunkčiuose nustatytam terminui, kai jos atliktų darbų nebuvo apžiūrėję rangovės atstovai, statinio techninės priežiūros vadovas, teisėjų kolegija nusprendė, kad subrangovė neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. 2, rangovei neatsirado pareigos atsiskaityti už visus subrangovės  2021 m. spalio mėn. atliktus darbus. Dėl to apeliantei pagal atliktų darbų aktą Nr. 2 atlygintina tik be trūkumų atliktų darbų dalis, kurių vertė – 2 124,52 Eur (be PVM).

19.       Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat konstatavo, kad patikslintame priešieškinyje rangovė nurodė, jog ji prašo priteisti iš subrangovės 17 957,28 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti ir 21 583,17 Eur būsimoms išlaidoms, kurias rangovė patirs, šalindama neremontuotoms patalpoms padarytą žalą, atlyginti. Taigi, pirmasis priešieškinio reikalavimas kildinamas iš išlaidų, reikalingų nekokybiškų statybos rangos darbų trūkumams ištaisyti (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutarties 7.13 papunktis), o antrasis – iš neremontuotoms, bet apgadintoms patalpoms suremontuoti reikalingų išlaidų kompensavimo (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.665 straipsnio 3 dalis). Įvertinus antrojo reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo turinį, teismas padarė išvadą, kad jis susijęs su neremontuotoms (kitoms, šalia esančioms patalpoms, kurios nebuvo bylos šalių sudarytos statybos subrangos sutarties objektas) padarytos žalos atlyginimo institutu, bet ne su atliktų statybos rangos darbų remontuotose patalpose (statybos subrangos sutarties objekte) trūkumais. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad į lokalinę sąmatą buvo įtraukti darbai, kurių rangovei atlikti nereikėjo, t. y. pastate sulietų sienų džiovinimas. Nors šio darbo vertė nedidelė (278,80 Eur), jis nepagrįstai įtrauktas į sąmatą.

20.       Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė nepagrindė visų įrodinėtų išlaidų – ieškovės reikalaujamų išlaidų dydis (trūkumų šalinimui) neišskaidytas, tiek V. G., tiek R. T. 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu dirbo statybos objekte (duomenys neskelbiami), tačiau ieškovė reikalauja atlyginti už medžiagas bei išmokėtas sumas už darbą, nurodydama bendrai apskaičiuotas sumas (neįvardija ar trūkumams šalinti, ar statybos darbams atlikti). Ieškovė atliko darbų trūkumų taisymą šiose pozicijose: fasado tinko remontas (pagal lokalinę sąmatą 17 525,43 Eur); gipso kartono demontavimas (pagal lokalinę sąmatą 2 944,31 Eur); vatos keitimas (5 225,49 Eur), nedetalizuodama, kokia medžiagų ir darbų dalis priskiriama vienam ar kitam darbų objektui.

21.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pakeitė reikalavimą ir reikalaujamus 21 583,17 Eur nuostolius įrodinėjo išmokėtu darbo užmokesčiu statybos vadovui R. T.. Ieškovė neįrodinėjo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nepateikė pareiškimo dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo (padidinimo). Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog darbo užmokestis R. T. buvo išmokėtas atliekant darbo funkcijas tik dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo.

22.       Teismas konstatavo, kad pagal ieškovės pateiktus įrodymus negalima išskirti, už kokią darbų rūšį ir kur panaudotus medžiagų kiekius ieškovė patyrė konkrečias išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, parengtų specialias žinias turinčių asmenų, iš kurių būtų galima nustatyti atsakovės darbų trūkumams pašalinti realiai ieškovės patirtų išlaidų dydį. Pagal ieškovės pateiktus dokumentus nėra diferencijuota, ar PVM sąskaitose faktūrose, darbų atlikimo aktuose nurodyti darbai (medžiagos) pagal 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutartį buvo atliekami šalinant trūkumus, ar patirti kitų patalpų remontui.

23.       Teismas atmetė ieškovės reikalavimą apmokėti už vatos pakeitimą (projekto neatitikimas), atsižvelgdamas į įrodytą aplinkybę, kad subrangovė medžiagas pakeitė suderinusi su rangove ir gavusi jos rašytinį sutikimą. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nepriteisė dalies skolos atsakovei UAB „BALTCHEM“ už darbus, atliktus su trūkumais.

24.       Teismas iš atsakovės priteisė ieškovės patirtas išlaidas už fasado tinko remontą ir gipso kartono demontavimą. Nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti ieškovės patirtas išlaidas, teismas įvertino, kad yra pagrindas taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir, atsižvelgus į šalių nebendradarbiavimą, priteisiamų išlaidų dydį sumažino iki lokalinėse sąmatose apskaičiuoto 20 469,74 Eur (17 525,43 + 2 944,31) dydžio už fasado tinko remontą bei gipso kartono demontavimą. Teismo vertinimu, nenustatyta kad lokalinėse sąmatose išvardintų darbų bei medžiagų kaina galėjo būti mažesnė ir ieškovė sutaupys lėšas atsakovės UAB „BALTCHEM“ sąskaita. Todėl ieškovės reikalaujamą sumą už apmokėjimą V. G. (11 500,02 Eur) ir įgytas medžiagas, technikos, įrankių nuomą, pasitelkiant kitus subrangovus (16 694,36 Eur ), sumažino iki nurodytos sumos.

25.       Teismas nenustatė ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atmetė prašymą skirti  baudą. 

 

                                III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

26.       Ieškovė BUAB „Losrita“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti 29 672,64 Eur žalą ir šią ieškinio dalį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

26.1.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje pažymėjo ir tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus – nekokybiškai atliko statybos rangos darbus (CK 6.246 straipsnis), kurie priežastiniu ryšiu yra susiję su ieškovės patirta žala taisant šių darbų trūkumus (CK 6.247 straipsnis).

26.2.                      Atsakovė yra verslininkė, todėl atsako be kaltės (CK 6.258 straipsnio 4 dalis).

26.3.                      Byloje nėra ginčo dėl žalos egzistavimo fakto. Atitinkamai byloje sprendžiama tik dėl žalos dydžio (CK 6.249 straipsnis). Ieškovei pakanka įrodyti atsakovės padarytos žalos dydį arba faktiškai patirtų išlaidų dydį, arba atsakovės trūkumų pašalinimo kainą rinkos sąlygomis. 

26.4.                      Teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patirtą 50 142,38 Eur žalą. Atsakovės statybos rangos darbų trūkumai buvo šalinami nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d., per šį laikotarpį ieškovė statybos darbų vadovui R. T. išmokėjo 21 948 Eur darbo užmokestį. Šalinant darbų trūkumus, statybos darbų vadovas pasirašydavo statybos darbų žurnale, susirinkimų protokoluose, įsigyjamų statybinių medžiagų PVM sąskaitose faktūrose, sudarydavo rangos sutarčių pakeitimus, priimdavo trūkumų šalinimui reikalingas paslaugas, pasirašydavo trūkumų pašalinimo aktus. Atsakovės trūkumų šalinimo laikotarpiu R. T. pasirašė rangos sutarties pakeitimų aktą Nr. 2, paslaugų perdavimo–priėmimo aktą, penkis atliktų darbų aktus.

26.5.                      Teismas nepagrįstai įvertino, kad statybos vadovas R. T. dirbo tik kitame statybos objekte. Atsakovė neįrodė, kad statybos darbų trūkumus galima buvo pašalinti per trumpesnį laikotarpį, nepasitelkiant statybos darbų vadovo.

26.6.                      Teismui buvo pateiktos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros (apie 30), kuriose nurodyta, kad, šalinant atsakovės statybos rangos darbų trūkumus, statybos vadovas R. T. priėmė tokiems darbams reikalingas statybines medžiagas.

26.7.                      Ieškovė įrodė, kad atsakovės atliktų darbų defektams pašalinti pasitelkė V. G., kuriam sumokėjo 11 500,02 Eur už darbą pagal jo išrašytas sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 9 d. Nr. 2021-12-09; 2022 m. sausio 21 d. Nr. 1; 2022 m. vasario 4 d. Nr. 2; 2022 m. kovo 7 d. Nr. 3; 2022 m. kovo 18 d. Nr. 4; 2022 m. gegužės 6 d. Nr. 6. Ieškovei defektų pašalinimui reikėjo statybinių medžiagų už 28 194,38 Eur.

26.8.                      Byloje yra pateikti Techninis projektas, lokalinės sąmatos, defektų aktas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kiti duomenys bei informacija, kurie patvirtina defektų šalinimo darbų apimtis ir reikalingų statybinių medžiagų kiekius.

26.9.                      Atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad sąskaitose faktūrose nurodyti darbai ir statybinės medžiagos negalėjo būti susijusios su atsakovės defektų šalinimu ar jog bendra jų kaina neatitinka trūkumų šalinimo rinkos kainų.

26.10.                      Teismas, siekiant suskaičiuoti, ar sąskaitose faktūrose nurodyti darbų ir statybinių medžiagų kiekiai sutampa su nurodytais Techniniame projekte, turėjo teisę pasitelkti ekspertą dėl išvados pateikimo (CPK 216 straipsnis).

26.11.                      Statybos rangos darbai buvo vykdomi kultūros namų pastate. Valstybinės duomenų agentūros viešai prieinamais duomenimis, pastatų remonto sąnaudų elementų kainų indeksas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. padidėjo nuo 128,99 iki 145,05. Todėl priteisdamas ieškovei žalą pagal 2021 m. spalio mėn. kainomis sudarytas lokalines sąmatas, jose nurodytas kainas teismas turėjo padidinti mažiausiai iki 23 018,34 Eur (20 469,74 Eur x 145,05 / 128,99 = 23 018,34 Eur).

27.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „BALTCHEM“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 20 469,74 Eur patirtas defektų šalinimo išlaidas, panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi; ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą, o pusę šios sumos priteisti atsakovei; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administravimo lėšų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

27.1.                      Teismas neatsižvelgė į argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinta ankstesnio teismo sprendimo dalis bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje išaiškinta, kad lokalinės sąmatos, esant trūkumams faktiškai pašalintiems, nėra tinkamos išlaidoms pagrįsti; kadangi darbus atliko V. G., kuris nebuvo PVM mokėtojas, nepagrįstai į sąmatas įtrauktas PVM.

27.2.                      Teismas netyrė bei nevertino, kuri šalis ir kokia apimtimi yra atsakinga už fasado tinko remonto bei gipso kartono demontavimo darbus, už kuriuos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 20 469,74 Eur.

27.3.                      Ieškovės ir Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 24 d. susitarime nurodoma, kad ieškovė įsipareigoja perdaryti fasado sieną bei demontuoti techninių patalpų lubų gipskartonį. Minėtame susitarime nurodoma, kad stogas nebaigtas įrengti – 2022 m. gegužės 24 d. stogas nebuvo įrengtas. Ieškovė pagal Statybos darbų rangos sutartį Nr. SA1-21-112 su Pakruojo rajono savivaldybės administracija stogą uždengti buvo įsipareigojusi iki 2021 m. gruodžio 1 d., o įvesti šildymą pastate iki 2021 m. lapkričio 15 d. Ieškovei visą žiemą nevykdant nurodytų įsipareigojimų, tai lėmė fasado tinko pažeidimus, todėl už tai atsakovė negali būti atsakinga.

27.4.                      Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–185 straipsniai), nes ieškovė nepateikė įrodymų, kiek patyrė išlaidų dėl atsakovės netinkamų darbų ištaisymo; neanalizavo ieškovės teikiamų dokumentų, kurių turinys, viena vertus, neatitiko į bylą pateiktų duomenų; antra vertus, jie nesusiję su ieškovės išlaidomis atsakovės darbų trūkumų šalinimui.

27.5.                      Lokalinėje sąmatoje įvardijamą darbų bei medžiagų dydį – 17 525,43 Eur teismas sudėjo su kitos lokalinės sąmatos nurodyta apimtimi – 2 944,31 Eur, kuriose atitinkamai PVM mokestis sudaro 3 041,60 Eur ir 511 Eur. Nors apeliacinės instancijos teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė, kad subrangovės (atsakovės) atliktų darbų trūkumus pašalino fizinis asmuo – trečiasis asmuo V. G., o jis nėra PVM mokėtojas, taigi, rangovė nepagrįstai į sąmatas įtraukė PVM.

27.6.                      Teigia, kad ieškovės į bylą pateikti dokumentai: 1) 2021 m. gruodžio 6 d. statybos subrangos sutartis (pateikta su ieškovės 2023 m. liepos 26 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais); 2) 2021 m. gruodžio 9 d. sąskaita faktūra Nr. 2021-12-09, 2022 m. sausio 21 d. sąskaita faktūra Nr. 1, 2022 m. vasario 4 d. sąskaita faktūra Nr. 2, 2022 m. kovo 7 d. sąskaita faktūra Nr. 3, 2022 m. kovo 18 d. sąskaita faktūra Nr. 4, 2022 m. gegužės 6 d. sąskaita faktūra Nr. 6 (pateiktos su ieškovės 2023 m. birželio 19 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais)); 3) 2021 m. gruodžio 9 d., 2022 m. sausio 21 d., 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. kovo 18 d. ir 2022 m. gegužės 6 d. atliktų darbų aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 (pateikti su ieškovės 2023 m. liepos 26 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais) – yra suklastoti.

27.7.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė, kad į sąmatą nepagrįstai buvo įtraukti darbai, kurių rangovei atlikti nereikėjo, t. y. pastate sulietų sienų džiovinimas. Teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendime šį apeliacinės instancijos teismo nustatytą faktą ignoravo.

27.8.                      Teismas netinkamai taikė CK 6.248 straipsnio 4 dalies, 6.259 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, nes nemotyvavo ir nenurodė, kiek nuostolių (procentais) jis priskiria ieškovei, o kiek atsakovei, priteisė 100 proc. lokalinėse sąmatose nurodytas sumas.

27.9.                      Tikrieji atliktų darbų aktai (konkrečių darbų ir išlaidų aprašymai), kuriuose būtų nurodyti konkretūs V. G. atlikti darbai ištaisant trūkumus, jų kiekiai, kaina, jos apskaičiavimo pagrindimas, sunaudotų medžiagų pavadinimai, kiekiai bei kainos į bylą ieškovės sąmoningai nebuvo pateikti, nes jie nepalankūs ieškovei.

27.10.                      Mokėjimo nurodymuose Nr. 604 (2021 m. gruodžio 10 d.), Nr. 761 (2022 m. sausio 25 d.), Nr. 794 (2022 m. vasario 8 d.), Nr. 29 (2022 m. kovo 9 d.), Nr. 25 (2022 m. kovo 21 d.) – įvardijama paskirtis – „už valymo darbus pagal sutartį SUB211201/03“, taigi, BUAB „Losrita“ mokėjimai V. G. naudai atlikti ne pagal šalių sudarytą 2021 m. gruodžio 6 d. statybos subrangos sutartį dėl atsakovo trūkumų pašalinimo.

27.11.                      2022 m. birželio 16 d. pareiškime dėl ieškinio sumos padidinimo ieškovė nurodė, kad 17 957,28 Eur yra reikalinga atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti, o prašymas priteisti 21 583,17 Eur yra būsimos išlaidos, kurias ieškovė neva patirs ateityje, kai ji šalins neremontuojamoms patalpoms, priklausančioms Pakruojo rajono savivaldybės administracijai (užsakovei), padarytą žalą. Pareiškime dėl ieškinio sumos padidinimo ieškovė nurodė aplinkybes apie būsimas išlaidas bei neteikė įrodymų, kad būtų patyrusi konkrečias išlaidas.

27.12.                      Teismas netinkamai įvertino ieškovės elgesį procese, kuriame ji elgėsi aiškiai nesąžiningai bei piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

28.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „BALTCHEM“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Ieškovė nepagrįstai skunde kelia naujus reikalavimus, nors CPK 312 straipsnis tai draudžia. Ieškovė patikslintu reikalavimu iš atsakovės prašė priteisti 43 885,31 Eur, o ne 50 142,38 Eur trūkumų šalinimo išlaidų. Todėl apeliaciniu skundu ginčijama suma yra ne 29 672,64 Eur, kaip bando pateikti ieškovė, o 23 415,57 Eur (43 885,31 – 20 469,74).

28.2.                      Aplinkybę, kad už iš darbo teisinių santykių kilusią ieškovės piniginę prievolę darbuotojui R. T. yra atsakinga atsakovė, ieškovė pareiškė tik 2023 m. birželio 19 d. prašyme (rašytiniuose paaiškinimuose), t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo 2022 m. gegužės 25 d. (nuo termino, už kurį ieškovė skaičiuoja darbuotojo R. T. darbo užmokestį ir už kurio sumokėjimą neva atsakinga atsakovė, pabaigos), nors ginčas tarp šalių teisme pradėtas nagrinėti 2021 m. pabaigoje. Šis naujas ieškovės reikalavimas visiškai (jokiais aspektais) nebuvo išnagrinėtas bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme.

28.3.                      Ieškovė, prašydama iš atsakovės priteisti 21 948,00 Eur tariamus nuostolius kaip darbuotojui R. T. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. sumokėtą darbo užmokestį, faktiškai pakeitė abu ieškinio elementus –  ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką, tai pagal civilinio proceso teisės normas yra draudžiama.

28.4.                      Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio statybos vadovą. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 32.1 punktas nustato, kad statinio statybos vadovą rangovas, jeigu jis yra juridinis asmuo, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu skiria savo darbuotoją pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį.

28.5.                      Ieškovė pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalėjo pagal jos su Pakruojo rajono savivaldybės administracija sudarytą statybos rangos sutartį Nr. SA1-21-112 ginčo statybos objekte paskirti statinio statybos vadovą, todėl jos patirtos išlaidos darbuotojui R. T. (išmokėtas darbo užmokestis) yra išimtinai susijusios su privalomų teisės aktų reikalavimų statybos srityje įvykdymu bei nėra priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės atliktais darbais pagal sutartį. Šios ieškovės išlaidos tapo būtinomis bei neišvengiamomis dėl to, kad ji sudarė statybos rangos sutartį Nr. SA1-21-112 su Pakruojo rajono savivaldybės administracija dėl statinio – (duomenys neskelbiami) – kapitalinio remonto darbų.

28.6.                      Kaip matyti iš pateiktos darbo sutarties, R. T. buvo priimtas pas ieškovę dirbti visuose jos statybos objektuose Lietuvoje, kuriuose ieškovė yra rangovė (ar subrangovė). Ieškovė nesirėmė bei neįrodinėjo aplinkybės, kad jos darbuotojas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. dirbo tik statybos objekte – (duomenys neskelbiami), šalinant darbų trūkumus.

28.7.                      Ieškovė 2023 m. birželio 19 d. prašyme (rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė: „Ieškovė, šalindama atsakovės atliktų darbų defektus, patyrė 28 194,38 Eur išlaidas, kadangi privalėjo įgyti medžiagų bei pasitelkti subrangovus“, t. y. įrodinėjo, kad 28 194,38 Eur apima ir V. G. išmokėti 11 500,02 Eur. Todėl apeliacinio skundo argumentai  apie atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti būtinų statybinių medžiagų įsigijimą už 28 194,38 Eur prieštarauja tiek jos įrodinėtoms aplinkybėms, tiek ieškovės su 2023 m. birželio 19 d. paaiškinimais pateiktų dokumentų turiniui.

28.8.                      Ieškovė kėlė atsakovės civilinės atsakomybės klausimą, prašė priteisti 43 885,31 Eur žalą, o tai reiškia, kad ieškovė privalėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau to nepadarė.

28.9.                      Nurodė, kad sienos pertinkavimui reikalingas tinkas, dažai, gruntas, tačiau su 2023 m. birželio 19 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais) ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose (išrašytos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 9 d. iki 2022 m. gegužės 10 d.), nė vienoje jų nebuvo nupirktos paminėtos statybinės medžiagos.

28.10.                      CPK 306 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, prašydama priteisti 43 885,31 Eur pagal lokalines sąmatas, pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su pastatų remonto sąnaudų elementų kainų indeksu (jo pasikeitimu) ir dėl to padidėjusia kainų verte.

29.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Losrita“ prašo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

29.1.                      Nors atsakovė nesutinka su aplinkybe, kad trūkumų šalinimo darbai 2021 m. spalio mėn. rinkos kainomis kainavo 20 469,74 Eur, tačiau atsakovė neįrodinėjo, jog rinkos kainomis darbų šalinimo trūkumai galėjo kainuoti mažiau nei 20 469,74 Eur.

29.2.                      Didžioji dalis atsakovės apeliacinio skundo argumentų yra susijusi su teismo sprendimo dalimi dėl ieškovės faktiškai patirtų išlaidų nepriteisimo, kurių atsakovė neginčija.

29.3.                      Byloje nesant ginčo, kad atsakovė darbus atliko su trūkumais, kuriuos ieškovė ištaisė, teismas pagrįstai žalos atlyginimą priteisė, atsižvelgdamas į atsakovės darbų trūkumų pašalinimo skaičiuojamąsias kainas, dėl kurių teisingumo tarp šalių ginčo nėra.

29.4.                      Paaiškino, kad, apskaičiuodama V. G. išmokėtą 11 500 Eur, ieškovė PVM nepridėjo. Atsakovė nutyli, kad lokalinėse sąmatose įtrauktos ne tik šalinant trūkumus būtinų darbų kainos, bet ir tokiems darbams atlikti reikalingų statybinių medžiagų kaina su PVM.

29.5.                      Atsakovė nepagrįstai ginčija Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatuotas aplinkybes apie konkrečius atsakovės darbų trūkumus ir jų pašalinimą, t. y. jų mastą, kiekį, pobūdį.

29.6.                      Atsakovė nepaaiškina, kaip, jos vertinimu, pasireiškė ieškovės nesąžiningumas, dokumentų suklastojimas. Atsakovė nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl dokumentų suklastojimo ar kitų nusikalstamų veikų ištyrimo.

29.7.                      Nurodo, kad iki nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš BUAB „Losrita“ administravimui skirtų lėšų prieštarautų nuosekliai formuojamai kasacinio teismo praktikai, nepagrįstai apsunkintų nemokumo administravimo procesą bei pažeistų viešąjį interesą bei kreditorių teises.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a : 

 

       IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

30.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

31.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ieškovės pareikšto reikalavimo ribų, t. y. ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį dėl 29 672,64 Eur žalos nepriteisimo (pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteista 20 469,74 Eur patirtos išlaidos darbų trūkumams pašalinti), o tai sudaro 50 142,38 Eur. Nors, atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškovės atsakovei pareikštą reikalavimą dėl 43 885,31 Eur priteisimo atliktų darbų trūkumams pašalinti.

32.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus ieškovas ieškinyje privalo nurodyti reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, pasirenka ir gali keisti tik ieškovas. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio ginasi atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) ar priešieškinio (CPK 143 straipsnis) forma. Atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdą nulemia šalių materialieji teisiniai santykiai, tačiau konkretų gynybos būdą visais atvejais pasirenka pats atsakovas, priklausomai nuo jo siekiamo rezultato.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 12 punktas; 2022 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022 46 punktas; 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-701/2022 42 punktas).

34.       Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015; 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019 41 punktas). 

35.       Ieškovė pirminiame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „BALTCHEM“ 43 885,31 Eur atliktų darbų trūkumams pašalinti (Šiaulių apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-344-883/2022). Reikalavimą atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas ieškovė grindė nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo sąmata (17 957,28 Eur), fasado tinko remonto lokaline sąmata (17 525,43 Eur), techninių patalpų gipso kartono demontavimo nuo lubų lokaline sąmata (2 944,31 Eur) ir ieškovės nurodomų poreikių atlikti pertvarų šiltinimo vata darbus, kurių kaina su medžiagomis yra 5 458,29 Eur (pridėta PVM sąskaita faktūra, pagal kurią ieškovė įsigijo vatos už 1 355,84 Eur), t. y. ieškovės reikalavimai kildinami iš išlaidų, reikalingų nekokybiškų statybos rangos darbų trūkumams ištaisyti ir iš neremontuotoms (pagal sutartį), bet apgadintoms patalpoms, suremontuoti reikalingų išlaidų kompensavimo.

36.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, vertindamas ieškovės reikalavimus atsakovei dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo, nurodė, kad rangovė, siekdama gauti darbų trūkumų šalinimo išlaidų ir žalos atlyginimą, turėtų pateikti duomenis, pagrindžiančius jos jau patirtas išlaidas, arba pagrįsti, koks konkretus subrangovės darbų trūkumas pašalintas konkrečiai lokalinėse sąmatose nurodytu konkrečiu darbu, taip pat aiškiai nurodyti, kokia padaryta žala neremontuotoms patalpoms dėl subrangovės atliktų darbų, kokius darbus reikėjo atlikti, jog būtų kompensuoti nuostoliai, ir kokia tų darbų vertė. Be to, pažymėjo, kad rangovės į bylą pateiktų lokalinių sąmatų, kuriose užfiksuoti būsimi darbai ir jų vertė, nepakanka atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiui nustatyti.

37.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangovė ir užsakovė Pakruojo rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 24 d. sudarė susitarimą nutraukti statybos darbų rangos sutartį šalių susitarimu, kuriuo rangovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2022 m. liepos 2 d.: 1) savo sąskaita atlikti gipso plokštėmis aptaisytų palėpių patalpų lubų nuardymo darbus bei išvežti susidariusį statybinį laužą; 2) atstatyti pastato fasado sienos apdailą – nuardyti likusį tinko sluoksnį, padengti sieną nauju tinko sluoksniu, nugruntuoti ir padengti dekoratyviniu tinku (susitarimo 1.4–1.5, 1.9 papunkčiai). Be kita ko, ieškovė susitarimo 1.3 papunkčiu įsipareigojo užbaigti pastogės apšiltinimo (pagal tarpusavio suderintą pakeitimą) darbus. Šiuo susitarimu Pakruojo rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad nereikš reikalavimo ieškovei atlyginti žalą, padarytą užsakovės neremontuotinoms patalpoms (susitarimo 7 punktas), t. y. ieškovė nepatirs išlaidų šalinant neremontuojamoms patalpoms atsakovės padarytą žalą.

38.       Atitinkamai ieškovė nagrinėjamoje byloje 2022 m. birželio 17 d. patikslintame ieškinyje (pareiškime dėl ieškinio sumos padidinimo, dokumento registracijos Nr. DOK-5887) sumažino ieškinio dalyką reikalavimą priteisti būsimas išlaidas šalinant neremontuojamoms patalpoms padarytą žalą 21 583,17 Eur dydžiu, tačiau iki 43 885,31 Eur padidino reikalavimą priteisti sumą, reikalingą atsakovės atliktų darbų defektams ištaisyti. Po bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė 2023 m. birželio 20 d. pateikė prašymą (rašytinius paaiškinimus) (dokumento registracijos Nr. DOK-5291), kuriame nurodo, kad, šalindama atsakovės atliktų darbų defektus, realiai patyrė 50 142,38 Eur išlaidas ir ši suma yra didesnė nei ieškovės prašoma priteisti (43 885,31 Eur), o toks skirtumas atsirado dėl to, jog iš pradžių prašomos priteisti išlaidos buvo nurodytos pagal į bylą pateiktas lokalines sąmatas, realiai patirtos išlaidos paaiškėjo tik faktiškai pašalinus atsakovės atliktų darbų defektus. Ieškovės teigimu, ji realiai patyrė 16 694,36 Eur išlaidas už įsigytas medžiagas, technikos ir įrankių nuomą, kitų subrangovų pasitelkimą; 11 500,02 Eur išlaidas už fasado tinko remonto ir gipso kartono demontavimo darbus trečiajam asmeniui V. G.; 21 948 Eur darbo užmokesčio išlaidas už darbų priežiūrą statybos vadovui R. T., t. y. iš viso 50 142,38 Eur. 

39.       Teisėjų kolegija iš esmės pagrįstais pripažįsta atsakovės argumentus, kad ieškovė 2023 m. birželio 20 d. prašyme (rašytiniuose paaiškinimuose) į reikalaujamą priteisti iš atsakovės 43 885,31 Eur nuostolių dydį įtraukė 21 948 Eur darbo užmokesčio sumą, kurią, jos vertinimu, patyrė šalindama atsakovės atliktų darbų defektus laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. (6 mėn.) pasitelkusi statybos vadovą R. T., nes pirmą kartą šias aplinkybes nurodė tik 2023 m. birželio 20 d., pakeisdama ieškinio pagrindą bei dalyką, ir nesilaikė tokio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK 111, 135, 141 straipsniuose. Tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ieškovės reikalavimus visa apimtimi, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl visų ieškovės nurodytų patirtų išlaidų apimties (ir dėl darbo užmokesčio statybos vadovui, kaip patirtų išlaidų).

40.       Apeliaciniame skunde ieškovė, be kita ko, nurodo, kad, Valstybinės duomenų agentūros viešai prieinamais duomenimis, pastatų remonto sąnaudų elementų kainų indeksas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. padidėjo nuo 128,99 iki 145,05, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas žalą pagal 2021 m. spalio mėn. kainomis sudarytas lokalines sąmatas, jose nurodytas kainas turėjo padidinti mažiausiai iki 23 018,34 Eur. Teisėjų kolegija nurodo, kad, vadovaujantis CPK 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Argumentus dėl ieškovei priteistos žalos indeksavimo ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo analizuoti ir vertinti aplinkybių, kurios ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytos pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą, todėl ieškovės argumentų dėl indeksavimo nevertins. 

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 

41.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Losrita“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Šilkuva“; nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d.

42.       Byloje nustatyta, kad ieškovė (rangovė) BUAB „Losrita“ ir atsakovė (subrangovė) UAB „BALTCHEM“ 2021 m. rugsėjo 6 d. sudarė statybos subrangos sutartį. Sutarties 1.1 papunktyje subrangovė įsipareigojo per terminą ir sutartyje nustatytas sąlygas pagal techninį projektą atlikti ir perduoti objekto – (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Objektas), – kapitalinio remonto darbus, taip pat ir pagal techninio projekto Architektūrinę (SA), Konstrukcinę (SK) ir Elektrotechnikos (E) dalis bei ištaisyti po darbų atlikimo termino nustatytus defektus, o rangovė – sudaryti subrangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą ir sumokėti subrangovei sutarties kainą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Darbų kaina su PVM – 177 870 Eur (sutarties 2.1 papunktis). Rangovė įsipareigojo sumokėti už statybos darbus pagal atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo akto (forma F-2) ir pažymos apie atliktų darbų išlaidas bei vertę (forma F-3) pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros pateikimo (sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai). Šalys 9.5 papunktyje susitarė, kad jos neturi teisės vienašališkai nutraukti sutarties, nesant pagrindo, nustatyto šioje sutartyje arba Lietuvos Respublikoje galiojančiuose įstatymuose. Be pagrindo nutraukusi sutartį šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 proc. baudą nuo bendros darbų kainos. Subrangovei neatlikus darbų iki 2022 m. balandžio 30 d., ji moka rangovei 0,05 proc. delspinigius nuo nurodytos sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 4.1, 10.2 papunkčiai). Rangovei praleidus apmokėjimo terminą už subrangovės faktiškai atliktus darbus ir pavėlavus apmokėti 2 darbo dienas, už kiekvieną kitą termino praleidimo dieną subrangovei raštu pareikalavus, rangovė privalo mokėti 200 Eur netesybas (sutarties 10.3 papunktis).

43.       Atsakovė 2021 m. rugsėjo 20 d. pradėjo statybos darbus, 2021 m. spalio 11 d. pateikė ieškovei 2021 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad subrangovės atliktų darbų vertė be PVM – 15 623,03 Eur, su PVM – 18 903,87 Eur. Šio akto pagrindu atsakovė 2021 m. rugsėjo 30 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą.

44.       2021 m. spalio 6 d. ieškovės objekte surengtas gamybinis pasitarimas, kurio metu buvo nutarta dėl vertikalių sienų šiltinamosios kietos vatos (P/6921-TP-SK_8.2.4.1) pakeitimo į universalią pusiau kietą vatą. Dokumento punkte Nr. 3 nurodoma, kad vertikalių sienų šiltinimas keičiamas iš kietosios vatos šiltinimu pusiau kieta vata, išlaikant varžos parametrus bei išsprendžiant tinkamą tvirtinimą ir pritariama šiam pakeitimui. Dalyvavęs projektuotojas pasakė, kad šiam pakeitimui atlikti reikia poros dienų. Užsakovė ieškovei ir techniniam prižiūrėtojui atsiuntė raštą „Dėl techninio projekto sprendinių“, kuriuo sutiko su projektiniu pakeitimu dėl techninių palėpių vertikalių sienų apšiltinimo.

45.       Ieškovė, gavusi statinio techninės priežiūros vadovo A. V. ir užsakovės Pasvalio rajono savivaldybės administracijos raštus, 2021 m. spalio 20 d. raštu nurodė atsakovei tokius atliktų darbų trūkumus ir pareikalavo juos pašalinti iki 2021 m. spalio 27 d.: 1) nesilaikoma projektinių sprendinių, atliekant grindų ant grunto įrengimo darbus (neparuoštas pagrindas, nesupilti reikalingi inertinių medžiagų kiekiai, neatlikti tankinimo darbai); 2) nepateiktos naudojamų medžiagų atitikties deklaracijos; 3) netinkamai šalinamos atliekos; 4) neįvykdytas reikalavimas perduoti techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui paslėptus darbus; 5) nepateikti dokumentai, susiję su įmonės atestavimu ir statybos vadovo paskyrimu; 6) darbo projekte trūksta duomenų apie naudojamų medžiagų charakteristikas, jų technines specifikacijas.

46.       Atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė ieškovei atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriame užfiksavo 2021 m. spalio mėn. atliktus darbus. Atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų vertė be PVM – 7 232,52 Eur, su PVM – 8 751,35 Eur. 2021 m. lapkričio 9 d. elektroniniu laišku atsakovė išsiuntė ieškovei raštą dėl sutarties nutraukimo ir pranešimą dėl vienašalio darbų perdavimo–priėmimo, kuriuose nurodė, kad vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, nes rangovė nepasirašė akto Nr. 1 dėl aritmetinių klaidų, susijusių su skaičių apvalinimu, išsiuntė pataisytą aktą ieškovei. 2021 m. lapkričio 9 d. raštu atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį, kadangi ieškovė daugiau negu 20 kalendorinių dienų, gavusi lėšas iš užsakovės, nesumokėjo subrangovei (sutarties 9.2 papunktis). PVM sąskaitose faktūrose ir aktuose subrangovė įrašė, kad juos rangovė atsisakė pasirašyti, nenurodydama priežasties.

47.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovės atstovai, statinio techninės priežiūros vadovas A. V. apžiūrėjo atsakovės atliktus darbus ir surašė Defektų aktą Nr. 2, kuriame užfiksavo tokius atsakovės atliktų darbų trūkumus; 1) vertikalus sienų šiltinimas pastogėje įrengtas ne pagal techninio projekto sprendinius; 2) stogo naujai įrengta antikondensacinė plėvelė vietomis nuplėšta, neužtikrintas stogo sandarumas tiek virš remontuojamų patalpų, tiek virš patalpų, kurios nenumatytos remontuoti; 3) pastogės šiltinimas minkšta mineraline vata atliktas nekokybiškai (vata suklota netvarkingai, su tarpais), vietomis pro nesandariai difuzine plėvele uždengtą stogą prasiskverbiantis lietaus vanduo drėkina vatą; 4) dėl nesandaraus stogo ir lietaus vandens sugadintos neremontuojamos patalpos (nuo drėgmės atšokę dažai, nukritęs tinkas, užpilta elektros instaliacija); 5) nepateikti statybos darbų žurnalas su fiksuotais darbų įrašais ir panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijos. Atsakovė (subrangovė) dalyvavo apžiūroje, bet atsisakė pasirašyti defektų aktą.

48.       Ieškovė 2021 m. lapkričio 16 d. raštu „Dėl atliktų darbų nepriėmimo ir sutarties nepagrįsto nutraukimo“ pranešė atsakovei, kad, vadovaudamasi sutarties 9.4.1 papunkčiu, nutraukia sutartį nuo 2021 m. lapkričio 27 d.; nurodė, jog atliktų darbų akte Nr. 1 yra klaidų, atsakovė neteisėtai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pareikalavo iki 2021 m. lapkričio 26 d. sumokėti 14 700,10 Eur baudą (sutarties 9.5 papunktis).

49.       Ieškovė, įrodinėdama išlaidas atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti, į bylą pateikė nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo ir neremontuojamų patalpų sutvarkymo dėl užliejimo lokalines sąmatas Nr. 1 (21 583,17 Eur su PVM už neremontuojamų patalpų sutvarkymą) ir Nr. 2 (17 957,28 Eur su PVM už nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą) (sąmatų sudarytoja sąmatininkė J. K.); taip pat pateikė fasado tinko remonto lokalinę sąmatą, sudarytą 2021 m. spalio mėn. kainų lygiu (17 525,43 Eur su PVM); techninių patalpų gipso kartono demontavimo nuo lubų lokalinę sąmatą (sudarytojas sąmatininkas E. K.) (2 944,31 Eur su PVM); PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią iš UAB „Lemora“ įsigyta vatos už 1 355,84 Eur su PVM. Rangovė ir užsakovė Pakruojo rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 24 d. sudarė susitarimą, kuriuo rangovė įsipareigojo: 1) savo sąskaita atlikti gipso plokštėmis aptaisytų palėpių patalpų lubų nuardymo darbus bei išvežti susidariusį statybinį laužą (susitarimo 1.4 papunktis); 2) atstatyti pastato fasado sienos apdailą – nuardyti likusį tinko sluoksnį, padengti sieną nauju tinko sluoksniu, nugruntuoti ir padengti dekoratyviniu tinku (susitarimo 1.5 papunktis).

50.       Po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje pasisakė dėl ieškovės pateiktų sąmatų nepakankamumo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiui nustatyti, ieškovė kartu su 2023 m. birželio 20 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais) (dokumento registracijos Nr. DOK-5291) pateikė PVM sąskaitas faktūras už įsigytas medžiagas, kitas prekes, trečiojo asmens V. G. išrašytas sąskaitas faktūras už atliktus darbus; statybos darbų vadovo R. T. 2021 m. lapkričio 30 d. darbo sutartį Nr. 266 ir ieškovės direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymą dėl jo paskyrimo Objekte statinio statybos vadovu. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. prašymu (dokumento registracijos Nr. DOK-7024) pateikė V. G. atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, jog su trečiuoju asmeniu ieškovė už jo atliktus darbus šalinant trūkumus atsiskaitė.

51.       Byloje pateiktas, ieškovės BUAB „Losrita“ užsakymu, antstolio Tomo Ubarto 2021 m. lapkričio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0136/21/22, kuriame užfiksuota, kad pastogės grindys apšiltintos šiltinimo vata, kurios sluoksniai netolygūs, yra tarpų; stogo vakarinio šlaito senoji danga išmontuota, uždengta antikondensacinė plėvelė vietomis vėjo nudraskyta; pro atsiradusius plyšius pratekantis lietaus vanduo drėkina šiltinamąją vatą; vanduo prasiskverbia pro perdangas iki antrame ir pirmame aukšte esančių patalpų; matosi sudrėkusios grindys, sienos, kai kur atšokęs tinkas, nusilupę dažai, užpilta elektros instaliacija. Prie pastogės vertikalių sienų šiltinimo vata pritvirtinta smeigėmis, tvirtinimo vietose matomi įspaudai. Pirmojo aukšto dalyje patalpų išardyta sena grindų danga, išgriautos kai kurios sienos, sudėtos statybinės medžiagos. Dėl nuardyto stogo neapsaugotos fasadinių sienų konstrukcijos, sudrėkusios nuo lietaus. Kieme – nesutvarkytos statybinės atliekos. Antstolis Ričardas Kudrauskas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad stogo ilgis – 36,21 m, plotis – 20,10 m, nuardyto ir uždengto difuzine plėvele plotas – 727,82  kv. m., apšiltinta 404,47 kv. m pastogės; pagamintos penkerios kopėčios. 

Dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų

52.       Nagrinėjamu atveju ginčo šalis siejo statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartis reglamentuoja CK 6.681–6.699 straipsniai, taip pat CK 6.644–6.671 straipsniuose įtvirtintos bendrosios rangos sutarčių nuostatos, jeigu jos neprieštarauja specialiosioms statybos rangos normoms (CK 6.644 straipsnio 2 dalis). Statybos tvarką, statybos dalyvių ir kitų juridinių bei fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato CK, taip pat Lietuvos Respublikos statybos įstatymas.

53.       Nustatyta, kad tarp ieškovės, kaip rangovės, ir atsakovės, kaip subrangoves, sudarytos 2021 m. rugsėjo 6 d. subrangos sutarties pagrindu atsakovė Objekte atliko įvairius statybos rangos darbus. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo teises, pažeistas atsakovei subrangos darbų dalį atlikus su trūkumais, pasirinko ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu būdu – reikalauja, kad atsakovė atlygintų jos atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovė iš esmės siekia, kad iš atsakovės būtų priteisti nuostoliai, patirti netinkamai atliktų (neatliktų) darbų trūkumams pašalinti. Tokiu atveju jai tenka procesinė našta įrodyti būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai).

54.       Ieškovė ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 43 885,31 Eur išlaidas, kurias patyrė šalindama Objekte atsakovės atliktų darbų trūkumus. Šį reikalavimą ieškovė grindė 2021 m. lapkričio 10 d. defektiniu aktu Nr. 2 ir su užsakove Pakruojo rajono savivaldybės administracija 2022 m. gegužės 24 d. sudarytu susitarimu, kuriuo įsipareigojo Objekte iki 2022 m. liepos 2 d.: 1) savo sąskaita atlikti gipso plokštėmis aptaisytų palėpių patalpų lubų nuardymo darbus bei išvežti susidariusį statybinį laužą; 2) atstatyti pastato fasado sienos apdailą – nuardyti likusį tinko sluoksnį, padengti sieną nauju tinko sluoksniu, nugruntuoti ir padengti dekoratyviniu tinku. Defektinio akto Nr. 2 priėmimo dieną – 2021 m. lapkričio 10 d. subrangovės atliktų darbų trūkumus užfiksavo antstolis T. Ubartas.

55.       Įvertinus nutarties 54 punkte nurodytus rašytinius įrodymus, priešingai nei teigia atsakovė, nagrinėjamu atveju byloje iš esmės yra nustatytas atsakovės atliktų darbų trūkumų faktas, kad dalis subrangos darbų, atliktų atsakovės iki vienašalio subrangos sutarties nutraukimo, turėjo kokybės trūkumų. Šis teisiškai reikšmingas faktas buvo nustatytas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje, taip pat nustatyta, kad už atliktų fasado tinko remonto ir gipso kartono demontavimo darbų trūkumus yra atsakinga atsakovė, kuri turi pareigą be kaltės atlyginti ieškovės patirtas išlaidas atsakovės atliktų darbų trūkumams pašalinti. Tačiau šalys laikosi skirtingų pozicijų dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio.

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pati svarbiausia rangovo (šiuo atveju subrangovės) pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018 23 punktas).

57.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad dėl netinkamo rangos (subrangos) sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015). Specialieji užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.665 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 45 punktas; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

58.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 47 punktas).

59.       Kaip jau nurodyta, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad atsakovė yra atsakinga už jos atliktų statybos rangos darbų trūkumų ištaisymą, todėl privalo atlyginti ieškovei šių trūkumų šalinimo, pasitelkus ir trečiąjį asmenį, išlaidas. Ieškovė skunde reikalauja atlyginti 16 694,36 Eur išlaidas už įsigytas medžiagas, technikos ir įrankių nuomą; 11 500,02 Eur išlaidas už darbus trečiajam asmeniui V. G. šalinant trūkumus; 21 948 Eur darbo užmokesčio išlaidas už darbų priežiūrą atsakingam statybos vadovui R. T..

60.       Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų ieškovės reikalavimų, sprendime teisingai nurodė, kad su trečiuoju asmeniu V. G. ieškovė buvo sudariusi ne tik 2021 m. gruodžio 6 d. subrangos sutartį dėl defektų šalinimo, bet ir 2021 m. gruodžio 7 d. stogo kapitalinio remonto darbų sutartį, į kurią įėjo ir valymo darbai (susidariusių šiukšlių). Nepaisant to, į bylą ieškovės pateiktose V. G. išrašytose sąskaitose faktūrose (nuo 2021 m. gruodžio 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d.) bei atliktų darbų aktuose nėra nurodyti konkretūs faktiškai atlikti darbai, jų vieneto kaina bei darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiai (nėra nurodyti konkrečių darbų bei išlaidų aprašymai), todėl pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė nepagrindė visų 28 194,38 Eur medžiagų įsigijimo ir pagal V. G. jai išrašytas sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 9 d. Nr. 2021-12-09; 2022 m. sausio 21 d. Nr. 1; 2022 m. vasario 4 d. Nr. 2; 2022 m. kovo 7 d. Nr. 3; 2022 m. kovo 18 d. Nr. 4; 2022 m. gegužės 6 d. Nr. 6 išlaidų. Teismas pažymėjo, kad V. G. 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu dirbo – atliko kapitalinį remontą bei šalino defektus statybos objekte (duomenys neskelbiami). Faktinė atliktų trūkumų šalinimo darbų vertė nedetalizuota pagal atskirus objektus, todėl ieškovės reikalaujamą sumą už apmokėjimą V. G. (11 500,02 Eur) ir įsigytas medžiagas, technikos, įrankių nuomą (16 694,36 Eur), sumažino iki 20 469,74 Eur dydžio, apskaičiavus už atliktus trūkumų šalinimo darbus: fasado tinko remontą (pagal lokalinę sąmatą 17 525,43 Eur) bei gipso kartono demontavimą (pagal lokalinę sąmatą 2 944,31 Eur).

61.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovės pozicijai, kad, įvertinant nuostolių dydį, šalinant atsakovės atliktų darbų defektus pagal 2021 m. gruodžio 6 d. subrangos sutartį, kartu su ieškovės 2023 m. birželio 20 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais) pateiktos PVM sąskaitos faktūros, kvitai, kiti dokumentai bei juose išvardinti darbai, prekės, paslaugos, kurias ieškovė įsigijo savo ūkinės komercinės veiklos vykdymui, viena vertus, nėra pakankamai informatyvūs dėl PVM sąskaitose faktūrose, bei kituose dokumentuose nurodytų prekių ir paslaugų panaudojimo konkrečiam tikslui neįvardijimo, negalimumo nustatyti, kokiems konkretiems statybos darbams (trūkumų šalinimui ar statybos užbaigimui) jie buvo panaudoti; kita vertus, nesant galimybės visapusiškai kiekvieną iš pateiktų rašytinių įrodymų įvertinti, ar juo patvirtintos ieškovės nupirktos medžiagos arba įgytos paslaugos buvo panaudotos būtent šalinant atsakovės atliktų statybos darbų trūkumus, tokie įrodymai nepatvirtina išlaidų dydžio, šalinant trūkumus.

62.       Priešingai nei įvertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visgi ieškovė įrodė, jog realiai patyrė 11 500,02 Eur išlaidas už trečiojo asmens V. G. atliktus darbus šalinant atsakovės atliktų darbų trūkumus, t. y. atsakovės atliktų darbų defektams pašalinti ieškovė pasitelkė V. G., su kuriuo 2021 m. gruodžio 6 d. sudarė statybos subrangos sutartį atlikti (ištaisyti) UAB „BATCHEM“ darbo defektus Objekte; prie sutarties buvo sudarytos: lokalinė sąmata Nr. 2 „Dėl UAB „BATCHEM“ atliktų darbų defektų ištaisymo“ (17 957,28 Eur), lokalinė sąmata dėl techninių patalpų gipso kartono demontavimo nuo lubų (Ardymo darbai) (2 944,31 Eur), lokalinė sąmata dėl fasado tinko remonto (17 525,43 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, subrangos sutarties prieduose, lokalinėse sąmatose patvirtinta ne tik reikiamų atlikti darbų atsakovės defektams ištaisyti apimtis, bet ir medžiagų poreikis. Subrangos sutarties 1.3 punkte šalys susitarė, kad medžiagas, mechanizmus ir (ar) gaminius, reikalingus defektams šalinti, pateiks ieškovė (rangovė) savo sąskaita.

63.       Byloje V. G. pateikti: 2021 m. gruodžio 9 d. atliktų darbų aktas Nr. 2021-12-09 patvirtina, kad trečiasis asmuo atliko atsakovės nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą dėl UAB „BATCHEM“ atliktų stogo darbų defektų už 2 000 Eur; 2022 m. sausio 21 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 patvirtina, jog trečiasis asmuo atliko nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą dėl UAB „BATCHEM“ atliktų stogo darbų defektų už 1 500 Eur; 2022 m. vasario 4 d. atliktų darbų aktas Nr. 2 patvirtina, kad trečiasis asmuo atliko nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą dėl UAB „BATCHEM“ atliktų darbų defektų – fasado tinko remontą už 1 500,01 Eur; 2022 m. kovo 7 d. atliktų darbų aktas Nr. 3 patvirtina, jog trečiasis asmuo atliko nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą dėl UAB „BATCHEM“ atliktų darbų defektų – statybinių atliekų pakrovimo ir šiukšlių išvežimą už 1 499,92 Eur; 2022 m. kovo 18 d. atliktų darbų aktas Nr. 4 patvirtina, kad trečiasis asmuo atliko nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą dėl UAB „BATCHEM“ atliktų darbų defektų – techninių patalpų gipso kartono demontavimo, fasado tinko remonto darbus už 2 000 Eur; 2022 m. gegužės 6 d. atliktų darbų aktas Nr. 6 patvirtina, kad trečiasis asmuo atliko nekokybiškai atliktų darbų ištaisymą dėl UAB „BATCHEM“ atliktų darbų defektų – fasado tinko remontą už 3 000 Eur. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė V. G. sumokėjo 11 500,02 Eur pagal V. G. išrašytas sąskaitas faktūras: 2021 m. gruodžio 9 d. Nr. 2021-12-09; 2022 m. sausio 21 d. Nr. 1; 2022 m. vasario 4 d. Nr. 2; 2022 m. kovo 7 d. Nr. 3; 2022 m. kovo 18 d. Nr. 4; 2022 m. gegužės 6 d. Nr. 6. Iš paminėtų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovė įrodė, jog yra sumokėjusi 11 500 Eur už V. G. atliktus darbus, šalinant atsakovės atliktų darbų trūkumus, reikalingus atsakovės nekokybiškai atliktiems darbams ištaisyti. 

64.       Pažymėtina, kad pagal su V. G. sudarytą 2021 m. gruodžio 7 d. stogo kapitalinio remonto darbų sutartį, į kurią įėjo ir valymo darbai (susidariusių šiukšlių), šalys buvo susitarę, jog stogo darbų atlikimo kaina 20 000 Eur (sutarties 2.1 punktas). Taigi, pagal ieškovės byloje pateiktą V. G. išrašytų sąskaitų suvestinę, iš viso jis už atliktus darbus pagal abi sutartis (šalinant trūkumus bei atliekant stogo remonto darbus) buvo išrašęs sąskaitų už 32 999 Eur. Todėl jam išmokėtas 11 500 Eur atlyginimas už atliktus trūkumų pašalinimo darbus bei kitoje sutartyje sutartas atlyginimas – 20 000 Eur už stogo statybos darbus iš esmės neviršija bendros V. G. išrašytų sąskaitų sumos už jo atliktus darbus. Pastebėtina, kad pagal 2021 m. gruodžio 7 d. stogo kapitalinio remonto sutarties 1.2 punktą medžiagas, mechanizmus, reikalingus stogo remontui, teikė rangovė. Kita vertus, ieškovė 2023 m. rugpjūčio 31 d. (DOK-7024) taip pat yra pateikusi į bylą rašytinius duomenis apie trečiajam asmeniui išmoktus 21 000 Eur už jo atliktus stogo kapitalinio remonto darbus. Taigi, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ieškovė įrodė patyrusi 11 500,02 Eur išlaidas už V. G. atliktus statybos darbus atsakovės darbų trūkumams ištaisyti, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo motyvai yra pakeičiami. 

65.       Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi įrodymų pakankamumo taisykle (CPK 176 straipsnio 1 dalis), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (inter alia (be kita ko, be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022). Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

66.       Vertinant ieškovės darbų trūkumams ištaisyti panaudotų medžiagų bei paslaugų kiekį, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovės reikalaujamų išlaidų šioje dalyje dydis atsakovės atliktų darbų trūkumams šalinti yra neišskaidytas – ieškovė reikalavo atlyginti už medžiagas bei paslaugas, nurodydama bendrai apskaičiuotą dydį, nedetalizuodama, kokia pateiktuose dokumentuose nurodyta medžiagų ir paslaugų dalis priskiriama defektų šalinimo išlaidoms, o kuri panaudota statybos darbų užbaigimui. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, V. G. tuo pačiu laikotarpiu atliko trūkumų pašalinimo darbus ir dirbo atliekant statybos darbus tame pačiame objekte. Nesant galimybės atskirti teikiamuose rašytiniuose įrodymuose konkrečių medžiagų bei panaudotų paslaugų, priskiriant vienai ar kitai atliktų darbų rūšiai, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad esant tokiai situacijai, kai atsakovės atliktų darbų trūkumų šalinimo darbai yra atlikti – fasado tinko remontas (pagal lokalinę sąmatą 17 525,43 Eur); gipso kartono demontavimas (2 944,31 Eur); vatos keitimas (5 225,49 Eur) ir atsakovė vatos keitimo medžiagas pakeitė suderinusi su ieškove bei gavusi jos rašytinį sutikimą (ieškovės apeliaciniame skunde vatos keitimo išlaidų klausimas nekeliamas), įvertinus abiejų šalių nebendradarbiavimą ir negalint tiksliai apskaičiuoti ieškovės patirtų realių išlaidų (panaudotų medžiagų bei paslaugų kiekio), teismas iš esmės pagrįstai ieškovei priteisiamų išlaidų trūkumams pašalinti dydį sumažino iki lokalinėse sąmatose apskaičiuotų 20 469,74 Eur (17 525,43 Eur ir 2 944,31 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, kad ši suma apima ne tik atsakovės darbų trūkumams ištaisyti medžiagų bei paslaugų poreikį, bet ir ieškovės sumokėtą 11 500,02 Eur dydį V. G. už atliktus darbus atsakovės darbų trūkumams ištaisyti. Pastebėtina, kad į sąmatas, kuriomis pirmosios instancijos teismas grindė priteisiamų išlaidų dydį, neįtraukti pastate sulietų sienų džiovinimo darbai (278,80 Eur).

67.       Kaip jau nurodyta nutarties 61 punkte, viena vertus, ieškovės kartu su 2023 m. birželio 20 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais) pateiktose PVM sąskaitose  faktūrose  nurodytos įsigytos prekės ir paslaugos nėra diferencijuotos; neaišku, kurios PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos ir ieškovei suteiktos paslaugos buvo įsigytos bei panaudotos atsakovės netinkamai atliktų darbų trūkumų pašalinimui, kurios – statybos darbams patalpose užbaigti. Ieškovė konkrečias argumentais nepaaiškino, kaip kiekvienoje PVM sąskaitoje faktūroje ar konkrečioje sąskaitoje faktūroje įvardinta jos ūkinei komercinei veiklai nusipirkta konkreti prekė ir (ar) paslauga yra susijusi su ieškovės atliktu konkrečiu darbu šalinant trūkumus, kokia konkrečia apimtimi. Kaip matyti, didesnėje dalyje sąskaitų nurodyta, kad prekės yra pristatytos adresu (duomenys neskelbiami), o ne į statybos objektą.

68.       Kita vertus, pripažintina, kad dalis šiose sąskaitose nurodytų medžiagų ir suteiktų paslaugų pagal savo pobūdį bei įsigijimo datas galėjo būti panaudotos ir darbų trūkumams pašalinti ginčo objekte, tuo labiau kad tokias medžiagas priėmė ir pasirašė dalyje sąskaitų V. G., kaip pavyzdžiui, UAB „Ecoservice projektai“ PVM sąskaitose faktūrose Serija ir Nr. SPE331378, Serija ir Nr. SPE332912 nurodytos atliekų išvežimo ir transportavimo paslaugos; UAB „MAKVEŽA“ PVM sąskaitoje faktūroje Serija MAK Nr. 4113955 įvardijamas tinko mišinys, kitos sąskaitos, kuriose kaip prekes priėmęs asmuo pasirašė V. G., tačiau visiškam  teismo įsitikinimui konstatuoti dėl teikiamuose rašytiniuose įrodymuose nurodytų medžiagų ar suteiktų paslaugų panaudojimo ir jų vertės atliekant defektų šalinimo darbus, to nepakanka. Taigi, nesant galimybės nustatyti, kad ieškovės pateiktose sąskaitose įgytos medžiagos bei suteiktos paslaugos visa nurodoma apimtimi (ar iš dalies) buvo panaudotos atliekant trūkumų pašalinimo darbus, teisingai pirmosios instancijos teismas šių duomenų nevertino, kaip įrodančių ieškovės patirtus nuostolius, šalinant defektus.

69.       Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, kad ieškovė patirtų nuostolių dydį įrodinėja, remdamasi suklastotais dokumentais, kadangi jie į bylą pateikti vėliau, ne su pradiniu ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad, viena vertus, atsakovė neįrodė, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra suklastoti; kita vertus, ieškovė PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, kvitus, kitus dokumentus pateikė kartu su 2023 m. birželio 20 d. prašymu (rašytiniais paaiškinimais), po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartyje nurodė aplinkybę dėl ieškovės pateiktų sąmatų nepakankamumo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžiui nustatyti. Todėl vien vėlesnis dokumentų pateikimas, nesant nustatyto dokumentų suklastojimo fakto, nereiškia, kad ieškovės pateikti ir teismo priimti į bylą įrodymai yra suklastoti.

70.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad trūkumų pašalinimo darbus atlikęs V. G. nebuvo PVM mokėtojas, todėl ieškovė nepagrįstai į lokalines sąmatas, kuriomis rėmėsi teismas, priteisdamas patirtas išlaidas, įtraukė PVM. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais atsakovės argumentais ir pažymi, kad fasado tinko remonto lokalinėje sąmatoje (17 525,43 Eur) ir techninių patalpų gipso kartono demontavimo nuo lubų lokalinėje sąmatoje (2 944,31 Eur) išskirtos PVM sumos yra už atsakovės darbų trūkumams ištaisyti reikiamų medžiagų ir kitų subrangovų suteiktų paslaugų (pavyzdžiui, atliekų išvežimo ir transportavimo) poreikį, V. G. išrašytose sąskaitose PVM suma nėra nurodyta.

71.       Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 21 948 Eur, laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. ieškovės darbuotojui, atsakingam už darbų priežiūrą, statybos vadovui R. T. sumokėtą darbo užmokestį, byloje nustatyta, kad ieškovės 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 211201/V-01 R. T. buvo paskirtas statinio statybos vadovu objekte „(duomenys neskelbiami), kapitalinio remonto darbai“, vadovaujantis su Pakruojo rajono savivaldybės administracija 2021 m. liepos 14 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. SA1-21-112. Bylos medžiaga patvirtina aplinkybę, kad ieškovė su R. T. 2021 m. lapkričio 30 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 266. Kaip teisingai nurodo atsakovė, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalį rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 32.1 punktas nustato, kad statinio statybos vadovą rangovas, jeigu jis yra juridinis asmuo, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu skiria savo darbuotoją pagal sudarytą su statytoju (užsakovu) rangos sutartį.

72.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą apie rangovės pareigą paskirti statinio statybos vadovą bei faktines aplinkybes, kad ieškovės BUAB „Losrita“ darbuotojas R. T. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį, gauna darbo užmokestį, jo darbo vieta nurodyta darbo sutartyje yra Vilniuje (ieškovės buveinės adresu), prieina prie išvados, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų darbų bei ieškovės prašomų priteisti nurodyto dydžio nuostolių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio dalį dėl išlaidų, patirtų šalinant atsakovės atliktų darbų trūkumus, 21 948 Eur sumokėtą darbo užmokestį statybos vadovui R. T., atmetė.

73.        Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi savo, kaip subrangovės pareigas, byloje nustatyti defektai nebūtų konstatuoti ir ieškovė nebūtų patyrusi atsakovės netinkamai atliktų darbų defektų šalinimo išlaidų. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės skundo argumentas, kad defektai dėl fasado tinko pažeidimo buvo susiję su pačios ieškovės vėluojant vykdomais įsipareigojimais dėl stogo uždengimo bei šildymo įvedimo pastate, kadangi atsakovės atliktų darbų defektai konstatuoti dar 2021 m. lapkričio 10 d. ieškovės atstovų, statinio techninės priežiūros vadovo A. V. surašytame Defektų akte Nr. 2.

74.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šioje byloje kilusį ginčą dėl ieškovės patirtų išlaidų pagrįstumo, šalinant atsakovės atliktų darbų trūkumus, iš esmės tinkamai taikė teisės normas bei įvertino įrodymus (išskyrus dalį dėl realiai patirtų išlaidų už atliktus darbus ištaisant trūkumus), kad ieškovė nepagrindė visų įrodinėtų išlaidų apimties bei pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 20 469,74 Eur nuostoliams atlyginti, todėl apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo motyvus, kad priteistas nuostolių dydis apima ir ieškovės realiai patirtas 11 500,02 Eur išlaidas už trečiojo asmens atliktus darbus, prieina prie išvados, jog  naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

75.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 7 840 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir, įvertinęs ieškovės ir atsakovės patenkintų reikalavimų dalis, iš ieškovės atsakovei priteisė 5 174,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šalių ginčo dėl šių išlaidų priteisimo nėra. 

76.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad visos bylinėjimosi išlaidos atsakovei iš ieškovės turi būti priteisiamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Nustatyta, kad nutartis dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „Losrita“ iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. spalio 19 d. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų motyvų.

77.       Pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, visų pirma, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pripažinimo bankrutavusios įmonės administravimo išlaidomis klausimui spręsti iš esmės yra aktualus klausimas kieno iniciatyva ir kada buvo iškelta civilinė byla – nemokumo administratoriaus iniciatyva, ar buvusio įmonės vadovo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 381/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014).

78.       Antra, visos atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal byloje esančius duomenis patirtos iki 2023 m. spalio 19 d., t. y. iki nemokumo (bankroto) bylos atsakovei iškėlimo nutarties įsiteisėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino bylinėjimosi išlaidų atsiradimo laiką ir šias išlaidas priteisė ne iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

79.       Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022 nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, kurios reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Šalių apeliacinius skundus atmetus, kiekvienai iš jų lieka apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tokio pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, pavyzdžiui, 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017; 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017.

80.       Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, apeliacinius skundus atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, joms neatlyginamos. 

81.       Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtinama, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašoma, vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, paskirti jai iki 5 000 Eur dydžio baudą, 50 procentų šios baudos išieškant atsakovės naudai. 

82.       Kasacinio teismo, pasisakant dėl CPK 95 straipsnio taikymo, yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-248-381/2022).

83.       Nagrinėjamu atveju ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantė (atsakovė) grindžia tuo, kad ji viso teismo proceso metu netinkamai teikė rašytinius įrodymus, didino ieškinio reikalavimus ir juos be teisėto pagrindo keitė.

84.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės (atsakovės) įvardytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, yra susijusios su ginčo šalių materialiaisiais santykiais, jų sudarytos subrangos sutarties vykdymu. Jos ištiriamos nagrinėjant šalių ginčą iš esmės ir įvertinamos priimant teismo sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad ieškovė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį. Aplinkybė dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (padidinimo) yra apeliacinio skundo argumentas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas pasisakė atskirai. Šioje civilinio proceso stadijoje taip pat nenustatyta, kad ieškovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei ginčo išsprendimą. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad apeliantės (atsakovės) prašymas taikyti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nepagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjos                                                                        Rasa Gudžiūnienė

 

 

Asta Radzevičienė

 

 

Aldona Tilindienė