Baudžiamoji byla Nr. 1-340-369/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23176-2025-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,
sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,
dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,
kaltinamajam A. S., jo gynėjui advokatui Ramūnui Plėsčiui,
nukentėjusiajam D. R.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), buvo teistas:
1) 2017 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 straipsnio 2 dalį 10 MGL (376,60 Eur) bauda, bauda sumokėta 2017 m. birželio 17 d.,
2) 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 48 MGL (1 807,68 Eur) bauda, bauda sumokėta 2019 m. lapkričio 13 d. (teistumai išnykę),
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
A. S. 2025 m. birželio 27 d. apie 23.42 val., prie „Čili Pica“ picerijos, esančios, adresu (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį D. R. į veido sritį, kuris nuo gauto smūgio nukrito ant grindinio, taip padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje, žaizdą kairiojo žando gleivinėje, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. S. teismo posėdyje kaltės nepripažino. Parodė, kad tą vakarą į piceriją atėjo nuo 19.00-20.00 val. Jis ten dažnai per išeigines lankosi. Atėjęs į piceriją atsisėdo prie baro. Gėrė užsisakytą alų, buvo užsidėjęs ausines. Nematė, kada atėjo į piceriją nukentėjusysis ir jo kompanija. Jam atrodo, kad jie buvo keturi ir sėdėjo prie antro staliuko. Jam geriant prie baro alų, prie jo priėjo D. R.. D. pradėjo kažką sakyti dėl darbo, spjaudytis, sakyti, kad darbe blogai. Jis liepė D. nuo jo atstoti ir toliau klausėsi muzikos. Ten buvo picerijos darbuotoja E. ir barmenas O., kurie iki šiol ten dirba. Po to į piceriją atėjo J., su kuriuo jis kalbėjo. Jis (A.) toliau sėdėjo prie baro. Jam atrodo, kad D. R. vėl prie jo buvo priėjęs ir kabinėjosi dėl darbo, tačiau jis nenorėjo su juo kalbėtis. D. pradėjo raminti picerijos darbuotoja E.. Jis sėdėjo prie baro ir nieko nedarė. Tada kažkas įvyko ir picerijos darbuotojai pradėjo šnekėti. Tada jis atsistojo ir išėjo iš picerijos pro pagrindinį išėjimą, o ne pro tą, kur jie sako.
Atsakydamas į teisėjo klausimus kaltinamasis nurodė, kad tą barą, atrodo, uždaro 24.00 val., bet tiksliai neatsimena. Jis pabaigė alų ir išėjo namo. Tikrai ten išgėrė tris bokalus alaus. Smūgio nukentėjusiajam nesudavė. Jis nežino, iš kur pas nukentėjusįjį sužalojimai. Nežino, koks tikslas D. tai daryti. D. didelėse skolose, gal pinigų jam reikia. Kai tyrėja viską pildė, sakė: „tu neatsimeni?“. Sakė jai, kad neatsimena. Tyrėja sakė: „gal girtas buvo?“. Tyrėjai atėjo sms. Prokuroras rašė, kad gal jis girtas buvo? Tada tyrėja paklausė, gal jis buvo girtas? Jis sakė, kad buvo išgėręs. Neatsimena, kokius parodymus tada jis davė tyrėjai. Dabar tą dieną jis taip atsimena. Atrodo, kad D. jam skambino po to ar kitą dieną. Norėjo pinigų. Sakė, kad dėl to įvykio, sakė sumokėk, kaip tarsimės? Jis klausė, dėl kokio įvykio? Nežino, kodėl D. jam skambino. Neatsimena, kad liudytoja (N.) jam skambino tą patį vakarą. Jis nuėjo namo. Sutinka su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Ką jis dabar įrodys? Dabar viskas yra kitaip. Už ką jis turėtų mokėti D. R. ? Už ką jis turėtų mokėti tokius pinigus? D. R. jis nesudavė. Jo gaunamos pajamos 1 400 eurų į rankas.
Į prokuroro klausimus kaltinamasis atsakė, kad skaitė savo parodymus. Jis pats nesuprato, kodėl taip vėlai jį iškvietė. Picerijos vidaus patalpos filmuojamos. Apie filmavimo kameras tada jis nepagalvojo. Su D. seniai jau nebendrauja. Anksčiau normaliai bendravo. Nebendrauja, nes paskalos eina darbe. Jie dirba skirtinguose aukštuose. Pastaruoju metu jie net nesisveikina. Dabar D. išmetė iš darbo. Kai jis sėdi bare, niekada prie nieko nesikabina. Jį ten visi pažįsta. D. išgeria ir balti arkliai prasideda. Santykiai su D. sublogėjo plius minus pusė metų iki šio įvykio. Su D. darbe niekas nebendrauja. Jis visiems skolingas. Išeidamas iš picerijos jis atsiskaitė už alų banko kortele. Atrodo, dar turi atsiskaitymo kvitą. Banke turi būti duomenys. Jis visada atsiskaito banko kortele.
Į gynėjo klausimus kaltinamasis atsakė, kad tyrėja jam nerodė video medžiagos iš picerijos vidaus patalpų. Kameros ten yra. Jis nerūko. Jie (nukentėjusysis ir jo kompanija) tikrai pro jį nepraėjo. Jie iš picerijos išėjo per kitą išėjimą (t. 2 b.l. 33-34).
2025 m. spalio 20 d. apklaustas įtariamuoju A. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad dėl įvykio nelabai ką gali papasakoti, nes nelabai ką atsimena. D. R. yra jo pažįstamas ir bendradarbis. Jokių konfliktų neturėjo. Jis bendravo su D. R., sveikinosi, kartu susitikę vartojo alkoholinius gėrimus. Paskutinį kartą kartu gėrė alų prieš 2-3 savaites. Picerijoje „Čili pica“ jis lankosi dažnai, nes ji šalia jo namų. Ar pranešime apie įtarimą nurodytą dieną buvo picerijoje, negali pasakyti, nes neprisimena. Su D. R. jokių konfliktų neturėjo, kad muštųsi su D. R., neprisimena. Neprisimena dėl galimai per daug išgerto alkoholio (t.1 b.l. 164-166).
Apklaustas teisme nukentėjusysis D. R. parodė, kad iki įvykio su kaltinamuoju palaikė normalius ir draugiškus santykius, anksčiau buvo kaimynai. Jį pažinojo apie 10 metų. Galima sakyti, kad viskas prasidėjo darbovietėje. Iki birželio 27 dienos jų tarpusavio santykiai jau buvo blogi. Tuo metu, kai su kaltinamuoju dirbo toje pačioje darbovietėje, buvo apkalbos. Įvyko konfliktas, nes tarp darbuotojų būdavo intrigos. Ateina ir jam pasako, kad A. (A.) tą ir tą ant jo pasakė. 2025 m. spalio 27 d. į piceriją jis atėjo vakare. Atėjo su liudytoja N.. Buvo ir liudytojas T. R.. Jie trise užsisakė maisto ir vakarojo picerijoje. Po kažkiek laiko nuėjo dar padaryti užsakymo ir įvyko toks žodinis konfliktas su A. (A.). Jis (D.) išsakė savo nuomonę, kad jam nepatinka apkalbos. Jam kaltinamasis pasiūlė. Tipo gausi. Jis nuėjo ir į barnius jau nelindo. Nebuvo taip, kad pasimuškim. Po visų žodinių konfliktų, išėjo į lauką parūkyti ir nuo to momento nepamena. Jeigu ne liudytojai, jis nežinotų, kas jam trenkė. Kai greitoji atsirado, atsirado sąmonė.
Atsakydamas į teisėjo klausimus nukentėjusysis nurodė, kad atsirado greitoji ir policija. Jį nuvežė (duomenys neskelbtini) ligoninę, o paskui pervežė į (duomenys neskelbtini) kliniką. Kai policija buvo, greitoji, tuo metu A. nematė. Smūgis buvo iš galo į veido sritį. Kas sudavė jam smūgį, negalėjo matyti. Kai išėjo į lauką parūkyti, ten buvo N. ir T.. Daugiau nieko nebuvo. Lauke kaltinamojo jis nematė. Prieš įvykį vartojo alkoholį, buvo išgėręs. Po šio įvykio darbovietėje teko susitikti su A. S.. Po viso šito konflikto pasiprašė, kad jį perkeltų į kitą aukštą darbe, kad nekontaktuoti. Jam pasiūlė iš antro aukšto pereiti į pirmą. Jo (D.) kolega vardu R., senas jo pažįstamas, jam pasakė, kad A. pasakė, jog jeigu D. ateis į apačią dirbti, jis jį išjungs ir parašys prašymą išeiti iš darbo. Nežino, kiek tai tiesa. Jam dvi savaites neapmokėjo nedarbingumo. Negavo daugiau nei 1 500 eurų su mokesčiais. Jis skaičiuoja su mokesčiais, nes nesiskaičiuoja stažas, jeigu neapmokamas darbingumas. Pas jį atlyginimas su mokesčiais 15 eurų valanda. Jam padaryta 1 500 eurų turtinė žala. Likusi žala moralinė. Ieškinį sudaro negautas atlyginimas ir moralinė žala.
Į prokuroro klausimus nukentėjusysis atsakė, kad sumušimo vietoje yra guzas, kurį reikia pašalinti. Sakė, kad jo šalinimo kaina 700 eurų. Nepadarė dar operacijos, nes nebuvo laiko. Nebūtinai reikia dar pridėti 700 eurų už operaciją. Kažkur yra kvitai nuo pirktų vaistų, tačiau jie jau išblukę. A. ir A. tai tas pats asmuo. Kaltinamąjį visi vadina A.. Rūkė prie picerijoje esamos rūkymo vietos. Nuo durų gal 10 metrų atstumu, truputį paėjus į priekį. Kai jie išėjo, lyg tai niekas daugiau ten nestovėjo. Jis stovėjo ir rūkė. Negirdėjo, kad kažkas eina link jo. N. ir T. stovėjo kažkaip šone. Atrodo, kad abu buvo viename šone. Liudytojai galėjo matyti kavinės duris. Po įvykio jis paskambino A. ir pasakė, kad jam neapmokamas nedarbingumas, kad kažkaip reikia išspręsti problemą. A. atsakė, kad jam vienodai, kas ir kaip bus, kad jis (D.) gali daryti, ką nori. Jis sakė D., kad po smūgio jam davė neapmokamą nedarbingumą. Jam sakė, kad gal susitarsim, kaip atlygins žalą. D. pasakė, kad jam vienodai ir kad jis gali daryti, kaip nori. Neklausė paskambinęs A., už ką jam sudavė. Nedarbingume buvo beveik dvi savaites. Nemokėjo nedarbingumo, nes įvykio metu buvo išgėręs. (duomenys neskelbtini) klinikoje jam padarė rentgeną, apžiūrėjo. Sakė, kad reikia daryti plastinę operaciją, kad tą guzą reikia pašalinti. Jis jaučia diskomfortą. Jam buvo išrašyti vaistai nuo skausmo „Dolmen“, dar kažkokie. Vaistus vartojo gal savaitę. Dar buvo alkūnė nubrozdyta ir galvą skaudėjo, nes krisdamas atsitrenkė. Gavo kažkokius duomenis dėl nedarbingumo. Turėtų prisijungti prie savo elektroninio pašto, bet jis kitame telefone. Iš dabar turimo telefono negali prisijungti.
Atsakydamas į gynėjo klausimus nukentėjusysis nurodė, kad picerijoje priėjęs prie baro padaryti užsakymo, kalbėjo su kaltinamuoju. Gavosi pokalbis dėl to, kas vyksta darbe, tos apkalbos. Jis sakė, kad taip nesidaro. Jeigu kažkas ne taip kažkur, tai D. kaltas, kad tarp kolegų apkalbos buvo. Paprasta situacija. Buvo detalių derinimas ir ant detalės gavosi brokas. Kaltinamasis nuėjo visiems pasakė, kad jis (D.) jam sureguliavo stakles. Jis norėjo išsiaiškinti su kaltinamuoju dėl darbinių apkalbų. Picerijoje buvo ir J., kurį buvo pamiršęs paminėti, bet jis nematė to konflikto. J. sėdėjo prie jų. Nežino, ar J. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jis ten nieko nematė, nes padaugino ir picerijoje užmigo. Į piceriją jie atvažiavo keturiese: jis, J., T., N.. Kai jis priėjo prie kaltinamojo, tai J. jau buvo mieguistas. Jis nebuvo pilnai užmigęs, todėl galėjo matyti, kaip jis eina daryti užsakymą. A. sėdėjo prie baro ir gėrė alų. Jis priėjo, pasisveikino ir pradėjo tą pokalbį. Kai jis ėjo į lauką parūkyti, J. tuo momentu jau miegojo. Lauke T. jam sakė, kad kaltinamasis eina. Tačiau jis stovėjo ir rūkė. Dėl to jis nieko nepagalvojo. Galima sakyti, kad smūgio nepajuto, nes neteko sąmonės. (duomenys neskelbtini) ligoninėje jam susiuvo žaizdą. Po to jis paskambino draugui, kuris atvyko ir jį pasiėmė. Jam nebuvo iškvieti policijos pareigūnai į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten pareigūnai atvažiavo dėl apklausos. Kažko paklausė ir išvažiavo. Jis sakė pareigūnams, kad yra išgėręs, bet atsisakė pūsti į alkotesterį. Atsisakė pūsti vien dėl to, kad žmogų sužalojęs asmuo ramiai nuėjo namo, o jie atvažiavo ir dėl jo jis vos ne kaltas. Jis sakė pareigūnams, kad nepūs. Sakė, kad jie važiuotų pas kaltinamąjį ir šis tegu pučia. Jis atsisakė pūsti. Nedarbingume išbuvo beveik dvi savaites. Jo darbui reikalingos rankos ir kojos. Negalėjo eiti į darbą anksčiau, nes visas veidas buvo ištinęs ir skaudėjo. Jeigu tau skauda, tai ką negalima nedarbingumo imti? Trauma buvo 2025 m. birželio 27 d., o dirbti jis pradėjo liepos mėnesį. Į apklausą pareigūnai jį iškvietė pagal faktą ir viskas. Jis galvojo, kad viskas taip ir baigsis. Jis nieko nerašė. Po kažkiek laiko jį iškvietė vieną kartą, antrą kartą. Pas jį nebuvo iniciatyvos, kad pareiškimus rašytų. Apklausė. Davė parodymus ir viskas (t. 2 b.l. 27-29).
Apklaustas 2025 m. liepos 2 d. liudytoju D. R. parodė, kad nuo 2018 m. pažįsta A. S.. Seniau buvo kaimynai. Jis šiuo metu dirba UAB „X“ jaunesniuoju tyrėju. 2022 m. padėjo A. įsidarbinti jo darbovietėje, tačiau maždaug po metų A. išėjo iš darbo, nes turėjo konfliktų su vadovu. 2024 m. jis paprašė vadovybės ir vėl A. priimti į darbą ir jis įsidarbino minėtoje įmonėje. Jau apie metus A. šneka įvairius nebūtus dalykus. Skleidžia apie jį įvairius gandus. Tarpusavyje jie turėjo nesutarimų, nes jam nėra malonu, jog asmuo šneka, kad jis yra prasiskolinęs, pralošinėja pinigus kazino ir pan. Visuomet būdavo tik žodiniai nesutarimai, muštynių tarp jų nėra buvę. 2025 m. birželio 27 d. apie 17.00 val. jis su savo drauge N. S. atvyko į piceriją „Čili pizza“, (duomenys neskelbtini). Kartu su jais dar buvo T. R.. Jie ilsėjosi minėtoje picerijoje, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.00 val. jis pastebėjo, kad į piceriją atėjo A., kuris vienas sėdėjo prie baro. Kadangi jie patys užsisakinėjo maistą ir gėrimus, priėjęs prie baro, jis persimetė pora žodžių su A., pasisveikino ir toliau sėdėjo atskirai. Kiek vėliau jis buvo priėjęs prie A., klausė, kodėl šis šneka įvairius nebūtus dalykus apie jį, norėjo pasiaiškinti visą situaciją. A. teisinosi, kad nieko apie jį niekam nėra sakęs ir nesupranta, apie ką eina kalba. Vėliau A. jam pasakė: „atstok, nes tuoj susimušime“. Jis palinkėjo A. gero poilsio ir išėjo. Apie 23.00 val. jis, N. ir T. išėjo į lauką parūkyti. Tuomet jis pajautė, kad kažkas jam trenkė iš galo į veido sritį, iš kairės pusės. Nesuprato, kas įvyko. Nukrito ir prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pastebėjo, kad prie jo yra greitosios medicininės pagalbos darbuotojai. Turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo apžiūrėtas. Jam nustatyta skruosto gleivinės žaizda. Po apžiūros jis greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) kliniką, nes reikėjo siūti žandą iš vidaus. Galės pateikti ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kurį gavo iš klinikos. Po šio įvykio jis dar bandė susisiekti su A. ir susitarti dėl žalos atlyginimo, kadangi šiuo metu yra neapmokamame nedarbingume. Jis taip pat patyrė sveikatos sutrikimų (siūtas žandas, kuris visas ištino, pradėjo mirgėti akyse ir pan.). A. pasakė, kad šiam nerūpi, atsisakė su juo bendrauti ir spręsti šį klausimą, todėl jis turi A. pretenzijų ir nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Civilinį ieškinį pageidaus teikti tyrimo eigoje, kadangi šiuo metu jam padarytos žalos negali įvertinti. Šio įvykio beveik neprisimena, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir gavo smūgį iš galo, tačiau šį įvykį matė ir galės paliudyti jo draugė N. S. (t.1 b.l 59-63).
2025 m. spalio 17 d. apklaustas papildomai nukentėjusysis D. R. parodė, kad A. pažįsta apie 7 metus. Būnant picerijoje atėjo ir A., kuris stovėjo prie baro. Kažkuriuo metu, norėdamas užsakyti maisto jis buvo priėjęs prie baro. Priėjęs norėjo pakalbėti su A., bet šis nebuvo tam nusiteikęs ir iškart siūlė pasimušti. Supratęs, kad pakalbėti nepavyks, jis tiesiog pasitraukė nuo A. ir daugiau nebekalbėjo. Kažkuriuo metu jis išėjo į lauką ir tuomet pajautė, kad kažkas jam trenkė iš galo į veido sritį. Smūgis buvo labiau iš kairės pusės. Po smūgio jis iškart nukrito ir prarado sąmonę. Krisdamas galėjo trenktis galva į grindinį. Jam atrodo, kad toje vietoje, kur krito, buvo plytelės. Krisdamas galėjo susižaloti rankos alkūnę. Dėl šio įvykio A. turi pretenzijų ir reikš civilinį ieškinį. Dėl šio įvykio apie 1,5 savaitės buvo neapmokamame nedarbingume, dėl ko prarado apie 1 500 Eur. Po šio įvykio jam siuvo žando vidinėje pusėje padarytą žaizdą. Iki šiol jis jaučia diskomfortą, nes toje vietoje yra guzas, kurį reikės šalinti. Šalinimo kaina apie 700 Eur. Jam buvo išrašyti vaistai, už kuriuos jis sumokėjo apie 20 Eur. Visus savo išgyvenimus vertina dar 1 500 Eur. Dėl šio įvykio jis patyrė 3 720 Eur žalą. (t.1 b.l. 70-73).
Specialisto išvadoje Nr. G 2323/2025 (01). nurodyta, kad D. R. nustatyta žaizda kairio žando gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2025 m. birželio 27 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padarytas griūnant ir atsitrekiant į kietą buką paviršių. Neatmetama, kad žaizda galėjo būti padaryta įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. (t.1 b.l.86-87)
Specialisto išvadoje Nr. pG 2621/2025 (01). Nurodyta, kad D. R. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio momens srityje, žaizda kairio žando gleivinėje, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2025 m. birželio 27 d. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. R. sužalojimų jam padarymo metu galėjo patirti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Poodinė kraujosruva dešinio momens srityje ir odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje galėjo būti padaryti griūnant ir/ar atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.(t.1 b.l.101-102).
Apklausta teisme liudytoja N. S. paaiškino, kad ji pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Iki įvykio jų santykiai buvo draugiški. Tą vakarą į piceriją užsuko pavalgyti ir išgerti. Kartu su ja buvo J., T. ir D.. Jie sėdėjo picerijoje ir bendravo. Paskui D. priėjo prie baro kažką pasiimti pavalgyti ar išgerti. Ji žiūri, kad su A. bendrauja, kalba. Paskui D. sugrįžo pas juos be nuotaikos ir pasiūlė eiti parūkyti. Ji suprato, kad D. su A. pakalbėjo ir susipyko. Lauke jie rūkė. Išėjo A., trenkė D. į veidą ir išėjo namo. Galvojo, kad užmušė žmogų. D. nereagavo. Pradėjo jį gaivinti. Iš picerijos išbėgo žmonės. Ji sakė, kad trenkė į veidą. Iškvietė greitąją. Po kažkiek laiko atvažiavo policija. Medikai apžiūrėjo D. ir pasakė, kad reikia jį hospitalizuoti. Ji su D. išvažiavo į ligoninę. Paskui policija klausė, kas nutiko.
Atsakydama į teisėjo klausimus liudytoja nurodė, kad parūkyti į lauką išėjo ji, D., T.. J. liko viduje. Einant į lauką, baro nereikia praeiti. Jiems einant į lauką, A. buvo prie baro. Laukė visi stovėjo kartu ir rūkė. Pas kiekvieną buvo žiebtuvėlis. Nebuvo dar surūkę pusę cigaretės, kai išėjo A.. Jis labai greitai išėjo paskui juos. Kai jis išėjo, jie kalbėjo. D. tai tikrai nematė A., nes jis stovėjo nugara. Niekas nekalbėjo telefonu, jie kalbėjosi tarpusavyje. Išėjus A. ir iš karto smūgis. Ji galvojo, kad A. eina namo ir negalvojo, kad taip nutiks. D. nukrito galva ant asfalto. D. gulėjo ramiai, kaip negyvas ir nesikratė. Ji pagalvojo, kad jau viskas. T. pakratė D.. Neatsimena, kad T. pakėlė, kad kojos aukščiau būtų. Ji iškvietė greitąją. Sudavęs smūgį A. nuėjo į savo pusę namų. Į piceriją negrįžo. Ji dar skambino A.. Sakė jam, ką tu padarei, kokią žalą. Ji A. skambino iš ligoninės. Ji turi jo telefoną. Žmogus galėjo tik atsiprašyti, o pasakė: „man pochui, darykit ką norit“. Atsakydama į prokuroro klausimus liudytoja nurodė, kad ji žino, kur gyvena A.. A. skambino iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, kad tokia ir tokia situacija.
Į kaltinamojo gynėjo klausimus liudytoja atsakė, kad jos ir D. tarpusavio santykiai kaip vyro ir žmonos. Ji D. sugyventinė, tačiau kartu negyvena. Jie susitikinėja, veda bendrą ūkį. J. į lauką nėjo parūkyti. Jis rūko, bet išgėręs šito nedaro. Išėję į lauką parūkyti jie kalbėjosi, rūkė. Matė, kaip A. išeina iš picerijos. Tada smūgis, krenta, ji kažką klykia – A., ką darai. Ji stovėjo prieš picerijos langą, kur išeina žmonės. Smūgis buvo iš galo į veidą, į kairę veido pusę. Ji gerai matė smūgį, kai sudavė. Kraujo nebuvo. D. nukrito ir kraujo ji nematė. Tikrai smūgis buvo į veidą, ne į pilvą, ne į koją. D. staiga krenta, labai susidaužė galvą. Jis krito ne į jos pusę. Krito ant galvos. Davė smūgį iš šono ir jis nukrito. Kai jis nukrito, ji pradėjo rėkti ant A., ką darai. Ji sakė, kad užmušė, nes yra nemačiusi, kad taip žmogus visai nereaguotų. Galėjo invalidu būti, kas tada. Jis po smūgio taip tiesiai ir krito. Traukulių nebuvo. Va taip ir gulėjo. Ji galvojo, kad jau viskas. T. kažką ten darė D.. T. buvo visą laiką prie jų, kol atvažiavo policija ir greitoji. Ji su D. išvažiavo į ligoninę, o T. dar su pareigūnais kalbėjo. Ji buvo grįžusi į kavinės vidų pasiimti rūbų. Paėmė rūbus ir važiavo į ligoninę. Kai ji grįžo į kavinę, J. ten jau miegojo (t. 2 b.l. 32-33).
2025 m. liepos 2 d. apklausta liudytoja N. S. parodė, kad maždaug prieš metus per bendrus draugus susipažino su A. S.. Su A. ir kitais asmenimis kartais leisdavo laisvalaikį. Viskas buvo gerai, bet vėliau prasidėjo įvairūs nesutarimai tarp A. ir jos draugo D. R.. A. nuolat kalbėdavo įvairias nesąmones apie D.. Pasakodavo, kad D. yra prasiskolinęs. Vėliau šnekėdavo, kad D. yra kazino lošėjas ir pan. Jos žiniomis, tarp jų nėra buvę muštynių, tik žodiniai nesutarimai. Kiek žino, D. ir A. dirba kartu vienoje įmonėje, kur D. padėjo A. įsidarbinti. 2025 m. birželio 27 d. apie 17.00 val. ji su D. atvyko į „Čili pizza“ piceriją, (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių prie jų prisijungė bendras draugas T. R.. Picerijoje jie valgė ir vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.00 val. pastebėjo, kad į piceriją atėjo A. S., kuris iš tolo pamojo ranka ir nuėjo prie baro. Prie jų priėjęs nebuvo. Kadangi užsisakinėjo gėrimus ir maistą prie baro, tad patys buvo priėję prie A., pasisveikino. D. šiek tiek A. pakalbino ir sugrįžo prie savo stalo. Kiek vėliau ji pastebėjo, kad D. nuėjo link A.. Jie pasikalbėjo, D. sugrįžo ir pasakė, kad jie bendravo ir jis norėjo išsiaiškinti, kodėl A. šneka apie šį įvairius nebūtus dalykus. Toliau vakaras tęsėsi ramiai. Apie 23.00 val. ji išėjo į lauką parūkyti su D. ir T.. Kai stovėjo lauke, pastebėjo, kad prie D. iš galo ateina A.. Ji net nespėjo sureaguoti, kai A. kumščiu smogė D. iš galo į veido sritį. Trenkė vieną kartą į kairės pusės žandą. Po šio smūgio A. sparčiu žingsniu nuėjo šalin, o D. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Ji puolė kviesti greitąją medicinos pagalbą, vykdė operatorės nurodymus. D. atgavo sąmonę tuomet, kai atvyko GMP. Atvyko ir policijos ekipažas. Tomas liko su pareigūnais, Kiek ji žino, T. apklausinėjo, o ji su D. išvažiavo GMP automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninę. D. nustatė žando žaizdą, po ko juos išvežė GMP automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų (duomenys neskelbtini) kliniką, kur D. siuvo žandą. Pastebėjo, kad D. nubrozdinta dešinės rankos alkūnė, bėgo kraujas. D. buvo paleistas namo gydytis ambulatoriškai. Jis neišėjo į darbą, tačiau jam nebuvo suteiktas apmokamas nedarbingumas. 2025 m. birželio 28 d. ji dar bandė susisiekti telefonu su A., kad šis atsiprašytų ir vyrai susitartų dėl žalos atlyginimo. Pasakė A., kad D. buvo siūtas žandas. A. tik paklausė, ar jie nori pinigų, ir atsisakė toliau spręsti šią situaciją. Atsisakė su ja ir D. bendrauti. Nuo šio pokalbio ji daugiau nekontaktavo su A., A. taip pat nekontaktavo su ja. Kiek ji žino, D. buvo atlikta akies tinklainės operacija, o po šio smūgio į galvą D. pradėjo mirgėti vienoje akyje. Įvykio dieną ji buvo išsigandusi, kad A. galėjo stipriai sužaloti D., todėl įvykį prisimena jau blankiai. Buvo šoko būsenoje. Prisidėjo ir tai, kad tą vakarą visi trys vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. (t.1 b.l. 79-82)
Apklaustas teisme liudytojas T. R. paaiškino, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį. Tarpusavio santykiai normalūs. 2025 m. birželio 27 d. su N. ir D. atėjo į piceriją. A. tuo momentu nematė. Tai buvo labiau į vakarą. Laiko nepamena, nes buvo labai išgėręs. Į piceriją jis atėjo vėliau nei N. ir D. ir ateidamas jau buvo išgėręs. Picerijoje gal išgėrė 4 bokalus alaus. Žino, kad pripūtė gal 1,5 promiles. Kiek pamena, D. nuėjo prie baro dar užsakyti alaus. Jis tai matė, kai kalbėjo su N.. D. užsakė alaus ir atnešė. Po to gavosi, kad išėjo parūkyti. Išėjo jis, N. ir D.. Tuo metu jis kalbėjo telefonu. Kai atsisuko, D. gulėjo ant žemės. N. jam sakė, kad D. trenkė. Jis paklausė, kas trenkė, bet ji nieko nepasakė, tik sakė, kviesk greitąją. Jis D. dar pakėlė ir šis atsipeikėjo. Atvažiavo gal po kokių 5 min. greitoji, o po greitosios atvažiavo pareigūnai. Išėjęs į lauką jis nematė A.. Ten daug kas išeidinėjo rūkyti. Savo parodymus ne visai atsimena. Pareigūnai jį apklausė lauke. Kai atvažiavo antras ekipažas, jį įsivedė į policijos mašiną. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, jis atsakė, kad juos tik dalimis pamena, jis ten gerai buvo išgėręs.
Atsakydamas į prokuroro klausimus liudytojas nurodė, kad jam N. pasakė, kad jie apsižodžiavo, už bomžą. Pati N. irgi nežino. Čia buvo jau po to, kai pareigūnai atvažiavo. Jie visi išėjo kartu parūkyti. Jis nusisuko prisidegti cigaretę ir jam paskambino. Kalbėjo telefonu, o kai atsisuko, D. jau guli. Šalia N. stovėjo dar porelė ir rūkė. Paties smūgio nematė ir negirdėjo, kaip D. galėjo nukristi. Reiškia, kad kažkas kažką užkliudė. Tuo momentu jis nieko nepastebėjo ir kitų žmonių nepastebėjo. Jis iš karto prie D., nes šis pradėjo purtytis. A. S. tą dieną prie baro matė. Prie jo nebuvo priėjęs. A. S. nebuvo tą vakarą priėjęs prie jų stalo. Matė, kaip D. ėjo prie baro ir priėjo prie A. S.. Jie šnekėjosi. Dar N. jam sakė: „o žiūrėk D. prie A.“.
Peržiūrėjus byloje esančius policijos pareigūnų „Body“ kamerų įrašus liudytojas į prokuroro klausimus atsakė, kad įrašuose užfiksuotas jo balsas. Tuo metu pareigūnams pasakojo, ką jis girdėjo. Paties smūgio nematė. Jam N. pasakė, kad A. trenkė ir išėjo. Pasirodo, kad J. buvo išėjęs į kiemą, bet jis šito nepamena. Pasirodo, kad jis nemiegojo, jeigu išėjo į lauką.
Į teisėjo klausimus liudytojas atsakė, kad įvykio vietoje pareigūnai jį laikė keturias valandas, apklausinėjo. Jis beveik išsiblaivė. Kiek jis pamena, tą ir sako. Kiek pamena, tiek pasakoja. Jo išsilavinimas vidurinis. Jeigu pasirašė apklausoje, tai jo žodžiai. Negali atsiminti, nes buvo išgėręs. J. nelabai pažįsta. Smūgio tai nematė. J. su jais nėjo rūkyti. Jis gėrė kartu prie stalo. Lauke A. jis nematė. Gal jam N. papasakojo, kad A. buvo išėjęs į lauką. Jis tiksliai žino, kad į lauką išėjo su N. ir D.. Jis labai smulkiai nepamena šiuo momentu. Praėjo daug laiko, dar girtas buvo. Labai nuosekliai bando atsiminti. Daug ir N. pasakė, kad buvo taip ir taip. Pareigūnams daug ką pasakė, ką ir N. jam buvo pasakiusi. Jis pareigūnams sakė, kad ji dalyvavo ir daug ką pasakė.
Į kaltinamojo gynėjo klausimus liudytojas atsakė, kad į barą atėjo D. ir N. kvietimu. Jie jam skambino. Atėjo vienas. Tai galėjo būti apie 19.00-20.00 val. Prie stalo sėdėjo N., D. ir J.. J. ne jo kompanijos žmogus. Yrą jį matęs gal tris kartus. Prie stalo nebuvo jokios temos, kad pyktis ant A.. Nebuvo jokios temos apie A.. D. buvo užsiminęs, kad dirba su A. ir tiek. Kartais jis eidavo rūkyti atskirai, o kartais su jais. Gal kokius 3-4 kartus buvo išėjęs rūkyti. Bare buvo pakankami žmonių. Buvo salėje ir prie baro sėdėjo žmonių. Jokie žmonės nebuvo priėję prie jų staliuko. J. irgi buvo išgėręs. Kai jie ėjo rūkyti, J. liko bare. Jis nerūkantis. Kai suvažiavo pareigūnai, J. daugiau nematė. Kai jie ėjo rūkyti, J. gėrė alų ir kažką darė telefone. Tuo metu J. normaliai sėdėjo prie stalo. Nemiegojo, nebuvo lūžęs. Kai išėjo į lauką, jam paskambino. Pakėlė ragelį, užsideginėjo cigaretę ir nueidinėjo nuo D. ir N., į stotelės pusę. Įėjimas į piceriją jam liko už nugaros. Jo nugara buvo į žmones. Jis šnekėjo telefonu, matė stotelę, stovėjimo aikštelę, pagrindinį kelią. Kai kalbėjo telefonu, niekas jo nekvietė. Pakalbėjo trumpai, gal iki minutės. Tik numetė ragelį, atsisuko, o D. jau guli ant žemės. Kai jį pamatė, buvo gal iki 7-8 metrų atstumu nuo D.. Pribėgęs prie D., paklausė N., kas atsitiko. Ji sako, kad trenkė. Mato, kad žmogus purtosi. Pakėlė D. kojas, jas palaikė ir pavertė į šoną. Kada D. atgavo sąmonę, atsilenkė ir greitoji atvažiavo. Gal ir panašu į epilepsinį požymį. Panašu, kad purtosi. Jo patėvis sirgo. Buvo tokie traukuliai, bet kad putos eitų, tokių dalykų čia nebuvo. Matė kojų ir rankų traukulius. Kai paėmė D. už kojų, jis nustojo purtytis. Paėmė, kad subėgtų kraujas. Tada N. paskambino greitajai ir davė jam ragelį. Greitoji sakė, kad versti ant šono. Nėra atlikęs tokių veiksmų, kai kažką ištinka epilepsijos priepuolis. Žinojo, kad taip reikia daryti, nes kraujas iš kojų subėga į organizmą. Yra buvęs krašto apsaugos kursuose ir paramedikų. Negali teigti, bet tikrai panašu, kad epilepsija galėjo būti. Kai pakėlė kojas, jam nustojo traukuliai. Greitosios pagalbos centras pasakė, kad versti ant šono. Jis jau buvo atgavęs sąmonę. Padėjo jam atsilenkti. Klausė, kas buvo. Sakė, kad nepamena. Tuo momentu jau greitoji atvažiavo. Kai priėjo prie D., šalia buvo N.. Jis ten buvo, kol atvažiavo greitoji ir policija. Jis buvo grįžęs į piceriją, kai D. atsipeikėjo. Priėjo prie stalo pažiūrėti, kaip J.. J. kažką jo paklausė. Siūlė J. išeiti į lauką, bet šis sakė, kad nenori. Tada jis vėl išėjo į lauką. Tada D. jau į greitąją įlipinėjo, o N. pasakė, kad su juo važiuoja. Kai įėjo į piceriją, J. gėrė alų ir „sėdėjo“ telefone (t. 2 b.l. 24-32).
2025 m. birželio 28 d. apklaustas liudytoju T. R. parodė, kad 2025 m. birželio 27 d. apie 21.30 val. jis atėjo į kavinę „Čili pica“, (duomenys neskelbtini), kur susitiko su savo draugais D. R., N. (pavardės neatsimena) ir J., kurio duomenų nežino. Kai jis atėjo, šie jau buvo kavinėje. Būdami kavinėje jie valgė bei vartojo alkoholinius gėrimus. Jis pats išgėrė pora litrų alaus. Jo draugai taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek išgėrė, pasakyti negali. Kavinėje prie kito stalo prie pat baro sėdėjo iš matymo pažįstamas vyras, vardu A. S.. Jis prisimena, kad vieną kartą nuo jų stalo atsistojo D. R. ir priėjo prie A. S.. Apie ką šie kalbėjo, jis negirdėjo, jokio konflikto nematė. Po kurio laiko D. R. grįžo prie stalo. Grįžęs nieko nesakė. Vėliau D. pasikvietė N. ir nuėjo į lauką parūkyti. Iš paskos į kiemą išėjo A., o už jo ėjo jis. Išėjęs į kiemą jis pastebėjo, kad D. krito ant grindinio. Kas šiam trenkė, jis nematė, bet šalia D. stovėjo A.. Tai pamatęs jis priėjo prie A. ir paklausė: „ką tu padarei?“. A. atsakė, kad D. žino už ką, minėjo, kad už bomžą. Tuo metu D. gulėjo ant grindinio be sąmonės, purtėsi, sunkiai kvėpavo. Tada jis pradėjo D. teikti pirmąją pagalbą, paguldė šį ant šono. Tuo momentu N. skambino policijai, o A. nuėjo į kavinės „Čili pica“ vidų prie baro, išgėrė alų ir išėjo link (duomenys neskelbtini), tačiau kur tiksliai, jis nematė. Po kurio laiko D. atgavo sąmonę, jie nuėjo į kavinę, kurioje sulaukė medikų ir policijos pareigūnų (t.1 b.l. 53-56).
Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas „2025 06 27 23-45-50 37067687819“, kuriame užfiksuota, kad paskambinusi moteris, prisistačiusi N. S., prašo iškviesti policiją (duomenys neskelbtini), nes pažįstamas vyras sumušė jos vyrą, turbūt reikia greitosios. Pažįstamas vyras priėjo, trenkė ir jos vyras trenkėsi galva į asfaltą, guli, nėra sąmoningas, negali pakelti. Mušeika vietoj, ji žino, kur šis gyvena (t.1 b.l. 131-133).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliuoju vaizdo registratoriumi (kūno kamera) darytas vaizdo įrašas „export-qus5z“, kurio apačioje matomas užrašas „Vilniaus avpk sps 722245 2025-06-28 00:00:17 e0062617 54.74036oN 25.25313oE 54%“. Matoma, kaip pareigūnas prieina prie lauke stovinčių vyro ir moters. Matoma, kad tai nukentėjusysis D. R. ir liudytoja N. S.. N. S. pasakoja, kad trenkė D., kad šis 6 min. gulėjo be sąmonės, kad iš niekur nieko atėjo ir trenkė. Vyras pabėgo, bet jie žino, kur šis gyvena. N. S. su D. R. nurodo, kad tai yra A. (A.) S.. Atvyksta ir medikai, kurie apžiūri D. R.. Pareigūnas žibintuvėliu pašviečia į pastatą ir sako, kad yra kamera, tačiau ji nieko nematys, nes yra praėjimas. Nukentėjusįjį asmenį medikai nusiveda iki automobilio. N. S. pasakoja, kad jokio konflikto nebuvo, kad jie kartu dirba viename darbe, tačiau kavinėje sėdėjo atskirai. Moteris pasakoja, kad jie stovėjo, rūkė, o jis atėjo ir Bam. Pasakoja, kad jie sėdėjo visai skirtingose vietose ir nebendravo, kad D. įdarbino jį į darbą, jam visada padeda, nežino, kas jam atsitiko, galimai pergėrė. Pareigūnas pasiteirauja, kad gal tas vyras narkotinių persivartojęs, N. S. atsakė, kad gal, nežino. Toliau pasakoja, kad taip galėjo ir žmogų užmušti, nes jis nukrito ir 6 min. negalėjo jo prikelti. N. S. vėl pakartoja, kad jokio konflikto nebuvo, kad nebuvo net priėję prie tos pusės. Prie pareigūnų prieina vyras, kuris sako, kad nieko nematė, bet prie baro tas vyras sėdėjo ramiai. Pareigūnams įlipus į automobilį, prie jų prieina kažkoks vyras, kuris paklausia, kur yra nukentėjęs. Pareigūnai pasako, kad išvežė, ir pasiteirauja, kas jis toks. Vyras atsakė, kad jis irgi kartu sėdėjo. Pareigūnui pasiteiravus, ar matė įvykį, vyras pasakojo, kad tiesiog atėjo, pasakė: „čia tau už bomžą“ ir Bum, ir jis nukrito. Jis dar bandė gaudyti ir gaivinti. Pareigūnui paprašius dokumento, vyras sako, kad neturi, bet yra T. R.. Vyras toliau pasakoja, kad smūgis buvo vienas, be jokių kalbų, tiesiog išėjo bam, nuėjo, dagėrė alų ir išėjo. Nurodo, kad jis yra konfliktiškas žmogus. Prie pareigūnų priėjęs medikas nurodo, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini), nes žaizda gera. Pareigūnas kažkokio vyro pasiteirauja, ar tas žmogelis tik geria, ar gali ką ir kažką vartoti. Vyras atsako, kad nežino, bet gali vartoti, sako, kad nėra matęs, kad būtų apsvaigęs. (t.1 b.l 136-138).
2025 m. birželio 28 d. Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniojo specialisto R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. birželio 27 d. jis dirbo su Vilniaus aps. VPK Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniuoju specialistu Ž. M. ir specialistu A. Š., tarnybą vykdė tarnybiniu policijos automobiliu. Apie 23.50 val. gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime apie įvykį nurodyta: „Pažįstamas vyras trenkė pranešėjos vyrui, tas griuvo, trenkėsi galva į asfaltą. Guli be sąmonės. Vyrui (duomenys neskelbtini) metai. Mušeika pasišalino, bet pranešėja žino, kur jis gyvena“. Apie 23.58 val. atvykus į įvykio vieta, nustatyta, kad sumuštasis yra D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su asmeniu, šis žodžiu paaiškino, kad be jokios paaiškinamos priežasties jį sumušė pažįstamasis A. (A.) S. (duomenys iš žodžių). Pasak D. R., po smūgio jis parkrito ant žemės ir į grindinį susimušė galvą. Bendravimo metu asmuo aiškino, kad jaučia stiprų skausmą galvos srityje ir veido kairiajame skruoste. Į įvykio vietą atvykusi GMP (0871) apžiūrėjo D. R. ir turėdami duomenų, kad asmuo ilgą laiką buvo be sąmonės, priėmė sprendimą asmenį vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priimamąjį. Prieš asmenį išvežant į gydymo įstaigą, šis žodžiu nurodė, kad pageidauja teikti pareiškimą dėl įvykio. Įvykio vietoje nustatyta, kad iki atvykstant specialiosioms tarnyboms, A. S. pasišalino. Įvykio vietoje nustatyti asmenys, kurie matė įvykį ir gali paliudyti įvykį: N. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. R., gim. (duomenys neskelbtini). (t.1 b.l. 35-36).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Pagal teismų praktiką, taikydamas BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, teismas turi įsitikinti, ar byloje esantys įrodymai yra patikimi, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir tai, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Įrodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia teismui atskirus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. S. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Tokią išvadą teismas daro ištyręs byloje esančius įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje.
Kaltinamasis A. S. teisme nepripažino, kad jis 2025 m. birželio 27 d. apie 23.00 val., prie „Čili Pica“ picerijos, esančios, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį D. R. į veido sritį, nuo ko šis krito ir patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus. Jis pripažino, kad 2025 m. birželio 27 d. apie 19.00.- 20.00 val. atėjo į piceriją „Čili pica“, ten prie baro vartojo alų ir buvo užsidėjęs ausines. Prie jo priėjo D. R., pradėjo kalbėti apie darbą, skųstis, kad darbe blogai. Jis paprašė jo atstoti ir toliau klausėsi muzikos. D. R. buvo prie jo priėjęs dar kartą ir pradėjo kabinėtis dėl darbo, tačiau jis nenorėjo su juo kalbėtis. Jis pabaigė gerti alų ir išėjo namo pro pagrindinį baro išėjimą, ne tą, apie kurį kalba nukentėjusysis. Jokio smūgio D. jis nesudavė. Girdėjo, kad baro darbuotojai kalbėjosi, kad kažkas įvyko. Pripažino, kad prieš pusę metų jo santykiai su nukentėjusiuoju subjuro dėl paskalų darbe. Šie parodymai neatitinka jo ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. spalio 20 d. duotų parodymų, kurių metu jis nurodė nelabai ką galintis papasakoti apie 2025 m. birželio 27 d. įvykį „Čili pica“ picerijoje, net neprisimenantis, ar tą dieną buvo šioje picerijoje. Jis ikiteisminio tyrimo pareigūnei nurodė, jog jokių konfliktų su D. R. nėra turėjęs, jie yra pažįstami ir bendradarbiai, susitikę sveikinasi, kartu vartoja alkoholį. Šios aplinkybės prieštarauja teisme išsakytam jo teiginiui, kad jau pusę metų iki nagrinėjamo įvykio dienos jų santykiai darbe buvo blogi. Nors jam duodant parodymus teisme, jau buvo praėję virš metų nuo nagrinėjamo įvykio, kaltinamasis gana detaliai pradėjo pasakoti to vakaro detales, kiek kartų ir kokia tema bendravo su nukentėjusiuoju, nors prieš daugiau nei metus teigė tyrėjai tos dienos visiškai neprisimenantis. Tai, kad po virš metų jis galėjo detalizuoti to vakaro savo ir D. R. veiksmus, rodo, kad šis vakaras turėjo būti kažkokiu įvykiu išskirtinis, kitoks nei kiti, jo teigimu dažni buvę pasisėdėjimai šioje picerijoje.
Tuo tarpu nukentėjusiojo D. R. parodymai dėl įvykio buvo vienodi ir nuoseklūs visuose fiksuotuose šaltiniuose, jie sutampa su liudytojos N. S. parodymais ir liudytojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. D. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis 2025 m. birželio 27 d. vakare atėjo į piceriją „Čili pica“ su J. (M.), N. S. ir T. R., užsakė maisto ir vakarojo, jis buvo nuėjęs prie baro padaryti užsakymo ir ten konfliktavo su A. S. dėl to, ką šis kalba apie jį darbe, kaltinamasis jam pagrasino, kad „gausi“, tada jis pasitraukė nuo baro, po kurio laiko su N. S. ir T. R. išėjo į kiemą parūkyti, rūkė gal už 10 metrų nuo picerijos rūkymo vietos, ir kažkas jam trenkė iš galo į veido sritį, kas trenkė nepamatė, nes iš karto prarado sąmonę, vėliau iš kompanionų sužinojo, kad tai padarė A. S.. Analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik nurodė, kad bendraujant dėl apkalbų darbe prie baro A. S. jam pasakė: „atstok, nes tuoj susimušime“. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis patvirtino, kad jis iš viso prie kaltinamojo prie baro buvo priėjęs bendrauti du kartus, pirmą kartą dar nekonfliktavo, tik pasisveikino ir persimetė pora žodžių. Pažymėtina, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai dėl įvykių picerijos viduje iki išėjimo į lauką praktiškai sutampa. Dėl to teismui nekyla abejonių, jog dėl suvartoto alkoholio kiekio jie gali klaidingai atsiminti įvykio detales.
Nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio aplinkybių (suduoto smūgio į veido į) šiam išėjus į lauką parūkyti patvirtina liudytojos N. S. parodymai, kurie įvykio metu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nuoseklūs ir vienodi. Ji parvirtino, kad atėjo į piceriją keturiese: ji, nukentėjusysis, T. R. ir J. M.. D. R. nuėjęs prie baro užsakyti maisto ir gėrimų, bendravo su ten sėdėjusiu A. S., apsipyko, tada grįžęs kartu su ja ir T. R. išėjo parūkyti, greitai po jų į lauką išėjo A. S. ir trenkė D. R., stovinčiam į jį nugara, į veidą, sudavęs smūgį nuėjo namų link. Nuo smūgio D. R. krito, trenkėsi galva į asfaltą ir liko gulėti nejudėdamas. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Analogiškus parodymus ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą N. S. nurodė, kad jos vyrą sumušė pažįstamas asmuo, ji žino, kur jis gyvena, kad smūgį D. R. sudavė A. S. ji patvirtino į įvykio vietą atvykusiems policijos patruliams. T. R. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias aplinkybes vykusias picerijos viduje iki išėjimo rūkyti, nurodė, kad jis kartu su nukentėjusiuoju ir N. S. išėjo rūkyti į lauką, tačiau smūgio sudavimo D. R. nematė, matė tik kaip jis jau parkrito. Teisme nurodė, kad tuo metu jis nusisukęs kalbėjo telefonu. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, jog A. S. išėjo į lauką paskui išėjusius rūkyti D. R. ir N. S., ir nors smūgio sudavimo nematė, bet matė, kad A. S. stovėjo šalia D. R.. Nukentėjusiajam parkritus jis priėjo prie kaltinamojo ir jo paklausė, ką šis padarė, į ką pastarasis atsakė, esą D. žino, už ką, kad čia „už bomžą“. Policijos patrulių body kamerų įrašuose užfiksuota, kaip T. R. nurodė, jog A. S. atėjo, pasakė: „Čia tau už bomžą“ ir D. R. trenkė, tada nuėjęs dagėrė alų ir išėjo.
Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, jog jis išeidamas iš picerijos jis atsiskaitė už alų banko kortele. Iš jo byloje pateikto SEB banko mokėjimo kortele nurodymo matyti, kad mokėjimo operacija įvyko 23.41 val. (t. 2 b.l. 39). Į Bendrojo pagalbos centro pateikto N. S. pranešimo garso įrašo matyti, jog pranešimo pradžia fiksuota 23.45.50 val. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką iš apie 23.00 val. į apie 23.42 val. Iš N. S. ir T. R. parodymų matyti, kad jie kurį laiką dar bandė suteikti pagalbą, gaivinti D. R. patys, bet kadangi šis neatgavo sąmonės (kaip nurodė BPC N. S. „negalim jo pakelti“), iškvietė greitąją medicinos pagalbą. D. R. buvo be sąmonės apie 6 min, jis atsigavo jau po greitosios iškvietimo. Įvertinus laiko tarpą tarp fiksuoto kaltinamojo atsiskaitymo banko kortele išeinant, ir greitosios medicinos iškvietimo – 4 minutės, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad kaltinamasis išėjo iš baro praktiškai tuo pačiu metu, kaip ir nukentėjusysis su liudytojais. Kaip nurodė N. S., kaltinamasis išėjo paskui juos labai greitai, iš karto jam išėjus D. R. buvo suduotas smūgis, nukentėjusiajam nukritus ir praradus sąmonę dar buvo atliekami jo gaivinimo veiksmai, neatsigaunant kviečiama greitoji medicinos pagalba. Jeigu kaltinamasis būtų išėjęs iš picerijos jau po įvykio, po to, kai išgirdo baro darbuotojus jį aptarinėjant, jo atsiskaitymas banko kortele už alų būtų vėlesnis ar bent jau tapatus skambučio į BPC laikui. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog teisinga yra būtent N. S. ir D. R. nurodyta įvykio versiją – kad būdamas piktas dėl konflikto su D. R., A. S. išėjęs iš picerijos ir eidamas pro rūkantį D. R., tyčia sudavė rankos kumščiu vieną smūgį D. R. į veido sritį, kuris nuo gauto smūgio nukrito ant grindinio. Jo veiksmai buvo priežastis, dėl ko nukentėjusysis patyrė sužalojimus: poodinę kraujosruvą dešinio momens srityje, žaizdą kairiojo žando gleivinėje, odos nubrozdinimą dešinėje alkūnėje, kurie specialistų išvadose buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, nes jis dėl menkavertės priežasties tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš D. R., suduodamas jam vieną smūgį į galvos sritį, kuris nuo gauto smūgio nukrito ant grindinio, kuo jam nežymiai sutrikdė sveikatą.
Bausmės skyrimas
Skirdamas A. S. bausmę, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis prieš kito žmogaus sveikatą), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Teismas įvertina, kad A. S. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis buvo du kartus teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, tačiau tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dirba. A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė. Praeityje jo elgesyje smurtinio elgesio apraiškų nefiksuota.
Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. S. paskiriant BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis turėtų būti mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.
Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurį jis turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios ir įpareigojimas tęsti darbą, o jį praradus registruotis Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Taip pat, siekiant vykdyti prevenciją nuo smurtinių nusikalstamų veikų darymo ateityje, kaltinamajam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, nustatant minimalų jos dydį – 10 MGL (500 Eur).
Dėl civilinių ieškinių
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl D. R. gydymo išlaidų pateikė 202, 27 eurų dydžio civilinį ieškinį ir prašymą priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1 b.l. 107-111, 116-117).
Kaltinamasis A. S. pripažino jam teikiamą ieškinį ir sutiko jį atlyginti. Iš byloje esančio 2025 m. rugpjūčio 4 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog nukentėjusiajam D. R. laikotarpiu nuo 2025 m. birželio 28 d. iki 2025 m. birželio 30 d. buvo suteiktos skubios medicinos pagalbos ir kitos asmens apžiūros ir gydymo paslaugos, bendra paslaugų vertė sudaro 202,27 Eur. Teismas vertina, kad visos šios nukentėjusiajam po nagrinėjamo įvykio suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas pilnai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 720 eurų žalos atlyginimo, nurodė, jog tokia suma vertina savo patirtus sužalojimus ir išgyvenimus (moralinę žalą) ( t. 1 b.l. 74). 2025 m. spalio 17 d. apklausos metu jis detalizavo, kad jis dėl sužalojimo 1,5 savaites praleido neapmokamame nedarbingume, dėl ko prarado 1 500 Eur darbo užmokesčio, po žande padarytos žaizdos siuvimo toje vietoje atsirado guzas, keliantis jam diskomfortą, jo šalinimo išlaidos sudaro 700 Eur, už jam išrašytus vaistus sumokėjo 20 Eur. Savo patirtus išgyvenimus (moralinę žalą) vertina 1 500 Eur (t. 1 b.l. 70-71). D. R. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1 b.l. 75-76).
Teismo posėdyje D. R. paaiškino, kad turtinę žalą sudaro 1 500 Eur negautos dėl neapmokėto nedarbingumo pajamos, jis buvo nedarbingume dėl sužalojimų apie dvi savaites, kadangi jis buvo įvykio metu neblaivus, jam ligos išmokos nemokėjo, jo atlyginimas per valandą yra 15 Eur su mokesčiais. Sumušimo vietoje susidariusio guzo, kuris kelia diskomfortą, šalinimas 700 Eur, likusi suma už vaistus. Nukentėjusysis bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų nei apie jo turėtą tikslų nedarbingumo laikotarpį, nei apie savo darbo užmokesčio dydį, nurodė, kad darbovietė neatsiuntė reikiamų dokumentų. Taip pat jis paaiškino, kad kvitai dėl pirktų medikamentų per laiką išbluko. Duomenų, kokios būtų po gydymo likusio rando šalinimo išlaidos, nukentėjusysis taip pat byloje nepateikė. Jis nurodė, jog konsultacijai dėl kosmetinės operacijos jį galėtų anksčiausiai užrašyti kovo 17 d. Baigiamųjų kalbų metu jis prašė jo ieškinio nenagrinėti, palikti jį spręsti civilinio proceso tvarka. Kaltinamasis nesutiko su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu.
Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. savo veiksmais padarė D. R. fizinę žalą, šis dėl gydymo patyrė ir galimai patirs ateityje išlaidų, tačiau žalos dydžio šiuo metu objektyviai negalima nustatyti dėl duomenų apie nukentėjusiojo turėtą nedarbingumo laikotarpį, gauto užmokesčio dydį, kosmetinės operacijos kainą, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. R. pripažintina teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kiti klausimai.
Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esanti (prisegta prie 1 tomo galinio viršelio) DVD skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, skirti A. S. bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojimus dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią jis turi įvykdyti per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, ir tęsti darbą, o jį praradus registruotis Lietuvos Respublikos Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Paskirti A. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir įpareigoti per 2 mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 10 MGL (500 Eur) sumą į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Išaiškinti A. S., kad 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąskaitą LT12 4040 0636 1000 3142, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (kvitą, mokėjimo pavedimą ar kt.) rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui Baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų biurui.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš A. S. 202,27 Eur nukentėjusiojo D. R. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Pripažinti civiliniam ieškovui D. R. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skaitmeninę laikmeną – (DVD) su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti A. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.
Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. rytu.skyrius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas