Civilinė byla Nr. e2-7687-955/2020

Proceso Nr. 2-69-3-03239-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1;

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,

sekretoriaujant Juditai Šovaitei,

dalyvaujant ieškovei A. D., ieškovės A. D. atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė A. D. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė) 1 007,57 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1–5).

Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad ieškovė nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. spalio 8 d. pagal terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) matematikos mokytoja. Ieškovė į darbą mokykloje vykdavo jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė turi neterminuotą Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausantį automobilį ieškovė visuomet statė arti mokyklos esančioje parkavimo vietoje, esančioje vaizdo kameromis filmuojamoje teritorijoje. 2019 m. kovo 27 d. pamokų metu buvo apgadintas ieškovės automobilis. Ieškovė pastebėjo, kad buvo apgadintas automobilio priekinis dangtis, galinis žibintas, kuro dangtelio mechanizmas bei galinės bagažinės dangtis. Vėliau aiškinantis buvo sužinota, kad automobilį per keletą kartų apgadino atsakovės 5–6 klasių moksleiviai pamokų metu. Tokie duomenys buvo gauti iš pačių moksleivių A. J., T. S., A. L. ir M. V. rašytinių pasiaiškinimų, kurie buvo surašyti dalyvaujant tos pačios mokyklos mokytojai I. R.. Negana to, ieškovė sužinojo, kad pirmą kartą automobilis buvo apgadintas dar maždaug 2 savaites iki 2019 m. kovo 27 dienos. Sužinojusi šią informaciją, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl vaizdo įrašų, tačiau jai buvo pateiktas tik vienas vaizdo įrašas, kurį ji ir pateikė teismui. Ieškovė prisimena, kad anksčiau automobilio variklio dangtis pradėjo barškėti, atrodė susiskersavęs, o netrukus iškrito gabalėlis stiklo iš galinio dešinio žibinto. Nurodė, kad ieškovė nesuprato kodėl taip įvyko, kadangi nėra transporto priemonių specialistė. Tik po 2019 m. kovo 27 d. ieškovė suprato, kad tai buvo atsakovės moksleivių darbas, kadangi apie tai, kad 5–6 klasių moksleiviai lipo ant variklio dangčio ir kitaip gadino automobilį dar gerokai anksčiau sužinojo iš kitų mokyklos mokinių. Dėl šio įvykio ieškovė su pareiškimu 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuris atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi šiuo atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir ieškovei nurodyta kreiptis į bendrosios kompetencijos apylinkės teismą. 2019 m. balandžio 9 d. ieškovės automobilį apžiūrėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) ekspertas, kuris vėliau surašė transporto priemonės vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nustatytos automobilio numatomos atkūrimo sąnaudos po apgadinimų. Nustatyta, kad siekiant atkurti automobilį iki tokios būklės, kokios jis buvo prieš jį apgadinant, būtina atlikti tokius darbus: variklio gaubto ardymo–surinkimo darbus, pakeisti galinį dešiniosios pusės žibintą, atlikti variklio gaubto remontą, antikorozinį variklio gaubto apdorojimą, variklio gaubto dažymą, pakeisti kuro bako kamštį ir centrinio „stop“ žibintą. Šių darbų bei keistinų detalių vertė, atmetus nusidėvėjimą, siekia iš viso 762,57 Eur sumą. Taip pat ieškovei papildomai kainavo padarytos žalos įvertinimas – 245,00 Eur, išlaidos advokato paslaugoms – 120,00 Eur sumą. Paaiškino, kad nustačius ieškovės automobilio atkūrimo sąnaudas po apgadinimų, ieškovės automobilis remontuojamas nebuvo. Nurodė, kad kelis kartus kreipėsi į progimnazijos direktorę, tačiau jokių veiksmų iš jos nesulaukė. 2019 m. lapkričio 12 d. pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atlyginti 1 127,57 Eur turtinę žalą, tačiau 2019 m. gruodžio 9 d. atsakymu atsakovė atsisakė tenkinti pretenziją, kadangi neva nėra aiškios automobilio apgadinimo aplinkybės ir nėra pateikta jokių neginčijamų tai patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad automobilį po apgadinimų remontavo 2020 metais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė žalą, žala buvo padaryta atsakovės nepilnamečių moksleivių, už kurių priežiūrą pamokų metu atsakinga yra atsakovė, kad atsakovė ieškovės patirtos žalos atlyginti nesutinka, ieškovė kreipėsi į teismą dėl 1 007,57 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo. 

Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (1 t., e. b. l. 13–15).

Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas 2019 m. kovo 27 d., tačiau ieškovė į policiją kreipėsi tik 2019 m. kovo 29 d. 2019 m. kovo 29 d. pareiškime (duomenys neskelbtini) nurodo, kad transporto priemonė buvo apgadinta 2019 m. kovo 27 d. apie 13.09 – 13.13 val. ir tai užfiksuota (duomenys neskelbtini) kamera. Peržiūrėjus įrašą matyti, kad apie automobilį būriavosi mokiniai, iš kurių vienas atidarė kuro dangtelį ir tada suveikė automobilio signalizacija. Šių mokinių veiksmais jokia žala automobiliui nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad techniškai tvarkingame automobilyje įjungus signalizaciją automatiškai užsirakina kuro dangtelis. Pareiškime policijai A. D. nurodė, kad jai priklausantį automobilį apgadino 8 moksleiviai, pretenzijoje nurodytos 4 visai kitų moksleivių pavardės, t. y. A. D. negali tiksliai įvardyti jai žalą padariusių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, kad prie pretenzijos pateiktus paaiškinimus moksleiviai rašė reikalaujant ir dalyvaujant pačiai A. D., todėl jie negali būti laikomi tinkamai surinktais įrodymais. Iš teismų praktikos ir draudimo bendrovių veiklos apžvalgos matyti, kad sugadinus automobilį turi būti kviečiami policijos darbuotojai, kurie užfiksuoja padarytus apgadinimus, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad žala buvo padaryta 2019 m. kovo 27 d. apie 12.00 – 12.30 val., taip pat kitais laikotarpiais, kadangi mokyklos darbuotojai teigė, kad nepilnamečiai mokyklos mokiniai ne kartą lindo prie automobilio. Taip pat žala galimai buvo daroma jau anksčiau, t. y. 2 savaites iki 2019 m. kovo 27 d. Visos šios aplinkybės nurodo, kad ieškovė nežino, kada ir kur buvo padaryta žala bei kas ją padarė, todėl atsakovė negali tinkamai gintis dėl pareikštos žalos atlyginimo. Ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nenurodė kada ir kur buvo padaryta žala – teismui nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. A. D. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo aplinkybės yra neaiškios, t. y. nepateikta neginčijamų įrodymų, kad automobilis buvo apgadintas 2019 m. kovo 27 d. stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) ir, kad automobilio apgadinimus padarė (duomenys neskelbtini) moksleiviai. Nors ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė tam tikras pavardes, tačiau į bylą nėra pateikusi patikimų įrodymų, patvirtinančių jos dėstomas aplinkybes. Ieškovė į bylą taip pat nėra pateikusi įrodymų, kurie leistų nustatyti kokios būklės buvo jos automobilis iki 2019 m. kovo 27 d., t. y. ar automobilis neturėjo ankstesnių apgadinimų, pažeidimų, ar nebuvo dalyvavęs eismo įvykiuose. Nurodė, kad ieškovės automobilio pažeidimai yra užfiksuoti, tačiau pateikti transporto priemonės apžiūros aktai nepatvirtina, kad aktuose išvardinti automobilio apgadinimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškinyje minimu įvykiu bei ieškovės patirta žala. Ieškovės nurodomas žalos dydis nėra pagrįstas ir teisingas, kadangi atkuriamos vertės skaičiuotėje yra nurodytas ir PVM mokestis, kurio ieškovė aktų surašymo dieną net nebuvo realiai patyrusi. Nors ieškovė nurodė, kad apgadinus automobilio galinį dangtį buvo apgadintas ir galinis dešiniosios pusės žibintas, tačiau buvo surašytas atskiras transporto priemonės apžiūros aktas centriniam „stop“ žibintui, todėl neaišku, kuri transporto priemonės dalis buvo apgadinta ir kaip apgadinimas yra susijęs su ieškinyje nurodytais įvykiais. 

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

Teismas nustatė, kad 2018 m. lapkričio 20 d. ieškovė A. D. ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė priimta dirbti (duomenys neskelbtini) matematikos mokytoja. Iš į bylą pateikto Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Neįgaliojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovė yra neįgali ir jai suteikta teisė į specialias vietines automobilių statymo paslaugas valstybėse narėse. Iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) nuotraukos matyti, kad progimnazijos teritorija yra stebima vaizdo kameromis. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad 2019 m. kovo 27 d. 12 val. 50 min. ieškovės automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. 2019 m. balandžio 9 d. buvo surašyta Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. D. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būklė prieš apgadinimą buvo vidutiniška, keistinas galinis dešinės pusės žibintas, reikalingi atlikti variklio gaubto ardymo–surinkimo darbai, galinio dešinės pusės žibinto keitimas, antikorozinis variklio gaubto apdorojimas, variklio gaubto dažymas. Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad atkuriamoji vertė sudaro 391,13 Eur, PVM mokestis 82,14 Eur, biuro paslaugos – 110,00 Eur. 2019 m. balandžio 9 d. buvo surašyta Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. D. automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) reikalingas centrinio „Stop“ žibinto keitimas. Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad atkuriamoji vertė sudaro 219,04 Eur, PVM mokestis 46,00 Eur, biuro paslaugos – 85,00 Eur. 2019 m. balandžio 9 d. buvo surašyta Autotransporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. D. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būklė prieš apgadinimą buvo vidutiniška, keistinas kuro bako kamštis. Minėtoje ataskaitoje taip pat nurodoma, kad atkuriamoji vertė sudaro 20,05 Eur, PVM mokestis 4,21 Eur, biuro paslaugos – 50,00 Eur. Į bylą pateikta 2019 m. lapkričio 12 d. pretenzija dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) direktorę I. Š. reikalaudama atlyginti 1 127,57 Eur žalą. Iš 2019 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) atsakymo matyti, kad progimnazija A. D. pretenziją laikė nepagrįsta ir ją tenkinti atsisakė. Byloje yra pateikti 2019 m. balandžio 3 d. vaikų paaiškinimai. Į bylą taip pat pateiktas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodoma ieškovei su ieškiniu kreiptis į apylinkės teismą. Taip pat pateikta nuotrauka, kurioje matomas (duomenys neskelbtini) 2018 – 2019 metų pamokų tvarkaraštis. Į bylą taip pat pateikti (duomenys neskelbtini) nuostatai. Pateiktos automobilio galinio dangčio nuotraukos. Byloje taip pat pateiktas 2020 m. rugsėjo 10 d. (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodoma, kad vaizdo stebėjimo kamerų fiksuojami duomenys įrašomi įrenginiais, kurie dirba begaliniu principu, t. y. pasibaigus atminties disko talpai, duomenys toliau rašomi automatiškai ištrinant jau padarytus įrašus, todėl vaizdo stebėjimo duomenys išlieka nuo 10 iki 12 parų.

Ieškovės teigimu, žala ieškovei kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovė neįvykdė savo prievolės prižiūrėti progimnazijoje besimokančių nepilnamečių iki keturiolikos metų vaikų (moksleivių). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės žalą, reikalavimą grindžia deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Auščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; Lietuvos Auščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje blyoje Nr. 3K-3-442/2008).  Kasacinio teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga.  

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) mokosi 5–8 klasių moksleiviai, t. y. nepilnamečiai iki keturiolikos metų. CK 6.275 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. Sprendžiant dėl asmens civilinės atsakomybės pagal CK 6.275 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti nepilnamečio iki keturiolikos metų veiksmus, sukėlusius žalą. Būtent nepilnamečio iki keturiolikos metų veiksmai yra pirminė būtina sąlyga atsirasti mokymo institucijos civilinei atsakomybei. 

Šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė buvo ta, ar atsakovės (duomenys neskelbtini) moksleiviai apgadino ieškovės automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad į bylą pateiktame vaizdo įraše yra užfiksuotas atsakovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje stovintis ieškovei priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje kilo dėl to, ar ieškovės automobilį apgadino atsakovės (duomenys neskelbtini) moksleiviai. Bylos duomenys patvirtina, kad iš karto po įvykio, kai buvo apgadinta ieškovės transporto priemonė nebuvo atlikta automobilio fotofiksacija, įvykio vietos apžiūra, nebuvo nustatinėjamas automobilio apgadinimų kaltininkas. Pagrindiniai įrodymai, kuriais ieškovė grindžia atsakovės kaltę yra 2019 m. balandžio 3 d. vaikų paaiškinimai bei vaizdo įrašas. Išanalizavus vaikų paaiškinimus, vaizdo įrašą bei kitus byloje surinktus įrodymus, galima teigti, kad aplinkybės, ar atsakovės moksleiviai apgadino ieškovės automobilį, nustatymas iš esmės remiasi tik vaikų parodymais ir vaizdo įrašu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). 

Nors ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu teigė, kad jos automobilį pamokų metu per keletą kartų apgadino atsakovės 5–6 klasių moksleiviai, o tokie duomenys buvo gauti iš pačių moksleivių A. J., T. S., A. L. ir M. V. rašytinių pasiaiškinimų bei kitų mokyklos mokinių, tačiau ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti kurie moksleiviai apgadino jos automobilį. Nors ieškovė remiasi vaikų rašytiniais paaiškinimais, tačiau iš jų matyti, kad vaikų paaiškinimai yra prieštaringi, T. S. nurodo, kad „M. šokinėjo ant mašinos“, o M. V. nurodo, kad „nelipau ant kapoto ir nemačiau kas lipo“. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų paaiškinimų prieštaringumą, bei į tai, kad į bylą pateiktame vaizdo įraše nėra užfiksuotas vaikų lipimas ir / ar šokinėjimas ant variklio gaubto, vaikų paaiškinimus atmeta, kadangi iš jų negalima padaryti išvados, kad vaikai, kaip teigė ieškovė, šokinėjo ant jos automobilio variklio gaubto ir tokiais veiksmais apgadino jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę.

Iš į bylą pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad 2019 m. kovo 27 d. 12 val. 50 min. prie atsakovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje stovinčio ieškovei priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priėję vaikai. Vienas berniukas palietė ieškovės automobilio kuro bako dangtį, o kitas berniukas jį atidarė ir greitai uždarė bei abu nubėgo nuo automobilio. Po minutės vienas iš berniukų grįžo prie ieškovės automobilio, dar kartą palietė kuro bako dangtelį ir nuėjo nuo automobilio. Netrukus prie ieškovės automobilio priėjo mergaitė ir berniukas, abu vaikai lietė ieškovės automobilio dureles bei bandė jas atidaryti. Po minutės prie ieškovės automobilio būriavosi grupelė vaikų ir tuo metu priėjęs berniukas kumščiu trenkė į ieškovės automobilio galinį dangtį. Vaizdo įrašas patvirtina vaikų susidomėjimą ieškovės automobiliu, tačiau iš vaizdo įrašo negalima teigti, kad visi vaizdo įraše užfiksuoti vaikai yra (duomenys neskelbtini) moksleiviai bei laikyti tai vienareikšmiškai nustatyta aplinkybe, lemiančia atsakovės civilinės atsakomybės atsiradimą. Pirmieji vaizdo įraše užfiksuoti berniukai, priėję prie ieškovės automobilio ir lietę jo kuro bako dangtį buvo apsirengę švarkais panašiais į mokyklos uniformą, tačiau berniukas ir mergaitė, lietę ieškovės automobilio dureles ir bandę jas atidaryti, buvo su striukėmis, o berniukas kumščiu trenkęs į ieškovės automobilio galinį dangtį buvo apsirengęs kitokį švarką negu pirmieji prie ieškovės automobilio priėję berniukai.

Kita vertus, net vertinant, kad vaizdo įraše yra užfiksuoti būtent atsakovės moksleiviai, įvertinus bylos duomenų visumą, kyla abejonės dėl tokiais vaikų veiksmais galimos padaryti žalos masto ir jos dydžio. Nors ieškovės automobilio pažeidimai yra užfiksuoti 2019 m. balandžio 9 d. Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitose, tačiau ataskaitose nurodyti duomenys nepatvirtina, kad ataskaitose išvardinti automobilio apgadinimai yra priežastiniu ryšiu susiję su ieškinyje minimu ir vaizdo įraše užfiksuotu įvykiu bei ieškovės patirta žala.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė savo reikalavimą grindžia prielaidomis, o ne įrodymais. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, neišsiaiškinusi, kur ir kas buvo transporto priemonės apgadinimo priežastis, nenustačiusi žalos šaltinio. 

Teismas turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, tačiau šiuo atveju nenustačius kalto atsakovės veikimo ar neveikimo, nėra teisinės galimybės konstatuoti esant priežastinį ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygą. Visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje pateiktus įrodymus, šalių nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių buvus atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, dėl kurių būtų kilusios neigiamos pasekmės (žala). Ieškovė neįrodė atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovės transporto priemonei buvo padaryta žala. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad ataskaitose pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas yra tiesiogiai susijęs su vaikų veiksmais. Iš ataskaitų matyti, jog skaičiuojant žalą yra įvertintas automobilio atskirų detalių korozijos lygis, sudaužytas žibintas ir kiti automobilio pažeidimai, kurie iš pateiktų rašytinių įrodymų niekaip negali būti siejami su atsakovės moksleivių veiksmais. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieškovė reikalauja priteisti žalos dydį, į kurį yra įskaičiuotas ir PVM mokestis, nors pati ieškovė patvirtino, jog bylos nagrinėjimo metu automobilis dar nėra remontuotas ir ieškovė remonto įmonei nėra sumokėjusi iš atsakovės reikalaujamos sumos. Taigi, ieškovė ieškinį grindžia žalos dydžiu, kurio dar nėra patyrusi ir kuris atsiras ateityje.

Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė būtinų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Netenkinus ieškinio, iš ieškovės atsakovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas pagal 2020 m. kovo 31 d. Teisinių paslaugų sutartį advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei 2020 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 400,00 Eur sumą už teisines paslaugas. Atsakovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį, o įvertinus, kad procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, kad buvo reikalinga išanalizuoti dokumentus, susijusius su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CPK 98 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 6,97 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš ieškovės valstybei priteisiamos 6,97 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

        ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) atsakovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini)) valstybei 6,97 Eur (šešių eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė