Civilinė byla Nr.2A-1049-273/2014

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00287-2013-6

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.;                                              

(S)

                                                                                                                                  121.15; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 9 d.

Kaunas

          Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovei E. K., ieškovės atstovėms advokatėms Džiolanai Tarvainytei, L. K., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. L.

          viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės E. K. atstovės advokatės L. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei I. K., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo,

nustatė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: a) nustatyti ribą tarp ieškovei E. K. ir atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 pagal matininkės L. R. (UAB „Pasoda“ į.k. 153736370, rotušės g. 16-302, LT-62141, Alytus) 2012-08-12 parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą; b) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad  E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypas Nr. 37). Šį sklypą ieškovė įsigijo pagal 1997- 08-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3490. Sklypas Nr. 37 ribojasi su I. K. (toliau - atsakovė) nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypo Nr. 28). Dabartinė Sklypo Nr. 28 savininkė (atsakovė) sklypą įsigijo 2002-06-27 pirkimo - pardavimo sutartimi. Abiejų žemės sklypų ribos buvo suformuotos pagal preliminarius matavimus ir žemės reformos eigoje abu sklypai buvo privatizuoti pirkimo - pardavimo sutartimis su preliminarių matavimų metu nustatytomis ribomis. 2012-06-05 buvo atlikti Sklypo Nr. 28 kadastriniai matavimai (juos atliko matininkas V. Š., UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“, J. B. a. 11-205, Vilkaviškis) ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pagal atliktus kadastrinius matavimus Sklypo Nr. 28 riba paslinkta į Sklypo Nr. 37 pusę, tokiu būdu ieškovės žemės sklype esanti grindinio dalis, tvora atsidūrė atsakovės žemės sklype.

2012-08-11 parengtas ieškovės Sklypo Nr. 37 ribų paženklinimo - parodymo aktas ir 2012-08-12 parengta Sklypo Nr. 37 kadastrinių matavimų byla (juos atliko matininke L. R., UAB „Pasoda“, Rotušės g. 16, LT-62141, Alytus). Valstybės įmonės registrų centro Marijampolės filialas 2012-11-15 pateikė išvadą dėl Sklypo Nr. 37 plano ir nurodė, kad „<...> žemės sklypo ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, kadangi žemės sklypo ribos kerta kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) (geod. mat.), (duomenys neskelbtini) (atlikta išankstinė patikra), ribas.“ Pagal atliktus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 kadastrinius matavimus sklypus skirianti riba nesutampa. Žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 savininkai nesutaria dėl žemės sklypus skiriančios ribos, todėl tiksli ir teisinga riba nustatytina teismo tvarka. Sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skirianti riba yra neaiški. Esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems. Pagal 2012-06-05 atliktus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus Sklypo Nr. 28 plane nustatytos Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribos posūkio taškų koordinatės visiškai nesutampa su ieškovės žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos posūkio taškų koordinatėmis. Iš parengto Sklypo Nr. 28 plano bei gretimo Sklypo Nr. 37 išdėstymo ribos kadastro žemėlapyje, matyti, kad ieškovės ir atsakovės sklypų riba pažymėta kadastro žemėlapyje visiškai neatitinka turimų žemės sklypų ribų pagal jų ilgametį faktinį naudojimą. Pagal ieškovės žemės sklypo abrisą ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą ieškovės ir atsakovės žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta ieškovei priklausanti tvora. Ši riba yra faktiškai nusistovėjusi jau daugiau nei 20 metų, yra teisėta. Ieškovė, kaip teisėtas žemės sklypo savininkas, naudojosi ir naudojasi tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, koks jai buvo priskirtas naudotis ir vėliau privatizuotas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. I. S. Nr. 37 įsigijo pagal 1997-08-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3490. Ieškovė nuo pat atskirų sklypų sumatavimo vieningame sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priskirtame žemės masyve ir jų kiekvieno paženklinimo vietoje bei burtų keliu priskyrimo konkretiems bendrijos nariams, valdo ir naudoja Sklypą Nr. 37 su įgytomis jo ribomis. A. S. Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994-07-20 pasirašė sutikimą dėl to, kad gretima esančio žemės sklypo savininkė – ieškovė  pasistatys priestatą 1 (vieną) metrą nuo jo sodo ribos. Pateikta teismui nekilnojamojo daikto (statinio) kadastro duomenų byla patvirtina, kad priestatas stovi ieškovei priklausančiame Sklype Nr. 37. Šis priestatas buvo pastatytas 1 metras ir 29 cm nuo gretimo žemės sklypo. Tai patvirtina esamos faktinės ribos teisėtumą, o pagal sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažymėta gretimų sklypų riba nesutampa su faktine šių sklypų riba.

Ieškovė, atsižvelgdama į tuo metu nustatytas žemės sklypo ribas, pastatė žemės sklype statinius, aptvėrė žemės sklypą visu perimetru tvora (prieš 8-9 metus). Statiniai pastatyti, gavus statybos leidimus, pagal teisės aktų reikalavimus nustatytus atstumus nuo gretimo sklypo Nr. 28 ribos, kaip atskaitos taško. Atsakovė žemės sklypą Nr. 28 įsigijo daug vėliau nei ieškovė, t.y. 2002-06-27 su esamomis žemės sklypo ribomis, t. y. tokiomis ribomis, kurios buvo apibrėžtos pagal preliminarius matavimus. Nuo Sklypo Nr. 28 įsigijimo juo naudojosi ir sutiko su jos ir ieškovės sklypus jungiančia kraštine, nereiškė jokių pretenzijų dėl tvoros pastatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitas svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidų ginčui kilti ateityje. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas žemės sklypus Nr. 37 ir Nr. 28 skiriančią riba nustatyti teismo sprendimu pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 kadastrinių matavimu metu nustatytą ribą. Pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus nustatyta gretimų sklypų riba atitinka ilgametį žemės sklypų ribų faktinį naudojimą. Tai patvirtina aukščiau išdėstytos aplinkybės. Ribos nustatymas pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus pažeidžia gretimo žemės Sklypo Nr. 37 savininko – ieškovės - teises. Atliekant Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus nebuvo atsižvelgta į faktiškai valdomas ir naudojamas Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribas, nusistovėjusią žemėnaudą bei juose esančius statinius, nepaisyta naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus nustatyta sklypus skiriančioji riba eina per ieškovės žemės sklypą, tvora ir dalis grindimo atsiduria atsakovės žemės sklype. Tokiu būdu ieškovei užkertamas kelias tinkamai eksploatuoti pastatus, nes nebelieka praėjimo tarp tvoros ir priestato. Nustačius ribą pagal Sklypo Nr. 28 kadastrinius matavimus, žemės naudojimas taptų visiškai neracionalus ir esmingai pažeistų ieškovės teisę į jos nuosavybę. Atsakovės žemės sklypo kadastriniais matavimais nustatytos žemės sklypo ribos (taip pat ir riba su ieškovės žemės sklypu) neatitinka tų ribų, kurios buvo nustatytos atlikus preliminarius šio žemės sklypo matavimus. Toks ribų neatitikimas pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį „Vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui ne kompensuojama.“ Šis teisinis reguliavimas lemia, kad po to, kai žemės sklypų ribos buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus), vėliau atliekant kadastrinius matavimus, šios ribos turi išlikti nepakitusios, o gali būti tikslinamas, leistinose ribose, tik šiuo žemės sklypu užimamas teritorijos plotas. Įstatymų leidėjas tokiu teisiu reglamentavimu nustatė reikalavimą nekeisti žemės sklypo ribų, kurios buvo nustatytos pagal preliminarius matavimus, vėliau atliekant kadastrinius matavimus. Abu sklypai Nr. 37 ir Nr. 28 yra suformuoti žemės reformos metu ir privatizuoti pagal valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis. O atliekant atsakovės kadastrinius matavimus buvo keičiama Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba, kuri buvo nustatyta pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus). Iš teismui pateiktos žemės sklypų išdėstymo schemos, matyti, kad Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta ieškovei priklausanti tvora. Kraštinės ilgis yra 20 metrų. Pratęsus šią ribą į tolį tarp kitų greta esančių sklypų, matyti, kad ši riba eina pagal preliminarių matavimų metu nustatytą ribą. Tuo tarpu pagal Sklypo Nr. 28 planą, parengtą UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“, pratęsus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 ribą, ji nesutampa su preliminarių matavimų metu nustatyta riba. Taip pat pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo riba nuo kelio pusės nepagrįstai pastumta į ieškovės sklypo pusę. UAB „PASODA“ atlikti ieškovės sklypo Nr. 37 kadastriniai matavimai patvirtina, kad nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo Sklypo Nr. 28 ribą pastumti į Sklypo Nr. 37 pusę. Pagal parengtą Sklypo Nr. 37 planą žemės sklypo plotas atitinka leistiną ploto paklaidą, faktiškai nusistovėjusią Sklypų Nr. 28 ir Nr. 37 ribą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Valstybės Žinios, 2002, Nr. 41-1539) 21 punktą „Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede.“ Tokia pat nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymo 2002 m. gruodžio 30 d. Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 23 punkte. Ieškovės žemės sklypo plotas pagal atliktus kadastrinius matavimus yra 0,0623 ha. Sklypo Nr. 37 ploto paklaida šiuo atveju sudaro 0,0023 ha (0,0623 ha- 0,0600 ha=0,0023 ha). Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta teisės aktų, žemės sklypui yra 0,0049 ha (0,02 x (šaknis iš 0,06) = 0,0049, kai plano mastelis 1:500). Tai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus. Pagal atliktus Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus ribinė ploto paklaida neviršija maksimaliai leistino matavimo tikslumo, todėl ribos nustatymas pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 parengtą planą atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovės pateiktas UAB „PASODA“ sudarytas žemės sklypo planas, kuriame sklypas suformuotas pagal faktinį naudojimą, atitinka racionalų abiejų žemės sklypų savininkų žemės naudojimą, atitinka įstatymo leistinas ploto paklaidas, yra priimtiniausias CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo aspektu.

                              II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

           Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d.  sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės E. K. 920 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei I. K.. Priteisė iš  ieškovės E. K. 62,63 Lt bylinėjimo išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovei E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sklypą privatizavo 1997 m. rugpjūčio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S 39/97-3490, prie kurios buvo pridėtas Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „(duomenys nesklbtini).“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 planas M1:500. Jame sklypas pažymėtas stačiakampio formos, kurio šiaurinė ir pietinė ribos yra 20 metrų, rytinė ir vakarinė - 30 metrų, 0,0600 ha ploto.  A. I. K.  nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ji įsigijo 2002-06-27 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4450 pagrindu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla VĮ „Registrų centras“ įregistruota 2012-06-05. Kadastrinius matavimus atliko UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“. Teismas nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad sklypo ribos nėra aiškios. Jos nustatytos tiesia 20 metrų linija, esančia ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje ir atsakovės sklypo pietinėje dalyje. Tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypai yra stačiakampio formos 20 metrų X 30 metrų, 0,0600 ha ploto. Tokios sklypų ribos ir konfigūracijos nurodytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte M1:1000, Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „K.“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500. Ieškovė pirko žemės sklypą pagal minėtą planą. Sklypo pradiniai dokumentai rodo aiškią ribą, skiriančią abu sklypus - tiesią 20 metrų liniją, su sklypo pietine ir vakarine ribomis besiribojančią statmenai. Ieškovės sklypo ribos, nustatytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte Ml:1000 ir Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini).“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500 nesutampa su ribomis, nustatytomis matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtame žemės sklypo plane. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Jei būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp jai ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo planą, ieškovės sklypas padidėtų 0,0023 ha. Kadangi pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą planą ieškovės sklypas „dengia“ atsakovės sklypo dalį, tai reiškia, kad atsakovės sklypo plotas sumažėtų. Atsakovė 2012 m. birželio 5 d. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, kurie buvo įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. numato, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti ar nuginčyti. Teismas taip pat nustatė, kad prieš parengiant ieškovo žemės sklypo planą, nebuvo kviesti suinteresuoti asmenys – besiribojančių sklypų savininkai. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog tokio paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje būtų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas. Teismo vertinimu, pateiktas E. K. žemės sklypo planas negali būti laikomas teisingai objektyviu planu. Teismo nuomone, patenkinus ieškovės ieškinį ir nustačius tarp ginčo sklypų ribą pagal ieškovės reikalavimą, t.y. sklypo ribą patraukus į atsakovės pusę, taip būtų sumažinamas I. K. žemės plotas. Tuo būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. norma, draudžianti nuosavybės paėmimą, išskyrus nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant. 

                         III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

            Apeliaciniu skundu  ieškovės E. K. atstovė advokatė L. K. prašo  Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

            Ieškovė atstovė nurodė, kad teismas nesiaiškino nei įstatymo leidėjo valios nei suformuotos teismų praktikos, taip pažeidė įstatymo nuostatas. Teismas neįsigilino į ginčo esmę ir ieškinio reikalavimus atmetė padaręs nepagrįstai primityvias išvadas. Tai patvirtina pirmiausia faktas kokiu būdu teismo sprendime yra lyginami ieškovės užsakymu atliktų kadastrinių matavimų ir Vilkaviškio rajono sodo bendrijos "(duomenys neskelbtini)" nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane Ml:500 (toliau - Planas) nustatytos žemės sklypo ribos ir kraštinių ilgiai: dviejų priešingų kraštinių ilgiai priešpastatomi gretutinių kraštinių ilgiams. Teismas nevertino fakto, jog Lietuvos Respublikoje pereinant nuo vietinės koordinačių sistemos į valstybinę ir atliekant tiksliuosius kadastrinius žemės matavimus absoliuti dauguma atvejų preliminariais matavimais nurodytos, faktinės ir tiksliųjų matavimų žemės sklypų ribos nesutampa. Būtent todėl įstatymo leidėjas numato paklaidos dydžius tokiems atvejams. Ypatingai tai susiję su sodų bendrijose esančiais sodų sklypais, kadangi planus dažniausiai tokiais atvejais brėžė asmenys be jokio specialaus išsilavinimo, o tiesiog su liniuote ir pieštuku nubrėžę stačiakampius, nesigilinę ar tai atitinka vietos subtilybes. Esant ginčui tarp žemės sklypų kaimynų įstatymas numato, jog teisinę ribą turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į nusistovėjusias faktines ribas, ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose, į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus. Matininkė L. R. žemės sklypo ribas ir žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietą nustatė matuodama tomis pačiomis ribomis, t.y. paženklinusi ir atlikusi visų žemės sklypų elementų matavimo darbus - žemės sklypus skiriančias ir juosiančias tvoras, grindinį, statinius, kelią, atsižvelgdama į pirminiuose dokumentuose preliminariais matavimais užfiksuotas ribas bei į ilgametį faktinį naudojimąsi.

         Aplinkybė, kad iš projekto ir plano negalima nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos patvirtina, kad žemės sklypo ribos yra neaiškios ir privalo būti nustatytos teismo. Atliekant atsakovės kadastrinius matavimus buvo pakeista Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba, kuri buvo nustatyta pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius (preliminarius matavimus). Iš byloje esančios žemės sklypų išdėstymo schemos, matyti, kad pagal matininkės L. R. parengtą žemės sklypo planą Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta tvora. Kraštinės ilgis yra 20 metrų. Pratęsus su šia riba sutampančią liniją į tolį tarp kitų greta esančių sklypų, matyti, kad ši riba eina pagal preliminarių matavimų metu nustatytą ribą. Tuo tarpu pagal Sklypo Nr. 28 planą, parengtą UAB „Vilkaviškio architektūros biuras", pratęsus Sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 ribos liniją, ji nesutampa su preliminarių matavimu metu nustatyta riba - riba yra Įstriža. Tai patvirtina, kad ne ieškovė, o atsakovė nesilaikė preliminariaisiais matavimai nustatytų žemės sklypo ribų. Be to, pagal atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus žemės sklypo riba nuo kelio pusės nepagrįstai pastumta į ieškovės sklypo pusę.

          Ieškovės atstovė nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovės Sklypo Nr. 37 ir bylos šalių žemės sklypų ribos vieta atitinka ilgametį faktinį naudojimą bei patvirtina, kad tokios konfigūracijos, ploto ir tokiomis ribomis esantį žemės sklypą Ieškovė privatizavo. Pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 abrisą ir sklypo ilgametį faktinį naudojimą ieškovės ir atsakovės žemės sklypų riba eina tiesia linija, pagal kurią pastatyta ieškovei priklausanti tvora. Ši riba yra faktiškai nusistovėjusi jau daugiau nei 20 metų, yra teisėta. Atsakovės veiksmai, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami ne įvertinus visas faktinio naudojimo sąlygas ir matuojama ne tomis pačiomis ribomis neatitinka įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatų, suformuotos teismų praktikos, o taip at teisingumo ir protingumo principų. Šiuo atveju sprendžiant dėl bylos šalių žemės sklypų ribos buvimo vietos, turi būti be kita ko atsižvelgiama į tai, kaip šalys faktiškai naudojo žemės sklypus iki ginčo, o ne tai, kaip siekiant lygaus sklypo žemės sklypų ribos stumdomos koordinačių sistemoje ir tokiu būdu yra pažeidžiamos ieškovės teisės.

          Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovės žemės sklypo plotas pagal atliktus kadastrinius matavimus yra 0,0623 ha. Sklypo Nr. 37 ploto paklaida šiuo atveju sudaro 0,0023 ha (0,0623 ha-0,0600 ha=0,0023 ha). Maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nustatyta Nuostatuose, žemės sklypui yra 0,0049 ha (0,02 x (šaknis iš 0,06) ~ 0,0049, kai plano mastelis 1:500). Tai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede nustatytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus. Pagal atliktus Sklypo Nr. 37 kadastrinius matavimus ribinė ploto paklaida neviršija maksimaliai leistino matavimo tikslumo, todėl ribos nustatymas pagal ieškovės Sklypo Nr. 37 parengtą planą atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovė pateikė į bylą iš trečiojo suinteresuoto asmens gautus dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovės žemės sklypas po atliktų kadastrinių matavimų buvo patikrintas Trečiojo suinteresuoto asmens ir 2012-06-27 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr 19ŽN-(14.19.73.)-35. Iš patikrinimo metu (2012-06-27) darytos fotonuotraukos matyti, kad Atsakovė iš jai priklausančios žemės sklypo rytinės pusės išmontavo tvorą ir perkėlė ją giliau į Sklypą Nr. 28. Kompensuojant žemės sklypo sumažėjimą žemės sklypo riba buvo perstumta į Ieškovės Sklypo Nr. 37 pusę. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Sklypo Nr. 28 ribas matavo ne tomis pačiomis ribomis, pati naudojosi kitų ribų ir konfigūracijos žemės sklypu ir atlikusi kadastrinius matavimus perstūmė žemės sklypo ribą į ieškovės žemės sklypo pusę.

          Šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas yra ne kadastrinių matavimų byla ir jos patvirtinimas teismo keliu. Šioje byloje sprendžiamas Sklypo Nr. 37 ribų ir ginčo žemės sklypo ribų buvimo vieta, kuri ir parodoma paminėtais matavimais valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šio kadastrinių matavimų bylos formalieji trūkumai, jeigu tokie ir būtų nustatyti, neturi reikšmės ieškinio reikalavimo tenkinimui ar atmetimui.  Dėl kilusio ginčo tarp bylos šalių, Sklypo Nr. 27 ribų paženklinimo -parodymo akto pasirašymas nebuvo įmanomas, o Sklype Nr. 27 pastatytas statinys užfiksuoti 2012-08-12 Žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje.

          Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl atsakovės kadastrinių matavimų registravimo faktas neapriboja teismo teisės spręsti dėl ribos tarp ginčo žemės sklypų buvimo vietos ir Sklypo Nr. 37 ribų pagal CK 4.45 str. Tai taip pat reiškia, kad ieškovė neturi pareigos ginčyti atsakovės atliktų ir įregistruotų kadastrinių matavimų, kadangi nustačius ribas kadastriniai matavimai būtų atlikti nuo nustatytos ribos. Bylos šalys nesutaria dėl ginčo žemės sklypų ribų buvimo vietos. Siekiant įrodyti ginčo žemės sklypų ribos buvimo vietą ir buvo parengtas Žemės sklypo planas Nr. 37, kurio pagrindu Ieškovė ir siekia nustatyti Sklypo Nr. 37 ribas. Dėl to ieškovė neprivalėjo atlikti savo sklypo kadastrinių matavimų nuo atsakovės įregistruotų taškų koordinačių sistemoje. Ieškovei tenka neekvivalentiški turtiniai padariniai, nes kyla grėsmė, jog nebus galimybės įregistruoti jai priklausančių Žemės sklype pastatytų statinių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovės žemės sklype pastatyti statiniai nebuvo registruoti dėl tos priežasties, kad nėra įregistruoti Žemės sklypo kadastriniai matavimai. Sklype Nr. 37 esančių statinių ieškovė neturi galimybės įregistruoti, kilus ginčui dėl žemės sklypo ribų. Sprendime teismas konstatavo, jog ieškovės žemės sklypo ribos kerta ne tik atsakovės sklypo, bet ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atlikta išankstinė patikra) ribas. Nustačius, jog Ieškovės Žemės skypo ribos patenka į kitą žemės sklypą, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl šio asmens įtraukimo į civilinę bylą, kadangi teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Taip pat turėjo būti įvertinta žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla, kuri po išankstinio patikrinimo buvo įregistruota ir gauti savininko paaiškinimai dėl šio nekilnojamojo turto. Patikrinus nekilnojamojo turto registro duomenis, nustatyta, jog žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei nuo 2013-02-04, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti 2012-12-10. Neišsprendus šių klausimų ne tik, kad neįmanoma apginti ieškovės teisių ir teisėtų interesų, bet ir pažeidžiamos atsakovės, kaip žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės teisės ir teisėti interesai.

            Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė I. K. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovė atliko žemės sklypo matavimus ne tomis pačiomis ribomis, yra visiškai pagrįsta, kadangi žemės sklypo matavimai buvo atlikti ignoruojant pirminius dokumentus. Ieškovės  žemės sklypo konfigūraciją ir ribas patvirtina Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)" nario E. K. sklypelio Nr. 37 klanas, patvirtintas 1992 m. balandžio 27 d., Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų Kolektyvinio sodo išplanavimo projektas ML1000. Be to, atsakovė I. K. yra atlikusi jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įskaitant duomenis apie sklypo ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Į kadastrą įrašyti duomenys yra saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Ginčo riba yra aiški, nes grindžiama pirminiais dokumentais bei Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Ieškovė nepagrįstai suabsoliutino faktinių santykių stabilumo kriterijaus reikšmę sprendžiant kaimyninius žemės sklypus skiriančios ribos nustatymo klausimą ir dėl to šis jos argumentas laikytinas nepagrįstu. Remiantis ieškovės į bylą pateiktais dokumentais, galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovė naudodamasi savo sklypu, statydama statinius (tvorą), neteisėtai įsiterpė į atsakovei priklausanti žemės sklypą. Pažymėtina, jog ieškovės veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs savavališku atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimu, buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)478/2013. Tokioje situacijoje neįmanoma buvo atkurti atsakovės pažeistų interesų ir nustatyti sklypo ribą, nepakeitus nusistovėjusių faktinių žemės naudojimo santykių, t.y. nesugrąžinus iš neteisėto valdymo atsakovei priklausančios dalies, kuria iki šiol neteisėtai naudojasi ieškovė. Ieškovė atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą mėgina teisinti tuo, kad, jos teigimu ankstesnis sklypo Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994 m. liepos 20 d. pasirašė sutikimą dėl to, kad gretimai esančio žemės sklypo Nr. 37 savininkai K. pasistatys priestatą 1 metro atstumu nuo J. K. sklypo ribos. J. K. niekada nebuvo žemės sklypo Nr. 28 savininkas. Tai patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše atspindėta daiktinių teisių registravimo istorija. Be to, apie tai galima spręsti ir iš 1997 m. rugpjūčio 15 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Nr. S 39/97-3495. Pagal šią sutartį valstybė pardavė, o L. K. nupirko 6 arų ploto žemės sklypą. Ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimu nustatyti ribą tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą. Nustačius žemės sklypų ribą pagal minėtą planą, atsakovės žemės sklypo plotas, lyginant su pirminiuose dokumentuose nurodytu plotu, sumažėtų 14 kvadratinių metrų, o ieškovės žemės sklypo plotas, lyginant su pirminiuose dokumentuose nurodytu plotu, padidėtų 23 kvadratiniais metrais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas). Uždarosios akcinės bendrovės „Pasoda“ parengta kadastrinių matavimų byla turi ne formalių, o esminių trūkumų ir todėl remiantis šios kadastrinių matavimų bylos dokumentais, įskaitant 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą, negalėjo būti nustatinėjama riba tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemė sklypų. Atsakovė yra atlikusi jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, įskaitant duomenis apie sklypo ribą, skiriančią ieškovės ir atsakovės sklypus, yra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Į kadastrą įrašyti duomenys yra saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Kadangi ginčo riba yra grindžiama Nekilnojamojo turto registro duomenimis, todėl traktuotina kaip aiški ir dėl to nenustatinėtina teisme tol, kol Nekilnojamojo turto registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokią išvadą implikuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei žemės sklypo ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Ieškovės nuomone, ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Tačiau iš pateiktos ieškovės argumentacijos net neįmanoma suprasti, koks be atsakovės I. K. kitas asmuo turėjo būti įtrauktas į bylą.

          Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas, lygindamas preliminariuose dokumentuose esančius apeliantės sklypo ribas ir kraštinių ilgius su L. R. parengtame plane esančiomis sklypo ribomis ir kraštinių ilgiais, padarė išvadą, kad buvo matuota ne tomis pačiomis ribomis. Šis teismo argumentas yra pagrįstas ir teisingas, kadangi palyginus L. R. parengtą planą su preliminariais dokumentais, yra akivaizdu, kad sklypo konfigūracija skiriasi. Preliminariuose dokumentuose sklypas yra taisyklingos stačiakampio formos, kurio kraštinių ilgiai yra 20 X 30 m. L. R. parengtame plane sklypas nėra stačiakampio formos, kampai nesikerta 90 laipsnių kampu. Tai rodo, kad L. R. matavo kitas ribas, nei nurodyta preliminariuose dokumentuose. Nei apeliantės, nei atsakovės sklypams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai tuo metu, kai buvo vietinė koordinačių sistema, todėl sistemų pasikeitimas šiuo atveju nedaro jokios įtakos sklypų matavimams. Į bylą buvo pateikta VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2012-11-15 Išvada Nr. (2070/08)S-4380, kurios priede (Kadastro žemėlapio ištraukoje) matyti, kad Atsakovės sklypo pietinė riba yra statmena šalia esančioms sklypo riboms, o apeliantės sklypo šiaurinė riba yra įstriža šalia esančioms riboms. Tai paneigia apeliantės argumentą, kad L. R. parengtas sklypo planas atitinka preliminariuose dokumentuose esančias sklypo ribas, nes juose sklypo ribos kertasi statmenai, o ne įstrižai. Apeliantė nurodė, kad atsakovės veiksmai, kai kadastriniai matavimai atliekami neįvertinus visas faktinio naudojimosi sąlygas ir matuojami ne tomis pačiomis ribomis, neatitinka įstatymo ir poįstatyminių aktų nuostatų, tačiau nenurodė, kurias teisės aktų nuostatas atsakovė pažeidė. Atsakovė buvo priversta perkelti dalį tvoros giliau į savo sklypą, atlaisvinant valstybinę žemę. Be to, byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl ribos, esančios apeliantės šiaurinėje, o atsakovės -pietinėje sklypo dalyse. Dėl to atsakovės veiksmai, atliekami rytinėje sklypo dalyje, nėra susiję su nagrinėjama byla ir teismo atsisakymas pripažinti atsakovės dalyvavimą būtinu buvo pagrįstas. Esant aiškiai ribai tarp sklypų iš esamų dokumentų ir ieškovei nepaneigus teisės aktuose įtvirtintos prezumpcijos dėl duomenų teisingumo ir išsamumo, teismas, priimdamas sprendimą, teisingai nusprendė ieškinį atmesti. Apeliantė pateikė argumentus, kad nepatenkinus jos ieškinio, ji negali įregistruoti statinių.  Byloje nėra duomenų, kad būtent sklypo ribos nustatymas yra priežastis, dėl ko apeliantė negali įregistruoti pastatų. Šis klausimas taip pat nebuvo keliamas posėdžio metu. Be to, teismas, konstatuojant, kad riba tarp sklypų yra aiški iš esamų dokumentų, neturi pareigos, esant aiškiai ribai, ją keisti tik dėl pastatų įregistravimo galimybės. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ribos, esančios tarp apeliantės ir atsakovės žemės sklypų, todėl manytina, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko dalyvavimas procese nebūtinas. Tai, kad teismas sprendime citavo VĮ Registrų centro Marijampolės filialo išvadą, tai nereiškia, jog sprendimas žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui sukėlė teisines pasekmes.

              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas tai pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovei E. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė sklypą privatizavo 1997 m. rugpjūčio 15 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. S 39/97-3490, prie kurios buvo pridėtas Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 planas M1:500. Jame sklypas pažymėtas stačiakampio formos, kurio šiaurinė ir pietinė ribos yra 20 metrų, rytinė ir vakarinė - 30 metrų, 0,0600 ha ploto.  A. I. K. nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ji įsigijo 2002-06-27 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 4450 pagrindu. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla VĮ „Registrų centras“ įregistruota 2012-06-05 (t. 1, b.l. 12, t.2, b.l. 45-46) Kadastrinius matavimus atliko UAB „Vilkaviškio architektūros biuras“.

              Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

               Nagrinėjamam ginčui spręsti aktualus yra Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 320 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų taikymas ir aiškinimas.

              Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiek teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3d.).Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 25 punkte nustatyta, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo esamam (būsimam) savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Ši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkte.

               Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. 522 29.9. punktą kviestiniams asmenims pareiškus pastabų raštu ar žodžiu (šių taisyklių 29.8.5 punktas), vykdytojas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų (besiribojančių bei matuojamo žemės sklypo) suformavimo dokumentus (žemės sklypo planus, lauko matavimų abrisus, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus ir kt.) išnagrinėja pastabas ir per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tikslingumo patikslinti žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių padėtis. Dėl pateiktų pastabų kadastriniai matavimai nestabdomi. Ginčai dėl kadastrinių matavimų nagrinėjami vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka.

               Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintose Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse numatyta žemės sklypų formavimo tvarka, apskaičiuojami žemės sklypų plotai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengiami nekilnojamojo turto objektų planai. Šiose taisyklėse nurodytos vieningos formos metodikos reikalavimai sudaromiems žemės sklypų planams: žemės sklypo plano parengimui bei žemės sklypo plano formos užpildymui.             

               Sutinkamai su Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 65 p. tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ir apie tai informuoja užsakovą. Tuomet žemėtvarkos skyrius patikrina, ar: nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi reikiami dokumentai, nurodyti šių Nuostatų 64 punkte; žemės sklypo  planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus; žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas.

               Tuo atveju,  kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus. (Nuostatų 69 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti (Nuostatų 69 p.).  Nuostatų 37 p. numatyti reikalavimai žemės planų sudarymo formai, kurioje be kitų duomenų turi būti nurodyti šie duomenys: žemės sklypo adresas, žemės sklypo kadastro numeris, gretimų žemės sklypų adresai arba žemės sklypų kadastro numeriai, žinios apie bendrą sklypo naudojimą, suderinimai, įmonės, atlikusios kadastrinius matavimus, antspaudas rekvizitai.

Ieškovė prašo nustatyti ribą tarp ieškovei E. K. ir atsakovei I. K. nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų Nr. 37 ir Nr. 28 pagal matininkės L. R. (UAB „Pasoda“ į.k. 153736370) 2012-08-12 parengtą sklypo  Nr. 37 planą, kadangi minėtų žemės sklypų savininkai nesutaria dėl žemės sklypus skiriančios ribos, kuri nėra aiški ir teisinga.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės sklypo ribos yra aiškios. Jos nustatytos tiesia 20 metrų linija, esančia ieškovės sklypo šiaurinėje dalyje ir atsakovės sklypo pietinėje dalyje. Tiek ieškovės, tiek atsakovės sklypai yra stačiakampio formos 20 metrų X 30 metrų, 0,0600 ha ploto. Tokios sklypų ribos ir konfigūracijos nurodytos Vilkaviškio rajkoopsąjungos darbininkų ir tarnautojų kolektyvinio sodo išplanavimo projekte M1:1000 (t.2, b.l. 29), Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M1:500 (t.1, b.l. 25).  Be to, VĮ Registrų centro Marijampolės filialo 2012-11-15 Išvada Nr. (2070/08)S-4380, kurios priede Kadastro žemėlapio ištraukoje matyti, kad atsakovės sklypo pietinė riba yra statmena šalia esančioms sklypo riboms, o apeliantės sklypo šiaurinė riba yra įstriža šalia esančioms riboms (t.1, b.l. 16-17). Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovės žemės sklypo ribos yra neaiškios.

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. S 39/97-3490, sudarytoje 1997-08-15 nurodoma, kad E. K. įsigijo 6 arų sklypą, esantį sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. 37. Sutarties priedas – sklypo (žemėnaudos) planas su gretimybėmis M1 : 500 (t. 1, b.l. 10). Vilkaviškio rajono sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario E. K. sklypelio Nr. 37 plane M 1 : 500 (t.1, b.l.  25) užfiksuota, kad sklypas yra stačiakampio formos, kraštinių ilgiai 20 ir 30 metrų. UAB „Pasoda“ parengtoje nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byloje esančiame žemės sklypo plane M 1 :  500 (t.1, b.l. 50) užfiksuota, kad sklypo plotas yra 623 kv. m., šiaurės rytinės sklypo kraštinės ilgis 30,68 m., o pietvakarinės sklypo kraštinės ilgis 31,65 m. VĮ Registrų centro Marijampolės filialo išvadoje dėl žemės sklypo plano (t.1, b.l. 16) konstatuota, kad atlikus žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) išankstinę patikrą nustatyta, kad žemės sklypo ribos kerta ne tik atsakovės sklypo bet ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)(atlikta išankstinė patikra) ribas. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės teiginiai, kad sklypo matavimai atlikti tomis pačiomis ribomis bei, kad ji naudojosi ir naudojasi tokių ribų ir konfigūracijos sklypu, koks buvo privatizuotas yra nepagrįsti.

Jei būtų tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti ribą tarp jai ir atsakovei priklausančių žemės sklypų pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo planą, ieškovės sklypas padidėtų 0,0023 ha. Kadangi pagal matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą planą ieškovės sklypas „dengia“ atsakovės sklypo dalį, tai reiškia, kad atsakovės sklypo plotas sumažėtų.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės žemės sklypo padidėjimas ir atsakovės žemės sklypo ploto sumažėjimas galimas remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, nustatančiu, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo  dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Apeliantė nurodo, kad nustačius ginčijamą sklypus skiriančia ribą, jos žemės sklypo ploto padidėjimas ir atsakovės žemės sklypo sumažėjimas atitiktų maksimalią leistiną (ribinę) ploto paklaidą. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas dėl sekančių motyvų. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte įtvirtinta maksimali leistina (ribinė) žemės sklypo ploto paklaida taikytina tik toms situacijoms, kai sklypas matuojamas tomis pačiomis ribomis  naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų metu. Rengiant  matininkės L. R. 2012 m. rugpjūčio 12 d. žemės sklypo Nr. 37 planą sklypas buvo matuojamas kitomis ribomis, nei nustatyta pirminiuose dokumentuose, todėl šiuo atveju Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta nuostata netaikytina.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad  dėl to, jog buvo pereita nuo vietinės koordinačių sistemos prie valstybinės koordinačių sistemos, preliminarūs matavimai nesutampa su kadastriniais matavimais. Tačiau byloje nustatyta, kad nei apeliantės nei  atsakovės sklypams nebuvo atlikti kadastriniai matavimai tuo metu, kai buvo vietinė koordinačių sistema, todėl sistemų pasikeitimas šiuo atveju nedaro jokios įtakos sklypų matavimams.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  UAB „Pasoda“ žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (t.1. b.l. 54) yra padaryta klaida, neįrašytas neįregistruotas statinys. Taip pat nepateikti jokie duomenys, kad sudarant aktą buvo kviesta atsakovė I. K. bei kiti suinteresuoti asmenys – besiribojančių sklypų savininkai, be to, kadastrinių matavimų duomenų byla nebuvo derinama žemėtvarkos skyriuje. Esant šiems konstatuotiems trūkumams atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad kadastrinių matavimų bylos formalieji trūkumai neturi reikšmės ieškinio tenkinimui ar atmetimui. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pirmosios instancijos teismo nustatyti kadastrinių matavimų bylos trūkumai yra ne formalūs, bet esminiai, todėl remiantis šiais kadastrinių matavimų dokumentais, įskaitant ir 2012 m. rugpjūčio 12 d. parengtą žemės sklypo Nr. 37 planą, negali būti nustatinėjama riba tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų.

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos  teismas neatsižvelgė į ieškovės ilgametį faktinį sklypo naudojimą, tačiau šis apeliacinio skundo argumentas, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro naikinti ar keisti skundžiamo teismo sprendimo. Ieškovės faktiškai naudojamos žemės ribos nesutampa su jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribomis. Tačiau yra pagrindas konstatuoti, kad šį neatitikimą nulėmė tai, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neįvertino jis tenkančios sklypo dalies ploto, atsakovei tenkančios žemės sklypo dalies sąskaita naudojosi didesne žemės sklypo dalimi, nei turėjo teisę naudotis. Ieškovė naudodamasi savo sklypu ir statydama statinius (tvorą), neteisėtai įsiterpė į atsakovei priklausantį žemės sklypą. Ieškovės veiksmų neteisėtumas, pasireiškęs savavališku atsakovei nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimu, buvo konstatuotas Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)478/2013, kuriuo E. K. buvo pripažinta kalta padarius LR ATPK 45 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą ir skirta 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda (t.1, b.l. 122-125).

Ieškovė apeliaciniame skunde  nurodo, kad ankstesnis sklypo Nr. 28 savininkas J. K. dar 1994 m. liepos 20 d. pasirašė sutikimą dėl to, kad gretimai esančio žemės sklypo Nr. 37 savininkai K. pasistatys priestatą 1 metro atstumu nuo J. K. sklypo ribos (t.1, b.l. 26). Kadangi pagal atsakovei I. K. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus žemės sklypo riba nuo priestato yra nutolusi mažesniu nei vienas metras atstumu, todėl ieškovės nuomone, ši aplinkybė paneigia atsakovei I. K. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų teisėtumą. Teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes  J. K. niekada nebuvo žemės sklypo Nr. 28 savininkas. Be to, pagal 1997 m. rugpjūčio 15 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. S 39/97-3495 (t.1, b.l. 11), valstybė pardavė, o L. K. nupirko 6 arų ploto žemės sklypą, dėl to J. K. 1994 m. liepos 20 d. parašytas sutikimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Apeliantė nurodo, kad  ieškovės sklypo ribos kerta ne tik atsakovės sklypo, bet ir kadastro žemėlapyje pažymėto žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini) ribas. Tai reiškia, kad į bylą turėjo būti įtrauktas ir šio žemės sklypo savininkas. Tačiau apeliantė nenurodė, koks yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko suinteresuotumas byloje, kaip pasikeis šio asmens teisinė padėtis po sprendimo priėmimo. Šioje byloje kilo ginčas dėl ribos, esančios tarp apeliantės ir atsakovės žemės sklypų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris  (duomenys neskelbtini) savininko dalyvavimas procese buvo būtinas ir priimtas teismo sprendimas šio sklypo savininkui sukėlė teisines pasekmes.

Esant šiems duomenims teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacnis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis netenkinamas, todėl yra pagrindas iš ieškovės atsakovei priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 500 litų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t.2, .l. 118-119) (CPK  93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a:

           Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Priteisti iš E. K. a.k. (duomenys neskelbtini) I. K. a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                     Evaldas Burzdikas

                            Virginija Gudynienė

                                                                                                   Izolda Nėnienė