Civilinė byla Nr. 2-114-853/2015

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03456-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 35.5.; 116.1.

(S)

MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 9 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Andželikai Butkuvienei,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant ieškovės Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui bendrijos pirmininkui R. K., atsakovui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

nustatė:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 316,44 Lt skolos, susidariusios 2013 ir 2014 metais atsakovui nemokant nustatytų mokesčių sodininkų bendrijai, kur atsakovas turi turtą, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė siekia pasipelnyti jo sąskaita, nes bendrijos pirmininkas nedetalizavo skolos susidarymo, tai yra kodėl susidarė būtent 316,44 Lt skola, nes jis nesinaudoja sodininkų bendrijos vandentiekiu, kuris yra atjungtas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas bendrijos pirmininkas R. K. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog atsakovas iki 2013 metų sąžiningai mokėjo mokesčius sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2013 metų A. V. motyvuodamas tuo, jog nebėra bendrijos narys nebemoka mokesčių bendrijai. Patvirtino, jog 2013 metų balandžio mėnesį atsakovas buvo pateikęs rašytinį prašymą išstoti iš bendrijos, tačiau atsakovas vis tiek turi mokėti mokesčius. Paaiškino, jog ir ne bendrijos nariai privalo mokėti bendrijos nustatytus mokesčius. Bendrijos visuotiniame susirinkime buvo nustatyti mokesčiai 2013 m. – 25 Lt už arą, 2014 m. – 20 Lt už arą. Surinkti mokesčiai yra skiriami bendrai naudojamiems objektams prižiūrėti, t. y. kelių, vandentiekio priežiūrai, bendrijos pirmininko, buhalterės atlyginimams. Prašė priteisti skolą už 2013 metus – 146,00 Lt, už 2014 metus – 117,00 Lt bei 200,00 Lt už teisines paslaugas. Kitų ieškinio reikalavimų, įskaitant žyminio mokesčio priteisimą atsisakė.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog išstojo iš bendrijos narių, nes nusprendė jog neturi mokėti atlyginimo sodo bendrijos pirmininkui ir buhalterei. Nurodė, jog jis nėra sodininkų bendrijos narys, moka mokesčius už elektrą, už šiukšles, internetą, bet neprivalo mokėti jokių mokesčių sodininkų bendrijai. Sutiko su ieškovės atstovo dalies ieškinio atsisakymu.

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos bei prijungtos civilinės bylos Nr. L2-3004-721/2014 duomenimis nustatyta, jog atsakovas nuosavybės teise valdo 0,0586 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra Mažeikių sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (civ. b. Nr. L2-3004-721/2014 15-17 l.). 2013-04-14 sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokole Nr. 1, 3.7 punkte nurodyta, jog gautas A. V. prašymas dėl išstojimo iš bendrijos. Nurodyta, jog bendrija neprieštarauja narių išstojimui, ne bendrijos nariams mokestis paliekamas toks pats kaip ir bendrijos nariams. 5.1 Nutarta nustatyti 25,00 litų tikslinį mokestį už vieną arą žemės (civ. b. Nr. L2-3004-721/2014 4-5 l.). 2014-04-06 sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio ataskaitinio rinkiminio susirinkimo protokole Nr. 1, nutarta nustatyti 20,00 litų mokestį už vieną arą žemės (19 b. l.). 2014-01-20 ieškovė siuntė pranešimą atsakovui dėl už 2013 metus nesumokėto sodo mokesčio (6 b. l.). 2014-08-20 ieškovė kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovo, atsakovas pareiškė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo.

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (Įstatymo 3 straipsnio 1, 3 dalys). Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų, tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (kelių, vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.). Pasikeitusi pradinė sodo sklypų faktinė paskirtis atsispindi įstatymo nuostatose – įstatyme nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje individualūs sklypai gali priklausyti ne tik sodininkams, bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, šiuose sklypuose galima statyti ar rekonstruoti vieną sodo namą arba vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jų priklausinius (Įstatymo 6 straipsnio 1, 6 dalys). Taigi Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus.

Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas valdymas, priežiūra ir naudojimas yra ne tik privatus sodo sklypų savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl tokie santykiai turi būti reguliuojami efektyviais būdais, užtikrinančiais maksimalų įmanomą visų teisėtų interesų suderinimą. Sodininkų bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos organas, turintis išimtinę teisę spręsti Įstatyme apibrėžtus klausimus (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 15 straipsnis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, be kitų teisių, priskiriama: teisė tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas); teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sodo sklypo savininko – buvusio sodininkų bendrijos nario prievolės sumokėti nustatytus sodo mokesčius už 2013 ir 2014 metus. Iš bylos medžiagos ir teismo posėdžio metu pateiktų šalių paaiškinimų matyti, jog atsakovas nuo 1996 metų nuosavybės teise valdo sodo sklypą, esantį bendrijos teritorijoje, buvo sodininkų bendrijos narys. 2013 m. balandžio 14 d. visuotinio susirinkimo metu pateikė prašymą išstoti iš bendrijos, kuris bendrijos narių bendru sutarimu buvo tenkintas, nustatant, jog išstojusieji iš bendrijos privalo laikytis sodininkų bendrijos įstatymo, pasirašyti išstojimo sutartį ir mokėti mokestį kurį nustato bendrija. Atsakovas neneigia nemokėjęs nustatytų mokesčių, tačiau su ieškovės reikalavimu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad jis nebėra sodininkų bendrijos narys ir neprivalo mokėti mokesčių bendrijai „(duomenys neskelbtini)“.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu.

Ieškovės atstovas pateikė įrodymus, jog 2013 m. balandžio 14 d. ir 2014 m. balandžio 6 d. visuotiniuose rinkiminiuose bendrijos narių susirinkimuose buvo priimti sprendimai dėl mokesčio, už valdomą žemės sklypą, nustatymo. Teismo posėdžio metu patvirtino, jog surinkti mokesčiai yra naudojami kelių, vandentiekio priežiūrai ir remontui. Pagal sodininkų bendrijų įstatymą sodų bendrijose esantys keliai, vandentiekio ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kol neperduoti savivaldybei, priklauso bendrijai ir yra bendrojo naudojimo objektai. Bendrijos narių priimti sprendimai atitinka sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetenciją, nustatytą Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, yra galiojantys ir privalomi visiems sodo sklypų valdytojams nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Todėl atsakovas A. V. nepaisant to, kad jis nėra sodininkų bendrijos narys ir iki šiol nėra sudaręs rašytinės sutarties su sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, bet naudojasi bendrijai priklausančiais keliais sodo teritorijoje bei kita infrastruktūra, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis narių susirinkimas.

Atsakovas nuosavybės teise valdo 0,0586 ha sodo sklypą, už kurį 2013 metais buvo paskaičiuotas 146,50 Lt mokestis, t. y. po 25,00 Lt už arą žemės; o 2014 m. 117,20 Lt mokestis po 20,00 Lt už vieną arą žemės. Ieškovė atsisakė dalies reikalavimų, t.y. priteisti delspinigius už vėlavimą sumokėti mokesčius, atsakovas su ieškovės dalies reikalavimų atsisakymu sutiko. Todėl iš atsakovo A. V. ieškovei priteistina 146,00 Lt (42,28 Eur) mokesčio už 2013 metus ir 117,00 Lt (33,89 Eur) mokesčio už 2014 metus.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas atsisakė reikalavimo iš atsakovo priteisti sumokėtą žyminį mokestį, tačiau prašė priteisti 200,00 Lt (57,92 Eur) už procesinio dokumento, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, paruošimą. Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais (civ. b. Nr. L2-3004-721/2014 9 l.), todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Nagrinėjant bylą susidarė 5,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Mažeikių sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini):

76,17 Eur (septyniasdešimt šešis eurus, 17 euro centų) skolos;

57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus, 92 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo Aniceto Vilniaus 5,22 Eur (penkis eurus ir 22 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Dalyje dėl reikalavimų priteisti žyminį mokestį ir 19,53 €, kas sudaro 67,44 Lt, skolos, bylą nutraukti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja              Andželika Butkuvienė