Administracinė
byla Nr. N444-5721/2010
Procesinio
sprendimo kategorija 45.4.3
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. liepos 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus
Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus
(pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. , atstovaujamo advokato A. J. ,
apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimo L. Ž.
administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono
policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m.
birželio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Ž. dėl L. R. administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio
4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė,
kad L. Ž. 2009 m. birželio 8 d., 3 val. 49 min., Daugirdo
g. 8, Raseiniuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,746 promilių girtumas),
vairavo automobilį, nepateikė privalomojo transporto priemonių civilinės
atsakomybės draudimo poliso, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir
KET) 14, 16, 238 punktų reikalavimus.
Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. nutarimu
pripažino L. Ž. kaltu dėl administracinio teisės
pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad jo
kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas administracinio teisės
pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį nutraukė, nesant
administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Konstatavo, kad minėtas
pažeidimas neįrodytas, nes L. Ž. pateikė teismui AB „Lietuvos
draudimas“ liudijimą, galiojantį nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki 2009 m. spalio
21 d.
II.
Apeliaciniu
skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Ž. prašė panaikinti Raseinių
rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą ir administracinio teisės
pažeidimo bylą nutraukti. Anot apelianto, teismas visapusiškai, išsamiai ir
objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių.
Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą,
atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio
30 d. nutartimi L. Ž. apeliacinį skundą tenkino iš
dalies. Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą panaikino
ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas kaip įrodymais,
patvirtinančiais pažeidimo padarymą, rėmėsi iš esmės tik rašytine bylos
medžiaga, posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai – policijos pareigūnai,
apelianto brolis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad
teismas netyrė vaizdo stebėjimo kameros įrašo.
III.
Raseinių
rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutarimu L. Ž.
pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį skyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti
transporto priemones atėmimu dvejų metų laikui.
Teismas
nusprendė, kad policijos pareigūnų parodymai ir video įrašo medžiaga
patvirtina, kad iš prie policijos komisariato atvykusios ir ten sustojusio automobilio
išlipo L. Ž. , kuris ėjo link policijos komisariato. Policijos
pareigūnas, kuris atvykstant automašinai išėjo į kiemą nematė,video įraše taip
pat nesimato, kad būtų buvęs dar kitas asmuo, kuris būtų prieš L.
Ž. išlipęs iš automašinos ir nuėjęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas
sprendė, kad automobilį vairavo L. Ž. . Teismas pažymėjo,
kad netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. L.
Ž. brolio T. Ž. parodymus teismas vertino kritiškai,
kaip asmens suinteresuoto bylos pabaiga.
IV.
Apeliaciniu skundu
L. Ž. , atstovaujamas advokato A. J. ,
prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d.
nutarimą. Nurodo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę,
nei vienas pareigūnas tiesiogiai nematė atvykstančio ir sustojusio automobilio.
Iš vaizdo medžiagos negalima daryti išvados, kad išlipti iš automobilio niekas
negalėjo. Pareigūnų teiginiai yra subjektyvūs ir neatitinkantys tiesos.
Pareigūnų parodymų negalima pagrįsti vaizdo įrašais, nes juose yra laiko tarpų,
kai nieko nesimato. Be to, visi įrodymai yra vienodai svarbūs, apelianto brolio
parodymai neturėtų būti vertinami kritiškai.
Teisėjų kolegija
k o n s t
a t u o j a:
V.
Apeliacinis
skundas netenkinamas.
Apeliaciniame
skunde iš esmės nesutinkama su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės
17 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 126
straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad
administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos
aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina
įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir
objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip
pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar
nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais
įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų
įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas,
atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256
straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės
pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai
(pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis
teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias
aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi
tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis,
garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto
administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto
paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu,
taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina
įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamo administracinio teisės
pažeidimo padarymo fakto.
Įvertinusi
byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes,
teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo
visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei
vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus
įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir
objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip
pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Policijos
pareigūnų V. T. ir A. V. tarnybiniuose
pranešimuose nurodyta, kad jie per vaizdo stebėjimo kamerą pamatė, jog prie
įėjimo į komisariatą sustojo automobilis, tuo metu vienas iš pareigūnų išėjo į
lauką, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis ir priėjo prie
policijos pareigūno, vyriškis buvo parvestas į komisariatą, jis atrodė
neblaivus, nustatytas 1,746 promilės girtumas. Iš esmės analogiškas aplinkybes
policijos pareigūnai nurodė ir teismo posėdyje. Jie nurodė, jog pamačius
privažiavusi automobilį vienas iš pareigūnų iš karto išėjo į lauką, išeiti į
lauką iš budėtojų dalies trunka keletą sekundžių, kitų žmonių nei automobilyje,
nei lauke nebuvo. L. Ž. išlipo iš vairuotojo pusės,
niekas kitas negalėjo vairuoti automobilio. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos
medžiagą, liudytojų parodymus, sprendžia, kad minėtų liudytojų paaiškinimai yra
nuoseklūs, jie detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių
aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą. Tuo tarpu pats
apeliantas aplinkybę, jog vairavo ne jis, o jo brolis nurodė ne iš karto,
administracinio teisės pažeidimo protokole apie tai neužsiminė, tik nurodė, kad
nesutinka, pirmojo teismo posėdžio, vykusio 2009 m. birželio 19 d.,
metu prašė atidėti teismo posėdį, nes nori susirasti advokatą ir kviesti
liudytojus, tačiau nenurodė, jog automobilį vairavo brolis, ši versija nurodoma
tik 2009 m. liepos 23 d. T. Ž. prašyme bei
2009 m. liepos 24 d. teismo posėdyje. Todėl apelianto pateikiama
įvykio versija vertintina kritiškai, kaip būdas išvengti atsakomybės. Taip pat
kritiškai vertintini ir apelianto brolio paaiškinimai, kadangi, kaip minėta ši
įvykio versija pateikta po įvykio praėjus pusantro mėnesio. Teisėjų kolegija,
peržiūrėjusi byloje esantį vaizdo įrašą, konstatuoja, jog jis nepatvirtina, kad
iš automobilio išlipo ar neišlipo kitas asmuo, nes atvažiavus automobiliui ir
išjungus šviesas matomas vaizdas labai neaiškus, t. y. minėtas vaizdo
įrašas iš esmės nei patvirtina, nei paneigia apelianto nurodomas aplinkybes,
todėl vertinant, ar galėjo kitas asmuo vairuoti automobilį, reikšmės iš esmės
neturi. Tačiau, kaip minėta aukščiau, liudytojų parodymai yra leistina
įrodinėjimo priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai, taip
pat juos atitinkantys rašytiniai įrodymai, neabejotinai patvirtina, jog L. Ž. 2009 m. birželio 8 d., 3 val. 49 min., Daugirdo g. 8,
Raseiniuose, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,746 promilių
girtumas) bei padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Atsižvelgiant
į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė
įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje
surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto
veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Teisėjų
kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK
30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo
taisyklių, ATPK 302 straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių,
atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir
protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo
nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Vadovaudamasi L. R. administracinių bylų teisenos
įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Raseinių
rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti
nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
|
|
|
Artūras Drigotas
|
|
|
Virgilijus Valančius
|