Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [N-444-5721-10].doc
Bylos nr.: N-444-5721-10
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N444-5721/2010

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. liepos 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. , atstovaujamo advokato A. J. , apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimo L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Ž. dėl L. R. administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad L. Ž. 2009 m. birželio 8 d., 3 val. 49 min., Daugirdo g. 8, Raseiniuose, būdamas neblaivus (nustatytas 1,746 promilių girtumas), vairavo automobilį, nepateikė privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo poliso, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16, 238 punktų reikalavimus.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 24 d. nutarimu pripažino L. Ž. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, nurodydamas, kad jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Konstatavo, kad minėtas pažeidimas neįrodytas, nes L. Ž. pateikė teismui AB „Lietuvos draudimas“ liudijimą, galiojantį nuo 2009 m. balandžio 17 d. iki 2009 m. spalio 21 d.

 

II.

 

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Ž. prašė panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Anot apelianto, teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi L. Ž. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas kaip įrodymais, patvirtinančiais pažeidimo padarymą, rėmėsi iš esmės tik rašytine bylos medžiaga, posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai – policijos pareigūnai, apelianto brolis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad teismas netyrė vaizdo stebėjimo kameros įrašo.

 

III.

 

Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 17 d. nutarimu L. Ž. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį skyrė 2500 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejų metų laikui.

Teismas nusprendė, kad policijos pareigūnų parodymai ir video įrašo medžiaga patvirtina, kad iš prie policijos komisariato atvykusios ir ten sustojusio automobilio išlipo L. Ž. , kuris ėjo link policijos komisariato. Policijos pareigūnas, kuris atvykstant automašinai išėjo į kiemą nematė,video įraše taip pat nesimato, kad būtų buvęs dar kitas asmuo, kuris būtų prieš L. Ž. išlipęs iš automašinos ir nuėjęs. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad automobilį vairavo L. Ž. . Teismas pažymėjo, kad netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. L. Ž. brolio T. Ž. parodymus teismas vertino kritiškai, kaip asmens suinteresuoto bylos pabaiga.

 

IV.

 

Apeliaciniu skundu L. Ž. , atstovaujamas advokato A. J. , prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą. Nurodo, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, nei vienas pareigūnas tiesiogiai nematė atvykstančio ir sustojusio automobilio. Iš vaizdo medžiagos negalima daryti išvados, kad išlipti iš automobilio niekas negalėjo. Pareigūnų teiginiai yra subjektyvūs ir neatitinkantys tiesos. Pareigūnų parodymų negalima pagrįsti vaizdo įrašais, nes juose yra laiko tarpų, kai nieko nesimato. Be to, visi įrodymai yra vienodai svarbūs, apelianto brolio parodymai neturėtų būti vertinami kritiškai.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

V.

 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė sprendžiant dėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Policijos pareigūnų V. T. ir A. V. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad jie per vaizdo stebėjimo kamerą pamatė, jog prie įėjimo į komisariatą sustojo automobilis, tuo metu vienas iš pareigūnų išėjo į lauką, iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis ir priėjo prie policijos pareigūno, vyriškis buvo parvestas į komisariatą, jis atrodė neblaivus, nustatytas 1,746 promilės girtumas. Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir teismo posėdyje. Jie nurodė, jog pamačius privažiavusi automobilį vienas iš pareigūnų iš karto išėjo į lauką, išeiti į lauką iš budėtojų dalies trunka keletą sekundžių, kitų žmonių nei automobilyje, nei lauke nebuvo. L. Ž. išlipo iš vairuotojo pusės, niekas kitas negalėjo vairuoti automobilio. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, liudytojų parodymus, sprendžia, kad minėtų liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, jie detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą. Tuo tarpu pats apeliantas aplinkybę, jog vairavo ne jis, o jo brolis nurodė ne iš karto, administracinio teisės pažeidimo protokole apie tai neužsiminė, tik nurodė, kad nesutinka, pirmojo teismo posėdžio, vykusio 2009 m. birželio 19 d., metu prašė atidėti teismo posėdį, nes nori susirasti advokatą ir kviesti liudytojus, tačiau nenurodė, jog automobilį vairavo brolis, ši versija nurodoma tik 2009 m. liepos 23 d. T. Ž. prašyme bei 2009 m. liepos 24 d. teismo posėdyje. Todėl apelianto pateikiama įvykio versija vertintina kritiškai, kaip būdas išvengti atsakomybės. Taip pat kritiškai vertintini ir apelianto brolio paaiškinimai, kadangi, kaip minėta ši įvykio versija pateikta po įvykio praėjus pusantro mėnesio. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esantį vaizdo įrašą, konstatuoja, jog jis nepatvirtina, kad iš automobilio išlipo ar neišlipo kitas asmuo, nes atvažiavus automobiliui ir išjungus šviesas matomas vaizdas labai neaiškus, t. y. minėtas vaizdo įrašas iš esmės nei patvirtina, nei paneigia apelianto nurodomas aplinkybes, todėl vertinant, ar galėjo kitas asmuo vairuoti automobilį, reikšmės iš esmės neturi. Tačiau, kaip minėta aukščiau, liudytojų parodymai yra leistina įrodinėjimo priemonė, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai, taip pat juos atitinkantys rašytiniai įrodymai, neabejotinai patvirtina, jog L. Ž. 2009 m. birželio 8 d., 3 val. 49 min., Daugirdo g. 8, Raseiniuose, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,746 promilių girtumas) bei padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 302 straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Vadovaudamasi L. R. administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:                                                                                                 

 

L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

 

 

Artūras Drigotas

 

 

Virgilijus Valančius